žmogaus teisės

Demokratinės Vakarų valstybės turėtų pamiršti antipatiją islamistų grupėms, kurios yra populiarios Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. JAV įsikūrusi žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ teigia, kad Vakarai turėtų raginti islamistus gerbti pagrindines žmonių teises.

Visos paslaptys žadina smalsumą. Nesvarbu, kas jūs – verslininkas ar paprastas pilietis, visada norisi žinoti daugiau nei kiti. Nieko nuostabaus, kad į pagalbą pasitelkiami privatūs detektyvai. Pagalbą aiškinantis svetimas paslaptis Lietuvoje siūlo ne viena seklių ir privačių detektyvų agentūra. Jų darbuotojais dažniausiai tampa saugos tarnybų, specialiųjų tarnybų specialistai, išėję į pensiją ar dėl kitų priežasčių atsisakę pirminės veiklos.

Praėjusiais metais Bahreino "Grand Prix" etapas buvo atšauktas. Pradžioje dėl politinės krizės, po to – dėl komandų ir rėmėjų nenoro lenktyniauti šalyje, kurioje pažeidžiamos žmogaus teisės. Panaši situacija gali kilti ir 2012 metais, nes krizė šioje šalyje tęsiasi. Vietos žmogaus teisių centrai pakvietė komandas boikotuoti Bahreino etapą, kuris turėtų vykti balandžio 22 dieną.

JAV pareiškė susirūpinimą dėl Bahreino žmogaus teisių aktyvisto, kuris buvo sumuštas saugumo pajėgų, kaip teigė opozicija, ir prašo Bahreino ištirti šį įvykį, šeštadienį sakė aukštesnysis JAV pareigūnas. Opozicijos aktyvistų teigimu, saugumo pareigūnai parvertė Nabeelį Rajabą, Bahreino žmogaus teisių centro vadovą, ant žemės ir sumušė, pasibaigus protesto žygiui penktadienį. Bahreino vidaus reikalų ministerija paneigė šiuos pranešimus.

Venesueloje šimtai žmonių užėmė kalėjimą, protestuodami prieš jų giminių laikymo sąlygas. Tai pranešė „BBC News“. Portalo „Venezuelanalysis.com“ duomenimis, 995 žmonės, daugiausia – moterys ir vaikai, atsisakė palikti netoli Karakaso esantį Jarės kalėjimą, kai ten praleido Naujųjų metų šventę kartu su nuteistais artimaisiais. Jie nusprendė šitaip pareikšti protestą prieš pernelyg ilgą suimtų žmonių laikymą nepaskelbus nuosprendžio.

Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, iškilmingo minėjimo Seimo Kovo 11-osios salėje metu bus įteikta pirmoji Laisvės premija, kurią Seimas paskyrė Rusijos žmogaus teisių gynėjui, kovotojui už laisvę ir demokratiją Sergejui Kovaliovui.

Afganistano prezidentas Hamidas Karzai nurodė pradėti tyrimą po to, kai paaiškėjo, kad 15 metų amžiaus mergina išgelbėta po ilgo įkalinimo ir kankinimų. Sahar Gul buvo uždaryta savo uošvių rūsyje, kur buvo marinama badu. Vidaus reikalų ministerijai buvo įsakyta atvejį rimtai ištirti ir suimti tuos, kurie atsakingi už mergaitės kankinimą.

Vašingtonas mano, kad kitų šalių ataskaitos apie žmogaus teisių padėtį JAV yra naudingos, apie Rusijos ataskaitą sakė JAV valstybės departamento atstovas, praneša „RIA Novosti“. Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį užsienio šalyse, įskaitant JAV. Didžiausia problema vadinamas Gvantanamo kalėjimas Kuboje, kuriame laikomi terorizmu įtariami asmenys. Taip pat rašoma apie žodžio laisvę ir minimos kelios JAV teisinės sistemos klaidos.

Rusija kaltina Jungtines Valstijas žmogaus teisių pažeidinėjimais. „Situacija Jungtinėse Valstijose yra toli nuo idealų, kuriuos skelbia vyriausybė Vašingtone“, – sakoma pirmojoje Maskvos parengtoje ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį, kurią trečiadienį pristatė Užsienio reikalų ministerija. 63 puslapių dokumente didžiausia problema vadinamas Gvantanamo kalėjimas Kuboje, kuriame laikomi terorizmu įtariami asmenys.

Žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ paragino Kazachstano valdžią ištirti pranešimus apie riaušes Žanaozeno mieste sukėlusių protestuotojų kankinimą. Tuo tarpu prokurorai pakvietė Jungtinių Tautų ekspertus padėti vykdyti tyrimus, praneša „RIA Novosti“. Gruodžio 16 dieną dėl atlyginimų mažinimo Žanaozeno mieste sukilo naftos kompanijos darbuotojai. Pasak Kazachstano pareigūnų, 15 žmonių žuvo per susirėmimus tarp naftininkų ir policijos pareigūnų.

Saifas al Islamas Gaddafis, nuversto Libijos lyderio Muammaro Gaddafio sūnus, po sulaikymo dar nebuvo susitikęs su advokatu, sakė žmogaus teisių gynėjas. „Human Rights Watch“ atstovas Fredas Abrahamsas sakė BBC, kad Saifas al Islamas nesiskundė dėl to, kaip su juo elgiamasi nelaisvėje. Žmogaus teisių gynėjų organizacijos atstovas paragino Libijos valdžią kiek įmanoma greičiau leisti sulaikytajam susitikti su advokatu.

Seimo Žmogaus teisių komitetas nepritars Konstitucijos pataisai, kurios tikslas – Konstitucijoje aiškiai įtvirtinti, kad šeimos institutas yra kildinamas iš santuokos, kuri suprantama kaip laisvas vyro ir moters susitarimas.

Europos žmogaus teisių teismas, įpareigojęs Rusiją išmokėti 1,3 milijono vertės išmokas „Nord-Ost“ tragedijos aukoms, atskleidė keletą detalių apie tai, kas įvyko 2002 metų spalį, praneša Newsru. Tų metų spalio 23 dieną 40 ginkluotų kovotojų su dešimtimis kilogramų sprogmenų, kuriems vadovavo Movsaras Barajevas, įkaitais paėmė 912 žmonių – miuziklo atlikėjų ir žiūrovų, reikalaudami išvesti karines pajėgas iš Čečėnijos. Žmonės buvo įkalinti tris dienas.

Vakarų Kazachstane toliau plinta visuotiniai neramumai. Žuvo vienas žmogus ir 11 buvo sužeisti, kai policija pradėjo šaudyti į protestuotojus, bandančius užblokuoti geležinkelį, rašo BBC. Dauguma protestuotojų Šetpe miestelyje išsisklaidė po policijos įspėjimo, bet, vietos prokurorų teigimu, maždaug 50 žmonių grupelė neva pradėjo riaušes ir padegė prekinį traukinį. Anot prokurorų, policija turėjo atidengti ugnį, nes buvo užpulta riaušininkų.

Propaganda garsėjanti Baltarusija stebina tuo, kaip moka pateikti faktus ir formuoti neigiamą savo piliečių nuomonę apie Vakarus. Pasižiūrėjus vieną iš valstybinės televizijos laidų „Žmogaus teisės. Požiūris į gyvenimą“, susidaro įspūdis, kad blogiausia, kas gali nutikti žmogui – tai gimti ir gyventi Vakaruose. Balsas.lt pateikia įdomiausių reportažo vietų pažodinį vertimą: „Vakarai vis giliau pasineria į krizę, ateina vis labiau nerimą kelianti informacija.

Škotijoje įsigaliojo naujas įstatymas siekiant apsaugoti žmones nuo priverstinės santuokos. Naujasis teisės aktas suteikia teismams įgaliojimus priimti apribojamąsias nutartis siekiant apsaugoti tuos asmenis, kuriems gresia priverstinė santuoka. Tokios nutarties sąlygų pažeidimas grėstų kalėjimu iki dvejų metų, skelbia BBC naujienų tarnyba. Taip pat daugiau pagalbos sulauks tie, kurie jau yra per prievartą sutuokti, nes bus sustiprinti jau esami teismų įgaliojimai anuliuoti tokia santuokas.

Saudo Arabijos budelis patvirtino, kad gruodžio 12 dieną buvo įvykdytas teismo nuosprendis, kuriuo vietinei gyventojai buvo įvykdyta mirties bausmė – nukirsta galva. Moteris buvo kaltinama raganavimu, praneša Lenta.ru. Amina Bint Abdulhalim Naser buvo nubausta už magiją ir tamsiųjų galių naudojimą. Saudo Arabijos baudžiamoji teisė remiasi griežtomis religinėmis normomis. Šalyje draudžiama bendrauti su džinais, dvasiomis ir kitais panašiais sutvėrimai.

ESBO Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuro direktorius Janez Lenarčič teigė, kad tikisi greitai sulaukti Rusijos kvietimo atkreipti savo stebėtojų dėmesį į kovo mėnesį Rusijoje vyksiančius prezidento rinkimus. „Tarptautinių stebėtojų kvietimas įeina į įsipareigojimus, kuriuos prisiima ESBO šalys-narės. Mes tikimės, kad mūsų partneriai laikysis savo įsipareigojimų ir mes laiku gausime kvietimą į prezidento rinkimus Rusijoje“, – sakė J. Lenarčič.

Uzbekistano senatoriai pirmadienį priėmė įstatymą, kuriuo sutrumpino prezidento kadenciją nuo septynerių iki penkerių metų, informuoja „RIA Novosti“. „Šį įstatymą inicijavo prezidentas (...), kad sustiprintų demokratiško valdymo principus“, – sakė senato atstovas. Uzbekistano autokratas lyderis 73-jų Islamas Karimovas šalį valdo nuo 1989 metų. Žmogaus teisių gynėjai buvusį komunistų vadovą kaltina rimtais žmogaus teisių pažeidimais ir bandymu užčiaupti kitos politinės nuomonės asmenis.

Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba surengs nepaprastąjį posėdį Ženevoje aptarti situaciją Sirijoje, praneša BBC. Šią savaitę pasirodžiusiame JT pranešime teigiama, jog Sirijos saugumo pajėgos per protestų slopinimą įvykdė nusikaltimus žmoniškumui. Taryba siekia padidinti spaudimą Sirijai, kad ji sustabdytų smurtą šalyje, sakė BBC korespondentas Ženevoje.

Mianmaro kariškiai atsakingi už rimtus žmogaus teisių pažeidimus, tarp kurių yra žudymas ir prievartavimas vykdant kampaniją prieš partizanus šalies šiaurėje. Be to, tai vyksta nepaisant reformų, kuriomis siekiama pabaigti kariuomenės valdymą, pirmadienį pareiškė „Partners Relief and Development“ grupė.

Minint Tarptautinę tolerancijos dieną trečiadienį Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Tolerancija ir totalitarizmas. Laisvės išbandymai“, kurioje bus aptariama ir Lietuvos Helsinkio grupės veikla ginant žmogaus teises. Konferencijoje bus diskutuojama apie tolerancijos būklę šiuolaikiniame pasaulyje, antisemitizmo, ksenofobijos ir kitų neapykantą kurstančių reiškinių priežastis bei jų įveikimo galimybes.

Alesio Beliackio bylą nagrinėjantis Minsko teismas ketvirtadienį patenkino prokuroro prašymą padaryti pertrauką iki lapkričio 16 dienos, kad prokuroras galėtų pateikti naujus kaltinimus, praneša Baltarusijos opozicijos tinklalapis „charter97.org“. Tie kaltinimai iš esmės skirsis nuo dabartinių, pareiškė prokuroras Vladimiras Sajkovskis.

Seimas ketvirtadienį „palaimino“ Laisvės premijų komisiją. Už Seimo nutarimą sudaryti tokią komisiją balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 8 parlamentarai.

Po kelių dienų pertraukos Minsko teismas ketvirtadienį tęsia žmogaus teisių aktyvisto Alesio Beliackio bylos nagrinėjimą. Jis kaltinamas tuo, kad nuo 2007 iki 2010 metų nesumokėjo maždaug 41 tūkst. JAV dolerių mokesčių nuo lėšų, kurios įplaukdavo į jo sąskaitas Lietuvos ir Lenkijos bankuose. Už tai jis gali būti įkalintas septyneriems metams.

Žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ teigia, kad Meksikos saugumo pajėgos kovodamos prieš narkotikų prekeivių gaujas pažeidinėja žmogaus teises ir yra nebaudžiamos, praneša BBC. Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad atliko tyrimą ir nustatė, jog kariuomenė ir policija dalyvavo 24 nužudymuose ir 39 žmonių dingimuose. „Human Rights Watch“ ragina Meksikos vyriausybę užtikrinti, kad civilių valdžia tirtų įtariamus pareigūnų padarytus nusikaltimus.

Baltarusijos valdžia turi nedelsiant paleisti nusipelniusius žmogaus teisių gynėjus ir politinius kalinius, kuriems skirtos kalėjimo bausmės iki septynerių metų dėl „politiškai motyvuotų“ kaltinimų vengimu mokėti mokesčius, teigiama ketvirtadienį, lapkričio 3 d., išplatintame organizacijos „Amnesty international“ pranešime. Lapkričio 2 d. teismas pradėjo nagrinėti žmogaus teisių  organizacijos „Viasna“ (brus. „Pavasaris“) vadovo Alesio Beliackio bylą.

Prokuroro pareiškimas, kad Alesio Beliackio parodymai gali turėti įtakos pakeičiant kardomąją priemonę, yra rimtas valdžios signalas, jog teisiamas žmogaus teisių aktyvistas gali būti paleistas į laisvę. Taip mano teismą stebintis Baltarusijos liaudies fronto partijos vadovas Aleksejus Janukievičius, praneša „telegraf.by“. „Mane nustebino toks prokuroro pareiškimas.

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ ragina Suomijos vyriausybę nenutraukti tyrimo ir išsiaiškini visas aplinkybes, kuriomis per šalį skrido lėktuvai, galimai gabenę kalinius į Jungtines Amerikos Valstijas. Praėjusią savaitę Suomijos užsienio reikalų ministerija paskelbė informaciją apie 150 lėktuvų skrydžių, kurie galimai susiję su CŽV slapta kalinimo programa ir kalinių perdavimo operacijomis, bet teigė norinti gauti JAV paaiškinimus tik dėl vieno skrydžio.

(papildyta 10:35 val.) Lietuvos nesugebėjimas ištirti savo pačios vaidmenį CŽV slaptųjų kalėjimų istorijoje paskatino tariamą slaptojo įkalinimo auką paduoti Lietuvą į Europos Žmogaus Teisių Teismą, praneša Amnesty International. Ieškinį pateikės žmogus vardu Abu Zubaydahas teigia, kad jis tapo slapto įkalinimo ir žiaurių kankinimų, kurie jam buvo vykdomi Lietuvoje auka. Jis taip pat teigia siekiantis tyrimo atnaujinimo ir norėtų jame dalyvauti pats.

Pradžioje penktadienį planuotos žuvusio Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio laidotuvės atidėtos iki to laiko, kol bus baigtas tyrimas dėl jo mirties aplinkybių. Tai pranešė Nacionalinės pereinamojo laikotarpio tarybos narys Mohamedas Sajehas, kurį cituoja agentūra AP. Anot jo, tyrimą atliks Tarptautinis baudžiamasis teismas. M. Gaddafio palaikai vis dar yra Misratoje, kur buvo nugabenti po Sirto užėmimo.

Irano valdžia ruošiasi teisminiam procesui prieš JAV. Šalies prokuratūra jau gavo nurodymą surinkti Irane ir kitose valstybėse JAV padarytų nusikaltimų įrodymus. Apie tai pareiškė Irano teisinės sistemos vadovas Sadekas Laridzhanis. Pasak jo, Teheranas sieks Jungtinių Valstijų atsakomybės už „nusikaltimus“, padarytus tiek prieš iraniečius, tiek ir prieš pačius amerikiečius, praneša Associated Press.

Penktą kartą Lietuvoje vykstantis žmogaus teisių kino festivalis „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ pakvies panagrinėti ir populiariausios pasaulyje sporto šakos futbolo tamsiąją pusę, praneša LFF. Sekmadienį sostinės menų fabrike „Loftas“ žiūrovai galės už simbolinį cento mokestį išvysti tris filmus iš Čekijos, Kolumbijos ir Vokietijos, pažaisti tikrą bei virtualų futbolą bei padiskutuoti su Lietuvos futbolo atstovais.

Įtakingos disidentų grupės, opozicinio judėjimo „Moterys baltais drabužiais“, lyderė Laura Pollan mirė Havanoje sulaukusi 63-ejų metų, skelbia BBC. Iki tol ji savaitę buvo gydoma ligoninėje nuo Dengės karštligės. L. Pollan įkūrė grupę „Moterys baltais drabužiais“ prieš dešimt metų, kai jos vyras atsidūrė aklėjime.

„Pasak užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio, Baltarusijos žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį ketinama pristatyti Laisvės premijai gauti. Ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime atsakydamas į parlamentaro Manto Varaškos klausimą, ministras sakė, kad netrukus parlamentiniam Užsienio reikalų komitetui bus pateiktos visos pavardės žmonių, kurie bus nominuoti šiai premijai,“- praneša 15min.lt.

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pirmadienį pareiškė, kad dešimt JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) lėktuvų nuo 2001-ųjų iki 2006-ųjų buvo nusileidę Suomijoje, rašo „Helsinki Times“. Anksčiau buvo manoma, kad Suomijoje nusileido trys CŽV lėktuvai, dabar „Amnesty International“ šį skaičių padidino iki dešimties, įskaitant ir lėktuvo „Boeing 707“, kurio numeris yra N88ZL, skrydį iš Vilniaus.

Pirmadienį Seimo rūmuose susirinkę tarptautinės konferencijos dalyviai nagrinės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje problemas. Konferenciją „Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje: įgyvendinimo iššūkiai“ surengė Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje. Renginio dalyviai aptars Seimo priimto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimą.

Ar žinote, kiek vergų dirba jūsų labui? Nors daugelis į šį provokuojantį klausimą atsakytų, kad nei vienas, tačiau naujo internetinio puslapio kūrėjai siekia pademonstruoti, kad priverstinis darbas yra tolygus vergovei, rašo „The New York Times“. Jungtinių Valstijų nepelno siekianti organizacija, kurią remia šalies Valstybės departamentas, pristatė rugsėjį pristatė internetinį puslapį slaveryfootprint.

Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas Alesis Beliackis – galimas pretendentas į Nobelio taikos premiją už nuopelnus žmogaus teisių gynimo srityje. Apie tai agentūrai „BelPAN“ pranešė jo kolega Valentinas Stefanovičius. Jis sakė, kad A. Beliackio kandidatūra įtraukta į „trumpąjį sąrašą“ labiausiai tikėtinų pretendentų į premiją.

Rugsėjo 29 dieną „Amnesty International" surengė spaudos konferenciją Vilniuje, kurioje  paskelbė naują informaciją apie Lietuvos dalyvavimą CŽV Ypatingųjų perdavimų ir slaptųjų kalėjimų programoje. „Amnesty International" atstovai atvažiavo į Lietuvą tam, kad išreikštų susirūpinimą tuo, kad tyrimas dėl slaptų CŽV kalėjimų Lietuvoje buvo nutrauktas Generalinės Prokuratūros.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Europoje mažėja laisvės?“. Žlugus sovietų imperijai Lietuva įgyvendino savo užsienio politikos tikslus – pasiekė narystę NATO ir Europos Sąjungoje. Ten veržtasi todėl, kad norėta visam laikui apsisaugoti nuo nelaisvės ir tironijos, tikėtasi gyventi demokratinėje, laisvoje visuomenėje. Tačiau Lietuvoje, kuri jau septynerius metus yra Europos Sąjungos narė, daugėja nepatenkintųjų dėl žmogaus teisių.

Užsienio reikalų ministerija inicijavo Baltarusijos pareigūnų, susijusių su Baltarusijos žmogaus teisių centro „Viasna“ ir jos vadovų persekiojimu, įtraukimą į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinį sąrašą. Tuo tikslu ministerija rugsėjo 14 dieną kreipėsi į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos su prašymu pradėti procesą dėl aštuoniolikos pareigūnų įtraukimo į sąrašą.

Niujorke antradienį surengtoje tarptautinės iniciatyvos „Atviros valdžios partnerystė“ inauguracijoje Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis padėkojo JAV prezidentui Barackui Obamai už jo šalies paramą Lietuvos energetinę nepriklausomybę didinantiems projektams. JAV vadovas patikino, kad ši parama bus nekintama ir tęstinė. Iniciatyvos „Atviros valdžios partnerystė“ inauguraciją surengė JAV ir Brazilijos prezidentai B. Obama ir Dilma Rousseff.

Europos žmogau tesių teismas Strabūrė antradienį paskelbė verdiktą byloje "JUKOS prieš Rusiją". Ieškovai apkaltino Rusiją "neteisėtu nuosavybės konfiskavimu", kuris sudarė daugiau nei 98 milijardus JAV dolerių. Teismas pripažino, kad JUKOS kompanijos teisės į nuosavybės apsaugą buvo pažeistos, praneša Newsru. Nepaisant to, Rusijos valdžios veiksmai JUKOS atžvilgiu buvo pripažinti politiškai nemotyvuotais. Materialinės kompensacijos klausimas taip pat bus sprendžiamas ateityje.

Seimas 20-ųjų Sausio 13-osios metinių proga įsteigė Laisvės premiją, kuri bus teikiama asmenims ir organizacijoms už indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Laisvės premijos įstatymo priėmimą parėmė 60 Seimo narių, prieš balsavo 17, susilaikė 21 parlamentaras. Premija – 5000 eurų – bus mokama iš Seimo kanceliarijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Lietuva dalyvaus kovoje su terorizmu, tačiau tai bus daroma tik teisėtomis priemonėmis, Lietuvos radijui sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak Prezidentės, Lietuva iki šiol patiria didžiulį tarptautinių organizacijų spaudimą. „Ką tik vėl gavau iš „Amnesty International“ laišką, kuriuo Lietuva vėl yra spaudžiama tyrimą atlikti iki galo, artimiausioje ateityje tos organizacijos atstovai atvyks į Lietuvą“, – sakė Prezidentė.

Nušalinto Libijos lyderio Muammaro Gaddafio laukia sąžiningas teismas dėl nusikaltimų žmoniškumui, jei jis bus sučiuptas gyvas, teigė Nacionalinės pereinamosios tarybos vadovas. „Mes norime, kad jam bei jo šalininkams nuosprendis būtų paskelbtas Libijoje. Todėl mes tikimės sučiupti jį gyvą.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras paragino Lietuvą, Lenkiją ir Rumuniją atlikti išsamius tyrimus, kad jos atsikratytų CŽV slaptųjų kalėjimų šešėlio. Komisaras Thomas Hammarbergas pirmadienį paskelbė pareiškimą, jog tariama transatlantinių ryšių nauda „negali būti palyginama su ta žala, kuri padaryta Europos žmogaus teisių apsaugos sistemai“. T. Hammarbergas tvirtina, kad Lenkijoje slaptasis CŽV kalėjimas atidarytas 2002 metų gruodį, o Rumunijoje - 2003 m. rugsėjį.

Sirija leido Raudonąjam kryžiui aplankyti įkalintus asmenis. Raudonojo kryžiaus atstovai paskelbė, kad Sirijos valdžia juo pirmą kartą įleido apžiūrėti kalėjimų. Organizacijos vadovas pasidžiaugė, kad Sirijos vadovybė leido jiems apžiūrėti Damaske įsikūrusį kalėjimą. Pasak Raudonojo kryžiaus, tai yra didelis žingsnis jų organizacijos veikloje Sirijoje. Lenta.ru rašo, kad Raudonojo kryžiaus atstovai derybose su valdžia siekia užtikrinimo, kad būtų garantuotos žmogaus teisės šioje šalyje.