žolė

Policija gavo pranešimą, kad viename kaime Panevėžio rajone, trys jaunuoliai kažką vynioja į foliją ir galimai rūko. Ekipažui įvažiavus į kaimą juos pasitiko vietos gyventojas. Jis paaiškino, kad jaunuoliai linksminosi prie parduotuvės ir nurodė namą, kuriame dabar gali būti.  Susitikimą su jaunuoliais užfiksavo laidos „Farai“ operatorius.

Rudenį, kai lauko darbai dar tęsiasi, ne visi žino, kaip tinkamai tvarkyti žaliąsias atliekas. Aplinkos apsaugos departamentas socialiniuose tinkluose dalijasi informacija apie vietas, kuriose galima jas priduoti, ir pataria, kaip geriausiai jas tvarkyti. Atskleidė geriausią tvarkymo būdą Pasak jų, rudenį lauko darbai vis dar tęsiasi. Pjaunama žolė, genimos nudžiūvusios šakos, raunamos piktžolės, renkamos nukritusios vaismedžių gėrybės.

Vejos pjovimas yra svarbus darbas, tačiau jei tai daroma netinkamu laiku, žolė gali visai nustoti augti, todėl svarbu tiksliai žinoti, kada prieš šalčius ją nustoti ją pjauti. Vejos pjovimas yra vienas sunkiausių sodo darbų, tačiau sodininkai gali džiaugtis, nes jau beveik atėjo metas padėti žoliapjovę į šalį iki sekančio sezono. Todėl yra labai svarbu žinoti, kada geriausia nustoti pjauti veją prieš žiemą, tam, kad per trumpas pjovimas nedarytų žalos žolei.

Artėjant žiemai, dauguma sodininkų susimąsto apie tinkamą laiką, kada reikėtų nustoti pjauti veją. Nors atrodo, kad sušalus orui vejapjovę galima tiesiog padėti į garažą iki pavasario, šis sprendimas iš tiesų gali turėti įtakos vejos sveikatai. Pasirūpinus tinkamu pjovimo laiko pasirinkimu, galima išvengti vejos pažeidimų ir užtikrinti, kad ji pavasarį atsigautų sveika ir vešli. Žolės augimas lėtėja su kiekvienu atvėstančiu rudens mėnesiu.

Visą vasarą sodininkai daugiausia dėmesio skiria vejoms ir jų priežiūrai, tačiau jai baigiantis reikėtų atkreipti dėmesį į kitus sodo darbus. Lapų grėbimas ir piktžolių rovimas yra vieni iš darbų, apie kuriuos reikia galvoti greta svarbaus klausimo – kada nustoti pjauti žolę, rašoma express.co.uk. Kai dienos tampa šaltesnės ir nuo medžių pradeda kristi lapai, žolė pradeda lėčiau augti. MyJobQuote.co.

Stovyklavimas neatsiejamas nuo vasaros laisvalaikio. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena kokių taisyklių reikia laikytis, kad poilsis miške būtų ne tik saugus ir malonus, bet ir draugiškas aplinkai.  Stovyklaujant miške svarbu poilsiauti tik tam pritaikytose vietose ir laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais.

Dėl šiltų ir drėgnų orų pastaruoju metu žolė auga labai greitai. Tačiau vasarą atostogaujantys ir pramogaujantys gyventojai neturi pamiršti, kad ją privaloma nupjauti.  To nepadarius gresia baudos iki 600 eurų. Kai kurie gyventojai jau sulaukė pranešimų apie jas. Tuo metu specialistai įvardijo, kokio aukščio žolė turi būti, jeigu nenorite sulaukti nemalonumų. Už nenupjautą žolę sulaukė baudos Gyventojai piktinasi jau sulaukę baudų.

Kauniečiai ir toliau stebisi apleistomis miesto žaliosiomis erdvėmis, o atsakingų asmenų pasiteisinimus vadina melu. „Gal galite pasidomėti ir atsakyti, kodėl Kaunas pamiršo pjauti žoles?“ – antradienį klausimą iškėlė „Kas vyksta Kaune“ skaitytoja.

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojai dalinasi savo nusivylimais dėl nepjaunamos žolės mieste. Šįkart portalo redakcija sulaukė Tyrlaukio g. ir Biržiškų g. gyventojų pranešimų. Žmonės piktinasi ne tik dėl estetikos, kurios nepjaunama žolė nepriduoda, tačiau dėl suaktyvėjusių erkių ir kitų gyvių, kurių nepjaunamose pievose – knibždėte knibžda. „Metai iš metų ta pati problema. Tyrlaukio gatvėje tuoj bus galima ganyti karves.

Eksperto teigimu, padarius vos kelis veiksmus, jūsų vejoje neliks rudų dėmių ir estetiškai atrodanti veja vėl džiugins jūsų akis. Jei esate aistringas sodininkas, nėra nieko labiau erzinančio nei atsitiktinės rudos dėmės vejoje. „Kodėl taip atsitiko?“ ir „Kaip jų atsikratyti?“ – tai klausimai, kurie gali kilti susidūrus su šia problema. Tačiau „The Grass People“ ekspertas Chrisas McIlroy‘us teigia, kad šią problemą galima išspręsti vos keliais paprastais triukais – ir jie gana paprasti.

Žolės deginimas – kiekvieną pavasarį ir rudenį aktuali tema. Deja, kad ir kiek informacijos būtų apie žolės deginimo daromą žalą gamtai bei už tai gresiančias baudas, kasmet vis tiek atsiranda žmonių, kurie to nepaiso. Dauguma žolę deginančių asmenų teigia, jog tai pagerina dirvožemį, jis tampa derlingesnis, žūsta ligų sukėlėjai ir kenkėjai. Tačiau šiame straipsnyje šį mitą paneigsime. Taip pat aptarsime, kodėl draudžiamas žolės deginimas, kuo jis kenksmingas ir kada taikomos išimtys.

Daugiabučio gyventojai pranešė apie buitinį konfliktą. Atvykusius pareigūnus pasitiko pranešėja ir skubiai ėmė pasakoti. Pareigūnai vyko į iškvietimą tikėdamiesi konflikto, tačiau išvydo visai ką kito. Neįprastą susitikimą užfiksavo TV3 laidos „Farai“ operatorius. Daugiabučio laiptinėje pareigūnus pasitiko kaimynė, kuri paaiškino, kas vyksta:  „Dabar aptilo. Keikėsi, rėkė, o visi kaimynai bijo. Įeini iš lauko į laiptinę – smirda žole.

Pradėję krėsti galimai brakonieriavimu įtariamo vieno Šilutės rajono gyventojo namus, aplinkosaugininkai rado porą žeberklų bei statomą tinklą. Tačiau didžiausia staigmena jų laukė rūsyje. Ten aplinkosaugininkai aptiko tikrą, galimai kanapių, rūkymo kambarį. Stovėjo ir tam tikslui skirtas indas. Atvykę policininkai žolės rado net vyriškio bate. Aplinkosaugininkai tikrino įtariamojo brakonieriavimu vyro sodybą. Vyras viską neigė, vis tik po trumpos apklausos prisipažino.

Kauno apylinkės teisme pradėta nagrinėti itin reta byla. Jaunas kaunietis kaltinamas legaliai veikiančiame kioske prekiavęs nelegaliomis prekėmis. Kioską patikrinus policijai paaiškėjo, kad parduodamuose iš pluoštinių kanapių pagamintuose produktuose – suktinėse ir kitose prekėse – narkotinių medžiagų kiekis du kartus viršija leistiną normą. Vaikinui gresia ilgi metai kalėjimo.

Itin judriame Taikos prospekte, Kaune, besikartojant avarijoms, gyventojai keikia Kauno valdžią. Esą ši, kaip anuomet ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, skiriamojoje žalioje juostoje prisodino tokių augalų, kurie vairuotojams užstoja matomumą. O Kauno savivaldybės aplinkosaugininkai teisinasi, kad augmenijos aukštis atitinka reikalavimus.

Geros žinios „žolės“ mėgėjams Vokietijoje – vyriausybė pritarė siūlymui, kad žmonės legaliai galėtų auginti kanapes rekreaciniais tikslais ir jų turėti. O štai specialistai įspėja, kad kanapių legalizavimas turės rimtų pasekmių – esą padaugės psichikos sutrikimų. Pareigūnai nuogąstauja, kad kontroliuoti kanapių auginimo nepavyks, o juodoji rinka ir toliau klestės. Kanapių mėgėjai Vokietijoje galės nebevargti protestuose su reikalavimais legalizuoti vadinamąją žolę.

Prie Marijampolės esančiame kaime, paskelbtame Mažąja kultūros sostine, šiltnamyje šalia daugiabučio policininkai aptiko kanapių. Manoma, narkotinius augalus jų šeimininkas susodino tarp daržovių. Pareigūnai dar aiškinasi, kokiu tikslu kanapės augo. Kaimo žmonės tvirtina, jog tikrai ne dėl suktinių, o kad pomidorus su agurkais nuo kenkėjų apsaugotų. Prie Marijampolės esantis Baraginės kaimas šiemet paskelbtas Mažąja Lietuvos kultūros sostine.

Didelę veją prie namų turintis vyras ėmėsi kraštutinių priemonių, kad žmonės daugiau nebetryptų jo žolės, tačiau ne visus sužavėjo tokie jo veiksmai – žmonės pasmerkė vyrą už žiaurų elgesį. Thomas Lyonsas, „TikTok“ pasivadinęs @tgunz81, pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip per jo veją einantys žmonės patiria šoką, kai įsijungia automatinis purkštukas, apipurškiantis juos vandeniu už tai, kad trypia jo veją, rašo mirror.co.uk.

Vasarą gyventojams namų kiemų priežiūrai, tenka skirti daugiau ir laiko, ir pinigų. O nesuspėję jų susitvarkyti ir nušienauti privalo mokėti baudas. Savivaldybės tikina, kad vieniems gyventojams užtenka įspėjimų, o kitiems tenka skirti baudas, kurios gali siekti ir 600 eurų. Štai vilnietė Aurelija viename iš socialinių tinklų skundėsi, kad gavo 240 eurų baudą už nenušienautą kiemą. „Gyvenu Vilniuje, tačiau turiu sodybą Panevėžio rajone.

Artėjant vasarai daugelis sodininkų pradeda daryti viską, kad jų lauko erdvė atrodytų nepriekaištingai. Viena iš problemų, su kuria dabar susiduriama – rudos dėmės vejoje, kurios gadina visą vaizdą. Tačiau yra paprastas būdas to išvengti.  Po to, kai viena moteris „Facebook“ grupėje „Gardening UK“ kreipėsi patarimų, kaip pagerinti vejos išvaizdą, sodininkystės entuziastai pasidalijo geriausiais patarimais, rašo express.co.uk.

Naujasis Vilniaus meras nusprendė nebetęsti Remigijaus Šimašiaus sugalvotos politikos mieste auginti apleistas, džiungles primenančias pievas. Didžioji žaliųjų miesto teritorijų bus vėl reguliariai šienaujamos, o tai kainuos miestui kainuos papildomą milijoną. Pasak Valdo Benkunsko, pjauti žolę reikia ne tik dėl estetinės išvaizdos, bet ir dėl saugumo. Mat aukšta žolė trukdo vairuotojams, joje veisiasi ir žmonės bei šunis pavojingomis ligomis užkrečiančios erkės.

Vilniuje žolė vėl bus pjaunama visame mieste, natūralios pievos liks kiek daugiau nei dešimtadalyje teritorijų, daugiausiai – prie intensyvių gatvių, Neries krantinėse bei neužstatytuose sklypuose, taip pat ten, kur pageidaus patys gyventojai. Kaip penktadienį informavo savivaldybė, šie pakeitimai atsiras įsiklausius į vilniečių pastabas. „Parkuose, skveruose, kur vaikšto daug žmonių, ir daugiabučių kiemuose bus prižiūrėta trumpa veja.

Trečiadienį, balandžio 19 d., vakarėjant, Alytaus Žirgų gatve važiuodami pareigūnai, atokiau nuo gatvės, miškelyje, pastebėjo automobilį „Audi 80”, kuriame matėsi sėdintys žmonės. Pareigūnai nutarė patikrinti automobilį ir jo ekipažą. Privažiavus policijos patruliui, automobilyje sėdėję jaunuoliai tikino, kad atvažiavo pabūti gamtoje, pabendrauti, tačiau elgėsi nerimastingai, matėsi, kad yra įsitempę.

Mažame Deltuvos miestelyje gyvenantį sodininką Gediminą (pavardė redakcijai žinoma) šįryt tikrąja žodžio prasme ištiko „Žalesnės žolės“ sindromas – visas vyro kiemas vos per naktį sužėlė vešlia žole. Į įvykio vietą nuvykusi žurnalistė Silvija Stonkutė-Šumskienė sako, kad nors pamatyti netikėto gamtos fenomeno plūsta ne tik vietiniai žmonės, bet ir žinomi šalies nuomonės formuotojai, priežastis, kodėl taip nutiko – vis dar neaiški.

Pavasarį atbudusi gamta kviečia pradėti įvairius darbus sode, tačiau vieno įpročio lietuviai niekaip neatsisako – sena žole atsikrato ją degindami. Už tokį neatsakingą veiksmą gali tekti paploninti piniginę. Aplinkos apsaugos departamentas pažymi, kad kiekvienais metais, įsivyravus šiltiems orams ir išdžiūvus pernykštei žolei, aplinkosaugininkai ir ugniagesiai susiduria su pernykštės žolės deginimo problema.

Neeilinis incidentas vienoje Panevėžio rajono gimnazijoje – į ligoninę pakliuvo per petrauką, kaip įtariama, žolės parūkiusi vos 13 metų mergaitė.  Policijos pareigūnams septintokė pasakoja, kad neva cigaretę parūkyti jai pasiūlė metais vyresnis tos pačios gimnazijos mokinys. O mokyklos bendruomenė sukrėsta – kaip ir iš kur vaikų rankose atsiranda draudžiami svaigalai.

Paskutinė galimybė arba pagrindiniai darbai, kuriuos turite padaryti dabar, norint paruošti veją žiemos sezonui. Vejos priežiūros ekspertas Carlosas Realas iš pasidalino, ką būtina atlikti šį spalį ir apsaugoti veją. Šiltų ir storų rūbų ištraukimas iš gilių spintos lentynų yra ženklas, kad netrukus galėsime mėgautis smagiausiomis šaltojo sezono šventėmis. Visgi, atvėsus orams, ypatingai spalį, yra paskutinė galimybė kada galime paruošti savo veją žiemos sezonui.

Viešose vietose Vilniuje pievos antrąkart šį sezoną bus šienaujamos po Žolinės, dalyje teritorijų tai bus daroma rugsėjį, ketvirtadienį informavo Vilniaus savivaldybė. Pasak pranešimo, natūralios pievos, savaiminiai medžiai ir krūmai sostinės aplinkkelių šlaituose, skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose paliekamos laisvai augti jau trečius metus.

Naujasis kanapių rojus – Tailandas. Ten vietiniai gyventojai siūlo dantis valytis su marihuanos dantų pasta, o su odos problemomis kovoti tepant kremą su kanapėmis, viskas – dėl medicininių tikslų. Tailandietis ant dantų šepetuko užsideda pastos. O tada imasi valyti dantų. Tiesa, ši pasta – mums ne tik neįprasta, bet ir nepasiekiama, mat ji – su marihuana. „Aš sirgau dantenų uždegimu.

Dėl didelio kritulių kiekio mėnesiu pavėlintas pievų sutvarkymo terminas, tai reikės padaryti iki rugsėjo 1 dienos, penktadienį pranešė  Šienavimo terminai pievose ir sodų tarpueiliuose šiemet pavėlinami mėnesiu – tai atlikti reikės iki rugsėjo 1 dienos, kai įprastas terminas buvo rugpjūčio 1 diena. Įsakymą pavėlinti terminus žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė dėl itin lietingos liepos ir vis dar labai didelio drėgmės kiekio laukuose.

Nors vasaros mėnesiai suteikia daug puikių galimybių praleisti daugiau laiko lauke, tai padidina negražios vejos tikimybę, kas nėra malonu.Tačiau yra daug paprastų priežasčių ir dar daugiau priemonių, kaip gydyti veją – arba iš anksto užkirsti kelią tam, kad tai neįvyktų. Geltonuoti veja gali dėl daugybės sąlygų, tačiau priklausomai nuo to, kaip stipriai ir kodėl ji pageltonavo, yra įvairių būdų ją sutvarkyti.

Peržydėjus ir sėklas subrandinus vasariniams augalams, Vilnius pradeda pirmąjį šiemet šienavimą tose vietose, kur kuriamos tvarios pievos. Tuo metu gyvenamojoje aplinkoje – kiemuose, vaikų žaidimo aikštelėse, greta namų, kaip ir iki šiol, veja bus pjaunama trumpai.  Didžiausi pokyčiai bus matyti ten, kur kuriamos tvarios pievos, tai yra atokesnėse nuo gyvenamųjų zonų vietose, dalyje gatvių skiriamųjų juostų ir pakelių.

Atėjus vasarai suvešėjo žolė. Tiesa, Vilniaus vejos šiemet kitokios – sostinės savivaldybė taiko tvaraus šienavimo politiką, pagal kurią ištisi plotai paliekami nešienauti. Inga Stumbrienė neslėpė, kad būtent toks sprendimas tik padidina erkinio encefalito užsikrėtimo riziką. Naujienų portalui tv3.lt I. Stumbrienė atvirai išsakė nuomonę apie šį sostinės savivaldybės sprendimą bei prevenciją nuo erkinio encefalito.

„Pasigendu ambicijų“, – taip apie šiandieninį Vilnių sako buvęs meras Artūras Zuokas. Politikas pažėrė kritikos dabartiniam miesto vadovui Remigijui Šimašiui, taip pat paaiškino, kodėl Vilniuje dar neiškilo nacionalinis stadionas. Pokalbyje aptarėme ir skyrybas su buvusia žmona Agne bei įsiplieskusius jausmus septyniolika metų jaunesnei smuikininkei Augustai Jusionytei.

„Nebegaliu tylėti tema, kuri baigia išvesti iš proto ne tik mane, bet ir minią vilniečių! Mano kaimynai tokie pikti, kad, turbūt, tuoj patys ims žoliapjoves ir eis pjauti parkų ir laukų“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Simona. Gyvename visai netoli vieno Vilniaus parko – visais metais jis būdavo tobulai nušienaujamas, nes čia vyksta ir šunų dresavimo pamokos, ir ateina vaikai iš darželių, o ką jau kalbėti apie didelę futbolo aikštelę, kurioje visada žaidžia tiek vaikai, tiek suaugę.

Atėjus vasarai suvešėjo žolė. Tiesa, Vilniaus vejos šiemet kitokios – sostinės savivaldybė taiko tvaraus šienavimo politiką, pagal kurią ištisi plotai paliekami nešienauti. Gyventojai pasibaisėję – skundžiasi, kad negali pasivaikščioti miesto pievomis tiek patys, tiek su vaikais ar augintiniais. Be kita ko, žmones gąsdina ir žolėse knibždantys parazitai – erkės. Internete pasipylė komentarai apie naująją tvaraus šienavimo ir vešlių pievų politiką sostinėje.

Antradienį Dainavos mikrorajone žygiavusiam „Kas vyksta Kaune“ skaitytojui užkliuvo itin aukšta žolė. Kaip matyti portalą pasiekusiose nuotraukose, augmenija išvešėjusi daugiabučio kieme – anot kauniečio, toks apsileidimas pavojingas. „Nuostabiai „tvarkomas“ Kauno miestas. Už PC „Saulėtekis“ nusidriekusios erkių veisyklos. Rytoj jau vasara, žolė šiemet dar nepjauta. Bet pinigėliai turbūt nenuilstamai kapsi už neatliktas paslaugas.

Į Ribiškių kraštovaizdžio draustinį, Pavilnių regioniniame parke, sugrįžo gyvos „žoliapjovės“ – dešimt avių, o netrukus jų būrį papildys ir trys ožkos. Visą vasarą gyvūnai prižiūrės maždaug trijų hektarų teritoriją: skabys žolę ir taip padės išsaugoti bei atkurti itin retus augalus ir vabzdžius. Šienaujant traktoriais to padaryti neįmanoma. Tylutėliai Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje žolę skabo dešimt avių, netrukus prisijungs ir trys ožkos.

Pavasaris vis labiau džiugina, o dažno organizmas dar apsnūdęs. Tad vieni kavos daugiau geria ar maisto papildų griebiasi, kiti daugiau juda. O gamtininkai pataria ir natūraliomis žolelėmis pasistiprinti, kurių jau dabar stiebiasi devynios galybės. Kai kurios tikros vitaminų bombos. Tik svarbu saikas ir žinios, kad vietoje naudingų augalų neprisirinktumėte kenksmingų.

Vejoje samanos užauga dėl nuolatinės drėgmės ir silpnos vejos. Nuo jos samanas būtina yra pašalinti tam, kad žolė galėtų augti sveika bei stipri. Vejos priežiūros ekspertas Carlos Real pasakojo: „Samanos klesti esant šaltoms, drėgnoms sąlygoms, todėl būtent žiemos laikotarpiu jos gali užvaldyti didelį vejos plotą. Jomis atsikratyti yra būtina, nes kitaip iš vešlios žolės liks tik storas samanų kilimas. Kaip naikinti? Geriausias laikas pašalinti samanas yra tada, kai jos dar aktyviai auga.

Vienos vestuvės Čilėje baigėsi visai ne taip, kaip buvo planuota – nuotaka savo brolio užsiprašė ypatingo šventinio torto, kurio paragavę svečiai liko šokiruoti. Vienas iš torto aukštų buvo įdarytas marihuana.  29-erių Alvaro Rodriguez mielai sutiko pagelbėti savo seseriai ir iškepti jos įspūdingo aukščio vestuvinį tortą. Visgi, paragavę šio deserto, vestuvių svečiai „apsinešė“ – vienas iš torto aukštų turėjo marihuanos pėdsakų.

Liepsnojanti žolė – didžiulis nerimas miškininkams ir ugniagesiams. Kasdien tenka slopinti dešimtis tokių gaisrų ir saugoti, kad jie nepersimestų į miškus. Tad specialistai rengia reidus ir baudžia neatsakingai laužus kūrenančius ar specialiai žolę deginančius asmenis. Milžiniški juodi plotai – tai šią savaitę gaisro nusiaubta Vilniaus rajono Budreliškių kaimo pašonė. Pleškanti žolė pasiekė Taurų mišką, artėjo ir prie gyvenamųjų namų. Laimė, ugniagesiai spėjo ją sutramdyti.

Pradėti rūpintis vejos sėja reikėtų daug anksčiau nei galite manyti. Vejos priežiūra turėtų būti vienas iš pavasario darbų, kuriam reikalingas atidus dėmesys. Nesvarbu, kaip atrodo šiuo metų jūsų veja – dėmėta ar visai plika, tačiau kiekvienais metais yra būtina pasirūpinti jos sezoniniu atnaujinimu.

Lapkričio 17-ąją mama kaip ir kasryt Augustę (vardas pakeistas) išleido į mokyklą. Žalgirių gimnazijos moksleivė tądien po pamokų namo neskubėjo. Atsitiko nelaimė – kaip praneša policija, narkotikų perdozavusi nepilnametė pateko į Tauragės, vėliau skubiai buvo išgabenta į Klaipėdos ligoninę, kur paniro į komą. „Tauragės kurjeris“ pasikalbėjo su įvykio sukrėsta mergaitės šeima ir jau atsigavusia paaugle – ši pasakoja, kad narkotikų Tauragėje galima įsigyti laisvai.

Artėja žiema, orai vėsta ir dėl žemesnės temperatūros lėčiau auga žolė, todėl jos nebereikia taip dažnai pjauti. Vienas ekspertas pasidalino patarimais, kaip prižiūrėti veją žiemos mėnesiais. Žiemą kai kurie sodo darbai sustoja, įskaitant reguliarų žolės pjovimą. Taip yra todėl, kad vėsesnė temperatūra sulėtina jos augimą. Oro temperatūrai nukritus, žemėja ir dirvožemio temperatūra, sulėtėja žolės ir augalų augimas.

Policija gavo pranešimą, kad pro vieno namo langus sklinda aitrus rūkomos marihuanos kvapas. Patikrinti situacijos išskubėjo patrulių ekipažas ir laidos „Farai“ operatorius. Į pranešime nurodytą vietą atvykusius pareigūnus pasitiko specifinis žolės kvapas. Nors lango žaliuzės buvo užtrauktos, tačiau pro plyšius aiškiai matėsi, kaip viduje esantys jaunuoliai pakavo galimai narkotines medžiagas.

Du tuzinai ožkų tiek dėmesio dar nėra gavę – jų bėgimo ristele čia Niujorke susirinko pamatyti minia smalsuolių. Reginys primena maratono finišą – keturkojėms čia milžiniškas dėmesys ir žiūrovų šūksniai. Tačiau netrukus šlovės akimirka baigiasi – ožkos, prabėgusios podiumu, keliauja į uždarą teritoriją, į parką Niujorko rajone Manhatane, kur joms patikėta itin reikšminga užduotis – išnaikinti čia kerojančius invazinius augalus.

Vasara –  žolės pjovimo metas, o štai Panevėžio savivaldybės atstovai apleistuose ir nešienautuose privačiuose sklypuose griebiasi fotoaparato ir liniuotės. Tikrintojai centimetrais matuoja nenupjautą žolę ir jei ji aukštesnė nei 20 centimetrų, šeimininkams gresia baudos ir didesni mokesčiai. Tokiu būdu mėginama kovoti su apsileidėliais. Smilgos ir žydinčių laukinių augalų stiebai – sulig žmogaus ūgiu. Tokia kaimynystė tenka vienos Panevėžio Vilniaus gatvės gyventojams.

Vilniaus miestas apsisprendė – mieste nebepjaus žolės. Aukštas pievas, o su jomis ir erkes sostinė augins specialiose zonose, skveruose, šlaituose, kur žmonės daug nevaikštinėja. Visa tai dėl grožio ir praktinės naudos. Tokie miesto planai glumina visuomenės sveikatos specialistus, mat erkės platina žmonėms ir gyvūnams pavojingas ligas, tokias kaip encefalitas, laimo liga ar babeziozė.   Sostinėje šienavimo sezono įkarštis.