žvėriena

Interneto svetainėse medžiotojai ir šeimininkės dalijasi įvairių žvėrienos patiekalų receptais – tarp jų ir iš barsuko mėsos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, jog barsukų skerdena rekomenduojama patikrinti dėl trichineliozės parazito užkrato.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau ne vienerius metus ragina mažinti antibiotikų vartojimą – žmonės darosi jiems vis atsparesni ir tai tampa didėjančio visuomenės sergamumo, nesėkmingo gydymo ir net mirties priežastimi. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, šį atsparumą didina ne tik neatsakingas antibiotikų vartojimas susirgus – tai gali daryti ir maistas, kurį valgome. Todėl PSO savo rekomendacijas teikia tiek medikams, tiek maisto, ypač mėsos, gamintojams.

Elnienos, stumbrienos, bebrų ir briedžių dešrų mėgėjai Lietuvoje tikina, kad tai – pati geriausia mėsa: be hormonų, antibiotikų, be riebalų, o ir energijos užtaisas suvalgius – žymiai didesnis nei iš mėsos parduotuvėje. Tačiau tai, kad žvėrieną valgyti yra gerai mano toli gražu ne visi. Atsiranda gyvūnų teisių gynėjų, kurie reikalauja uždrausti medžioklę kaip žiaurų elgesį su gyvūnais.

Sekmadienį aptikta, kad apvogta Kėdainių rajone, Vilainių kaime, įsikūrusi bendrovė, iš jos pavogta 100 kilogramų šaldytos žvėrienos. Kaip pranešė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, į bendrovės patalpas patekta išlaužus duris. Vagys iš šaldiklio pavogė žvėrieną, taip pat – kitų maisto produktų, tris kieto lydinio ratus su padangomis ir keturias naujas padangas. Padaryta žala tikslinama.

Mėsos lietuviai suvartoja daugiau nei kaimynai latviai ar estai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dažniausiai vietos lietuvio skrandyje randa kiauliena, tuo metu suvartojama žvėriena nė nepatenka į statistiką. „Žvėrienos kokybė kur kas aukštesnė. nei naminių ar pramoniniu būdu užaugintų gyvulių, – sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. – Tačiau lietuviai neturi įpročio vartoti žvėrieną, be to, jos kainos dvigubai ar trigubai didesnės.

Senovės lietuvių ypač vertinta žvėriena sovietmečiu buvo tapusi deficitu, todėl jos vartojimo kultūra buvo nunykusi. Tačiau pastaruoju metu stirniena, šerniena ar briediena vis dažniau atsiranda ant Lietuvos gyventojų stalo. Kokios yra išskirtinės šios mėsos savybės ir kuo ji skiriasi nuo pramoniniu būdu auginamų gyvulių mėsos, aiškina žvėrienos žinovas, įmonės „Viltlit” direktorius Vigilijus Vansevičius. 1. Žvėriena nesukelia alergijų.

Kokie yra lietuvių žvėrienos vartojimo įpročiai? Žvėrienos perdirbimo įmonės „Viltlit“ užsakymu atlikta internetinė apklausa parodė, kad tik ketvirtadalis apklaustųjų nėra nei karto ragavę žvėrienos produktų. Mėgstantys šią mėsą Lietuvos gyventojai ją labiausiai vertina dėl skonio savybių (21,4 proc) ir ekologiškumo (18,1 proc.), o mėgstamiausia žvėrienos rūšimi respondentai dažniausiai įvardijo stirnieną (24 proc.

Lietuvos sostinės Vilniaus įkūrimo legenda mums pasakoja, kad medžioti išjojusį kunigaikštį Gediminą užklupo naktis. Jis užsnūdęs Šventaragio slėnyje susapnavo geležinį vilką, o žyniui Lizdeikai išpranašavus, įkūręs miestą. Taigi, galime sakyti, kad Gedimino aistra medžioklei davė pradžią Vilniui. Bene vaizdingiausiai medžioklę aprašė XVI amžiaus poetas Mikalojus Husovianas. „Giesmė apie stumbrą“ ne tik išaukština šį girių milžiną, tačiau kartu nupiešia ir medžioklės vaizdą.

Vasara – puikus laikas naujiems išbandymams. Kad ir pokyčiams virtuvėje. Jei dar niekata neragavote žvėrienos ar nežinote, kaip ją tinkamai paruošti, galite pradėti nuo triušienos – puiki pradžia gurmaniškam skoniui lavinti.

O taip būna: vieną dieną tėčio draugai atvežė jam .. šerno koją. Tėvai, neišmanydami, ką čia bepadarius su ja, užšaldė. Praėjo gal 5 mėnesiai... Šerniuko koja buvo panaudota šašlykui. Niekada nesu kepus žvėrienos, o dargi ant laužo. Bet pirmoji patirtis buvo naudinga, o patiekalas tikrai nusisekęs. Pabandykit ir jūs, jei kada netyčia jūsų virtuvėje atsirastų kokios šerno mėsytės. Grynos mėsos buvo apie 2 kilogramus.