žiniasklaida

Ukraina ketvirtadienį uždraudė Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ veiklą šalyje, praėjus savaitei po to, kai Kijeve buvo sulaikytas ir apkaltintas išdavyste vienas šios agentūros žurnalistas. Į naują Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSDC) sankcijų sąrašą įtrauktas „RIA Novosti“ biuras ir kompanija „Interselekt“, tvarkiusi naujienų agentūros ekonominius reikalus Kijeve. Sankcijos galios trejus metus.

Apie tai, ar nereikėtų atimti licencijų valstybės saugumui grėsmę kėlusios „MG Baltic“ kontroliuojamoms žiniasklaidos priemonėms, prakalbo ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Jos nuomone, tai, kad verslas siekia kontroliuoti žiniasklaidą, akivaizdus oligarchinio veikimo pavyzdys. Visgi imtis radikalių priemonių ji nesiūlo.

Seimui tiriant specialiųjų tarnybų informaciją apie galimą neteisėtą verslo grupių poveikį politiniams procesams, premjeras Saulius Skvernelis sako nematantis pagrindo imtis drastiškų priemonių prieš stambių verslo grupių valdomas žiniasklaidos priemones ir siūlo kliautis žiniasklaidos savireguliacijos institucijomis.

  Buvusi Lietuvos teisėja ir parlamento narė Neringa Venckienė Jungtinių Valstijų žiniasklaidai pareiškė bijanti būti nužudyta, jei būtų grąžinta į Lietuvą, nes ji esą padėjo atskleisti įtakingų pedofilų tinklą.   „Nenoriu kada nors grįžti į Lietuvą,“ – ji sakė interviu tarptautinei naujienų agentūrai „The Associated Press“ iš kalėjimo. Bėglė pridūrė, kad mielai taptų JAV piliete.

Japonijos žiniasklaidai pranešus apie specialaus Šiaurės Korėjos traukinio atvykimą į Pekiną, kur jį sustiprinto saugumo sąlygomis pasitiko garbės sargyba, antradienį suintensyvėjo spėlionės, kad Kinijos sostinėje su netikėtu vizitu lankosi Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas). Jei šie pranešimai teisingi, tai yra pirma Kim Jong Uno užsienio kelionė nuo pat atėjimo į valdžią 2011 metais ir intriguojantis posūkis sparčiai besiplėtojančiame diplomatiniame darbe, sudariusiame sąlyga...

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson siūlo, kad paramą žiniasklaidai vietoj dabartinio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) skirstytų naujai įsteigta Lietuvos žiniasklaidos taryba. Seimo Kultūros komitetui trečiadienį pristatomose Visuomenės informavimo įstatymo pataisose numatoma, kad priešingai nei meno kūrėjų organizacijų, žurnalistus, leidėjus, transliuotojus vienijančių asociacijų įsteigtas SRTRF, naujosios tarybos steigėjas ir vienintelis dalininkas būtų valstybė.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodė sukrečianti istorija apie tai, kaip viena moteris neteko jau 22 kūdikio. Medikų atsakymas išties stebina. Jų teigimu, moteris yra sveika, tačiau „jai tiesiog nesiseka“, rašoma „Daily Mail“. Kerry Hutchinson (37) iš Anglijos visą savo gyvenimą svajojo apie tai, kad vieną dieną taps mama. Tai buvo jos svajonė, kuriai, matyt, tiesiog nelemta išsipildyti, tačiau visas nesėkmes moteris išgyvena itin skaudžiai.

 Maskva antradienį pagrasino uždrausti visoms Didžiosios Britanijos žiniasklaidos priemonėms dirbti Rusijoje, jei Londonas uždraus Kremliaus remiamą transliuotoją RT. Britanijos transliuotojų kontrolės institucija „Ofcom“ perspėjo, kad gali peržiūrėti RT licencijos sąlygas, išaugus dvišalei įtampai dėl buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimo viename Anglijos mieste.

Slovakijoje savo namuose buvo nušauti tiriamosios žurnalistikos straipsnius rengęs reporteris Janas Kuciakas ir jo draugė, pirmadienį pranešė šalies policijos vadovas. 27 metų J. Kuciakas daugiausiai dėmesio skyrė tyrimams, susijusiems su mokestiniu sukčiavimu. Kaip informavo policijos vadovas Tiboras Gašparas, kūnai buvo aptikti sekmadienį vakare poros namuose į rytus nuo sostinės Bratislavos esančiame Velka Mačos mieste.

Žiniasklaidos priemonių vadovai ir savininkai kitąmet turės apie savo veiklą pateikti daugiau informacijos – bus privalu skelbti ne tik bendruosius duomenis, bet ir deklaruoti iš politinės reklamos gautas pajamas, lėšas, gautas iš valstybės ar savivaldybių įstaigų, įmonių. Už tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas penktadienį balsavo 84 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, dešimt susilaikė.

Kadaise tik svajonėmis atrodžiusi aukštos raiškos televizija ir visa aprėpiantys socialiniai tinklai jau tapo kasdienybe. Nenumaldomai tobulėjančios technologijos verčia klausti – ar kitąmet tradicinei televizijai tarsime „sudie“? Ar internete galingą sprogimą sukels naujas socialinių tinklų gigantas? Televizijai laidotuvės rengiamos bene kasmet, vos tik atsiranda koks išmanesnis būdas žiūrėti pamėgtus filmus ar laidas.

 Kauno apylinkės teisme penktadienį nagrinėjant buvusios Nacionalinės žemės tarnybos Daivos Gineikaitės piktnaudžiavimo bylą, ginamųjų advokatų prašymu teismas įspėjo žiniasklaidą neskelbti liudytojų parodymų dar vykstant posėdžiui. „Aš matau, kad jau viešai transliuojama ir parodymai asmenų, kurie dar stovi už teismo posėdžių salės durų ir laukia, kol bus apklausiami. Internetine erdve naudojasi visi, mobilūs telefonai yra.

Per pirmuosius Vyriausybės darbo metus daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, mažiausiai – energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, rodo statistika. Anot ekspertų, A. Veryga buvo labiausiai matomas dėl priemonių riboti alkoholį ir receptinių vaistų situacijos. Antroje vietoje atsidūrė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė – dėmesį jai daugiausia lėmė iniciatyvos pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklų.

Jeigu jau esi populiarus pramogų pasaulyje, turi žinoti, kad gali būti pastebėtas bet kur. Nesvarbu, ar tai viešas renginys, ar atokioje vietoje pūpsantis vasarnamis. Štai scenos žvaigždės Miley Cyrus sužadėtinis, garsus aktorius, Liamas Hemsworthas (27) paparacų buvo pričiuptas ne pačiu patogiausiu momentu. Visi žinome, ką reiškia paplūdimyje persirenginėti, kai persirengimo kabinos – nė kvapo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo užsienio žiniasklaida prilyginama užsienio agentams. Įstatymas šeštadienį paskelbtas oficialiame teisinės informacijos tinklalapyje.

 Rusijos spaudimas užsienio žiniasklaidai dar labiau suvaržys rinką ir apsunkins Jungtinių Valstijų transliuotojų darbą, sako JAV Transliuotojų taryba. Šios institucijos direktoriaus pavaduotojas Jeffrey Trimble (Džefris Trimblas) Lietuvos žurnalistams sakė, kad Maskvos spaudimas nėra adekvati reakcija į JAV priemones prieš Kremliaus propagandinį kanalą RT, nes JAV tarptautinės žiniasklaidos priemonės nėra propagandos įrankiai.

Kad sukurtas vaizdo įrašas, naujiena ar kita informacija lengvai pasklistų internete, šiandien nereikia turėti specialaus išsilavinimo ar didelių investicijų. Dėl to atsiradus dideliam informacijos srautui šiandien sunku orientuotis, kas yra tiesa, o kur tik netikros žinios (angl. fake news), propaganda, užslėpta reklama ar melas, kuris tapatinamas su neginčijamais faktais. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės doc. dr.

Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama sukurti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą. Informacija apie žiniasklaidos priemones pagal šias pataisas būtų skelbiama viešai ir neatlygintinai.

 Nuo kitų metų įsigaliojant alkoholio reklamos draudimui, gamintojai ketina ieškoti galimybių vartotojams kitaip pristatyti savo produkciją, o nemažą dalį pajamų iš šios reklamos gaunanti žiniasklaida susitaiko su praradimais. Svarstoma, kad praradimus sušvelninti padėtų nealkoholinio alaus ir vyno, kurie šiemet aktyviai padėti gaminti, reklama, tačiau bijoma, kad dėl panašumų su alkoholiniais gėrimais rinkos prievaizdai neuždraustų ir šios reklamos.

Žiniasklaidos dėmesys, skiriamas didiesiems Lietuvos miestams, pasiskirsto daugmaž tolygiai pagal jų dydį ir ekonominį pajėgumą. Tuo tarpu kurortai ir kurortinės vietovės viešojoje erdvėje dėl dėmesio konkuruoja stipriau, neatsižvelgiant į miesto gyventojų skaičių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį pažėrė griežtos kritikos žiniasklaidai ir iškėlė klausimą, ar nereikėtų iš transliuotojų atimti jų licencijų, vienai televizijai parodžius nepalankų reportažą apie jo branduolinę politiką.

 Rusija pasiruošusi suvaržyti Jungtinių Valstijų žiniasklaidos priemonių darbą šalyje ir tokiu būdu atsakyti į Vašingtono veiksmus prieš rusų žurnalistus, sekmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Kinė Xiaoice prieš dvejus karjerą žiniasklaidoje pradėjo kaip orų mergaitė, vėliau tapo reportere, žinių pranešėja, o šiemet išgarsėjo visame pasaulyje su poezijos knyga. Karjera įspūdinga, bet ji nebūtų sulaukusi tarptautinio dėmesio, jei ne viena detalė – Xiaoice yra robotas. Kinijos ir Jungtinių Valstijų žiniasklaidoje dirbtinis intelektas „dirba“ jau kelerius metus.

Užsienio žiniasklaidoje šiandien galima rasti kraupią žinią apie viešai išprievartautą 17 merginą. Paauglė buvo išprievartauta priešais kaimo tarybą ir matant šeimai Pakistane. Kaip skelbiama CNN, tai neva buvo kerštas už tai, kad jos brolis galėjo išprievartauti kitą merginą. „Tai buvo bausmė už tai, kad tos merginos brolis išprievartavo 12 -metę“, - kraupų nusikaltią aiškino policijos pareigūnai.

Trys Europos naujienų agentūros, įskaitant Prancūzijos „Agence France-Presse“ (AFP), vienijasi naujam projektui, pagal kurį bus sukurta nauja svetainė, kuri bus pavadinta Europos duomenų naujienų centru (angl. European Data News Hub, arba EDNH) ir kurioje bus siūlomas nemokamas žiniasklaidos turinys apie Europos Sąjungą (ES). „Siekiant informuoti ir skatinti diskusijas apie problemas, apie kurias kalba žmonės visoje Europoje“, svetainėje www.ednh.

Lietuvoje žiniasklaida pasitiki 46 proc. gyventojų, tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurobarometro apklausa. Balandį 28 Europos Sąjungos (ES) šalyse atliktos apklausos atskleidė, kad vidutiniškai ES žiniasklaida linkę pasitikėti 34 proc. respondentų. Pagal šį tyrimą, didžiausias pasitikėjimas žiniasklaida yra Suomijoje (61 proc.), Portugalijoje (57 proc.), Bulgarijoje (48 proc.), Nyderlanduose ir Rumunijoje (po 47 proc.). Lietuvai tenka šešta vieta.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) valstybinis laikraštis „al Ittihad“ pranešė, kad juo bandė apsimesti viena suklastota interneto svetainė, skelbusi suklastotus komentarus, priskirtus įtakingam Abu Dabio sosto įpėdiniui.

 Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimo, kuris gali įvykti per „Didžiojo dvidešimtuko“ (G-20) viršūnių susitikimą Hamburge, data dar nesuderinta, o jų derybos gali įvykti ir be tradicinio pareiškimo žurnalistams, trečiadienį remdamasis Rusijos lyderio atstovu Dmitrijumi Peskovu pranešė laikraštis „Izvestija“. „Hamburge – taip, gali būti, bet datos nėra“, – kalbėdamas apie susitikimo tikimybę laikraščiui sakė D.Peskovas.

Seimo narys Kęstutis Pūkas padavė į teismą žiniasklaidą, kuri paviešino galimą parlamentaro priekabiavimą per darbo pokalbius. Vilniaus miesto apylinkės teisme trečiadienį vyksta parengiamasis posėdis byloje, kurioje ieškovas K.Pūkas įvardijamas kaip ieškovas civilinėje byloje dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės bei garbės ir orumo pažeidimo.

Sąžiningai žiniasklaidai nėra ko baimintis, Visuomenės informavimo įstatymo pataisą dėl draudimo skelbti juridinio asmens reputaciją pažeidžiančią informaciją gina žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė.

Pasaulio žiniasklaida daugiausia giria proeuropietiško centristo Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) pergalę Prancūzijos prezidento rinkimuose, bet perspėja dėl laukiančio darbo.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečia pagerbti ir prisiminti tuos žmones, kurie savo laisvės ar netgi gyvybės kaina gynė ir saugojo mūsų didįjį turtą – unikalią gimtąją kalbą. „Artėjantis valstybės atkūrimo šimtmetis primena, kaip atgauta lietuviška spauda žadino tautinę savimonę ir atkakliai žingsnis po žingsnio vedė Lietuvą į Vasario 16-ąją“, - sakoma šalies vadovės sveikinime.

Žymūs Vašingtono žurnalistai per kasmetinę Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos (WHCA) vakarienę pagerbė spaudos laisvę, nors šiemet renginiui trūko ankstesnių metų iškilmingumo, nes šįkart jame nedalyvavo Jungtinių Valstijų prezidentas. Kadangi Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) apgailestavo negalėsiąs dalyvauti tradicinėje žurnalistų vakarienėje, joje nebuvo juokaujama apie prezidentą ir jo pasisakymus apie politiką bei spaudą.

Amerikiečių nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva nežymiai pakilo į viršų. Lietuvai skirtas 21 balas skalėje, kur 0 reiškia visišką laisvę, o 100 - didžiausius žiniasklaidos suvaržymus. „Freedom House“ atstovas Lietuvoje Vytis Jurkonis BNS sakė, kad bendras žiniasklaidos laisvės indeksas pasaulyje yra žemiausiame taške per pastaruosius 13 metų, o Lietuvoje matoma nors ir nedidelis, bet visgi žingsnelis į priekį.

Diskusijos, ar Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus, kuriuose pergalę šventė Donaldas Trumpas, netyla iki šiol. Ir nors Rusija kuo griežčiausiai neigia bet kokius įtarimus, yla ima lįsti iš maišo. Rusijoje yra ekspertų centras (angl. think tank), kuriam vadovauja aktyvią tarnybą baigę Rusijos užsienio žvalgybos pareigūnai. Juos skiria pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ tradiciniame Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva nukrito viena pozicija į 36 vietą, ekspertai teigia, kad riziką kelia menkas žiniasklaidos ekonominis pajėgumas ir stambiojo verslo interesai.

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ tradiciniame Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva nukrito viena pozicija į 36 vietą. Paryžiuje įsikūrusi organizacija teigia, kad Lietuvos žiniasklaida „žinoma kaip nepriklausoma ir galinti laisvai kritikuoti vyriausybę, bet ne visada – stambiojo verslo interesus“. „Žurnalistų šaltiniai yra gerai apsaugoti 2014 metais priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pataisas.

26 politikai ir valstybės tarnautojai pernai Lietuvoje valdė 57 skirtingas žiniasklaidos priemones, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė STIRNA.info. Per pastaruosius 20 metų 39 politikams ir valstybės tarnautojams priklausė 78 žiniasklaidos priemonės. Politikų ir tarnautojų, valdančių žiniasklaidos priemones, skaičius pastaraisiais metais nekito.

Nuo pirmadienio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovės spaudai pareigas pradeda eiti Renata Endružytė, STT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė. Pasak tarnybos pranešimo, STT atstovė spaudai atsakinga už STT įvaizdžio formavimo koordinavimą, atstovavimą STT visuomenės informavimo priemonėse. R.Endružytė atstovės spaudai pareigose pakeis motinystės atostogų išėjusią STT Viešųjų ryšių skyriaus vadovę Renatą Saulytę. R.Saulytė tarnybos atstove spaudai buvo paskirta pernai rugsėjį.

Švedijos ir Norvegijos spauda penktadienį pranešė, kad šiemet atsisakys savo tradicinių pokštų Melagių dienos numeriuose, nenorėdama skleisti „išgalvotų naujienų“. Dienraščio „Smalandsposten“ vyriausiasis redaktorius Magnusas Karlssonas leidinio svetainėje nurodė nenorįs, kad šio laikraščio vardas būtų siejamas „su galimai plačiai pasklisiančiai ir klaidingais pasakojimais“. „Mes dirbame su tikromis naujienomis. Net balandžio 1-ąją“, – paskelbė jis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai inicijuoja įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją. Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas Seimo sekretoriate registravo valstiečiai Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas.

Nuo piktų komentatorių, vadinamųjų „trolių“, nukentėjusieji džiūgauja. Bent jau Norvegijoje. Čia vienas interneto puslapis greičiausiai atrado būdą kovoti su tokiais komentatoriais ir tas būdas visai elementarus: žmonės privalo prieš komentuodami ... perskaityti straipsnį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį dar labiau sustiprino savo nesantaiką su amerikiečių žiniasklaida, paskelbęs, kad nedalyvaus korespondentų pietuose. Išvakarėse buvo kilęs skandalas, kai į Baltuosius rūmus nebuvo įleisti kai kurių žiniasklaidos priemonių korespondentai.

Didžiosios JAV žiniasklaidos bendrovės pasmerkė „nepriimtiną“ Baltųjų rūmų elgesį ir „demokratijos idealų įžeidimą“, kai administracija nusprendė neįleisti kai kurių organizacijų, tarp jų televizijos CNN ir dienraščio „The New York Times“, reporterių į kasdienę spaudos konferenciją.

Išaugusį nepasitikėjimą žiniasklaida Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto vadovas doc. Deimantas Jastramskis ir laidų vedėjas žurnalistas Aurimas Perednis sieja su pastarųjų mėnesių kritika valdantiesiems. D.Jastramskis kartu pažymi, kad pasitikinčių dalis savo ruožtu nesumažėjo, o A.Perednio teigimu, visame pasaulyje dabar žiniasklaida išgyvena pasitikėjimo krizę.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson sako, kad už šiemet Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (LNOBT) skirtas lėšas tęsiami anksčiau suplanuoti darbai. Ministerija patvirtina, kad, kaip skelbta žiniasklaidoje, šiemet investicijoms į LNOBT skiriami 1,76 mln. eurų. Pernai tam buvo skirta mažiau - beveik 1,4 mln. eurų. „Projekto sąmata patvirtinta dar 2008 metais, ją sudaro 22 mln. eurų. Iš jų iki 2017 metų panaudota 15 mln. eurų.

Trečdalyje Skandinavijos žiniasklaidos straipsnių apie Lietuvą mūsų šalis minima neigiamame kontekste; daugiausia – tarp pranešimų kriminalų skiltyse, – tai rodo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto atliktas tyrimas. Analizuojant Danijos, Švedijos, Norvegijos ir Suomijos pagrindinių interneto leidinių praėjusių metų sausio - spalio mėnesiais pasirodžiusius įvairaus žanro pranešimus, atrinkta ir išnagrinėta beveik 11 000 publikacijų apie Lietuvą ir lietuvius.

Lenkijos parlamentas taiko prieštaringai vertinamus žiniasklaidos teisių suvaržymus, nepaisydamas ankstesnių pažadų atsisakyti ketinimo apriboti žurnalistų judėjimą parlamente. Valdančiosios konservatorių partijos planai suvaržyti žiniasklaidos atstovų judėjimą ir žurnalistų priėjimą prie įstatymų leidėjų praėjusį mėnesį sukėlė politinę krizę ir išprovokavo sėdimąjį opozicijos protestą parlamente.

Ar įmanoma, kad užsienio žiniasklaidos gigantai iškovotų ryškią ir aiškią poziciją visuomenės informavimo srityje Lietuvoje? TNS atlikto tyrimo duomenimis, 2015 metais Lietuvos gyventojai per parą su medijų priemonėmis vidutiniškai praleidžia apie 7 val. 32 min., kiekvieną dieną vidutiniškai susiduriant su 3,4 medijomis. Daugiausiai gyventojų per parą pasiekia TV – 86 proc., toliau radijas ir internetas – 59 proc., o spauda – 34 proc. Visomis šiomis medijomis prieinamas ir žiniasklaidos turinys.