žemės diena

Savaitgalį dauguma Lietuvos gyventojų negalėjo atitraukti akių – į Lietuvą sugrįžo pirmieji gandrai. Kai kurie mano, kad jų grįžimas – šiltų orų ir tikro pavasario ženklas. Visgi, gamtos ženklus stebintis lietuvis, etnologas Libertas Klimka sako, kad gandrai galėjo ir apsigauti, šilti orai atslinks neskubėdami. Libertas Klimka mano, kad pasirodę pirmieji gandrai į Lietuvą suskubo grįžti pajutę pirmą šiltų orų bangą.

Minint pasaulinę Žemės dieną, pirmadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, įrengta tirpstančio ledo instaliacija. „Tai manifestas, kviečiantis atkreipti visuomenės dėmesį į destruktyvų žmogaus santykį su aplinka bei skatinimas domėtis aplinkosauga ir ieškoti tvaresnių sprendimų kasdieniame gyvenime“, – pranešė iniciatyvos autoriai.

Žmonija jau sunaudojo daugiau gamtinių išteklių, nei planeta gali jų pagaminti per metus. Dėl koronaviruso pandemijos 2020 m. ji įvyko kiek vėliau, liepą. Kaip aiškina kampanijos dalyviai, nuo šios dienos iki metų pabaigos ekonomika veiks „ekologiniu deficitu“. Šiuo metu žmonija sunaudoja 74 proc. daugiau išteklių, nei per metus jų gali atkurti planetos ekosistemos. Tai reiškia, kad norėdami gamtiniais ištekliais naudotis tvariai, mums reiktų 1,7 Žemės, praneša „independent.co.

Europoje dar niekada nebuvo užfiksuoti tokie karšti metai, kaip 2020-ieji. Vidutinė oro temperatūra buvo 3,4℃ didesnė nei 1981–2010 m. vidurkis, o žiema 1,4℃ „pagerino“ pačios šilčiausios žiemos rekordą. Nukentėjo ir Arktis, kuri patiria pačius baisiausius metus savo istorijoje. Visame Arkties regione 2020-ieji buvo antri šilčiausi metai, o paviršiaus temperatūra šiame žemyne buvo 2,2℃ didesnė už 1981–2010 m. vidurkį.

Vienuolikametis Francisco kasa duobę ir netrukus joje sodins medį. Taip jis su draugais sumanė švęsti Žemės dieną ir šia proga savo šalyje Kolumbijoje pasodinti šimtus medžių. To imtis berniukas sumanė įkvėptas aktyvistės Gretos Thunberg. Francisko tikisi, kad tokios akcijos paskatins žmones labiau sergėti gamtą ir netgi pakeisti įstatymus. „Mes visi galime būti gyvybės išsaugotojais.

Žmonės nuo koronaviruso kenčia, o mūsų planeta, panašu, atsigauna. Minint Žemės dieną kviečiame sužinoti, kaip įvairios pasaulio vietos atrodė prieš karantiną ir dabar.  Niekur neskubėdama, lėtai skaidriu vandeniu medūza sklendžia ne bet kur, o Venecijos kanale. Neįprastą šiam turistų pamėgtam, šurmuliuojančiam miestui vaizdą nufilmavo čia dirbantis biologas. „Nufilmavau medūzą prie pat Šv. Morkaus aikštės, prie pat vandens paviršiaus.

Šiandien minima pasaulinė Žemės diena. 1971 m. Jungtinės Tautos kovo 20- tąją paskelbė Pasauline Žemės diena. Šią dieną svarbu pagalvoti apie tai, kas vyksta su mūsų planeta, leisti jai pailsėti ir prisidėti prie jos, o kartu ir savo gerovės. Kodėl kyla klimato kaita? Mokslininkai mano, kad kasmet išmesdami į atmosferą milžiniškus kiekius Co2 dujų ir iš esmės pakeitę atmosferos cheminę sudėtį tikrai pajausime pokyčius.

Kiekvienai šaliai itin svarbu pagalvoti apie tai, ką ji gali padaryti tam, kad pasaulyje būtų mažiau išmetamųjų dujų, kurios gali lemti globalinį atšilimą. Tai itin svarbu, kai pasaulis mini Žemės dieną ir prisimena didžiausius pavojus, kurie gali grėsti mūsų planetos egzistavimui. Beveik du šimtai valstybių pasaulyje balandžio viduryje mini Žemės dieną. Portalas MSN dalijasi keliomis pasaulio vietomis, kurių egzistavimui kilo reali grėsmė.

Šeštadienio vakarą Lietuvoje bus minima Žemės diena, 60 minučių išjungiant elektros energiją. 20 val. 30 min. vietos laiku milijonai žmonių įvairiose šalyse ir kontinentuose raginami vienai valandai išjungti šviesas ir taip leisti planetai 60 minučių atsikvėpti. Akcijos organizatoriai Lietuvoje pranešė, kad prie jos konkrečiais veiksmais pažadėjo prisidėti apie 40 savivaldybių, Aplinkos ir Krašto apsaugos ministerijos, keletas aukštųjų mokyklų, ambasadų, bendrovių.

Pasaulinės Žemės dienos proga, Seimo narys, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys, dalyvaujant Seimo vicepirmininkui A. Sysui, Aplinkos apsaugos komiteto ir kitiems Seimo nariams, Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo iškėlė Žemės vėliavą. „Kasmet keldami Žemės vėliavą parodome, kad Lietuvos žmonėms rūpi žemės likimas, kylančios aplinkosauginės ir klimato kaitos problemos.

 Penktadienį minima Pasaulinė Žemės diena. Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje bus iškilmingai pakelta vėliava. Aplinkos apsaugos komitetas kviečia minint Žemės dieną pagalvoti apie planetos problemas, kaip kiekvienas iš mūsų galėtume prisidėti jas sprendžiant. Jungtinių Tautų Organizacija šią dieną oficialiai įteisino 1971 m. 1992 m. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas Pasaulinę Žemės dieną paskelbė atmintina diena.

Neseniai jau 44-tą kartą minėjome Žemės dieną. Tai gera proga dar kartą įvertinti aplinkosaugos svarbą, Žemės mums teikiamus privalumus, susimąstyti apie tai, kokioje aplinkoje gyvename mes, kaip galime pagerinti Žemės būklę ir kaip jau šiandien apsaugoti ateities kartas nuo klimato kaitos padarinių. Kokia žala daroma Žemei Dėl į aplinką patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), kurių didžiąją dalį sudaro anglies dioksidas, mūsų planeta šiltėja.

Šio šeštadienio vakarą vienai valandai užges pagrindinių SEB grupės padalinių Lietuvoje iškabos ir fasadai – taip SEB grupė ketvirtus metus iš eilės palaikys pasaulinę akciją „Žemės valanda“. Šia iniciatyva siekiama simboliškai leisti Žemei atsikvėpti nuo žmogaus veiklos nors vieną valandą ir taip parodyti, kad kiekvienas žmogus gali daryti svarbius pokyčius. „Mes visi priklausome didelei pasaulio bendruomenei.

Šiandien Lietuvoje minima Pasaulinė Žemės diena. Šalies sostinėje pavasario lygiadienį žyminti šventė sutikta Rotušės aikštėje. Iš dangaus krintančios snaigės nesutrukdė pražysti šimtams iš antrinių žaliavų sukurtų gėlių. Žydinčios pievos instaliaciją iš plastiko butelių ir kartoninių pakuočių sukūrė dizainerė Gerda Vilkevičiūtė ir Vilniaus mokyklų moksleiviai.

17-asis festivalis „Kino pavasaris“ tradiciškai kviečia kartu švęsti tarptautinę Žemės dieną. Šiandien specialiai šia proga bus parodytas portugalų filmas „Tai - Žemė, ne Mėnulis“ (It's the Earth, Not the Moon). „Kadangi „Kino pavasaris“ jau daug metų vyksta tuo metu, kai visas pasaulis švenčia tarptautinę Žemės dieną, festivalis taip pat prisijungia ir kasmet dovanoja specialų kino seansą.

Kovo 18 d. viename Vilniaus prekybos centrų vyks tris mėnesius 83-jose Lietuvos mokyklose bei darželiuose vykusio „Ilgiausio saldainių popierėlių kilimo“ konkurso finalas. Renginyje bus išmatuoti visi konkursui pateikti kilimai bei paskelbti konkurso laimėtojai. Pasak renginio organizatorių, kai kurių iš saldainių popierėlių pagamintų kilimų ilgis siekia net 200 metrų.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius trečiadienį įteikė apdovanojimus laukinės gamtos fotografijų konkurso „Gintarinis žaltys 2010“ laureatams ir diplomantams. Konkurse dalyvavo daugiau nei 80 fotografų, kurie pateikė daugiau nei tūkstantį darbų. „Atbundant gamtai sveikinu visus su Žemės diena. XXI a. mes visi pajuntame, kaip gera kartais stabtelėti ir pamatyti, kas yra šalia, įsižiūrėti į gamtos pasaulį.

Sekmadienį Lietuva kartu su kitomis pasaulio šalimis minėjo Žemės dieną. Per ją keliama Žemės vėliava, vyksta parodos, paskaitos ir kiti renginiai. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20 - 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną.

Apniukusį šeštadienį į uostamiesčio gatves pabirę Atviros erdvės jaunimo centro ugdytiniai klaipėdiečius stebino spalvingais siurprizais. Praeiviams jie dovanojo savo rankomis ištapytus originalius butelius, plastikinių stiklinaičių gėles, antram gyvenimui prikeltus batus, koliažais virtusius plokštelių dėklus, popierinius gaublius bei "šiukšlių kokteilio" pagalves. Taip iniciatoriai norėjo paskelbti žinią, jog miegam ant šiukšlių.

Daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje 2010 m. kovo 27 d., 20.30 val. išjungs šviesą valandai ir suteiks planetai 60 minučių atokvėpio. Pasaulinės iniciatyvos „Žemės valanda“ žemėlapyje pirmą kartą atsirado Lietuva. Šiandien startavo iniciatyvos Žemės valanda interneto svetainė Lietuvai www.zemesvalanda.lt, kuri yra tarptautinio tinklalapio www.earthhour.org dalis. Jau ketvirtą kartą organizuojama Žemės valanda šiemet sulaukė rekordinio skaičius rėmėjų visame pasaulyje.

Tuo metu, kai klimato kaita įvardinama didžiausiu šių laikų iššūkiu, turime geriausias galimybes sukurti klestinčią, aplinką tausojančia ekonomiką ir energetiką, teigia aplinkosaugos aktyvistai, kviesdami Pasaulinę Žemės dieną paminėti kiekvienam pagalvojant, kaip jis gali prisidėti prie pokyčių. Pasaulinė Žemės diena yra minima kovo 20-ąją, tuo metu, kai pasaulyje skelbiamas astronominis pavasaris, o naktis tampa lygi dienai.