žemės grąžinimas

Valdžia planuoja nustatyti konkrečius terminus, iki kada savivaldybės turėtų surasti laisvas teritorijas ir jose suprojektuoti sklypus, kurie būtų grąžinti buvusiems žemės savininkams. Vyriausybei siūloma įpareigoti savivaldybes iki kitų metų sausio patvirtinti tokias teritorijas, o jų sąrašus paskelbti viešai. Iki 2020 metų sausio siūloma parengti konkrečių grąžintinos žemęs sklypų dokumentus. Toks Žemės ūkio ministerijos siūlymas bus svarstomas Ministrų kabineto pasitarime trečiadienį.

Parlamentarai nusprendė neatkurti nuosavybės teisių į žemę, ant kurios išdygę kitiems savininkams priklausantys pastatai. Seimas antradienio posėdyje po svarstymo nepritarė visam įstatymų pataisų paketui, susijusiam su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Vienas pataisas grąžino tobulinti, o kitas apskritai atmetė.

Trečiadienio posėdyje Seime parlamentarai po pateikimo pritarė įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ ir „Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų ir tvarkos“ pataisoms, kurios numato, kad piliečiams, kelerius metus laukusiems, kol už negrąžinamą nekilnojamąjį turtą bus kompensuota vertybiniais popieriais (akcijomis) bus kompensuojama pinigais.

Ką darytumėte, jeigu užuot grąžinę pasiskolintą televizorių, jums grąžintų tik jo pultelį? Sakote, neįmanoma, bet į teismą dėl to kažin ar kreiptumėtės. O jeigu tai gerokai daugiau negu televizorius, o jus apgautų valstybė? Jeigu tai, ką ji ruošia, pasak teisininkų, gali prieštarauti ir Konstitucijai, ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijai? Tuomet bent jau dalis piliečių tikrai rastų kelią į teismą. Ir atrodo, kad mūsų šalies valdžia žūtbūt siekia, kad teismai būtų dar labiau užversti darbu.

Žemės ūkio ministerija pateikė projektą, kuriuo siūlo atlyginant už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius ir kitą nekilnojamąjį turtą nebeleisti valstybei su žmonėmis atsiskaityti vertybiniais popieriais.

Tuo metu, kai tūkstančiai savininkų laukia, kol jiems bus sugrąžinta miestuose priklausanti žemė, priemiesčiai, o neretai ir miesto valdose esantys didžiuliai žemės plotai skendi piktžolėse ir bado akis. Marijampolė – nei pirmas, nei paskutinis miestas, kuriame siūruoja per visą vasarą nešienaujami plotai. Kuo miestas didesnis, tuo tokių „niekieno žemių“ daugiau.

„Paskutinėmis dienomis skleista informacija, kad neva yra susitarta švietimo srityje. Esą susitarta grupėje, kurią sukūrė Lietuvos ir Lenkijos vadovai. Deja, mes turime pasakyti, kad tai netiesa ir kad manipuliuojama neesminiais teiginiais“, – sakė Seimo narys nuo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Jaroslavas Mackevičius. Esą dėl nieko esminio nesusitarta, o bandyta tik kalbėtis apie pašalines Šveitimo įstatymo įgyvendinimo subtilybes.

Teismas nutarė, kad Biržų piliavietės teritorijoje gyventojams neteisėtai grąžinta dalis žemės. Pritaikius restituciją, žmonės žemę turės grąžinti valstybei. Biržų piliavietės pašonėje gyvenantys žmonės liūdnai juokauja – iki Maskvos ar Berlyno greičiau pėsčiomis nueisi negu su valdininkais susikalbėsi. Esą prieš 12 metų trims sodybų savininkams grąžinta perdaug žemės, nes ji suformuota valstybės saugomoje neprivatizuotinoje kultūros paminklo teritorijoje.

Vyskupai garsiai prabilo apie tai, kad sovietmečiu nacionalizuota jų žemė buvo sugrąžinta žmonėms, o ne tikrajam savininkui – Bažnyčiai. Šventajam sostui nereikia žemės, tačiau jis norėtų finansinės kompensacijos už prarastą turtą – apie ketvirtį milijardo litų. Žemės kompensavimo klausimą Vyskupų konferencijoje iškėlęs Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis tikina, kad dabar jo vadovaujama vyskupija skursta ir vos pajėgia išlaikyti samdomus darbuotojus.

Nemenkus žemės plotus prieš karą valdžiusioms tradicinėms religinėms bendruomenėms atsirado vilties atgauti nacionalizuotą turtą. Vyriausybės ir Bažnyčios darbo grupė sutarė, kad užbaigus žemės grąžinimo piliečiams procesą pajudės ir nuo sovietinės okupacijos nukentėjusių tikinčiuosius vienijančių bendruomenių turtiniai klausimai. Laukti liko nedaug Dvidešimt nepriklausomybės metų iš aukų gyvenusiai Bažnyčiai kadaise turėto turto beliko laukti visai nedaug.

Seime vėl pasigirdo siūlymų derėtis su ES, kad ši sutiktų leisti pratęsti draudimą užsieniečiams supirkinėti Lietuvą. Draudimas baigsis jau ateinančią gegužę, o lietuviška žemė dar nebaigta grąžinti tikriesiems savininkams. Grėstų šalies saugumui Seimo valstiečiai kreipėsi į Vyriausybę, kad ši inicijuotų derybas su ES dėl draudimo pirkti užsieniečiams žemę Lietuvoje pratęsimo.

Per keliolika metų atkuriant nuosavybės teises į Kauno miesto teritorijoje turėtą žemę, patenkinta tik du trečdaliai prašymų, nuosavybė dar neatkurta kiek daugiau nei 3000 piliečių. Iš viso buvo pateikta 9990 prašymų. Nuo reformos pradžios nuosavybės teisės atkurtos 6893 piliečiams, iš jų 700, arba 7 proc., tai pavyko padaryti 2009-aisiais.

Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis apgailestauja, kad Lietuvoje vilkinamas žemės grąžinimo procesas. "Trūksta geros valios, kad klausimas būtų išspręstas. Turėjome kairiųjų Vyriausybę, dabar dešinieji prie valdžios, deja, problema nesprendžiama, ir procesas nejuda. Atimti iš žmonių pensijas arba padidinti mokesčius - tai galima per naktį priimti sprendimus.