žmonės su negalia

Praėjusią savaitę visuomenę sukrėtė Ievos Krivickaitės istorija, kuomet silpnaregė mergina negalėjo patekti į autobusą Klaipėdoje, todėl, kad su savimi ji vedėsi šunį pagalbininką. Ir nors įstatymuose nurodyta, jog asmenys su šunimis pagalbininkais turi teisę naudotis viešuoju transportu ar lankytis viešose vietose bei gauti paslaugas, dažnai šios teisės nėra užtikrinamos.

Socialiniuose tinkluose itin didelio visuomenės pasipiktinimo sulaukė sergantiems ir skurstantiems vaikams padedančios Ievos Krivickaitės įrašas. Įraše moteris dalinasi, kaip lankantis Klaipėdoje ją ištiko itin nemaloni situacija – įsėdus į autobusą su šunimi vedliu ji sulaukė vairuotojo nepasitenkinimo, kuris pradėjo varyti moterį lauk iš viešojo transporto. Vienu metu netgi teigta, jog neišsprendus ginčo, bus iškviesta policija.

Norint pritaikyti būstą žmonėms turintiems negalią, jie turi kreiptis į savo savivaldybę, tikėdamiesi gauti kompensaciją. Tiesa, Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) pirmininkas Ignas Mačiukas atkreipia dėmesį, kad jei negalia turintis žmogus gyvena didžiajame mieste, jam gali tekti laukti ilgesnėje eilėje. O ir lėšų, skiriamų būsto pritaikymo darbams, užtenka ne visiems.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 225 tūkst. žmonių su negalia. Didžioji dalis šių žmonių – darbingo amžiaus. Vis dėlto, tik nedidelė dalis šių žmonių turi galimybių dirbti, ką jau kalbėti apie orų gyvenimą – keliauti, apsipirkti, lankytis kultūros renginiuose, tiesiog jaustis visaverčiais visuomenės nariais.  Net 95 proc. šalies gyventojų mano, kad žmonės su negalia yra diskriminuojami, atskleidė prieš porą metų Lietuvos paralimpinio komiteto inicijuota apklausa.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi rūpestinga močiutė. Jai plyšta širdis, nes iš jos dukters atėmė vaikus. Neįgalumą turinti jauna moteris gyvena kartu su savo tėvais. Ji sėkmingai augino 3 metų dukrelę. Viskas buvo gerai, kol moteris nesusilaukė antro mažylio. Močiutė sako, kad dar būdama ligoninėje, jos dukra pasirašė dokumentus, kad atsisako vaiko. Situacija domėjosi gelbėtoja Gerda Žemaitė.

Lietuvos paralimpinis komitetas kartu su rėmėjais sieks įtraukti į sportą dar daugiau žmonių su negalia ir pristato paramos neįgaliųjų sporto klubams programą. Šios programos tikslas – palaikyti iniciatyvas, skatinančias žmonių su negalia fizinį aktyvumą. „Žmonių su negalia sporto klubai yra paralimpinio sporto piramidės pagrindas. Lietuvoje turime kelias dešimtis klubų, vienijančių judėjimo arba regėjimo negalią turinčius sportininkus.

Lietuvoje dirba tik kone trečdalis žmonių su negalia, o neįgaliuosius stumianti dirbti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija džiaugiasi, kad ilgalaikių bedarbių su negalia mažėja. Darbdaviai neįgaliųjų sako laukiantys išskėstomis rankomis, nes darbuotojų jau ir taip trūksta tūkstančiais. Cerebriniu paralyžiumi serganti ir prie vežimėlio prikaustyta Olga Griškalauskaitė nesnaudžia ir kas rytą rieda dirbti vienoje gamybinėje įmonėje – dėlioja segtuvus. „Pasiimu šablonus, pasiimu mechanizmus.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad Migracijos departamento Vilniaus skyriaus administracija diskriminavo gyventojus su negalia. Vežimėliu judanti klientė negalėjo savarankiškai pasinaudoti keltuvu, žmonėms su negalia skirta parkavimo vieta įrengta netinkamai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip pranešama, skundą kontrolierei pateikusi pareiškėja teigė, kad ji negalėjo savarankiškai patekti į skyriaus pastatą.

Didelė dalis viešųjų pastatų nepritaikyti negalią turintiems žmonėms, rodo Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos ataskaita. „Vis dar didelė dalis svarbių viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos viešojo administravimo, socialinės paskirties, kultūros srities paslaugos, nepritaikyti asmenims su įvairiomis negaliomis arba pritaikyti tik iš dalies, taip pat yra nepakankamas ir aplinkos, viešųjų vietų pritaikymas“, – rodo ketvirtadienį komisijos išplatinta JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuosta...

Žmonės su negalia vis ryžtingiau skinasi kelią atviroje darbo rinkoje. Tai padaryti jiems padeda verslai, kuriems negalia nėra kliūtis įžvelgti darbuotojų kompetencijas ir asmenines charakterio savybes. Viena tokių įmonių – „Rimi Lietuva“, duris žmonėms, turintiems negalią, atvėrusi dar prieš 14 metų.

Nuo 2020 metų įsigaliojo sprendimai, kurie gali būti aktualūs negalią turintiems vaikams, dirbantiesiems ar pensinio amžiaus žmonėms: paaugo kai kurios išmokos, keičiasi įdarbinimo rėmimo tvarka bei reikalavimai socialinėms įmonėms. Daugėja ir asmeninės pagalbos – plečiamos asmeninio asistento paslaugos, daugėja individualios pagalbos įsidarbinant ir dirbant.

Internete pasirodė pasipiktinimas, kad viename Vilniaus daugiabutyje nelegaliai įrengtas neįgaliųjų liftas. Savivaldybė tikina, kad tokiam liftui būtinas miesto valdžios leidimas, o neįgaliųjų draugijos vadovė naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad daugelis pastatų miestuose nepritaikyti neįgaliųjų poreikiams, o kritikai nesusimąsto, kad jiems patiems to ateityje gali prireikti.

„Prašome jūsų susimažinti atlygius tiek, kad klubo vadovai grąžintų mums atimtas vietas“, – taip į Kauno „Žalgirio“ krepšininkus internete paskelbtoje peticijoje kreipiasi neįgalieji. 2017 metų vasarą pertvarkius areną neįgaliesiems skirtų vietų smarkiai sumažėjo, iš jų negalią turintys žiūrovai negali matyti viso aikštelės vaizdo, nes jį užstoja fotografai ir kviestiniai svečiai.

Pastaruosius keletą metų netylant kalboms, kad būtina uždaryti dideles globos įstaigas, daug kam kyla klausimas, kur gyvens juose įsikūrę negalią turintys žmonės. Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ ekspertė Lina Gulbinė pasakoja, kad atsiranda vis daugiau naujo tipo įstaigų, kur psichikos ir proto negalią turintys žmonės gyvena daug geriau jų poreikius atitinkančioje aplinkoje.

Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko tyrimą „Neįgaliųjų socialinės reabilitacijos paslaugų problemos“. Elektroninėmis priemonėmis apklausti visų savivaldybių administracijų Socialinės paramos skyrių darbuotojai, socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vykdytojai. Savo nuomonę išsakė ir patys neįgalieji.

Lise Rystad, Norvegijos architektūros įmonės „NSW Arkitektur“ vykdomoji direktorė, daugiau nei dešimt metų domisi universalaus dizaino sprendimais. Praėjusių metų pabaigoje architektė dalyvavo 2017–2018 m. VšĮ „Socialiniai meno projektai“ įgyvendinto Lietuvos dailės muziejų prieinamumo negalią turintiems asmenims tyrimo pristatyme, surengtame Nacionalinėje dailės galerijoje.

Alvydas Valenta neseniai išleido šeštąją savo poezijos knygą „Hormonai visi išsislapstė“. Jo kūryba patraukia intelektualumu. Tai – nuolatinis ieškojimas atsakymų į sudėtingus egzistencinius klausimus, kurie niekada nebus atsakyti. Ir nesvarbu, ar žmogus turi negalią, ar ne – visiems jie tie patys.

Pastatų ir aplinkos pritaikymą žmonėms, turintiems įvairių negalių, reglamentuoja tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos įstatymai ir norminiai aktai. Vis dėlto, kaip rodo praktika, kai kuriais atvejais pritaikymas vis dar tebėra formalus, o klaidas ir trūkumus neįgalieji pastebi jau tada, kai ką nors pakeisti sunku.

Žmogaus teisių organizacijų koalicijos ir Seimo narių Giedrės Purvaneckienės bei Dalios Kuodytės inicijuotą memorandumą, kuriuo Seimas pasižada stabdyti neapykantos nusikaltimus ir paskirti Lygių galimybių kontrolierių, pasirašė 27 Seimo nariai. Tai yra mažiau nei 20 procentų visų parlamentarų, ką veikia kiti ir kodėl nesirūpina vienu svarbiausiu – žmogaus teisių klausimu – lieka neaišku.

Kiekvienas iš mūsų, tiek turintis negalią, tiek jos neturintis, norime gyventi saugiai ir lygiai su visais dalyvauti visuomenės gyvenime. Negalia yra tai, nuo ko nei vienas nesame apsaugoti, todėl visi kartu – valdžios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, savivalda ir bendruomenės – turime kurti saugią, individualia pagalba grįstą aplinką, kad negalios ištiktas žmogus neatsidurtų socialinėje atskirtyje.

Matematikė Meri Genon (Mary Gannnon) iš Ohajo valstijos, gimusi be viršutinių galūnių, išmoko rašyti mokyklinėje lentoje kojomis. Meri Genon iš Leikvudo miesto Ohajo valstijoje, gimusi be abiejų rankų, nepaisant ribotų fizinių galimybių, tapo matematikos mokytoja vidurinėje mokykloje. Kaip teigia moteris, ankstyvoje vaikystėje tėvai dėl ligos jos atsisakė. Pirmuosius septynerius gyvenimo metus ji praleido vaikų namuose Meksikoje.

Negalia ne vieną priverčia belsti į Socialinių paslaugų centro duris ir prašyti lazdos, ramentų, vežimėlio ar kitokių techninės pagalbos priemonių. Prireikus vežimėlio, vaikštynės, lazdos, automatiškai reguliuojamos lovos ar kitokių techninės pagalbos priemonių, panevėžiečiai jų prašo Socialinių paslaugų centre.

Bedarbystė tarp žmonių su negalia Lietuvoje yra 6 kartus didesnė nei bendras šalies nedarbo lygis. 2009 m. duomenimis, darbo neturėjo 3 iš 4 darbingo amžiaus šalies neįgaliųjų (74,6 proc.). „Tai didžiulė socialinė problema – Lietuvoje 2009 m. buvo beveik 270 tūkstančių neįgaliųjų, iš jų daugiau nei 173 tūkstančiai – darbingo amžiaus, tačiau tik kiek daugiau nei 40 tūkstančių turėjo darbą“, - sako Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos direktorius Gediminas Bartkus.

Gruodžio 3 d. pasaulyje minima Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Siekiant pažymėti šią progą ir kartu paskatinti kitokį požiūrį į neįgaliųjų asmenų kultūrinį gyvenimą, domėjimąsi kultūros paveldo objektais ir į nepriklausomą judėjimą, pristatomas specialus turistinis leidinys, skirtas judėjimo sutrikimų turintiems asmenims. Leidinį parengė Viešoji įstaiga Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras bendradarbiaudamas su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga.