žilvinas tomkus

Nuo liepos 2 d. krašto apsaugos viceministro pareigas palieka Žilvinas Tomkus, buvęs atsakingas už gynybos politikos ir planavimo, karinio personalo politikos ir strateginės komunikacijos sritis. Apie tai praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Kadencijų pabaigoms įprasti pokyčiai vyksta ir Krašto apsaugos ministerijoje.

Jausdama Rusijos grėsmę Lietuva nutarė įgyvendinti šaukimo reformą, kad galėtų privalomajai pradinei karo tarnybai pakviesti daugiau jaunuolių. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė norėtų nebetaikyti išimčių studentams, kurie dažnai naudojasi proga atidėti karinę tarnybą, bet šiuo metu vairas Seime sukamas atgal – parlamentarai jau galvoja palikti studentus ramybėje.

Lietuva šiemet planuoja įsigyti didžiąją dalį inžinerinių priemonių potencialiam priešo judėjimui apsunkinti – vadinamųjų kontrmobilumo priemonių parkų numatyta per 20, sako tarnybų atstovai. Kontrmobilumui Rusijos ir Baltarusijos pasieniuose taip pat būtų naudojamos minos, paruošiami tiltai ir keliai, tolimoje perspektyvoje ketinama tuo tikslu pasienio ruožus užsodinti miškais.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus tikina, kad kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų bepiločių orlaivių sistemos vystymui. „Bepiločių orlaivių sistemos vystymui kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų“, – penktadienį vykusiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje kalbėjo Ž. Tomkus. „Bepiločių sistemų vystymui yra naudojamos ne tik nacionalinės lėšos, bet ir JAV skiriama parama Baltijos valstybėms“, – pridūrė jis.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigia, kad perėjimas prie visuotinio šaukimo modelio Lietuvai kainuotų maždaug 0,5 mlrd. eurų, o tam pasirengti prireiktų 5–6 metų. „Preliminariai skaičiuojant, kad mes pasirengtume maksimaliam visuotiniam šaukimui, tai reikalingas maždaug 5-6 metų laikotarpis. Infrastruktūros pastatymui akivaizdžiai reikalingas ir laikas, ir resursai. Tai bendras projektas išaugtų iki 0,5 mlrd.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad krašto gynyba yra ne tik kariuomenės, bet ir kiekvieno piliečio reikalas. Kol kas sprendimų priėmėjai yra diskusijų, projektų ir iniciatyvų rengimo fazėje, tačiau žada, kad netrukus kiekvienas lietuvis žinos, ką reikės daryti atėjus dienai X. „Be visuomenės nebus gynybos. Gynyba yra visų reikalas“, – Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Godliauskas.

Krašto gynyba yra visų piliečių atsakomybė, pabrėždamas rezervo svarbą sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Šeštadienį kalbėdamas Kauno karininkų ramovėje surengtoje konferencijoje A. Anušauskas teigė, jog svarbu ne tik didinti kariuomenės kovinę galią, bet ir užtikrinti jos galimybę pasitelkus rezervą per kuo trumpesnį laiką galėtų pereiti prie karo meto struktūros, kad būtų pasirengusi greitai duoti atsaką.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus ketvirtadienį susitiko su NATO karinių oro pajėgų vadavietės (angl. NATO AIRCOM) vadu generolu Jamesu H. Heckeriu.

Nacionalinio saugumo komisija trečiadienį pritarė pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planui, Krašto apsaugos ministerija Vyriausybei jį žada pateikti artimiausiu metu. „Šiandien buvo pristatytas pats projektas ir Nacionalinio saugumo komisija pritarė planui“, – po posėdžio sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Net trečdalis rusų mano, kad jau dabar yra poreikis pradėti karą prieš Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Tai parodė naujausia Rusijos piliečių apklausa. Bet nei tai, nei Putino sukeltas karas Ukrainoje negali išjudinti Lietuvos politikų ir valdininkų. Pernai priėmus pilietinio pasipriešinimo strategiją, per metus valdžia nesugebėjo net parengti jos įgyvendinimo plano, o paskaitas apie tai, kaip reikėtų priešintis okupantui, išklausė vos 3 tūkstančiai gyventojų.

Politikai svarsto, kaip ruoštis galimai Rusijos agresijai ir apmokyti 200–300 tūkst. lietuvių pilietinio pasipriešinimo pagrindų. Esą, jei tokia dalis tautiečių žinotų, kaip pakenkti priešui ir padėti savoms pajėgoms, Rusijai tai gali būti lemiamas veiksnys nesikėsinti į mūsų teritoriją. O į ją, anot kariškių, jau dairosi ne tik rusai, bet ir baltarusiai. Mat Baltarusijoje jau ne vienerius metus platinamas naratyvas, kad Vilnius yra ne Lietuvos, o būtent Baltarusijos miestas.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko siūlymas trumpinti privalomą karo tarnybą iki pusmečio buvo pasitiktas skeptiškai. Kyla klausimų, ar per tokį trumpą laiką šauktiniai būtų tinkamai paruošti. Viceministras Žilvinas Tomkus ramina sakydamas, kad pavojaus atveju pirmiausia reaguotų profesionalūs kariai, o siūlomi pokyčiai yra tiesiog priemonė suteikti bazinę parengtį kuo daugiau žmonių.

Ukrainai kovojant prieš Rusiją, Lietuvoje girdimi vis dažnesni klausimai dėl visuotinio šaukimo į kariuomenę: ar visuotinis šaukimas galėtų būti įvestas Lietuvoje? Kada tai galėtų būti padaryta? Nacionalinio saugumo ir kariuomenės atstovų teigimu, tam, kad NATO struktūroje Lietuva nebūtų silpnoji grandis, privaloma užtikrinti aukštos parengties ginkluotąsias pajėgas ir kariuomenę.

Vasario 19 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko Lietuvos kariuomenės Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų priesaikos ceremonija, kurios metu priesaikos žodžius ištarė 77 Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje JKVM dalyvaujantys kariai, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Per ketverius metus karių atlyginimai turėtų didėti 30 proc., teigia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai. Taip pat parengti nauji socialinių garantijų pasiūlymai. Tikimasi, kad jie motyvuos karius likti tarnyboje. Trečiadienį visi siūlymai, kaip gerinti karių socialines garantijas ir motyvaciją rinktis tarnybą kariuomenėje, pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams. „Buvo priimtas sprendimas didinti karių tarnybinius atlyginimus vidutiniškai iki 30 proc.