žukas

„Wagner“ samdiniams slankiojant greta Lenkijos sienų, lenkai įspėja, kad Rusija sąmoningai bando destabilizuoti pasienio regioną. Lietuva taip pat nerimastingai dairosi į nekviestus svečius, bet ramina, kad „Wagner“ bent kol kas kelia daugiau triukšmo, nei pavojaus. Tiesa, tiek ekspertai, tiek politikai sutinka, kad neįvertinti priešo būtų didelė klaida. O ir „juodosios gulbės“ pasienyje su Baltarusija, pasak ekspertų, reiktų vengti bet kokia kaina.

Darbą Klaipėdos savivaldybėje penktadienį pradėjo naujai paskirtas administracijos direktorius Andrius Žukas, pranešė savivaldybė. Kaip skelbiama, administracijos direktorius – koalicijos partnerių – partijos „Laisvė ir teisingumas“ pasiūlytas kandidatas. „Man asmeniškai imponuoja, kad naujasis savivaldybės administracijos direktorius turi patirties tiek versle, tiek valstybės tarnyboje.

Lietuvos gynybos politika yra viena labiausiai aptarinėjamų temų ne tik politiniuose sluoksniuose, bet ir visuomenėje. Visi turi savo nuomonę apie tai, kokia šiuo metu yra situacija. Tiesa, šiose diskusijose nesigirdi pačių aukščiausių politikų balsų, o Seime šalies gynybos politika nuo svarbiausių problemų persimeta prie tokių, kurios, pasak ekspertų, imituoja veiklą arba barsto žoleles ant pagrindinio patiekalo, bet nėra pagrindinis patiekalas.

Karas Ukrainoje žengia į naują ir pavojingą etapą, kurio baigtis gali būti lemtinga ne tik Ukrainai, bet ir aplinkinėms šalims. Gynybos ir politikos ekspertai sako, kad Ukrainos karas jau davė neįkainojamų pamokų, kurias Lietuva privalo išmokti. Tie patys ekspertai tikina, kad nereikia aklai pasitikėti kolektyviniu atgrasymu, bet reikia kasdien dėl to dirbti. Nieko, pasak jų, nėra garantuoto, todėl privalu būti budriems.

Lietuva garsiai ir nepailstamai kalba apie tai, kad Rusija yra grėsmė, tą darome jau labai seniai. Frazė, kad „rusai puola“ buvo tapusi folkloro dalimi, kol netapo realybe. Visgi kalbėdami apie pavojų iš rytų ir aršų rusų imperializmą mes patys nuo pat neprikausomybės pradžios dėjome gana kuklias pastangas, kad pasiruoštume galimam rusų puolimui. Tuo pačiu metu pykome, kad Vakarai neklauso perspėjimų dėl grėsmių iš Rusijos pusės.

Lenkijos pasienio miestelyje sprogus raketoms sujudo visas NATO aljansas. Tiesa, šį kartą, regis, tai buvo nelaimingas atsitikimas ir priešas Lenkijos nepuola. Visgi, kai karas vyksta taip arti, raketos gali pasiklysti ir dažniau. Ekspertai tikina, kad jei Lenkija būtų užpulta, ji galėtų atsakyti ir savarankiškai, nelaukiant NATO konsultacijų. Bet ji to nedarytų, nes vienas lauke – ne karys. Nors paskutiniu metu Lenkija ir tampa viena galingiausių karinių valstybių Europoje.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie dalinę mobilizaciją Rusijoje ir būsimus „pergalingus referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose, gynybos ekspertai sako, kad griausmingos kalbos ir bauginimai, deja, atsimuša į rusiškąją realybę. Rezervistų Rusijoje yra kelis kartus mažiau, nei skelbiama, mobilizacijai nepasiruošta, o ginkluotis teks sovietiniais ginklais, puoštis senoviniais šalmais.

Karas Ukrainoje įstrigo, bet ekspertai tiki, kad ateinantis ruduo atneš daug permainų. Šiuo metu nei ukrainiečiai, nei rusai neturi jėgų sparčiai judėti į priekį, bet spalį Ukrainą pasieksiantys ginklai pagal JAV land lease programą turėtų išjudinti įstrigusį karą. Tiesa, ruduo atneš ir liūtis, o jos gali pakoreguoti puolimą.

Lenkija ginkluojasi ir siekia tapti galingiausia Europos kariuomene. Šis noras nėra tuščia užgaida, Lenkijos pašonėje vyksta žiaurus Rusijos-Ukrainos karas, o kaimyninė Baltarusija flirtuoja su Kremliaus režimu taip smarkiai, kad riba tarp šių šalių ima išsitrinti. Lenkai perkasi daug ginklų, laivų, tankų ir artimai susibičiuliavę su amerikiečiais tikisi, jei prireiks, griežtai atremti rusus.

Iš pareigų šią savaitę pasitraukęs prezidento patarėjas gynybos klausimais Jonas Vytautas Žukas galimai buvo nepasiruošęs staigiems pokyčiams, su kuriais jis susidūrė pereinant dirbti iš kariuomenės į Prezidentūrą, sako Gitanas Nausėda. Jis svarstė, kad J. V. Žukui galbūt reikėjo tam tikro „atšalimo laikotarpio“ palikus kariuomenės vado pareigas. „Žinote, galbūt iš tikrųjų būnant kariuomenės vadovu reikalingas tam tikras atšalimo laikotarpis.

Ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad iš pareigų prezidentūroje traukiasi buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. Jis buvo vyriausiasis Gitano Nausėdos patarėjas ir Nacionalinio saugumo grupės vadovas. Netrukus paskelbta ir apie tai, kad pareigas prezidentūroje palieka patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė. Nors prezidentūra fakto apie J. V. Žuko pasitraukimą nei patvirtina, nei paneigia, tačiau naujienų portalo delfi.

Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo valstybei skolintis apie 30 mln. eurų, kad šalis šiemet užtikrintų įsipareigojimus skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. „VGT nutarė siūlyti, kad 2019 metais būtų užtikrinti 2 proc. gynybai, tam reikėtų pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatoma galimybe papildyti 2019 metų asignavimus gynybai pasiskolinant“, – žurnalistams po VGT posėdžio pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pravers kadenciją baigusio kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko specifinės žinios karinėje srityje, tačiau ką tik antpečius nusiėmęs generolas nacionalinio saugumo klausimus gali suprasti pernelyg siaurai, sako politologai. „Rasti žmogų, kuris taip gerai išmanytų karinius dalykus, šiuo metu Lietuvoje yra sudėtinga.

Kadenciją baigęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas pirmadienį pradėjo dirbti prezidento Gitano Nausėdos vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais. „Prezidentas džiaugiasi, jog prie jo komandos prisidėjo toks kompetentingas ir didžiulę patirtį sprendžiant nacionalinio saugumo klausimus turintis J. V. Žukas“, – rašoma Prezidentūros pranešime. Tapęs vyriausiuoju patarėju, buvęs kariuomenės vadas vadovaus prezidento Nacionalinio saugumo grupei.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pranešė, kad paprašė išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos naują kariuomenės vadą paskirti per 12 dienų nuo savo inauguracijos. Pasak ministro, to reikia siekiant, kad pasibaigus generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko kadencijai liepos 24 dieną, nereikėtų skirti laikinojo kariuomenės vado. G. Nausėdos inauguracija vyks liepos 12 dieną.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė reiškia pasitikėjimą kariuomenės vadu Vytautu Žuku. Palaikymą V. Žukui šalies vadovė išreiškė po jo paaiškinimų, jog su kandidatu į prezidentus Gitanu Nausėda susitiko tarpininkaujant senam pažįstamam, verslo konfederacijos vadovui Valdui Sutkui. „Kariuomenės vadu generolu leitenantu Vytautu Žuku prezidentė pasitiki“, – D. Grybauskaitės komentarą perdavė jos patarėjas žiniasklaidai Liudas Zakarevičius. Plačiau šios situacijos D. Grybauskaitė nekomentuoja.

  Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sako, kad verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus tarpininkavo susitikimui su kandidatu į prezidentus Gitanu Nausėda kaip senas pažįstamas.   „V. Sutkų aš pažįstu nuo 1990 metų kaip žaliaraištį savanorį. Tai jis prieš vasario 16 dieną paskambino ir pats paklausė, ar aš negalėčiau susitikti su kandidatu į prezidentus G. Nausėda. Sakau, kodėl ne?“, – antradienį BNS sakė generolas.

Artėjančio kariuomenės šimtmečio proga kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pasidžiaugė, kad Lietuvos kariuomenė šiuo metu yra stipriausia per visą savo gyvavimo šimtmetį. Kariuomenė ne tik klesti, bet ir stiprina savo pajėgumus, perka šarvuotus amerikietiškus visureigius, laukia naujų kovos mašinų „Boxer“ atvykimo, planuoja prieštankinės raketų sistemos „Spike“ įsigijimus.

Kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, susitikęs su Ukrainos kariuomenės vadu Viktoru Muženko patikino, kad Lietuvos dėmesys Ukrainos kariuomenei kitąmet nemažės. Kaip informavo Krašto apsaugos ministerija, antradienį susitikęs su vilniuje viešinčiu V.Muženko J.Olekas informavo, kad praėjusią savaitę naujai išrinktas Seimas vienu pirmųjų sprendimų patvirtino Lietuvos politikos Ukrainos atžvilgiu tęstinumą.

Baltijos šalyse ir Lenkijoje nuo kitų metų dislokuojami tarptautiniai sąjungininkų batalionai galės nedelsiant prisijungti prie kolektyvinės gynybos, jeigu būtų nuspręsta juos panaudoti, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Jis praėjusią savaitę dalyvavo NATO karinio komiteto išvažiuojamoje konferencijoje Kroatijoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Kiekvienais metais vis daugiau gyventojų atranda bėgimo malonumą. Tai patvirtina pilni miesto parkai bėgiojančių ar kaskart vis daugiau dalyvių sulaukiantis, balandžio 24 dieną vyksiantis, „Ąžuolyno bėgimo“ renginys, kuris šiemet taps Kauno sporto švente. Tiesa, kad bėgimas įsimintų geromis emocijomis reikia tinkamai pasiruošti.

 Rusijos karinis suaktyvėjimas yra galios demonstravimas, kuriuo gali būti siekiama mažinti saugumo jausmą ir tikrinti parengtį, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. Generolas neatmetė galimybės, kad suaktyvėjimas gali būti susijęs su šiuo metu Lietuvoje vykstančiomis NATO pratybomis, kuriose dalyvauja 2,5 tūkst. karių.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Seimui teikia pritarti generolo majoro Jono Vytauto Žuko skyrimui Lietuvos kariuomenės vadu, informuoja Prezidentūra.   52 metų J.V.Žukas šiuo metu dirba kariniu atstovu Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos, anksčiau ėjo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado pareigas.

Lapkričio 16 dieną Kūno kultūros ir sporto departamente Vilniuje įvyko neeilinė Lietuvos Muay Thai sąjungos (LMTS) konferencija, kurioje dalyvavo dešimties sporto klubų atstovai iš visos Lietuvos, teigiama pranešime spaudai. Tarp svarbiausių šios konferencijos tikslų, buvo naujojo Sąjungos prezidento rinkimai.

Vilniuje ketvirtadienį prasidėjusi 13–oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė leidėjams atneša ne tik galimybę pristatyti savo metų veiklą, pabendrauti su skaitytojais, bendraminčiais, bet kaskart sukelia ir naujų iššūkių. Literatūros banalumas, originalumo trūkumas, kalbos, kad elektroninė knyga išstums tradicinę, didėjantys knygų pardavimai internetu – šių dienų leidėjų rūpesčiai.

Negirdėtas skandalas – už berniukų išprievartavimą kalinčiam pedofilui šiauliečiui Leonui Žukui (37 m.) teismas įpareigojo iš biudžeto atlyginti už teisėsaugininkų neprofesionalumą ir sukeltas kančias. O tuo metu visas būrys vaikų, kuriuos, kaip įtarta, išprievartavo šis pedofilas, negaus nė cento ir net nėra pripažinti nukentėjusiaisiais.

Ketvirtadienį nedidukėje sostinės senamiesčio galerijoje praeityje garsus žurnalistas ir visuomenininkas, o dabar - tiesiog talentingas ir produktyvus dailininkas Vaidotas ŽUKAS pristatė personalinę paveikslų parodą daugiaprasmiu, tačiau šiais laikais kaži kodėl jau skaudžiu pavadinimu „Kol dar esame Lietuvoje". Skubame pasikalbėti su autoriumi apie kultūrą ir Lietuvą, kol abi jos mūsų pasaulyje dar aptinkamos.