žvakės

Artėjant ilgajam Vėlinių savaitgaliui, prekybininkai stebi aktyvią prekybą kapų žvakėmis, išaugusią žvakių įdėklų bei plastikinių gėlių paklausą. Tuo metu aplinkosaugininkai mano, kad gyventojai kapų prekių vartoja per daug – anot jų, Vėlinėms pasibaigus daug plastiko atliekų patenka į aplinką.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai raitojasi rankoves – žmonės jau graibsto ir žvakes, ir gėles. Vienas didžiųjų prekybos tinklų suskaičiavo – prieš pat Vėlines parduodantis apie 4,5 milijono įvairių žvakių. Vieni pirkėjai dažniau renkasi lietuvių gamintojų, ilgiau degančias žvakes. Kiti sako pirmiausia žiūrintys į kainas. Gėlininkai pastebi ir naują tendenciją – populiarėja didesnės kapų puokštės, į madą grįžta dirbtinės gėlės.

Artėjant Visų Šventųjų ir Vėlinių šventėms, daugelis gyventojų jau galvoja apie kapų lankymą. Ir, žinoma, apie žvakių uždegimą ant jų. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokia yra žvakių ir jų dėklų kaina didžiausiuose prekybos tinkluose, kurie šią prekę įtraukė į savo nuolaidų leidinius. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingose parduotuvėse pardavinėjamos skirtingo dydžio žvakės, kurios dega skirtingą laiką. Dėl to nusipirkus pigiau ir jos ir degs trumpiau.

Internete galima rasti gausybę informacijos apie siūlomas paslaugas, veiklas, gaminamus produktus ir įvairius daiktus. Tačiau visai neseniai, naršant internete už akių užkliuvo skelbimas apie išskirtines žvakutes, kruopščiai ir su didele meile gaminamas 8-erių Dovydo iš Vilniaus. „Mūsų sūnus pats gamina žvakutes, kiekvienai skiria labai daug meilės ir šilumos, kuria mielai pasidalintų ir su jumis.

Į šalies bažnyčias beldžiasi vis daugiau naujovių: grynų pinigų neturintiems žmonėms bažnyčios įrengia kortelių skaitytuvus, kitos už auką duoda švęsto vandens. O kai kuriose bažnyčiose atsiranda ir dar viena naujovė: įprastas ugnimi uždegamas žvakutes keičia elektroninės – įmetei pinigėlį ir įsižiebė žvakutė su lempute.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Netrukus užsukę į bažnyčią prieš maldą uždegti žvakutę galim gerokai nustebti.

Šalies katalikai mini vieną svarbiausių katalikiškų švenčių – Grabnyčias. Bažnyčiose šiandien šventinamos vaškinės žvakės. Pašventinta žvakutė buvo vadinama grabnyčia arba grauduline. Šių žvakių būdavo visuose namuose ir jos plačiai naudotos apeigoms ir buityje. Rūtomis ir baltu kaspinu papuoštą grabnyčių žvakę vaikai nešdavosi ir tebesineša eidami pirmosios Komunijos. O svarbiausia – Grabnyčių žvakė pasitarnaudavo mirus artimajam. Ir senovėje dažniausiai žmonės tokias žvakes liedavo patys.

Girliandos, žvakės, papuošimai su lemputėmis – tai ne tik gražios kalėdinės dekoracijos, kurios sukuria šventinę nuotaiką. Jos gali pridaryti ir daugybę rūpesčių. Ugniagesiai įspėja, kad be priežiūros namuose paliktos žvakės, žybsinčios girliandos ar šventinės dekoracijos gali sukelti gaisrą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais dėl neatsargaus įrenginių naudojimo šalyje kilo 6 gaisrai: žmonių namuose užsidegė paliktos šventinės dekoracijos.

Į kapines artimųjų kapų lankyti skubantys žmonės kviečiami prisiminti ir apleistus kapus. Šiemet net keliuose miestuose dalinamos nemokamos žvakelės, kad Vėlinių naktį liepsnelės suplazdėtų ir ant nelankomų kapų. Gyventojai sako pastebintys, kad tokių kapų daugėja, tad atvirauja, kad ne tik žvakeles ant jų uždega, bet ir piktžoles nurauna.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

„Kadangi artėja Vėlinės, savaitgalį lankiau mirusių artimųjų kapus, sutvarkiau, į vazoną susodinau gėles, bet praeidama pro kitus kapus negalėjau nepastebėti vieno dalyko“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi Evelina iš Klaipėdos. Sutvarkyti kapų vykstu dar prieš Vėlines, kad tądien galėčiau atėjusi tik uždegti žvakelę, pasimelsti ir prisiminti artimuosius, ramiai pabūti prie kapelių, su artimaisiais pasidalinti prisiminimais apie išėjusius.

Artėjant Vėlinėms prekybos centrai nukrauti vienkartinėmis žvakėmis, o turguose pilna prekiautojų, kurie siūlo puokštes iš dirbtinių gėlių. Tačiau prieš perkant dirbtines gėles ar kalnus žvakių reikėtų pagalvoti apie ekologiją bei apie tai, kokia iš tikrųjų yra kapų puošimo prasmė. „Kapai tiesiogiai susiję su gyvenimo ir mirties ratu, todėl ir gėlės turėtų būti natūralios.

„Kasmet vos tik pasibaigus mokyklinių priemonių vajui, parduotuvėse neįmanoma praeiti pro kalnus kapų žvakių. Kiekvieną kartą pamačius, kaip žmonės jas krauna glėbiais į krepšelius, baisiuosi – kam to reikia?“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Austėja. Likus maždaug mėnesiui iki Vėlinių, prekybos centruose pačiose pirmose eilėse išstatytos ištisos lentynos žvakių. Vis pažiūriu, kaip pirkėjai jas nešasi pilnais krepšiais, teko matyti net žvakių pilną vežimėlį.

Iki Vėlinių likus dviem savaitėms prekybininkai trina rankas ir pirkėjus vilioja pigesnėmis kapų žvakutėmis. Nors perkantieji sako, kad kasmet prieš Vėlines žvakės kaip tik brangsta dešimčia ar penkiolika centų. Bet net ir keiksnodami augančias kainas, žvakes perka milžiniškais kiekiais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Tvarkydama karininko tėvo, mamos ir brolių kapavietę vilnietė Jūratė dega net ne vieną žvakelę.  „Čia yra keturi žmonės, tai statau visada keturias.

Visų šventųjų diena ir Vėlinės Lietuvoje turi ypač gilias tradicijas, iš kurių pati gražiausia – plevenančios žvakės, vakarais kapinėse sukuriančios magišką atmosferą. Šeimos paprastai lanko ne vieną vietą, kur ilsisi jiems brangūs žmonės, todėl išlaidos žvakėms gali tapti nemenku rūpesčiu. Tačiau yra paprastų būdų jas suvaldyti – jums siūlo 3 patarimus, kuriais pasinaudojus nemažai sutaupysite.

Likus porai savaičių iki Visų šventųjų dienos bei Vėlinių, lietuviai jau planuoja keliones po artimųjų kapines. Tai liudija nuo spalio pradžios prekybos centruose išaugę žvakių, žvakidžių bei dirbtinių gėlių pardavimai. Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, populiariausios išlieka tradicinės baltos spalvos žvakės bei dirbtinių gėlių kompozicijos.

Lapkričio 1-oji kasmet yra svarbi diena ne tik dėl mirusiųjų pagerbimo, bet ir dėl klausimo, ką daryti su kapinių atliekomis. Svarbu prisiminti, kad ir dirbtinės gėlės, ir žvakidės ar sugrėbti lapai turi savo vietą atliekų konteineriuose. Kapinių atliekos pagal Atliekų tvarkymo taisykles yra priskiriamos komunalinėms atliekoms.

Vėlinės – rimties, susikaupimo, mirusiųjų atminimo diena. Bet ar žinojote, kad lyginant su kitais mėnesiais, atliekų kapinėse kiekis šiomis dienomis stipriai išauga? Norint sumažinti jų kiekį, tvarkant kapus reikėtų atsigręžti į aplinkai kuo palankesnius sprendimus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad likus savaitei iki Vėlinių, jaučiamas didelis susidomėjimas šiai šventei skirtoms prekėms – ekologiškoms žvakėms ir gyvoms gėlėmis.

Artėjančios Vėlinės tautiečius verčia pinigines praverti plačiau: šiemet brangiau teks mokėti už vieną pagrindinių Vėlinių simbolių – žvakutę. Per metus ir stiklinės, ir plastiko žvakės pabrango dvidešimčia, penkiasdešimčia centų, o kai kurios – ir visu euru. Žmonės ieško išeičių –  kai kas rinksis žvakių įdėklus, tačiau pirkti mažiau ar grįžti prie draugiškos aplinkai senovinės vaškinės žvakutės – nori grįžti retas. Vilnietis Aleksandras dega žvakutę ant uošvės kapo.

Artėjant Vėlinėms ne vienas iš mūsų suskuba rūpintis artimųjų kapais. Vieni renkasi prisodinti kalną skirtingų gėlių, kiti apsiriboja natūraliomis kompozicijomis. Apie tai, kokius augalus ir kokias žvakių spalvas rinktis lankant artimųjų kapus, tv3.lt papasakojo floristė Rita Naujalienė. Nereikia fejerverkų šou  Jos teigimu, svarbiausia taisyklė – pabrėžti natūralumą ir atliepti gamtos spalvas. „Nereikia rodyti sintetinio grožio.

Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis kapuose sužibs milijonai žvakių, simbolizuojančių amžino poilsio išėjusių artimųjų atminimą. Žvakės – neatsiejamas šių dienų atributas, tad per mėnesį iki Vėlinių jų nuperkama daugiau nei pusė visų metų kiekio. Prekybos tinklas „Maxima“ kapų žvakių asortimentą vienai svarbiausių progų Lietuvoje formuoja iš lietuvių gamintojų produkcijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Artėjant Vėlinėms, vis daugiau gyventojų planuoja kelionę į kapines ir rūpinasi žvakėmis, uždegamomis mirusiems atminti. Prekybininkai jau prieš kurį laiką matomiausiose parduotuvių vietose išdėliojo žvakes. Jie neslepia, kad žvakės pabrango iki 30 proc. ir atkreipia dėmesį, kad didėja lietuviškų žvakių pasirinkimas, o pirkėjams vis labiau rūpi tvarumas. Pašnekovės atskleidė, kad žvakių kaina priklauso nuo degimo trukmės, atsparumo vėjui ar lietui, dydžio, užpildo ir dizaino.

Likus vos mažiau nei mėnesiui iki Visų šventųjų dienos bei Vėlinių, lietuviai joms ruošiasi iš anksto. Kadangi lankomų kapų kiekviena šeima turi kelis ar net keliolika, žvakių perkama dešimtimis. Pirkėjų skonis taip pat nesikeičia – populiariausios išlieka baltos spalvos žvakės.

„Savo senelį palaidojau kiek daugiau nei prieš metus, todėl kiekvienas prisiminimas iki šiol itin jautrus. Stengiuosi kaip įmanoma dažniau lankyti kapą, nunešti gėlių, uždegti žvakių“, – tv3.lt atsiųstame laiške rašo Danguolė iš Alytaus. Deja, šios Vėlinės mūsų šeimai itin apkarto. Prieš šventes su mama sutvarkėme senelio kapą, atnešėme gėlių, pastatėme žvakių. Susiplanavome, kad ir kelias dienas po Vėlinių būtinai ateisime pasimelsti, patvarkyti kapą, iš naujo uždegti žvakeles.

Beveik 7 milijonai. Tiek kapams skirtų žvakių pernai nupirko lietuviai didžiausiame šalies prekybos tinkle. Nors specialistai ragina žmones per Vėlines nenukrauti kapų žvakėmis, bet panašu, kad lietuviams tai nė motais. O susirūpinti, anot aplinkosaugininkų, reikėtų, nes dauguma žvakių yra neperdirbamos ir tiesiog atsiduria sąvartynuose. Ponia Alė Jadvyga prieš Vėlines atėjo apžiūrėti vyro kapo. Ant jo vos viena žvakelė ir vienas želdinys.

Vėlinės – lietuviams viena svarbiausių rudens minėtinų dienų, todėl nenuostabu, kad žmonės joms pradeda ruoštis iš anksto. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė sako, kad šiuo metu ypatingai jaučiamas pirkėjų pasiruošimas Visų šventųjų ir Vėlinių savaitgaliui, į savo krepšelius parduotuvių lankytojai gausiai dedasi įvairiausių rūšių gėles bei, žinoma, vieną pagrindinių šios dienos simbolių – kapų žvakes.

Vėlinės – svarbi diena lietuviams, kuomet savo laiką ir dėmesį skiriama iš šio pasaulio išėjusių mylimų žmonių lankymui bei prisiminimams apie juos. Ant kapų nešama gėles ir žvakes, tačiau ši, atrodo, nekalta dėmesio išraiška vėliau virsta kalnais šiukšlių sąvartynuose. Tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė pasidalijo patarimais, kaip puošti kapus, bei ką rinktis Vėlinių metu, kad būtų ne tik gražu, bet ir tvaru.

Ruduo įsibėgėja, nenumaldomai artėja ir diena, kuomet visi trauks lankyti jau išėjusių artimųjų – lapkričio 1-oji. Kai kurie pasirenka aplankyti kapus anksčiau, tačiau dideliu galvos skausmu tampa mntys, ką sodinti, kad augalai atrodytų gražiai ir atėjus šalčiams, o pasirinkę skintas gėles dažniausiai tikisi, jog jos laikysis kuo ilgau.

Per Visų šventųjų dieną ir Vėlines uždegti žvakutę ant mirusiųjų artimųjų kapų mūsų visuomenėje yra giliai įsišaknijusi tradicija. Tai, kad žmonėms svarbu pagerbti artimųjų kapus liudija ir prekybos centruose išaugę žvakių bei žvakidžių pardavimai. Anot „Rimi Lietuva“ kokybės vadovės Aurelijos Choružajos, lietuviai šiam laikotarpiui pradeda ruoštis jau spalio mėnesį. Pastebima, kad dažniausiai pirkėjai prioritetą teikia baltos spalvos žvakėms.

28-erių Gintarė Tamašauskienė griauna mitą, kad jaunam žmogui vieta vadovaujamoje pozicijoje – ne vieta. Jauna pradėjusi dirbti viešbučio vadove, mergina save išbandė užsienyje, o galiausiai, grįžusi į Lietuvą, atrado naują darbo sritį ir įkūrė savo verslą. Šiandien Gintarė su šypsena naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad planų jos gyvenime – begalė, o esant visai jaunai užimtos vadovės pareigos tik dar labiau pastūmėjo siekti svajonių.

Lietuvoje sojų vaško žvakes su tekstu viduje gaminantys vilniečiai Katarina Valiukevič ir Erik Drozd sako, kad užsakymų paskutiniu metu tikrai netrūksta. Vos tris mėnesius šią idėją plėtojantys Katarina ir Erik atskleidė, kad jų gaminamų žvakių pagalba ne vienas pakvietė į pasimatymą simpatiją ar pasipiršo, tačiau užsakymų būna įvairių, o kartais – ir ne visai padorių. Vis dėlto verslas klostėsi ne iš kart.

Atėjus pavasariui vis daugiau gyventojų ima tvarkyti artimųjų kapus. Tačiau ne visi tai daro patys, užsienyje ar Lietuvoje gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės į pagalbą pasitelkia kapų prižiūrėtojus. Jie atlieka visus darbus – ravi, sodina ir laisto gėles, valo paminklus, uždega žvakes. O jų paslaugos siekia nuo 35 iki 90 eurų. Šiuo metu kapų prižiūrėtojų skelbimų netrūksta. Tačiau jų siūloma kaina skiriasi.

Šiandieną katalikų pasaulis švenčia Grabnyčias. Nuo senų senovės šią dieną žmonės nešdavo šventinti žvakes ir tikėjo, kad jos gali apsaugoti nuo nelaimių. Grabnyčių žvakių seniau žmonės visada turėdavo namuose – juk neturėjo galimybės nubėgti ir nusipirkti. Vasario antrą šventintą žvakę žmonės uždegdavo per krikštynas ir ji lydėdavo žmogų visą gyvenimą iki mirties. Beje, pagal šią dieną senoliai nuspėdavo ir koks bus pavasaris ir netgi vasara.

Kai kurie žmonės tiki, kad žvakės gali išspręsti bet kokią problemą. Namuose jaučiasi keistas kvapas? Reikia uždegti žvakę. Kankina bloga nuotaika? Taip pat uždegti žvakę. Trūksta jaukumo? Vėl pagelbės žvakė. Tačiau tiesa tokia, kad kokybiškos ir skaniai kvepiančios žvakės kainuoja gana nemažai, todėl norisi, kad jos tarnautų kuo ilgiau. Dalijamės dviem triukais, kurie padės ilgiau išlaikyti žvakes.

Moteris įspėja kitus pirkėjus – jos „Primark“ pirkta žvakė taškėsi karštu vašku. Mel Coles iš Midlsboro iš savo dvylikametės anūkės Mijos dovanų gavo kvepiančią žvakę. Pasak „Teeside Live“, uždegusi žvakę ji netrukus ore pajuto degėsių kvapą. 56–erių metų amžiaus moteris sakė, kad karštas vaškas išlydė skardinę, kurioje buvo žvakė, ir ant kavos staliuko paliko juodą nudegimą.

Kapines prieš Vėlines tvarkantys lietuviai čia vis dar neša kalnus žvakių ir jų įdėklų – pastebi komunalininkai. Po mirusiųjų dienos visos jos keliauja į kapinių konteinerius, o iš ten į sąvartynus. Specialistai skaičiuoja, kad po Vėlinių iš kapinių jie išveža keturiskart daugiau atliekų nei kitais mėnesiais. Susikaupia tonomis Kretingos kapines apgulė gėlėmis ir žvakėmis nešini lankytojai.

Per Heloviną ir Visų šventųjų dieną sukaupiami milžiniški kiekiai atliekų gyventojams nuperkant milijonus šventinių kostiumų ir kapinėse paliekant tonas žvakių bei plastikinių gėlių. Ar Lietuvos gyventojų požiūris keičiasi? Kapines tvarkančios įmonės „Stebulė“ projektų vadovas Darius Jakutonis sako, kad gyventojai, tikėtina, dėl pandemijos jau spalio mėnesį aktyviau pradėjo lankyti kapus.

Artėjanti Helovino šventė, kuri vis dažniau švenčiama Lietuvoje, šiuo laikotarpiu kelia papildomų klausimų: kaip atšvęsti ne tik stilingai, bet ir saugiai? Apie tai, kokių iššūkių Helovino metu gali kilti ir kaip juos spręsti, kalba ekspertas.

Per Vėlines, kaip įprasta, retai į kapines keliaujame tuščiomis. Nusinešti žvakutę ar gėlių tapo kiekvienam suprantama. Pamiršusiems ar iš toliau atvažiavusiems žvakių ir gėlių prie pat kapinių parduos čia įsikūrę prekeiviai. Tačiau šie metai prekybininkams skausmingi – jie sakosi dar nematę tokio blogo sezono. Sėdame į automobilį ir važiuojame į vienas populiariausių bei didžiausių amžinojo poilsio vietų Vilniuje – Rokantiškių kapines.

Artėjant Vėlinėms tautiečiai dairosi ne tik gėlių ar žvakių, bet ir kapų prižiūrėtojų, kurie sutvarkytų ir papuoštų kapavietę, uždegtų žvakes. Šie tikina, kad artėjant Vėlinėms užsakymų daugėja, tačiau ir konkurencija nemaža, tad siūlo naujoves, pavyzdžiui, tiesioginį kapavietės transliavimą maldai. Būtent tokią paslaugą siūlo Klaipėdoje ir jos rajone kapų tvarkymu užsiimantis Darius. Anot vyro, jam mintis vaizdo įrašu transliuoti kapavietę kilo gyvenant užsienyje.

Artėjant Vėlinėms auga susidomėjimas kapų žvakėmis ir gėlėmis. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai domisi naujovėmis, pavyzdžiui, vietoje įprastų žvakių perka elektronines. Taip pat populiariąsias kapų gėles chrizantemas vis dažniau iškeičia į viržius. O puošti kapams tautiečiai skiria nuo kelių iki kelių dešimčių eurų.

Nuolat lankyti ir prižiūrėti artimųjų kapus gali ne visi, todėl daugėja žmonių, kurie samdo kapų prižiūrėtojus. Šie tikina, kad karštomis vasaromis darbo netrūksta. Žmonės dažniausiai prašo ne tik palaistyti, bet ir pasodinti, vėliau ravėti gėles, uždegti žvakes, nuvalyti antkapius ir atlikti kitus darbus. Šiuo metu kapų prižiūrėtojų skelbimų netrūksta. Tačiau jų siūloma kaina skiriasi. Brangiausiai tokią paslaugą teikia įmonės už vienkartinį kapo sutvarkymą.

Vienišų žmonių daugėja, o po mirties jų kapų prižiūrinčių žmonių kaskart vis mažiau. Bent jau tokias išvadas skelbia kai kurie vienuoliai, tai pastebi ir laidojimo įmonių atstovai. Tiesa, kartais paaiškėja, kad į vienišų žmonių sąrašą pakliūva ir tie, kas turi giminių, bet dėl vienų ar kitų priežasčių, nesigiminiuoja ir jau apie buvusių artimųjų kapų priežiūrą tikrai negalvoja. O štai ladojimo paslaugų verslininkai nesnaudžia.

Šiandien minime Visų Mirusiųjų dieną, trumpiau vadinama Vėlinėmis. Būtent šią dieną lankome mirusiųjų kapus ir taip juos pagerbiame. Ar tikrai šią dieną reikia lankyti kapus, kokias klaidas mes vis dar darome ir kaip tinkamai paminėti šią dieną, atskleidžia etnologė Eglė Valentė. Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį.

Penktadienį minime Šventųjų dieną, tačiau daugelis lietuvių vis dar painioja ją su Mirusiųjų diena. Kuo skiriasi šios dvi datos ir ką vertėtų per jas padaryti, lankant artimųjų kapus, atskleidžia etnologė Eglė Valentė. Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės.

Vėlinių laikotarpiu iš kapinių išvežama šimtai tonų atliekų. Didžioji jų dalis – žvakių indeliai. Kiekius gal sumažintų rūšiavimas, tačiau žmonės to nedaro, mat yra įsitikinę, kad nesudegusios žvakės indelius užteršia ir šie, esą, perdirbimui nebetinkami. Žvakių gamintojai tvirtina, jog tai mitas. Klaipėdos kapinėse sujudimas. Geras oras ir artėjančios Vėlinės čia suginė masę žmonių. Vieni tvarko kapus, kiti jau dega žvakutes. Ir ne po vieną.

Vėlinės jau ne už kalnų, o parduotuvėse jau visą mėnesį vyksta prekyba kapų žvakėmis. Ir veikiausiai retas susimąsto, kad visa šita masė – milijonai žvakių galiausiai atsidurs šiukšlių konteineriuose ir jas bus ne taip ir paprasta perdirbti. Kapų tvarkytojai jau dabar su siaubu laukia vėlinių šiukšlyno, o aplinkosaugos ekspertai pataria, kaip ne tik pagerbti mirusiuosius, bet ir padėti gamtai. Jau šią savaitę bus Vėlinės – visų Mirusiųjų atminimo diena.

Artėjant Vėlinėms floristai raitojasi rankoves – gėlių kompozicijas kuria ir iš džiovintų kankorėžių, ir iš medžiaginių gėlių. Mat pirkėjai kasmet tampa vis reiklesni, reikalaujantys originalumo. Kompozicijų kūrėjai pastebi naujovę – šiemet žmonės renkasi didesnes puokštes. Mat mirusiojo artimieji gėles ant kapo deda nuo visos giminės, o ne kiekvienas atskirai, kaip būdavę iki šiol.

Jau visai netrukus žmonių keliai nukryps į kapines. Bus minima Vėlinių ir Visų Šventųjų dienos, iki kurių liko vos savaitė. Žvakių liepsnomis vėl bus apšviesti kapai. Įdomu sužinoti, kada Lietuvoje prasidėjo žvakių deginimo mada ir kokios tendencijos vyravo. Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir etnologas Jonas Mardosa. Iki Vėlinių ir Visų Šventųjų liko tik savaitė. Žmonės jau keliauja į parduotuves ir dažnas perka žvakutes.

Jau netrukus minėsime Vėlinių dieną. Tačiau ar tikrai šią dieną vertėtų praleisti, lankant artimųjų kapus, kokias klaidas lietuviai dažniausiai daro ir kaip šią dieną minėdavo mūsų protėviai? Apie Vėlinių dienos svarbą, tradicijas, papročius ir šiuolaikines klaidas kapuose šiandien naujienų portalo tv3.lt tiesioginės transliacijos metu kalba etnologė Eglė Valentė.

Artėjant Vėlinių laikotarpiui, parduotuvėse atsiranda vis daugiau kapų priežiūros atributų, o žmonės pradeda planuoti apsilankymus kapinėse. Noras prisiminti išėjusius artimuosius iškelia ir klausimus, kaip šiemet pasirūpinti jų amžinojo poilsio vieta. Nors kapų priežiūros tradicijos po truputį ir kinta, tačiau, kaip pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė, keli atributai atlaiko visus laiko išbandymus.