zita janušauskienė

Darganoti ir vėsūs orai į ligos patalą guldo vis daugiau tautiečių. Vaistininkai stebi, esą pastarosiomis savaitėmis užsukęs į vaistinę kas septintas pacientas prašo vaistų nuo peršalimo ligų. Šeimos gydytojai paantrina – per dešimt pastarųjų dienų kosinčių, čiaudinčių ir besiskundžiančių galvos skausmais padaugėjo beveik dvigubai. Prie šeimos gydytojo kabineto Šeškinės poliklinikoje savo eilės laukia vilnietė Ivona. Moterį kamuoja peršalimo simptomai. „Jau antra savaitė.

Nors už lango vasara, peršalimo ligos žmones į patalą guldo beveik taip pat, kaip per gripo sezoną. Vaistininkai sako, dėl to vos spėja pildyti vaistų lentynas, o kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, nosies purškalų, net ir pritrūksta. Ilgėja eilės ir prie šeimos gydytojų kabinetų. Sirupo, lengvinančio kosulį, vilnietė Laura vaistinėje prašo ne tik savo mažyliui, medikamentų ieško ir sau. Moteris spėja, kad visa šeima virusu galėjo užsikrėsti nuo sergančio mažylio.

Alinantys karščiai ilgina eiles vaistinėse. Farmacininkai raitojasi rankoves, mat nuo lentynų šluojami ir kraujospūdžio matavimo aparatai, ir įvairios piliulės, o štai širdies lašus vaistininkams tenka pardavinėti kone tiesiai iš dėžių, į lentyną jų net nespėjama dėti. Tiesa, kitoje eilėje – prašantys antibiotikų. Jų pardavimai labai panašūs į žieminius, kai žmones šaltuoju metu laiku kankina viršutinių kvėpavimo takų uždegimai.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių vaistus vartoja kasdien ir dar nuo kelių ligų – padidėjusio kraujospūdžio, sąnarių skausmo, o šiuos medikamentus užgeria dar ir maisto papildais. Gydytojai ragina žmones susimąstyti apie vaistų vartojimo klaidas, mat jos gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Pasak gydytojų toksikologų, lietuviai dažnai linkę gerti ne tik tuos vaistus, kuriuos skyrė daktaras, bet ir tuos, kuriuos davė geraširdė kaimynė.

Nuo rytojaus pradėsiu sportuoti. Mesiu rūkyti. Nebevalgysiu po 18 valandos. Daugiau laiko skirsiu užsienio kalbų mokymuisi. Eisiu anksčiau miegoti. Labiau pasitikėsiu savimi. Ir ko tik mes sau nepažadame pradėti daryti nuo rytojaus, kitos savaitės, ypač Naujųjų metų. Kaip manote, kiek tokių pažadų būna įgyvendinti? Anot psichologės, psichoterapeutės Genovaitės Petronienės, 12 procentų. Kodėl? „Ką gali daryti tuoj, niekad nepalik rytoj – byloja liaudies išmintis.

Jungtinės Tautos pripažino, kad pasaulis šiuo metu kenčia nuo lėtinių, ne užkrečiamų ar infekcinių, o nuo nepagydomų ligų. Tai įvairios širdies ir kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos ir diabetas. Pastarasis endokrinologinės sistemos susirgimas paliečia visas amžiaus grupes. Anot gydytojų endokrinologų, Lietuvoje diabetu serga apie 76 000 žmonių. Maždaug 40 procentų sergančiųjų moka ir žino, kaip kontroliuoti ligą.