žemės pardavimas užsieniečiams

Prisipažinsiu, nors mintinai Konstitucijos nemoku, bet pirmųjų straipsnių formuluotės giliai įsirėžusios į atmintį. Ir kai kalba pasisuka apie kertines Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, vertybes nereikia nė Konstitucinio teismo, kad suprastum kas teisinga, o kas ne. Atimti iš tautos teisę inicijuoti referendumus – pasikėsinimas į valstybę iš esmės ir tai nėra teisinga.

Lietuvoje vyksta referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims. Balsavimas referendumo dieną rinkimų apylinkėse prasideda 7 ir trunka iki 20 valandos. Rinkėjų sąrašuose įrašyta 2 mln. 532 tūkst. 355 rinkėjai. Privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo Seimas paskelbė piliečių reikalavimu, iniciatoriams surinkus reikiamus parašus.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad skubant priimti saugiklių, turinčių apriboti žemės pardavimą užsieniečiams įstatymą atsiradę pernelyg griežti apribojimai, kurie gali trukdyti Lietuvos ūkininkams, bus ištaisyti artimiausiu metu. Įvedus saugiklius, turinčius apriboti žemės pardavimą užsieniečiams, ūkininkai ėmė nerimauti, kad bankai jiems neskolins pinigų nusipirkti žemei – esą bankai baiminasi, kad jei kreditorius negalės grąžinti paskolos jie negalės paimti iš ūkininko žemės.

Nors Seimas praėjusią savaitę, ketvirtadienį nusprendė, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams įvyks birželio 29 dieną, antradienį po pateikimo parlamentarai pritarė Juliaus Sabatausko siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išsklaidytų abejones, ar referendumui dėl žemės pardavimo teikiamos pataisos neprieštarauja Pagrindiniam įstatymui. Už tai balsavo 51 Seimo narys, 32 prieš, o 11 susilaikė. Ar kreiptis į KT Seimas toliau svarstys balandžio 22 dieną.

Seimas nusprendė: dėl žemės nuosavybės balsuosime per Petrines.Svarstant, ką daryti su stebuklu – tautai pavyko surinkti 300 tūkstančių parašų – vėl nešykštėta aštrių epitetų.

Pirmąją Seimo pavasario sesijos dieną parlamentas ėmėsi svarstyti referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, kurį referendumui teikia iniciatyvinė grupė, surinkusi daugiau kaip 300 tūkstančių piliečių parašų, klausimą. Siūloma referendumą dėl Konstitucijos pataisų surengti ne su Europos Parlamento rinkimais, kaip tikėjosi jo iniciatoriai, bet birželio 29-ąją. Tokiam nutarimo projektui parlamentarai pirmadienį pritarė po pateikimo.

Premjeras teigia, kad jei žmonės referendume pasisakytų prieš žemės pardavimą užsieniečiams, žemdirbiai bei pati valstybė nukentėtų finansiškai. Anot Algirdo Butkevičiaus, tokiu atveju šalis netektų Europos Sąjungos lėšų.

Valdantieji žada referendumo neblokuoti, liberalai tikina, kad jis neturi prasmės, o iniciatoriai primena, kad Lietuvos teritorija – ne prekė, o bauginimai ES sankcijomis neturi pagrindo.

Vieni teigia, jog Lietuvai gresia dideli nemalonumai, jei referendume rinkėjai pasisakys, kad draudimas užsieniečiams įsigyti žemę liktų galioti, kiti – kad joks ES teisės aktas neuždraudė valstybės piliečiams pareikšti savo valią.

Artėjantis referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams toliau kaitina aistras, o jo iniciatoriams priekaištaujama, esą referendumas nukreiptas prieš Lietuvos žmones.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį nesustabdė referendumo dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams. Už pažymą, kad referendumui siūloma formuluotė neprieštarautų Konstitucijai, balsavo 8 komisijos nariai, 4 buvo prieš bei 4 susilaikė, tarp jų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, tad siūlymas stabdyti iniciatyvą nepriimtas. Klausimą dėl referendumo atitikties Konstitucijai įtraukė grupė VRK narių reaguodami į praėjusį penktadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo nutarimą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį sprendžia, ar referendumui dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams siūloma formuluotė neprieštarautų Konstitucijai.

 - Šiandien sutarėme pakalbėti apie politiką. Įspėju, esu – tautininkas, ir iki susitikimo su jumis buvau įsitikinęs, kad liberalizmas kenksmingas nacionalinėms idėjoms. Paimkim, kad ir liberalų pacifistinę poziciją. Jūs prieš karą, o tai reiškia, iš anksto pasirengę parsiduoti priešams ir okupantams.

Nei savivaldai, nei valdininkams nepavyksta rasti recepto, kaip pažaboti spekuliaciją žemės ūkio paskirties žeme. Žemės ūkio ministerija paragino žemdirbių organizacijas teikti pasiūlymus dėl saugiklių, galinčių padėti sutramdyti spekuliaciją žemės ūkio paskirties žeme. Nors žemdirbiai pateikė galybę pasiūlymų, tačiau galutinį sprendimą teks priimti valdininkams.

Apribojimai, neleidžiantys užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės, galioja iki 2014 metų gegužės. Jų galiojimas kartą trejiems metams jau buvo pratęstas, nes stojimo į Europos Sąjungą sutartyje buvo numatytas tik 7 metų pereinamasis laikotarpis, todėl abejojama, ar pavyktų išsiderėti dar kelerius metus. Vis dėlto tiek tokio draudimo pratęsimo šalininkai, tiek priešininkai pastaruoju metu itin aktyviai kloja ant stalo įvairiausius argumentus.

Lietuva ieško galimybės dar kartą pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams, sako žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Kartu jis pripažįsta, kad šaliai tai gali nepavykti. Dabar draudimas galioja iki 2014 metų gegužės. Nepavykus termino atidėti, žemės ūkio ministras siūlo įstatymuose numatyti daugiau saugiklių, kurie apsaugotų nuo žemės išpardavimo užsieniečiams.

Liberalų sąjūdžio atstovai teigia, kad už draudimo parduoti žemę užsieniečiams kyšo stambių žemvaldžių ausys. Tai ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė parlamentinės Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos nariai Eugenijus Gentvilas ir Remigijus Šimašius. Per tą laiką, kai galioja draudimas pirkti žemę užsieniečiams, anot E. Gentvilo, buvo perparduota 1,86 mln. hektarų, o vietiniai žemvaldžiai susipirko žemę pigiai ir naudoja ją nebūtinai pagal paskirtį.

Kol svarstomas siūlymas derėtis su ES dėl to, kad dar 3 metams būtų pratęstas draudimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės, ekspertai skaičiuoja, kad jau dabar, tarpininkaujant lietuviams, iki 10 proc. minėtos paskirties žemių yra įsigiję kitų šalių piliečiai. Pastebima, jog panašiomis spekuliacijomis užsiima ir kai kurios Lietuvos įmonės.

Seime vėl pasigirdo siūlymų derėtis su ES, kad ši sutiktų leisti pratęsti draudimą užsieniečiams supirkinėti Lietuvą. Draudimas baigsis jau ateinančią gegužę, o lietuviška žemė dar nebaigta grąžinti tikriesiems savininkams. Grėstų šalies saugumui Seimo valstiečiai kreipėsi į Vyriausybę, kad ši inicijuotų derybas su ES dėl draudimo pirkti užsieniečiams žemę Lietuvoje pratęsimo.