žiniasklaida

Vaiko susilaukusi garsenybių pora turi susitaikyti su tuo, kad neišvengiamai jų vaikų nuotraukos pateks į žiniasklaidos puslapius. Kai kurios garsenybės savo vaikų veidus bando slėpti, tačiau anksčiau ar vėliau jų atžalų nuotraukos papuošia žurnalų viršelius. Tačiau ne visos įžymybės bando apsaugoti savo vaikus nuo žiniasklaidos dėmesio. Kai kurios poros žiniasklaidai atiduoda duoklę ir nuo mažumės su savo vaikais drąsiai žengia raudonu kilimu.

Žiniasklaidos priemonėms paskelbus, kad kai kurie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai liepos-rugsėjo mėnesiais deklaravo savivaldybėje dirbę po 16 valandų per parą ir už tai gavę atlygį iš savivaldybės biudžeto, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Vilniaus miesto taryboje seniūnas Valdas Benkunskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, ar minėtu atveju nėra sukčiavimo, ar kitos nusikalstamos veikos požymių.

Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) reiškia susirūpinimą dėl bandymų persekioti sporto žiniasklaidos atstovus už kritiką ir kontroliuoti jų darbą, teigiama šios dienos LSŽF pareiškime dėl kaltinimų žiniasklaidai ir sporto žurnalistams. „Esame įsitikinę, kad visuomenėje plačiai žinomi ir gerbiami sporto žmonės turėtų gerbti demokratijos vertybes, laisvą žodį ir žurnalisto profesiją, kurios priedermė yra pateikti skirtingas nuomones ir požiūrius.

Rusijos blokada lietuviškiems produktams jau ne tik gandų lygyje, o apie šios sprendimo padarinius kalbėjęs banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad nereikia nei veiksmų, užtenka neigiamų atsiliepimų, kurie lygiai taip pat atsiliepia Lietuvos, kaip patikimo partnerio, įvaizdžiui prieš kitas valstybes – tiek transporto, tiek maisto produktų sektoriuose.

Vos kas nors užsienio spaudoje parašo, kad valgome arklieną, arba nupiešia lietuvių karikatūrą, Lietuvos diplomatai rašo notas, tačiau patys tarptautinėje žiniasklaidoje esame pasyvūs. Lietuva, kurianti brangias įvaizdžio koncepcijas, iš esmės išlieka provinciali ir uždara tiek Europos Sąjungai (ES), į kurią taip veržėsi, tiek kaimynams.

„Atsistatydinu ir nedalyvauju šitose kuriamose intrigose“, – kaip perkūnu iš giedro dangaus trečiadienį trenkė plačiai paviešinta Arvydo Sabonio žinia. Lietuvos krepšinio federacijos kėdę po dvejų metų darbo paliekantis legendinis mūsų šalies krepšininkas išstūmė kelias kertines plytas, o tada ėmė byrėti visas organizacijos pastatas.

Tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) atidarė elektroninę sveitainę stirna.info, kurioje pateikiama informacija apie šalies žiniasklaidos ir verslo ryšius nuo 1996-ųjų iki šių dienų. Svetainėje surinkta informacija taip pat nurodo, kaip kai kurios žiniasklaidos priemonės yra susijusios su Lietuvos politikais, praneša TILS.

Vakar spaudoje buvo praneštos naujos aplinkybės apie verslininkės Gintarės Gurevičiūtės brolio žūtį. Kaip pranešė policija, buvo gauta medikų išvada, kad Kęstutis Gurevičius avarijos metu buvo neblaivus. Tačiau G. Gurevičiūtė pasipiktino tokia paviešinta informacija apie brolio žūtį ir išplatino atvirą kreipimąsi į žiniasklaidą, raginantį netrukdyti vykstančiam tyrimo procesui: „Kreipiuosi į žiniasklaidos atstovus.

Sankt Peterburge ir Maskvoje veikia specialūs biurai, kuriuose dirbantys žmonės rašo komentarus internete. Šiuose yra giriamas Rusijos prezidentas Valdimiras Putinas, peikiama Amerika ir smerkiami kariniai veiksmai prieš Siriją, rašoma portale „Novaja Gazeta“. Portalo žurnalistė Aleksandra Garmažapova nusprendė išsamiau pasidomėti šia istorija suradusi darbo pasiūlymą, kuriame skelbiama, kad ieškomi „interneto operatoriai“. Pasak skelbimo, darbas vyksta prabangiame biure, o atlyginimas siekia ...

Rusijos rinktinė patyrė visišką fiasko Europos krepšinio čempionate Slovėnijoje. Prieš pirmenybes Minesotos „Timberwolves“ rungtyniaujantis Aleksėjus Švedas teigė, kad jo komanda kovos tik dėl medalių. Tuo tarpu, garsus krepšinio ekspertas Aleksandras Gomelskis atvirtame interviu Balsas.lt sakė, kad jo tautiečiams svarbiausia patekti į šešetuką, kad užsitikrintų vietą 2014 metų planetos pirmenybėse, kurios vyks Ispanijoje.

Vos prieš dešimtmetį buvo baiminamasi, kad užsienio kapitalas pavers vietinę žiniasklaidą geltonosios spaudos tarnaite. Tačiau panašu, kad dabar, pakeitę natą, trauksime giesmę apie tai, kaip užsienio kapitalas palieka žiniasklaidą vietinio verslo valiai. Kadaise didelį visuomenės pasitikėjimą užsitarnavusi žiniasklaida buvo vadinama ketvirtąja valdžia.

2012 metais visuomeniniam-kultūriniam leidiniui Colta.ru pavyko surinkti pinigų išgyvenimui per „minios finansavimą“. Po tokios sėkmės leidinys nusprendė dar kartą išbandyti likimą ir neprašovė – šįkart suma du kartus viršijo numatytą tikslą. Tuo tarpu JAV minios finansavimo platformose vienas po kito atsiranda projektai, susiję su žiniasklaidos verslu. Slon.ru pateikia 6 įdomiausius tokius projektus.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Visa Lietuvos žiniasklaida atstovauja dešiniosioms politinėms ir ekonominėms idėjoms, ir tai galima laikyti baltosios propagandos proveržiu. Taip teigia Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas dr. Mantas Martišius. Anot jo, baltąja propaganda nemeluojama, bet ir nepasakoma visa teisybė.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „Vasaros studija“, LRT.lt „Žmonės visą laiką norės būti tai henrikais daktarais, tai kitais veikėjais. Esu iš Kauno ir žinau, kas ten vyko, kai buvau vaikas. Mokykloje viena populiariausių rašinių temų būdavo apie tai, kuo norėtum būti užaugęs. Ir buvo daug henrikų daktarų. Baigęs mokyklą matau, kad ta pati tema sukasi“, – sako knygų apie kriminalinį pasaulį autorius Dailius Dargis.

Norvegijos žiniasklaidos koncernas „Schibsted“, Lietuvoje valdantis bendrovę „15min“, savo verslą Baltijos valstybėse parduoda Estijos žiniasklaidos grupės „Eesti Meedia“ vadovams – Martui Kadastikui, Toomui Issakui, Meeliui Luhtui, pranešė Estijos verslo laikraštis „Aripaev“. „Aripaev“ duomenimis, sandoris gali įvykti artimiausiomis dienomis.

Žmonės laikraščius skaito vis rečiau. Didžiausios pasaulio žiniasklaidos grupės neseniai buvo vertos milijardų, o šiandien jas nuperka už milijonus. Šis vertės kritimas prasidėjo, kuomet populiarėjo televizija. Internetas šiandien procesą tik spartina, rašo CNBC. Praėjusią savaitę „The Washington Post“ grupę nusipirkęs kompanijos „Amazon“ vadovas „Jeffas Bezosas tapo įtikinamiausiu tokios tendencijos pavyzdžiu. Visgi diskutuojama apie reklamavimo ir pateikimo sąlygų gerinimą.

Nuo liepos vidurio Panevėžio regiono gyventojai nemato Aukštaitijos televizijos (ATV) programos. Pažagieniuose stovintys transliavimo siųstuvai išjungti, o kada jie vėl pradės veikti, ATV direktorius Eugenijus Ivanauskas nežino. Esą įrenginiai išjungti ne tik dėl skolų, bet ir dėl brangių siuntimo paslaugų. Spręs akcininkai Pasak E. Ivanausko, perėjus prie skaitmeninės transliacijos, ATV buvo suteikta teisė teikti siuntėjo paslaugas.

Geriausia Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė nenustoja stebinti pasaulio, o ypatingai žiniasklaidos: Didžiosios Britanijos spauda plaukikę – giria, o rusai su vokiečiais vis dažniau meta kaltinimus vartojant dopingą arba prisiima nuopelnus už lietuvės rodomus rezultatus. Pirmadienio vakarą 16-metė privertė aiktelėti visą pasaulį. Po pusfinalio plaukimo švieslentėje užsidegę skaičiai – 1 min. 04,35 sek.

Po daugiau kaip dviejų savaičių stovyklavimo prie Švč.Marijos ligoninės Londone žiniasklaidą, kuri nekantriai laukia princo Williamo (Viljamo) žmonos Catherine (Ketrin) gimdymo, apniko baisios mintys: o ką, jeigu ji laukia ne toje vietoje? Filmavimo grupės, žurnalistai ir fotografai prie Švč.Marijos ligoninės budi nuo mėnesio pradžios, nes karališkųjų rūmų pareigūnai paskelbė, kad Catherine savo pirmagimį gimdys ten. Tačiau dienoms slenkant, pamažu prasideda paranoja.

Šiaurės Korėjos lyderis Kimas Jong-unas už interviu su užsienio žiniasklaida 60-ųjų paliaubų, pabaigusių 1950–1953 metų Korėjos karą, proga, paprašė 1 mln. dolerių, informuoja chosun.com. Šiaurės Korėja į šventę pasikvietė daug užsienio žurnalistų. Kvietimus gavo tokie naujienų gigantai kaip „AP“, „BBC“ ir „Kyodo News“. Pasak to paties šaltinio, interviu su lyderiu kainuoja maždaug milijoną JAV dolerių. Pirmieji žurnalistai į Pjongjangą atvyko ketvirtadienį.

Panašu, kad žiniasklaida praranda vis didesnę įtaką kontroliuoti valdžią. Vis tolsta tie laikai, kai eiliniai klerkai ar aukštas pareigas einantys pareigūnai kreiptų į ją dėmesį. Gali rašyti kiek nori, ką nori, bet šuo loja, o karavanas eina. Jei pranešama, kad koks ministras europinius milijonus skiria su savo motina susijusiai įmonei, bet ir toliau vaikšto juokdamasis iš visų, tai normalu.

Kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos (ES) Tarybai trečią ar ketvirtą kartą, lietuviai to fakto nebesureikšmins. Taip interviu „Balsas.lt savaitei“ teigė Airijos lietuvių bendruomenės Monachano skyriaus vadovė Eglė Pastarnokienė. Ne pirmas kartas – Lietuva kaip tik dabar perima iš Airijos pirmininkavimo ES Tarybai vairą.

„Intelligent Media“ direktoriaus pareigas nuo 2013 m. birželio 10 d. perima didelę patirtį leidybos versle turinti Gražina Balcerienė. „Sudėtingoje ir lėtai atsigaunančioje reklamos ir leidybos rinkoje reikia naujų ir inovatyvių sprendimų, kurie ne tik padėtų įveikti esamo laikotarpio sunkumus, bet ir užtikrintų aiškias veiklos perspektyvas. IQ prekės ženklas per keletą metų sugebėjo įsitvirtinti intelektualiosios periodikos rinkoje, bet ir tapo savotišku žurnalistinio darbo kokybės etalonu.

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Ar kairiųjų valdžia turi socialinės gerovės valstybės viziją? „Tikėkimės, kad turi, – sako politikos filosofas profesorius Andrius Bielskis. – Bet ar ji tikrai turi, nežinau.“ Anot politologo, prie socialinės gerovės valstybės priartėtume įvedę progresinius mokesčius. Jos link taip pat judama bandant įgyvendinti sveikatos reformą.

Praėjo metai nuo vadinamojo Garliavos šturmo ir, nors atrodytų, kad į daugelį klausimų, neraminusių visuomenę atsakyta, vienas pagrindinių – ar buvo naudojamas smurtas prieš gyventojus – tebekelia abejonių.

Pirmojo „Eurovizijos“ pusfinalio rezultatus aptarinėjanti Europos žiniasklaida ir kritikai skėsčioja rankomis – niekas nesitikėjo, kad lietuvis Andrius Pojavis, atlikęs dainą „Something“, pateks į Europos dainų konkurso finalą. Konkurso organizatoriams švedams tai buvo didžiulė staigmena.

Lietuvos pašonėje Karaliaučiaus srityje Baltijos atominę elektrinę statanti Rusijos bendrovė "Rosatom" skirs daugiau nei ketvirtį milijono litų (2,7 mln. rublių) informacijos apie šią atominę sklaidai kaimyninių Lenkijos ir Lietuvos žiniasklaidoje. Kaip pranešė Karaliaučiaus naujienų portalas "Novyj Kaliningrad.

Populiariausias Rusijoje socialinis tinklas „VKontakte“ ilgą laiką kėlė rūpesčių Kremliui, tačiau pastaruoju metu Maskva didina spaudimą informacinių technologijų bendrovei, o jos vadovas Pavelas Durovas neseniai nutarė bėgti iš šalies, rašo „Der Spiegel“. Rytų „Facebook“ vadinamos bendrovės būstinė yra įsikūrusi Sankt Peterburge. 28 metų bendrovės įkūrėjas Pavelas Durovas gali didžiuotis sukūręs socialinį tinklą, kuris išpopuliarėjo daugelyje buvusių sovietinių respublikų.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt „Labas rytas, malonūs klausytojai, o dabar – spauda“, – pasigirsta gerai pažįstamas Juozo Šalkausko balsas pirmojoje LRT radijo spaudos apžvalgoje 5.05 val. ryto. Kad klausytojai išgirstų Lietuvos laikraščių apžvalgą, kasdien J. Šalkauskui tenka keltis 3 val. ryto. Po valandos jis jau būna darbe ir sklaido dienraščius. Spaudos apžvalgininkas prisimena, kad sovietmečiu apžvalgos dažnai būdavo parengiamos iš vakaro, net nemačius laikraščio, o jas tereikėdavo perskaityti.

 Kazachstano sostinėje, Astanoje, liepsnoja vienas didžiausių šalies žiniasklaidos centrų. Priežastys, kodėl užsidegė pastatas kol kas aiškinamasi rašo kommersant.ru. Dūmai veržiasi iš kairiosios pastato pusės, kurioje yra įsikūrusi studija. Manoma, kad patalpose, kuriose prasidėjo gaisras ir yra brangi televizijos aparatūra, šios ugnis neturėtų paliesti. Pastatą gesina gaisrininkai taip pat atvyko ir priešgaisrinės gelbėjimosi tarnybos, greitoji pagalba.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Kuo daugiau žinome apie visuomenę, kurioje gyvename, tuo turtingesni esame. O žurnalistai gali padėti visuomenei žinoti daugiau ir save suvokti. Taip teigia JAV Indianos universiteto profesorius, istorikas ir žurnalistas Owenas V. Johnsonas. Jis sako palaikąs idealistinį požiūrį į žurnalistiką – nepaisant aplinkybių, kuriomis dirba, redaktorių spaudimo, žurnalistai turėtų stengtis kurti kuo kokybiškesnę produkciją.

Kažkada neblogai pasijuokėme smagioje kompanijoje išgirdę kolegos sąmojį: paragino mušti žydus ir dviratininkus. Visiems parūpo: už ką žydus? Tačiau istorija ne apie tai. Teismas: A. Ūsas nekaltas. Žiniasklaida: istorija išgalvota. Teisėsaugos sistema įkvėpė oro ir atidarė kaltinimų šliuzus. Ką mušti aišku. Piktdžiugiškame teisininkų, Seimo narių, įžeidusio prezidentę erotomano menininko, politikų chore pyptelėjo ir kiek primirštas Kauno pedofilijos įvykių herojaus balsas.

Naujos galimybės ir technologijos daro didelę įtaką informacijos panaudojimo įvairumui. Marketingo požiūriu, iPad atsiradimas atvėrė duris į visą naujų produktų spektrą. Jau netolimoje ateityje informacija bus valdoma judesiu ar mintimis.  Cituodamas Peterį Diamandį, Vaidas Repečka, Recredible.com įkūrėjas, šių laikų informacijos sklaidos lygį apibūdino žodžiais: „Dabar eilinis masajų kareivis prieina prie daugiau informacijos nei prieš 20 tikriausiai buvo pasiekiama Amerikos prezidentui.

Į žurnalistikos istoriją rašytojas Addisonas Whipple'as pateko dėl savo kovos už teisę publikuoti šią nuotrauką. „Life“ žurnalo fotografas George'as Strockas padarė ją 1943-iais Papua-Naujosios Gvinėjos pakrantėje, rašo mixdnews.ru.               Antrojo pasaulinio karo metu JAV cenzūra drausdavo visas nuotraukas, kuriose būdavo iš arti pavaizduoti žuvę amerikiečių kariai. Šią fotografiją cenzoriai taip pat uždraudė publikuoti.

 „GfK Custom Research Baltic“ atliktas tyrimas parodė, kad nacionalinės televizijos turinį geriausiai vertina lietuviai ir estai, tuo tarpu latviai geriau vertina komercinės televizijos turinį. Pasitikėjimas nacionaline televizija aukščiausias tarp lietuvių ir estų, tuo tarpu latviai internetu, kaip žiniasklaidos priemone, pasitiki labiausiai. Apklausoje, atliktoje internetu praėjusių metų pabaigoje, dalyvavo beveik 3000 respondentų trijose Baltijos šalyse.

Šlovės sulaukę Lietuvos atletai žiniasklaidos dėmesio sulaukia ne tik už garsius laimėjimus sporto arenose, bet ir už įstatymų laužymą. Į nusikaltimų liūną panirę sportininkai ne tik nubraukia geriausius savo rezultatus, bet dažnai ir užkerta kelią tolesnei sėkmingai karjerai. Kai kurie sportininkai ne visada sugeba kontroliuoti per kraštus besiveržiantį adrenaliną ir stačia galva neria į neatsakingas avantiūras.

Ekspertai ir žiniasklaida šiandien vieni be kitų jau sunkiai įsivaizduojami – kasdien paviešinama ne vieno eksperto įžvalga. Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis, 2013 m. pirmąjį ketvirtį bankų, mažmeninės prekybos, telekomunikacijų bei draudimo įmonių atstovai pagrindiniuose šaltiniuose buvo cituoti 3289 kartus, o išskaidžius šį informacijos srautą iki atskirų „veidų“, paaiškėja, jog trys citatos žiniasklaidoje per dieną garantuoja lyderio poziciją verslo eksp...

Tipiškas vyro vaizdinys žiniasklaidoje – atletiškas, vadovaujantis, vairuojantis prabangų automobilį. Moterys dažniau rodomos vyrų užnugaryje. Taip yra Vokietijoje. O pas mus? Kalboje dominuoja vyriška lytis Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro direktorės, Europos lyčių lygybės instituto ekspertės prof. Virginijos Šidlauskienės paskaitos apie vyro ir moters vaizdinį žiniasklaidoje pagrindas – tyrimas, atliktas 2007 – 2008 metais. Pavyzdžiai – iš Vokietijos žiniasklaidos ir įmonių.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Verslo praktikai ir teoretikai pastebi: gyventojų požiūris į verslininkus, palyginti, geras, tačiau žiniasklaida jį iškreipia, o valdžia – blogina.

Sirijos valstybinė žiniasklaida smarkiai sukritikavo JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) administracijos sprendimą padėti sukilėliams, kovojantiems dėl Sirijos prezidento Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) nuvertimo, skelbia AP. Šalies žiniasklaida tai pat įspėja, kad toks sprendimas gali pakenkti JAV interesams Vidurio Rytuose.

 Naujasis didžiausios pasaulyje žiniasklaidos grupės "Pearson", valdančios vieną populiariausių verslo leidinių "The Financial Times" (FT), vadovas Johnas Fallonas neigia pranešimus apie verslo laikraščio "The Financial Times" pardavimą, informuoja "Reuters". "FT - vertingas aktyvas ir svarbi "Pearson" dalis. Aš jau sakiau, kad šis verslas ne pardavimui. Mes nesiėmėme jokių iniciatyvų, nepradėjome su niekuo jokių derybų dėl FT pardavimo", - sakė J. Fallon žurnalistams pirmadienį.

Humanitarinių mokslų daktaras Gintaras Aleknonis įsitikinęs, kad politika ir žiniasklaida taip supanašėjo, jog galiausiai neliko nė vieno, nė kito. O žiniasklaidos įtaka visuomenei yra tokia didelė, kad toks supanašėjimas gali turėti skaudžių pasekmių. „Mano nuomone, žurnalistas turėtų išdrįsti kitą dieną pažvelgti tam žmogui, apie kurį jis rašė, į akis. O taip būna labai retai. Deja...“, - pabrėžė G. Aleknonis.

Bendravimas su žiniasklada – profesionalaus sportininko darbo dalis. Bet ne visuomet malonioji. Tai galioja abiem pusėms – bendrauti su milijonus uždirbančiomis sporto žvaigždėmis ne visuomet didelis malonumas būna ir patiems žurnalistams, rašo portalas sportin.lt. Maždaug prieš savaitę pubikavome dešimtuką Lietuvos sportininkų, su kuriais žurnalistams maloniausia bendrauti. Sąrašo viršuje atsidūrė lengvaatletis Virgilijus Alekna ir krepšininkas Renaldas Seibutis.

Kas penktas (20,5 proc.) šalies gyventojas teigia, kad didžiausią įtaką jų nuomonės formavimui turi LRT televizija, rodo žurnalo „Valstybė“ apklausa.  Žurnalo „Valstybė“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto tyrimo duomenimis, 31 proc. lietuvių nuomonę labiausiai formuoja televizija, 16,6 proc. – internetas, 11,4 proc. – radijas, 9,8 proc. – spauda. Po 19,5 proc.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Nors pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje žemiausias per 15 metų, N. Pumprickaitės kalbintas „Savaitės“ svečias, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas Linas Slušnys įsitikinęs, kad tai – nieko bloga, nes žiniasklaida anksčiau buvo tiesiog pervertinta. Pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje yra žemiausias per 15 metų.

Tokie skandalai, kaip Rūtos Janutienės televizijos laidos apie Prezidentę Dalią Grybauskaitę cenzūravimas, prisidėjo prie to, kad Lietuva naujausiame pasaulio žiniasklaidos laisvės reitinge ir vėl krito žemyn. Tiesa, Lietuvos pozicija vis dar išlieka gana solidi. Lietuva grėsmingai krenta Lietuva atsidūrė 33-ioje naujausio pasaulinio žiniasklaidos laisvės reitingo vietoje. Palyginti su 2012 metais, Lietuva smuktelėjo trimis pozicijoms žemyn.

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus patarėja visuomenės informavimo klausimais sausio 23 dieną pradėjusi dirbti Rasa Jakilaitienė taip pat bus ir Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai atstovė spaudai Lietuvoje. „Pirmininkavimas ES Tarybai yra galimybė Lietuvai stiprinti savo poziciją ES. Džiaugiuosi galimybe prisidėti prie pirmininkavimo komandos ir dirbti tam, kad Lietuvos pirmininkavimas būtų sėkmingas“, - sako R. Jakilaitienė.

Aplinkos ministerija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir paprašė sutikimo nutraukti daugiau kaip 3,7 mln. Lt vertės sutarčių užsakomosioms televizijos ir radijo laidoms bei kitų žiniasklaidos priemonių viešinimo paslaugoms pirkti pasirašymo procedūras, kol jos dar nėra pasibaigusios. Konkursas šioms paslaugoms pirkti buvo paskelbtas likus keliems mėnesiams iki dabartinės Vyriausybės suformavimo.

Už skaitmeninę darbotvarkę atsakingai Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai Neelie Kroes šiandien pateikta nepriklausoma žiniasklaidos laisvės Europoje ataskaita, kurios rengimui vadovavo buvusi Latvijos Respublikos Prezidentė prof. Vaira Vykė-Freiberga. Ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos Europos Komisijai tokiais klausimais kaip tinkamos ES galios, reguliavimo institucijų nepriklausomybė, konkurencija ir žiniasklaidos pliuralizmas, žurnalistų elgesio kodeksai ir pan.