zita sorokienė

Tvirtinant minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, nuolat kyla diskusijų, koks jis turėtų būti. Šiemet tokias diskusijas dar paaštrino koronavirusas. Tad jau netrukus oficialiai bus svarstoma nustatyti, kad mažesnę, nei yra patvirtinta, MMA būtų galima mokėti jaunesniems darbuotojams. Darbdavių organizacijos šiai idėjai, panašu, pritartų, tačiau profesinių sąjungų atstovai jai prieštarauja.

Smulkusis ir vidutinis verslas su nerimu laukia, ar šalį pasieks antroji Covid-19 banga. Verslininkai tikisi, kad, jei Lietuvoje vėl tektų skelbti karantiną, jų veikla nebūtų apribota taip, kaip šį pavasarį. Ir nors pripažįsta po karantino sulaukę Vyriausybės skirtų išmokų bent kiek atgaivinti verslą, prekybininkai griežia dantį, kad skirtos sumos – gerokai per mažos ir skirtos tik pasireklamuoti prieš rinkimus.

Smulkieji Lietuvos verslininkai jaučiasi užspausti didžiųjų prekybininkų ir skundžiasi, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis jiems sunku konkuruoti. Tuo metu finansų analitikai pastebi, kad, jei smulkusis verslas nepakeis savo požiūrio ir neieškos, kaip užpildyti nišas rinkoje, jam gresia išnykimas.

Valdžia užsimojo traukti į dienos šviesą nelegaliai dirbančias aukles, taip pat ir mašinų bei namų remonto meistrus. Mokesčių inspekcija kviečia visus gyventojus jau nuo sausio 1 d. reikalauti už paslaugas kvitų ir faktūrų. Už tai žada grąžinti iki 400 € patirtų išlaidų. Jau nuo rytojaus už visas automobilių servisuose atliktas paslaugas valdžia ragina rinkti kasos kvitus ir sąskaitas faktūras.

Prieš trejus metus Vokietijoje buvo atlikta apklausa, kurios metu išsiaiškinta, kad beveik pusė vokiečių vis dar linkę eurus versti į Vokietijos markes. Nors nacionalinė valiuta šioje šalyje nebeegzistuoja jau nuo 2002 metų, tačiau, kaip pranešė vokiečių naujienų internetinis portalas „Frankfurter Allgemeine“, ir po trylikos metų 47 proc. Vokietijos gyventojų savo pirkinių kainas konvertuoja į markes, ypač vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės, kurių išsilavinimas yra žemas.

Į Europą plūstant emigrantams iš trečiųjų šalių, o Lietuvai įsipareigojus per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas portalui tv3.lt sakė, kad įdarbinant pabėgėlius darbdaviai greičiausiai turės daugiau vargo nei naudos, tad pabėgėliai veikiausiai ir liks pašalpų prašytojais, o ne papildoma darbo jėga. „Pabėgėliai galėtų būti pagalba darbo rinkoje, bet ne visur galime įdarbinti žmones, kurie gauna pašalpą.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors pirkėjai rečiau lankosi turguje, į jį dažniau užsuka didesnes pajamas turintys žmonės, sako rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ komercijos direktorė Baltijos šalims Inga Ilkytė. „Turguje pirkėjai ieško sveikesnio, namuose užauginto ir pagaminto produkto, todėl net ir patys prekybos centrai pas save sukurtais turgeliais bando pervilioti tokius pirkėjus“, – kalba pašnekovė. Turgaus prekeiviai griebiasi už galvų: jų pirkėjus pervilioja prekybos centrų akcijos.

 Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Turgus, kaip apsipirkimo vieta, praranda savo svarbą, žmonės vis dažniau užsuka į prekybos centrus, čia jie perka ne tik kasdienes prekes, bet ir apsiperka šventėms. Turgaus prekybininkai pripažįsta užleidžiantys pozicijas didiesiems, kuriuose, pasak smulkiųjų, nesibaigiančios akcijos.

Didžiųjų miestų politikai savivaldybių tarybose priėmė sprendimus piginti verslo liudijimus.  Pavyzdžiui, Klaipėdoje kai kurioms veikloms metinis mokestis už verslo liudijimą nuo kitų metų sumažės nuo pusantro tūkstančio iki vos vieno lito. Politikai tikisi, kad mažesnis mokestis už verslo liudijimus paskatins dirbančiuosius išeiti iš šešėlio ir padidins dirbančiųjų su verslo liudijimais skaičių.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų pasigenda galimybės atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, tačiau smulkusis verslas aiškina, kad suteikti šią paslaugą – per brangu. Tad bankai bando įvairiais siūlymais įtikinti smulkųjį verslą, kad mokėjimo kortelės atneša ne žalą, o naudą. Bankų teigimu, verslas, kuris negali suteikti klientams galimybės atsiskaityti kortelėmis, praranda dalį apyvartos. Pavyzdžiui, SEB bankas skaičiuoja, kad mokėjimo kortelėmis paslauga gali išauginti įmonės apyvartą 15–20 proc.

Nuo antradienio visose šalies dengtose turgavietėse ne tik mėsos prekybininkai privalėjo pradėti naudotis kasos aparatais. Tačiau kol kas turgaus prekiautojams įstatymai nė motais, o retai pasitaikantys kasos aparatai stovi išjungti. Dengtose sostinės turgavietėse drabužiais ir įvairiausiais daiktais prekiaujantys žmonės antradienį įtariai stebėjo kiekvieną nematytą veidą. Įstatymams nepaklusę ir patikrinimų bei baudų išsigandę prekybininkai dirbo neramiai, nebuvo linkę bendrauti.

Smulkieji verslininkai ir prekybininkai, sunerimę dėl nuo gegužės jiems privalomų kasos aparatų turgavietėse ir pasunkėsiančios mokesčių naštos, Finansų ministerijai buvo pateikę net 12 pasiūlymų, bet derybos vyksta tik dėl dviejų.

Nuo naujų metų valdžios atstovai iki 1 440 litų padidino verslo liudijimų kainą motyvuodami tuo, kad ankstesnės lengvatos nedavė naudos. Tačiau smulkieji verslininkai perspėja, kad toks kainos padidinimas daliai gyventojų yra tarsi paskutinis lašas stiklinėje, šalį vedantis į nedarbą. Lietuvos smulkiųjų verslininkų atstovai įžvelgia aibes suvaržymų ir sunkumų smulkiajam verslui iš valstybės pusės.

Smulkiųjų verslininkų vėl laukia pokyčiai – keičiasi verslo liudijimų tvarka, o kartu nerimą kelia ir planuojami kasos aparatai dar daliai turgaus prekeivių. 2012 metai pažers naujovių verslo liudijimų turėtojams. Vieni pokyčiai įsigaliojo nuo sausio pradžios, kiti – nuo gegužės 1-osios. Esminiai pakeitimai tokie: dalis veiklos rūšių stambinama, o kai kurios veiklos rūšys naikinamos.

Vyriausybės siekis visus be išimties turgaus prekiautojus aprūpinti kasos aparatais vėl nemaloniai nustebino smulkiuosius verslininkus. Šią savaitę premjeras Andrius Kubilius pranešė, kad nuo kitos gegužės kasos aparatai turės atsirasti ir visose dengtose turgavietėse. Esą taip būtų suvienodinta apskaita ir panaikintas skirtumas tarp prekybos maisto ir ne maisto produktais. Tokia žinia smulkiesiems verslininkams tapo eiliniu perkūnu iš giedro dangaus.

Finansų ministerijos pasiūlymas nuo 2012 metų neišduoti tam tikros rūšies verslo liudijimų sukėlė tikrą audrą smulkaus ir vidutinio verslo savininkų gretose. Vienų nuomone, šitaip smulkieji verslininkai, anksčiau dirbę turėdami verslo liudijimus, bus priversti pasitraukti iš verslo, kitų nuomone, būtent dirbantys su verslo liudijimais kiša pagalį į ratus „tikriesiems“ verslininkams.

Lietuvoje siūloma nauja įmonių forma – mažosios bendrijos. Seimui palaiminus jų steigimą, tokios įmonės galėtų pradėti veikti jau kitąmet. Tačiau verslininkai pasigenda bene paties svarbiausio dalyko – mokestinių lengvatų. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – mažosios bendrijos – koncepcijai. Tikimasi, kad mažoji bendrija užpildys tam tikrą nišą tarp individualiosios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės.

Nuo gegužės 1 dienos, kai buvo įvesti kasos aparatai, ėmė tuštėti Lietuvos turgūs. O turgaus prekeiviai prieš tokį Vyriausybės sprendimą protestuoja jau beveik 2 mėnesius. Artimiausiu metu jie  rengiasi badauti ne tik Vilniuje, bet ir Briuselyje. „Valdžia mums baigia nudirti paskutinį kailį, dar tūkstantis turguje sau darbo vietą susikūrusių žmonių papildys bedarbių gretas arba tiesiog emigruos, – piktinasi smulkius verslininkus atstovaujanti Zita Sorokienė.

Dėl Vyriausybės politikos smulkiųjų verslo ir prekybininkų atžvilgiu dirbantieji pagal individualius verslo liudijimus prie Seimo pradėjo bado akciją. Jei ir tai neduos rezultatų, žadama badauti prie Europos Parlamento Briuselyje. Tuo metu Premjeras badaujančiuosius ragina verčiau pasirūpinti savo verslu ir įsigyti kasos aparatą, kol jo kaina yra visiškai kompensuojama.

Lietuvoje dar nėra susiformavusi protesto kultūra. Dėl protesto kultūros nebuvimo užkertamas kelias tikrajai demokratijai ir pilietinės visuomenės susiformavimui. Pastaraisiais metais Lietuvoje padažnėjo protesto akcijos, į gatves pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo išėjo medikai, pareigūnai, smulkieji verslininkai ir netgi inteligentai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) parengė tvarką, pagal kurią pirmiesiems kasos aparatus įsigijusiems turgaus prekeiviams būtų kompensuojama iki 1000 litų. Iki ateinančio pirmadienio dėl kompensavimo taisyklių laukiama organizacijų ir asmenų pasiūlymų.

Turguje prekiaujantys smulkieji Panevėžio ir kitų šalies miestų verslininkai pakels jiems valdžios mestą pirštinę. Vakar Vyriausybei galutinai apsisprendus nuo gegužės 1 dienos dengtose turgavietėse įvesti kasos aparatus, smulkieji verslininkai pradėjo rengtis vasario 7-osios mitingui prie Seimo. „Mes tikrai protestuosime.

Vyriausybės nutarimas nuo gegužės turgaviečių maisto prekybos paviljonuose įvesti kasos aparatus siutina prekeivius ir kelia abejonių dėl priemonės efektyvumo. Patvirtintas Vyriausybės apynasriu verslininkams vadinamas nutarimas, keičiantis kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos turgavietėse aprašą. Nuo gegužės pirmosios įsigalioja reikalavimas dengtuose, maisto produktais prekiaujančiuose paviljonuose finansinę apskaitą vesti pagal kasos aparatų čekius.

Ministrų kabinetas Seimui pateiks siūlymus, privaloma tvarka turguose naudoti kasos aparatus. Nauji reikalavimai taikomi maisto produktų prekybai dengtose patalpose. Premjeras atmetė nuogąstavimus, kad papildomo reikalavimo vykdymas brangiai kainuos smulkiesiems verslininkams. Pasak Ministro pirmininko, siūlyme numatomas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis ir kompensacijos.

„Kartais man atrodo, kad valdžiai naudinga turėti daug bedarbių“, – sako Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė. Taip ji įvertino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvą smulkųjį verslą pradedančius bedarbius kas mėnesį šelpti 200 litų subsidija. „Koks bedarbis, gaunantis 650 litų išmoką, imsis savarankiško verslo už 200 litų, jeigu tų pinigų neužteks net mokesčiams susimokėti?“ – stebisi smulkiųjų verslininkų atstovė.

Trečiadienį pasirašytu protokolu prie Nacionalinio susitarimo įsipareigota nepriimti ir neinicijuoti teisės aktų, kurie galėtų pabloginti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų verslo sąlygas, o smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygas reglamentuojančius teisės aktus keisti tik pritarus Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai.

Smulkiųjų verslininkų skaičiavimu, per pastaruosius metus Lietuvoje įsisteigė maždaug trys dešimtys kiniškų aprangos ir tekstilės parduotuvių. Lietuvių verslininkai reikalauja reguliuoti procesą, kol nevėlu. Valstybinės institucijos sutinka, kad savo šalies remiami kinų prekybininkai kelia sunkumų, tačiau abejoja, ar įmanoma juos stabdyti.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimai, numatantys naują mokesčio tarifą bei lengvatas kai kurioms prekių grupėms. VMI atkreipia mokesčių mokėtojų dėmesį į kai kurias naujo standartinio PVM tarifo taikymo nuostatas. Nuo rugsėjo 1 d. vietoje 19 proc. bus taikomas naujas 21 proc. dydžio PVM tarifas. Lengvatinis 9 proc.

Seime jau prasidėjo diskusijos, ar teks didinti PVM iki 21 proc. Vyriausybės pateiktame projekte siūloma dabartinį 19 proc. tarifą keisti nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Seimas šį projektą ketina pradėti svarstyti liepos viduryje, todėl dėl didesnio PVM gali būti apsispręsta tik paskutinėmis liepos dienomis. Valdžios blaškymasis iki paskutinės minutės verslo jau nestebina.

Sunkmečiu išdygusios greituosius kreditus teikiančios įmonės, pinigus dalijo net nemačiusios kliento veido, tačiau dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus, nors noriai lendančių į skolas šalyje nemažėja. Dar prieš pusmetį norint pasiimti paskolą greituosius kreditus teikiančiose įmonėse, užtekdavo parašyti tik elektroninį laišką, tačiau, skirtingai nei besiskolinantieji, dabar pačios įmonės riziką vertina atidžiau.

„Fronto“ akcija baigėsi. Dalyviai parlamento vadovui Arūnui Valinskui perdavė „auksinį svogūną“, kurį jis pats prieš kelerius metus įteikė „Fronto“ lyderiui Algirdui Paleckiui. Anot pastarojo, šiuo „žygiu“ buvo siekiama parodyti, kad A. Valinsko vieta – ne Seime. Pareikalavę Vyriausybės atsistatydinimo ir pagrasinę perversmu akcijos dalyviai išėjo gerti alaus.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Zita Sorokienė teigia, kad asociacija griežtai atsiriboja nuo partijos „Frontas“ šiandien organizuojamos nesankcionuotos protesto akcijos. „Mes nesam politikieriai, kuriems svarbiau mitingas nei neišspręstos problemos“, – portalui „Balsas.lt“ aiškino pirmininkė. Z. Sorokienė pabrėžė, kad ji galimą nesankcionuotą mitingą prie Seimo, kuris prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams, vertina griežtai neigiamai.

Vasario trečią demonstracijos nebebus – pradžiugino Lietuvą praėjusios savaitės pradžioje per žiniasklaidą nuaidėjęs pranešimas. Prieš Vyriausybę ketinusios protestuoti smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų sąjungos pirmininkė Zita Sorokienė pranešė, kad planuotas susirinkimas atšaukiamas, nes jam nebeliko prasmės: Vyriausybė patenkino visus sąjungos reikalavimus.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija (LSVPA) vasario 3 d. neberengs mitingo. Tai buvo nuspręsta, kai Ūkio ministerijos (ŪM) ir LSVPA atstovai pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė dėl esminių nuostatų sprendžiant pagal verslo liudijimą dirbančių gyventojų problemas. LSVPA teigimu, į akciją būtų galėję susirinkti 20 tūkst. žmonių iš visos šalies.

Vilniaus miesto savivaldybė ir policija ketina leisti smulkiesiems verslininkams mitinguoti prie Seimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Vilniaus savivaldybei tai gali atsieiti per 50 tūkst. litų tiesioginių išlaidų, netiesioginių išlaidų, anot savivaldybės administracijos vadovo Gintauto Palucko, gali būti dar daugiau. Tai BNS pirmadienį sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Zita Sorokienė, kurios vadovaujama asociacija rengia akciją.

Vasario pradžioje sostinėje įvyksiančio mitingo organizatoriai atsisako jį rengti prie Sporto rūmų, tuo labiau Vingio arba Kalnų parke. Jie teigia norintys rinktis prie Seimo. Mitingą organizuojančios Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigė, kad mitingo vieta prie Sporto rūmų yra nesaugi, ten yra aukštų statinių, tvorų, aikštelės - išmėtytos, tad mitinguotojai bus priversti telktis atskiromis grupelėmis, todėl atsirasti ir riaušių būrių.

A. Kubliui Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) posėdyje teko išklausyti ir kritikos, praneša  „LNK žinios“. Be to, posėdyje A. Kubilius patvirtino prezidento rinkimuose nedalyvausiąs. Pasak jo, jei dalyvaus Dalia Grybauskaitė, partija rems jos kandidatūrą. Išplatintame pranešime spaudai A. Kubilius pripažino, kad Vyriausybė padarė klaidų, tačiau tvirtino, jog jos bus taisomos. Pasak jo, Vyriausybė dirba ir neketina sustoti.

Planuojamas smulkiųjų verslininkų piketas bus atšauktas tik tokiu atveju, jeigu valdžia iš jų nereikalaus kasos aparatų, nekeis dabartinės veiklos pagal verslo liudijimus tvarkos ir toliau leis supaprastintą buhalteriją. Tai Seime trečiadienį žurnalistams pareiškė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotoja Zita Sorokienė.

Antikrizinės programos autoriai švelnina toną – iš pradžių grasinę panaikinti visus verslo liudijimus, dabar prakalbo tik apie kai kurių verslo rūšių išbraukimą iš sąrašo, rašo dienraštis „Verslo žinios“. Vakar Seime vykusiame Eligijaus Masiulio, Liberalų sąjūdžio lyderio, susitikime su smulkiesiems verslininkams ir prekybininkams atstovaujančių asociacijų vadovais, buvo informuota, kad Liberalų sąjūdis siūlo verslo liudijimų nenaikinti.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas nuo kitų metų sausio mėnesio siūlo uždrausti alkoholio prekybą kioskuose ir naktį. Komitetas sutiko, kad alkoholiu degalinėse ir parduotuvėse nebūtų leidžiama prekiauti nuo 22 val. iki 8 valandos ryto, tačiau parduotuvėse, kurios įrengtos daugiabučiuose, paliko iki šiol galiojantį draudimą alkoholiu pradėti prekiauti nuo 9 val. ryto. Parlamentarai nutarė, kad leidus alkoholiu prekiauti nuo 9 val.

Nors specialistai rekomenduoja mažinti veiklą, kurią galima atlikti turint verslo liudijimus, Ūkio ir Finansų ministerijų atstovai bei verslininkai šio sąrašo trumpinti nenori, bet svarsto idėją didinti mokestį už "patentą", rašo "Lietuvos žinios". Skirtingų institucijų nuomonės dėl mokesčio skiriasi: Finansų ministerija siūlo visiems, kurie turi verslo liudijimus, nustatyti vienodą minimalų mokestį - 1090 litų, o smulkieji verslininkai prašo diferencijuoti mokestį pagal rajonus ir verslo peln...