žemės ūkio ministerija

Aiškėja, kad 20 milijonų eurų europinės žemės ūkio paramos susižėrė pusketvirto tūkstančio Žemės ūkio ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose dirbančių valdininkų ir jų giminių. Specialiųjų tyrimų tarnyba perspėja, kad tai panašu į korupciją. Žemės ūkio ministras skelbia kovosiąs su vadinamaisiais sofos ūkininkais, kurie žemės nedirba, tik susirenka europinę paramą. „Mama turi žemės, kurią nuomoja. Nuomoja bendrovei, o bendrovė deklaruoja pajamas paramai gauti.

Valstybės grūdų rezervą saugančios bendrovės „Jonavos grūdai“ valdyba, gavusi 2017 – 2020 metų veiklos teisinio audito išvadas, dėl neūkiškumo atleido įmonės vadovą Paulių Kaselį. Didžiausias bendrovės akcininkas – Žemės ūkio ministerija – kreipsis į teisėsaugą dėl turto švaistymo ir piktnaudžiavimo, rašoma pranešime spaudai. „Įmonės veiklos rodikliai kėlė abejonių, todėl kreipėmės į teisininkus dėl audito.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui keisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) statusą – ji taps pavaldi ne Vyriausybei, o Žemės ūkio ministerijai, pranešė ŽŪM. Pasak ministerijos, tarnybos vadovą į darbą priimtų ar atleistų ne Vyriausybė, kaip iki šiol, bet žemės ūkio ministras. Kartu siūloma iš įstatymo išbraukti reikalavimą vadovui turėti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją, nes specialieji reikalavimai nustatomi pareigybės aprašyme.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko komandą papildė patarėjas Saulius Jarmalis, kuris bus atsakingas už ministerijos strateginę komunikaciją, praneša ministerija. S. Jarmalis iki šiol daugiau kaip trejus metus vadovavo „Sodros“ komunikacijai, prieš tai ėjo projektų vadovo pareigas komunikacijos agentūroje „Fabula ir partneriai“, dirbo dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir naujienų portale lrytas.lt žurnalistu, redaktoriumi.

Savaitgalį nustačius greitai plintantį paukščių gripą mažuose ūkiuose, žemės ūkio ministras sako, kad liga į šalį pateko iš Lenkijos.  „Situaciją turime tokią, kad pavasaris yra vištų dedeklių įsigijimo laikotarpis, į Lietuvą balandžio 17 dieną buvo įvežta užkrėstų vištų siunta, kuri paplito 17-likoje ūkių Vilniaus mieste, rajone, Elektrėnų, Molėtų ir Širvintų savivaldybėse“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Kęstutis Navickas.

Savaitgalį nustačius greitai plintantį paukščių gripą mažuose ūkiuose, žemės ūkio ministras sako, kad liga į šalį pateko iš Lenkijos.  „Situaciją turime tokią, kad pavasaris yra vištų dedeklių įsigijimo laikotarpis, į Lietuvą balandžio 17 dieną buvo įvežta užkrėstų vištų siunta, kuri paplito 17-likoje ūkių Vilniaus mieste, rajone, Elektrėnų, Molėtų ir Širvintų savivaldybėse“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Kęstutis Navickas.

Teismui galutinai paskelbus, jog Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turi pašalinti jos interneto svetainėje skelbtą informaciją apie bendrovės „Pieno žvaigždės“ pieno supirkimo kainas 2017 metais ir daugiau jos viešai neskelbti, ministerija teigia, kad ieškos kitų būdų, kaip apsaugoti mažuosius pieno gamintojus.  Pasak ministro Kęstučio Navicko, gavusi teismo nutartį, ministerija įvertins jos argumentus ir per dvi savaites priims sprendimą.

Paprastai daugelis įsivaizduoja, kad tiesiai iš ūkininkų Lietuvoje galima nusipirkti tik bulvių, morkų, kitų daržovių, pieno produktų ar mėsos gaminių. Tačiau tiesiai vartotojams pristatomos ir apdorotos sraigės, kuriomis gali mėgautis ne tik gurmanai ar mėgstantys svečiuotis užsienio šalyse. Nedidelio Panevėžio rajono Trakiškio kaimo gyventoja Janina Krištaponienė sraiges augina jau seniai – dabar jų turi per 200 tūkst.

Šalies ūkininkai vis dažniau ima ne tik auginti ir gaminti naujus maisto produktus, bet ir juos sertifikuoti pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą. Produktų sertifikavimas naudingas tiek ūkininkams, tiek pirkėjams. Šie įsigyja sveikatai palankesnius ir aplinką tausojančius produktus, kurių gamyba nuolat kontroliuojama, o ūkininkai turi pranašumą rinkoje, nes užtikrina produkcijos kokybę. Kėdainių rajono ūkininkas Arnas Kvedaras augina daržoves – morkas ir kopūstus.

Žaliavinio pieno supirkimo kainoms Lietuvoje kurį laiką augant, o kainai stambiesiems ūkiams aplenkus Europos Sąjungos vidurkį, pieno perdirbėjai sako, kad tam įtakos turi kylančios kai kurių žaliavinių produktų kainos eksporto rinkose bei mažėjančios pieno apimtys Lietuvoje.  Pieno rinkos ekspertai atsargiai vertina galimą pieno produktų brangimą Lietuvoje, tačiau sako, kad jei supirkimo kainos ir toliau kils, tikėtina, produktai parduotuvių lentynose taip pat bus brangesni.

Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) veikiančiose darbo grupėse ir komisijose yra korupcijos rizikų – jose veikia privatūs asmenys, galbūt užsiimantys neteisėta lobistine veikla, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Šis aspektas ypač aktualus, kai privatus asmuo yra tiesiogiai susijęs su konkrečia įmone, tačiau jam suteikiama galimybė dalyvauti sprendimų dėl teisės aktų, kurie reikšmingi ir kitoms panašią veiklą vykdančiomis bei konkuruojančiomis bendrovėms, priėmime“, – pranešė STT.

Nuo pandemijos nukentėjusiems kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams – 12 milijonų eurų, praneša Žemės ūkio ministerija.  Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui paukštininkystės (įskaitant kiaušinių gavybą, pakavimą, perdirbimą) sektoriui skirti 7,9 mln. Eur, o kiaulininkystės sektoriui – 4,1 mln. Eur.

Valstybės pagalbos paketą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems kiaulių ir paukščių ūkiams bei įmonėms Vyriausybė turėtų patvirtinti po savaitės, žada žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Verslininkai priekaištauja, kad parama bus siejama su sumokėtais pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais (GPM), todėl nebus pakankama.   „Pagalbos paketas bus pristatytas (šios – BNS) savaitės pabaigoje socialiniams partneriams, o Vyriausybė patvirtinti turėtų trečiadienį.

Beveik per metus – penktąją šių metų savaitę, palyginti su pirmojo karantino pradžia pernai kovą, Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse daugiau būtiniausių maisto produktų atpigo, negu pabrango, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, stebėjęs 72 maisto produktų vidutines savaitines kainas, nustatė, kad per šį laiką atpigo 42 produktai, pabrango 22, o dar aštuonių kainos išliko stabilios.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios žemės ūkio ir žuvininkystės įmonės ir ūkininkai vėl gali gauti lengvatinių paskolų – jiems papildomai skirta 44,8 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) administruojamą priemonę pernai suteikta 88,5 mln. eurų lengvatinių paskolų beveik 700 augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, akvakultūros, daržininkystės, pienininkystės ūkių bei ūkininkų, mišrių ūkių, kailinių žvėrelių augintojų.

Penktadienį darbą pradeda žemės ūkio ministro visuomeninių patarėjų taryba. Kęstučio Navicko suburtoje taryboje praktikai bei mokslininkai svarstys ir teiks patarimus, kaip pasiekti daugiau kokybės žemės ūkio sektoriuje. Penktadienį rengiamas pirmasis naujosios patarėjų tarybos susitikimas. Jame planuojama aptarti 2021–2027 metų žemės ūkio strategiją, pranešė ministerija.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) galutinai pareiškus, kad žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas dėl interesų konflikto negali būti skiriamas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovu, žemės ūkio ministras sako neskirsiantis E. Gusto į šį postą.   „Komisija šiandien (trečiadienį – BNS) priėmė sprendimą – komisija ponui Gustui netaikys išimties dėl ribojimo įsidarbinti centre.

Kaune veikiantį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) padalinį, vadinamąją „veidrodinę“ ministeriją, grąžinti į Vilnių yra politinis tikslas, sako paskirtasis žemės ūkio ministras.   Tačiau Kęstutis Navickas dar negali pasakyti, kada parsikraustymas įvyks. „Ne visa ministerija, dėkui Dievui, buvo perkelta į Kauną. (...) Aišku, kad ministerija turi būti vienoje vietoje, sostinėje. Čia veikia Vyriausybė.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su paskutiniu kandidatu į ministrus, žemės ūkio ministerijai vadovauti siekiančiu Kęstučiu Navicku. Prezidentas palankiai įvertino kandidatą, o pats K. Navickas pripažino, kad jaučiasi labai laimingas suteikta galimybe vadovauti šalies žemės ūkio sektoriui. „Susitikimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta keliems pagrindiniam prioritetams žemės ūkio srityje. Pirmiausia, mažiems ir vidutiniams, šeimos ir ekologiniams ūkiams.

Žemės ūkio ministerija praneša gavusi informacijos, kad ūkininkai sulaukia skambučių iš telefoninių sukčių, apsimetančių Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojais bei bandančių sužinoti ūkininkų banko sąskaitų  ir kitus asmeninius duomenis.

Į žemės ūkio ministro pareigas pretenduojanti Dalia Miniataitė teigia, kad pasiūlymas užimti šį postą jai buvo netikėtas, bet ji apsisprendė įvertinusi savo žinias ir patirtį. Kaip vieną svarbiausių darbų ji nurodė pridėtinės vertės kūrimą ir konkurencingumo didinimą žemės ūkyje, dėmesį naujajai ES finansinei perspektyvai.

Kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė į žemės ūkio ministres ketina teikti Dalią Miniataitę. „Ji yra ilgametė ministerijos kanclerė, tiksliau sakant, buvo. Vėliau buvo stumtelta į šoną, nes galbūt ne visiems įtiko. Manau, patyrusi, kvalifikuota, gerai žinanti ministerijos darbą, iššūkius, ypač klimato kaitos temoje.

Įprasta manyti, kad paprastai ES parama žemės ūkiui skiriama tik už pasėlius, gyvulius, perkant techniką ar statant su ūkio reikmėms susijusius statinius. Tačiau iš tiesų į ją gali pretenduoti ir turintys miško.

Absoliuti dauguma ūkininkų Lietuvoje yra vyresni nei 40 metų amžiaus žmonės. Tarp jų – nemažai ir pensinio amžiaus žmonių. Siekiant paskatinti jaunimo įsitraukimą į žemės ūkio veiklą, tam skiriama dešimtys milijonų eurų. Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyrius vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė skaičiuoja, kad šių metų pradžioje jaunų žmonių žemės ūkio sektoriuje buvo gana nedaug. „2020 m. sausio 1 d. 47 proc.

Didžiąją dalį pieno gamybos sektoriaus sudaro smulkūs ūkiai. Metai iš metų mažėja ne tik jų skaičius, tiek laikomų galvijų kiekis. Šimtai smulkių ūkininkų, kurie laiko melžiamas karves šiemet gaus papildomos paramos. Tačiau ar tai pakeis vyraujančias tendencijas? Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė pripažįsta, kad situacija jau ilgą laiką yra gana sudėtinga.

Viena iš didžiausių socialinių problemų šalies kaimiškose vietovėse – darbo vietų ne žemės ūkyje stygius. Suprantama, gerus darbuotojus mielai samdo ir ūkininkai, tačiau atsiradus ir daugiau įvairesnių darbo vietų, gyvenimas užmiestyje dar labiau pagyvėtų. Būtent siekis atgaivinti kaimiškas vietoves ir paskatino Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) pradėti remti verslų įsikūrimą jose, taip pat naujų darbo vietų kūrimą.

Siekiant daugiau paramos išmokėti tikriems ūkininkams, vis daugiau dėmesio skiriama pareiškėjų, galimai imituojančių ūkininkavimą, kontrolei visoje Lietuvos teritorijoje, praneša Žemės ūkio ministerija. Sparčiai didėjant auginamų daržovių deklaruotiems plotams, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) rizikos grupei priskyrė pareiškėjus, siekiančius susietosios paramos už atvirame grunte auginamas daržoves (moliūgus, valgomuosius ridikus, krapus) bei atliko patikrinimus vietoje.

Vis daugiau jaunų žmonių iš miesto keliasi gyventi į kaimą. Čia dažnam iššūkiu tampa darbo paieškos. Vieni darbo mieste nepalieka ir dirba nuotoliniu būdu, kiti įsidarbina aplinkinių rajonų įmonėse, o dar kita dalis jaunų žmonių kuria savo verslus, gana dažnai žemės ūkio srityje – gamina, apdoroja ar perdirba žemės ūkio produktus. Jauniesiems ūkininkams sukurti ūkį jau ne vienerius metus padeda Europos Sąjungos (ES) parama.

Šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų turi mažesnius ar didesnius žemės sklypus. Toli gražu ne visi jie gali ar nori aktyviai užsiimti žemės ūkio veikla – verstis augalininkyste ar juolab gyvulininkyste. Tačiau palikti žemę dirvonuoti irgi ne išeitis. Tokiu atveju verta rimtai pasvarstyti apie žemės apsodinimą mišku. Jau ne vienerius metus tam teikiama ir Europos Sąjungos parama. Ja jau pasinaudoję ūkininkai tikina, kad miškas yra puikus pasirinkimas norint įdarbinti nenašią žemę.

Ingredientų sąrašo ant ledų pakuotės neradęs vyras judina valstybines įstaigas. Sudėtis turi būti aiškiai matoma ant kiekvieno produkto pakuotės. Vyras pasakoja, kad net pateikus skundą atsakingoms tarnyboms, ant ledų pakuočių naujas sudėties ženklinimas neatsirado, o valstybinės įstaigos aiškina padariusios viską, ką gali. Naujienų portalo tv3.lt redakciją pasiekė skaitytojo Arūno skundas. Vyras yra nepatenkintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbu.

Prasidedant antrai koronaviruso bangai pagalbos netrukus sulauks ir dirbantys žemės ūkio srityje. Jie jau gali teikti paraiškas tūkstantinėms išmokos. Nukentėję nuo koronaviruso žemės ūkio subjektai, mažos ir labai mažos įmonės, fiziniai asmenys kviečiami teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Šiam paraiškų rinkimo etapui iš viso skirta 33,1 mln.

Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į Vyriausybės vykdomą strateginio valdymo ir planavimo sistemos pertvarką ir siekdama įgyvendinti Nacionalinio pažangos plano (NPP) užsibrėžtą tikslą, parengė Žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros ir žuvininkystės plėtros programos projektą. Šiuo projektu siekiama išsiaiškinti  žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros bei žuvininkystės plėtros problemas bei jas sukeliančias priežastis.

Nuo spalio 16 d. pradedami mokėti tiesioginių išmokų ir kompensacinių išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones avansai už 2020 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, praneša Žemės ūkio ministerija. Planuojama, kad avansai – 365 mln. eurų – pasieks pareiškėjus iki lapkričio 30 d. Likusi išmokų dalis į pareiškėjų sąskaitas bus pervedama nuo gruodžio 1 d. Iš viso 2020 m. tiesioginėms išmokoms skirta 517 mln. eurų (2019 m. – 483 mln.

Nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams išmokėta 71,4 mln. eurų. o netrukus bus išmokėta dar beveik 18 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).   Daugiausia – beveik 23 mln. eurų – gavo pieno, galvijų, kiaulių ir daržovių augintojai bei galvijienos, paukštienos ir kiaušinių gamybos įmonės ir ūkiai. 18 mln. eurų išmokėta pieno gamintojams. Šią savaitę pastariesiems bus pradėta mokėti dar viena kompensacijos dalis. 17,8 mln.

Nors Lietuvoje jau skelbiama antroji Covid-19 susirgimų banga, bent jau kol kas šalies ekonomika pamažu atsigauna. Pinigų jau buvo skirta ieškantiems darbo, pensininkams, kitoms gyventojų grupėms. Eilės sulaukė ir dirbantys žemės ūkyje – papildomų pinigų gali tikėtis tūkstančiai. Šią savaitę Žemės ūkio ministerija registravo įsakymo projektą, kuriuo būtų tvirtinamos paramos taisyklės ūkininkams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nukentėjusioms nuo pandemijos sukeltos krizės.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydama atlikti tyrimą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veiksmų, jos darbuotojams susidūrus su žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl dyzelino lengvatos žemdirbiams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo koreguoti tokio dyzelino įsigijimo normas, pagal kurias valstybės biudžeto netektys sumažėtų kiek daugiau nei 6 proc., tačiau mažiau, nei buvo nurodžiusi Vyriausybė.  Vyriausybė dar pernai buvo nurodžiusi ministerijai iki šių metų birželio vidurio patikslinti lengvatinio žemdirbių dyzelino įsigijimo normas, kad būtų užtikrintas 15 proc.

Nuo birželio mėnesio su įvairiomis institucijomis derinusi Vyriausybės nutarimo projektą, Žemės ūkio ministerija paskelbė, už kokias veiklas žymėto dyzelino norma bus padidinta, už kokias sumažinta ar visai panaikinta. Sprendžiant iš portalo degalukainos.lt šiuo metu pigiausias įprastas dyzelinas kainuoja 0,89–0,90 euro už litrą. Žymėtas dyzelinas yra beveik perpus pigesnis ir kainuoja nuo 0,47–0,51 euro už litrą. Taip yra dėl to, kad šie degalai apmokestinami mažiau.

Žemės ūkio ministras žada rugsėjį pateikti galutinę viziją, kaip Lietuvos ūkininkams 2021-2027 metais bus mokamos Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos – iš viso 4,1 mlrd. eurų.   Andrius Palionis sako, kad šis perskirstymas gali duoti didesnį efektą, negu išmokų lubos, nes ES valstybėms narėms paliko daug manevro laisvės.  „Dėl pačio (tiesioginių išmokų – BNS) perskirstymo nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl negali priimti sprendimo ir dėl lubų.

Prezidentas Gitanas Nausėda bei žemės ūkio ministras Andrius Palionis ketvirtadienį sutarė dėl 100 tūkst. eurų tiesioginių Europos Sąjungos išmokų žemdirbiams lubų. Tikimasi, kad įvedus lubas žemės ūkio verslas taps skaidresnis, be to, smulkūs ir vidutiniai ūkiai gaus maždaug 25 proc. didesnes nei vidurkis išmokas.  Po susitikimo taip pat pranešta, kad svarstoma išmokoms pritaikyti progresinį mokestį bei taip sukaupti fondą remti smulkesnius ūkius bei inovacijas.

Gyventojai vis dažniau įvairių vaisių, daržovių, pieno ar mėsos produktų užsisako tiesiai iš ūkininkų. Tokiu pačiu keliu eina ir vis daugiau maitinimo įstaigų. Esą taip klientai ne tik gauna skanesnį maistą, bet ir paremiami ūkiai. Kita vertus, dėl tokio bendradarbiavimo galima gauti ir papildomų pinigų. Visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ baro „Būsi trečias“ puslapyje pasirodė įrašas, kuriuo buvo bandoma atkreipti smulkiųjų ūkininkų ar juos pažįstančių dėmesį.

 Tiesioginių Europos Sąjungos (ES) išmokų lubos Lietuvos žemdirbiams 2021-2027 metais turėtų siekti 100 tūkst. eurų, sako žemės ūkio ministras. Pasak Andriaus Palionio, jos bus 50 tūkst. eurų mažesnės nei šioje finansinėje perspektyvoje. „Jeigu šitam finansiniam laikotarpyje lubos siekė 150 tūkst. eurų, tai naujame laikotarpyje sieks 100 tūkst. eurų.

Pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl koronaviruso krizės, išmokėta visa numatyta laikinoji valstybės pagalba – 18,5 mln. eurų, penktadienį pranešė  Žemės ūkio ministerija.    Šiomis lėšomis kompensuojamos balandžio-gegužės mėnesių pieno gamintojų pajamų netektys. Pagalbos dydis – 77,80 euro už birželio 1-ąją Ūkinių gyvūnų registre užregistruotą karvę.

ES valstybių vadovams sutarus dėl būsimo bendrijos biudžeto, taip pat dėl papildomo pagalbos paketo, aiškėja ir tai, kiek pinigų artimiausiais metais gaus Lietuvos žemdirbiai. Ketvirtadienį apie tai žurnalistams pasakojo žemės ūkio ministras Andrius Palionis. „Manau, kad rezultatas tikrai geras. Jeigu žiūrėti visą žemės ūkio biudžetą <...>, bendroje sumoje jis didėja beveik 900 mln. eurų. Rezultatas tikrai sveikintinas“, – kalbėjo ministras.

Europos Komisija patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtą valstybės pagalbos  schemą, pagal kurią bus kompensuojami dėl COVID-19 pandemijos kiaulienos, daržovių ir akvakultūros produktus gaminančių ir perdirbančių įmonių patirti nuostoliai. Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, patvirtinta valstybės pagalbos schema siekia 49,5 mln. eurų.  Pagal minėtą valstybės pagalbos schemą bus teikiama dviejų formų valstybės parama: tiesioginių subsidijų forma (tam bus skirta 9,5 mln.

Lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamos kuro normos šiemet nemažės ir išliks tokios pačios, kaip ir pernai. Tačiau jau kitais metais kai kuriems gyventojams jos bus leista nusipirkti mažiau.

Pieno gamintojai, nukentėję nuo koronaviruso pandemijos ir karantino sukeltų pasekmių, sulauks valstybės pagalbos – 27 122 gavėjams bus išdalinta 18,5 mln. eurų. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos pagalbos dydis – 77,80 euro už pieninę karvę, informuoja ministerija. Bendra valstybės pagalbos suma (neatskaičius mokesčių) vienam pieno gamintojui, įskaitant ir su šiuo pieno gamintoju susijusius ūkio subjektus, negalės viršyti 100 tūkst. eurų.

Nuo kitų metų pradžios įsigalios naujas ES biudžetas, kuriame, be kita ko, numatytos išmokos Lietuvos ir kitų šalių ūkininkams. Nors liko tik pusmetis, kiek pinigų tūkstančiai ūkininkų gali tikėtis kitąmet, dar nėra aišku. Tiesa, jų gali būti daugiau nei dabar. Šiuo metu Lietuvos, kaip ir Latvijos ar Estijos ūkininkai, gauna 196 eurų dydžio vienkartinę metinę išmoką už 1 ha žemės. Tuo metu, pavyzdžiui, Nyderlandų ūkininkai gauna 403 eurų, o Belgijos – 386 euro.

Seimas spręs, kurie genetiškai modifikuoti augalai ir kiti produktai galės būti auginami ar naudojami Lietuvoje. Jų sąrašą tvirtintų aplinkos ministras.  Seimas šią savaitę priėmė svarstyti tai numatančias Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisas.  Jos numato, kad Lietuvoje būtų draudžiama naudoti ar auginti kai kuriuos genetiškai modifikuotus produktus, nors Europos Sąjungoje juos naudoti būtų galima. Dėl to turėtų susitarti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.