žemė

Seimas priėmė Žemės ūkio ministerijos parengtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, įsigaliosiančias 2014 m. lapkričio 1 d., kuriose įtvirtino papildomą atlyginimo už miestų teritorijose esančią valstybės išperkamą žemę būdą – atlyginimą lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Paaiškėjo, kad Žemės vanduo atsirado anksčiau negu susiformavo Saulė. O tai didina tikimybę, jog gyvybė egzistuoja daugelyje egzoplanetų, teigia mokslininkai. Naujas tyrimas rodo, kad vanduo gali būti gana paplitęs ingredientas dulkių bei dujų debesyse, iš kurių ir gimė visa Saulės sistema. Manoma, kad mūsų žvaigždei yra 4,5 mlrd metų, bet vanduo Žemėje galėjo suformuoti dar iki to laiko, mažyčių ledo kristalų, skriejančių kosminėje erdvėje, pavidalu.

Rugsėjo 10 d. Kaune startuosiančiame mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė 2014“, KTU mokslininkai leis išbandyti ne tik jau sukurtus neperšaunamus rūbus, bet ir pakvies pasivaikščioti po virtualią realybę. Visoje šalyje vykstantis festivalis kviečia kauniečius ir miesto svečius iš arčiau susipažinti, ką kiekvieną dieną dirbą Lietuvos mokslininkai ir kokią didelę reikšmę jų atradimai turi visam pasauliui.

Gali būti, kad Žemę milžiniški asteroidai daužė net milijardu metų ilgiau, nei manyta iki šiol. Jeigu ši teorija pasitvirtins, pirmosios gyvybės planetoje užuomazgos išgyveno net tikromis apokalipsės sąlygomis. Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų. Manyta, kad planetą dar šimtus milijonų metų daužė dangaus kūnai, kurių daugumos skersmuo buvo didesnis negu kilometras. Skaičiuota, kad bombardavimas iš kosmoso turėjo sustoti maždaug prieš 3,8 mlrd. metų.

 Visai neseniai pasaulį sudrebino žinia, jog Sibire atsirado didžiulė beveik 80 metrų duobė. Ji buvo aptikta šalia miško, Jamalo pusiasalyje, kurio pavadinimas vietos kalba reiškia „pasaulio kraštas“. Buvo įvairių spėjimų apie tai, kas lėmė tokios didelės ir gilios duobės atsiradimą atokiame Šiaurės Rusijos regione. Vieni teigė, jog tai didžiulio meteorito žymė, kiti mąstė apie antgamtinius reiškinius, treti tvirtino, jog tai požeminio sprogimo padarinys.

  Pasaulyje didžiulę košę užvirė 2009 m. pasirodęs filmas „2012“, kuris uždirbo beveik 800 mln. JAV dolerių. Po šio filmo prasidėjo pasaulio pabaigos karštinė. Majai nėra vieninteliai, bauginantys žmoniją artėjančia pasaulio pabaiga. Tokių pranašysčių buvo dar prieš mūsų erą, bet pasaulis liko koks buvęs. Trumpai apie įžymiausias neįvykusių pasaulio pabaigų datas. Jėzaus metai 999 metais tų laikų pranašautojai teigė, kad pasaulį ištiks pabaiga Kristaus - 1033 metais.

 Gali būti, kad Žemę milžiniški asteroidai daužė net milijardu metų ilgiau, nei manyta iki šiol. Jeigu ši teorija pasitvirtins, pirmosios gyvybės planetoje užuomazgos išgyveno net tikromis apokalipsės sąlygomis. Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų. Manyta, kad planetą dar šimtus milijonų metų daužė dangaus kūnai, kurių daugumos skersmuo buvo didesnis negu kilometras. Skaičiuota, kad bombardavimas iš kosmoso turėjo sustoti maždaug prieš 3,8 mlrd. metų.

  Staigūs klimato pasikeitimai mokslininkus paskatino dar garsiau kalbėti apie mus ištiksiančią katastrofą. News.com pristato 27 nutoraukas, kurios įrodo kaip sparčiai keičiasi mūsų Žemė ir kad kiekvienas turime padaryti išvadas. Didžiausi pasaulio vandens rezervuarai džiūsta. Midaus ežeras, Nevada   Pauelo ežeras, Juta   Džiūsta Kalifornijos vandens rezervuaras.   Dauguma augalų sparčiai nyksta dėl per mažo vandens kiekio.

Paaiškėjo vieno grėsmingiausių Žemei Saulės sistemos objektų – 1,3 km skersmens kalno dydžio asteroido 1950 DA kai kurie ypatumai. Naujausi jo stebėjimai byloja, kad tai – milžiniška kartu skriejančių skeveldrų flotilė. Kaip tokią reikės sustabdyti? Gausybę asteroidą sudarančių akmenų krūvoje laiko jėgos, kurios yra silpnesnės už vieno cento monetos svorį.

NASA tradiciškai skelbia 60 nuotraukų, kuriose užfiksuote Žemė iš kosmoso. Pristatome antrąją dalį. Briuselis Beringo jūra   Kosta Rika   Hondūras   Paragvajus   Norvegija   Kolumbija   Nigeris   Tailandas   Vulkano išsiveržimas 2009 metais Rusijoje   Maldyvai   Šanchajus   Dubajus   Elbruso kalnas   Airija   Sočis žiemos olimpinių žaidynių metu   Audra Kalifornijoje   Čikaga  ...

  NASA tradiciškai skelbia 60 nuotraukų, kuriose užfiksuote Žemė iš kosmoso. Pristatome pirmąją dalį. Audra virš Australijos Didžioji Britanija   Florida   Kamuoliniai debesys virš Nigerijos   Pietvakarių Australija   Niujorkas per Rugsėjo 11-osios išpuolius   Egiptas ir Nilo upė   Fudzijamos kalnas Japonijoje     Detroitas, Klivlandas ir Torontas   Meksiko miestas   Šalčiai Čikagoje   Gizos piramidės   Vaka...

 Mokslininkai Antarktidoje rado didžiausio Žemėje gyvenusio pingvino fosilijas. Jo ūgis siekė 2 metrus, svoris – 115 kg. Palaeeudyptes klekowskii gyveno prieš 37–40 mln. metų. Tuo metu Antarktidoje gyveno apie 10–14 pingvinų rūšių, newscientist.com sakė La Plata muziejaus Argentinoje mokslininkė Carolina Acosta Hospitaleche. Dar šių metų pradžioje mokslininkų komanda rado daug mažų Palaeeudyptes klekowskii kaulų, daugiausiai – iš sparnų.

Žmonės, lyginant su dauguma mūsų planetoje egzistuojančių organizmų, galėtų pasigirti gyvenimo trukme, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. 70 metų lašalui ar katei gali pasirodyti neįtikėtinas laiko tarpas, tačiau kai kuriems Žemės gyventojams mes atrodome lyg musytės. Gigantiškasis vėžlys Džonatanas (Jonathan) – gali būti seniausias sausumos gyvūnas pasaulyje. Jei tyrimai neapgauna, vėžlio amžius siekia 182 metus. Džonatanas gyvena šv.

Oro temperatūra +500°C. Atmosferos slėgis – 91 Žemės atmosfera. Krituliai – sieros rūgšties lietūs. Vis dėlto teraformuoti Venerą vieną dieną gali tapti įmanoma. Žinoma, kai būsime pasiekę pakankamą technologinį lygį. Tačiau iššūkiai Žemės sesėje bus visiškai kitokie nei teraformuojant Marsą. Antroji Saulės sistemos planeta, galima sakyti, yra Žemės dvynė. Ji turi kietą paviršių ir pasižymi gravitacija, kuri yra labai panaši į žemiškąją.

Nuo mirtino Saulės vėjo ir žybsnių Žemę saugantis magnetinis laukas intensyviau silpsta jau pastaruosius 6 mėnesius. Apie tai byloja ESA palydovinės sistemos „Swarm“ duomenys. Vis dėlto labiausiai nerimą kelia tai, kad magnetosfera dabar silpsta 10 kartų sparčiau nei manyta iki šiol, informuoja „LiveScience.com“. ESA palydovinės sistemos „Swarm“ duomenys, kad pastaruosius 6 mėnesius emę saugantis magnetinis laukas silpsta stipriau.

Referendumas dėl žemės bene pusmetį kėlė nenumaldomas aistras, tačiau vos jį įvykdžius ir sulaukus fiasko, mokesčių mokėtojams kainavusio 13 mln. litų, stojo tyla. Kas atsakys, kas pasimokys ir grąžins į balą išmestus pinigus, rodos, niekam neįdomu. Darbietis parlamentaras Kęstutis Daukšys nelinkęs paties referendumo įvykdymo fakto vertinti drąstiškai. Anot jo, srengti referendumą buvo žmonių teisė, nesvarbu, kiek tai kainavo valstybei.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pirmadienį spaudos konferencijoje sakė, kad referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams fiasko yra gera pamoka, tačiau kainavo ji labai brangiai. „Galiu pasakyti tik paprastą išvadą – pagrindinis neįvykusio referendumo rezultatas yra sveiko proto pergalė. Nedalyvauti tokiose, drįsčiau pasakyti, isterinėse akcijose, yra ne mažesnis pilietiškumas nei dalyvavimas kokiuose nors rinkimuose“, - sakė A. Kubilius.

Pirmieji vadinamosios „Swarm“ kosminės misijos rezultatai patvirtina Žemės magnetinio lauko silpnėjimo tendenciją, pranešė Europos kosmoso agentūros (ESA) atstovai. Praėjusį lapkritį į kosmosą paleisti trys ESA „Swarm“ tyrimų programos palydovai dideliu tikslumu matuoja Žemės magnetinio lauko stiprumą ir fiksuoja jo pokyčius. Šie palydovai skrieja poliarinėmis orbitomis maždaug 450 ir 530 km aukštyje virš Žemės paviršiaus.

Norint inicijuoti referendumą visuomenės iniciatyva Lietuvoje reikia per 3 mėnesius surinkti 10 proc. rinkimų teisę turinčių parašų, Ukrainoje – 6,56 proc., Italijoje – 0,83 proc. , Olandijoje – 3,50 proc., Šveicarijoje – 0, 60 proc. (paprastam referendumui) ir 1,20 proc. (konstitucinei pataisai). Tai parodo, kad Lietuvoje žmonių valia inicijuoti referendumą yra iki pasityčiojimo ribojama. Specialiai taip padaryta, kad referendumus galėtų inicijuoti tik Seimas.

Žemė sukasi, o kartu su ja – ir mes. O jei ji staiga imtų ir sustotų? Visų pirma, mes įgytume papildomo svorio (ne masės), nors tai, ko gero, tą akimirką rūpėtų mažiausiai. Mūsų planetos sukimasis aplink savo ašį yra labai svarbus ir tiesiogine prasme dovanoja mums gyvenimą. Jei ji nesisuktų, kažin ar vaikštinėtume jos paviršiumi, kvėpuotume atmosferos oru ir t.t. Ties pusiauju žemės paviršius ir visa kas ant jo sukasi 465 m/s greičiu. Tačiau, pakilus į orą, žemė po mumis stovi vietoje.

Likus mažiau nei dviems savaitėms iki referendumo dėl Lietuvos žemės ir kitų klausimų jį palaikančiųjų ir prieš jį pasisakančiųjų žodžių kova vis intensyvėja. Praėjusią savaitę Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka teigė tikintis Tautos sąmoningumu. Tuo tarpu Lietuvos tradicinė TS-LKD partija šiandien išplatino kvietimą referendumą boikotuoti ir paskatinti tai daryti kitus.

Mūsų planetoje pilna įvairiausių geografinių bei geologinių keistenybių, kurias vargiai paaiškina šiuolaikinis mokslas. Pateikiame 25 faktus apie Žemę ir įvairiausias jos vietas. Giliausias pasaulio ežeras – Baikalas (1621 metrai) Aukščiausias pasaulio kalnas – Everestas (8848 metrai)   Aukščiausias kalnas Žemėje, skaičiuojant nuo pagrindo iki viršūnės – Mauna Kėja (~10 203 m). Kalno viršūnė labiausiai nuo planetos centro nutolęs taškas – Čimborasas.

Seimo Kaimo reikalų komitetas šios dienos posėdyje pritarė Vyriausybės parengtam ir komiteto patobulintam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-677(3). Juo siūloma leisti piliečiams už mieste turėtą žemę, priskirtą valstybės išperkamai, pasirinkti papildomą kompensavimo būdą – lygiavertį miško sklypą kaimo vietovėje iš restitucijai rezervuotų miško plotų.

JAV fizikai siūlo gaminti energiją iš Žemės į kosmosą išspinduliuojamos šilumos. Dar vienas švarios energijos šaltinis Jungtinių Valstijų mokslininkai pasiūlė būdą, kaip panaudoti dar vieną atsinaujinančios energijos šaltinį – Žemės infraraudonąją spinduliuotę (IR). Harvardo inžinerinių ir taikomųjų mokslų mokyklos (SEAS) fizikai pasiūlė praktinį būdą, kaip dar efektyviau išnaudoti saulės energijos, kuri šildo mūsų planetą, potencialą. Jų siūlomas įrenginys IR energiją verčia elektra.

Ką darytumėte, jei gyventumėte su šeima Vilniuje, būtumėte sukaupęs 12 metų darbo stažą, o jūsų tėvai nebepajėgtų ūkininkauti? Trisdešimt ketverių Voldemaras Maziliauskas sako, kad apsispręsti nebuvę sunku, nes nuo vaikystės teko augti prie žemės Kaišiadorių rajone. Pasirinkimą perimti mamos ūkį palaikė šeima – žmona Eglė ir 14-metis sūnus Martynas.

15. Saulėje, vidutinio dydžio žvaigždėje, galėtų tilpti 1,3 milijono tokių planetų kaip Žemė.   14. Jeigu išgręžtume tunelį per visą Žemę ir į jį įšoktume, kristi tektų apie 42 minutes.   13. Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II yra teisėta šeštadalio Žemės sausumos savininkė.   12. Iš Mėnulio matoma Žemė taip pat turi fazes.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisoms, kuriose siūloma numatyti tvarką, kaip kompensuojama už valstybės išperkamą žemę miestų teritorijoje. Šias įstatymo pataisas, sulaukęs parlamentinių komitetų išvadų, Seimas plenariniame posėdyje svarstys birželio 17 dieną.

Marsas siekia apie pusę Žemės dydžio, tačiau jo masė – tik vieną dešimtąją dalį. Kodėl taip skiriamės, nors esame artimi kaimynai? Į šį klausimą astronomai negalėjo atsakyti ilgą laiką. Ir pagaliau naujos idėjos apie Saulės sistemos formavimąsi padėjo jiems šį galvosūkį išspręsti.

„Yeti Dynamics“ internete neseniai paskelbė naują įspūdingą mokslinę vizualizaciją, kurioje demonstruojama, kaip Žemės dangus atrodytų tuomet, jei dėl kokių nors priežasčių antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta Saturnas staiga pradėtų kristi į Saulę ir atklystų prie vidinių planetų. Žinoma, tokiu atveju matytume ne tik nuostabių vaizdų ir meteorų fejerverkų – vyktų ir aibė kitų dalykų.

Neabejotinai įrodyta, kad mūsų planetos klimatas šiltėja dėl į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Daugiausia tai lemia iškastinio kuro deginimas gaminant elektros energiją, naudojant transportą, užtikrinant pramonės veiklą ir namų ūkių poreikius, o taip pat miškų kirtimas. Sparčiai tirpsta ledynai, šiltėja vandenynai, kyla jų lygis, grasindamas užtvindyti daugelį pakrančių miestų, salų. Tačiau nuo 1998 metų mokslininkai stebi klimato kaitos sulėtėjimą planetoje.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis ragina ignoruoti birželio pabaigoje turintį vyktį referendumą dėl žemės. „Teisingiausias elgesys bus ignoruoti, nebalsuoti“, - ketvirtadienį per partijos suvažiavimą Vilniuje sakė politikas. TS-LKD surengė šventinį suvažiavimą, skirtą Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dešimtmečio ir partijos gimtadienio proga.

Galvodami apie aplinkai keliamą grėsmę, dažniausiai įsivaizduojame automobilius ir aukštus kaminus, o ne vakarienę. Bet iš tiesų žmonijos maisto poreikiai yra vienas didžiausių planetai keliamų pavojų. Gegužės mėnesio numeriu žurnalas „National Geographic Lietuva“ pradeda aštuonis mėnesius truksiančią straipsnių seriją, nagrinėsiančią, kaip pamaitinti milžinišku tempu didėjantį alkanų burnų skaičių ir nenualinti planetos Žemės.

Turbūt dauguma bent kartą gyvenime pasinaudojome „penkių sekundžių taisykle“, kai valgant maistui nukritus ant žemės, greitai jį pakeliame sakydami „penkios sekundės nepraėjo“ ir valgome toliau, tarsi per tokį trumpą laiką bakterijų ant maisto neturėjo patekti, pastebi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė.

Artėjant gegužei, kai užsieniečiai jau galės oficialiai pirkti žemę Lietuvoje, tautos išrinktieji paknopstomis reglamentavo vadinamuosius saugiklius dirbamos žemės pirkėjams. Ūkininkams akivaizdu, kad vadinamųjų žemės įsigijimo saugiklių įstatymas yra skylėtas.

Seimas priėmė žemės pirkimo saugiklius įteisinančias žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas. Jie įsigalios nuo šių metų gegužės, kai Lietuvoje baigsis draudimas žemę įsigyti užsieniečiams. Tuo metu Seimo opozicijai priklausantys liberalsąjūdiečiai prezidentės prašo vetuoti ketvirtadienį priimtus saugiklius dėl žemės pardavimo.

Birželio referendumas dėl Konstitucijos pataisų tarsi sugrąžino Lietuvą į laikus, kai vyko labai svarbios, turiningos diskusijos apie stojimo į ES naudą ir pavojus, globalizaciją ir laisvą rinką, importo įtaką vietos gamybai, žemės pardavimą, suverenitetą ir kitus stojimo sutarties aspektus. Grįžti prie fundamentalių klausimų – labai pozityvu. Pagaliau panašėjame į tikrąją Vakarų visuomenę, kurioje ginčijamasi – kur yra laisvos rinkos riba, koks turi būti valstybės vaidmuo ekonomikoje.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija kreipėsi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę – prašoma vetuoti šiandien Seimo priimtas įstatymų pataisas, galimai prieštaraujančias Konstitucijai ir ribojančias teisę į nuosavybę įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės. Liberalų manymu, tokiu būdu pažeidžiami teisėti Lietuvos ir užsienio šalių piliečių interesai. Prezidentės prašoma vetuoti šiandien Seimo priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas.

Neseniai jau 44-tą kartą minėjome Žemės dieną. Tai gera proga dar kartą įvertinti aplinkosaugos svarbą, Žemės mums teikiamus privalumus, susimąstyti apie tai, kokioje aplinkoje gyvename mes, kaip galime pagerinti Žemės būklę ir kaip jau šiandien apsaugoti ateities kartas nuo klimato kaitos padarinių. Kokia žala daroma Žemei Dėl į aplinką patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), kurių didžiąją dalį sudaro anglies dioksidas, mūsų planeta šiltėja.

Vis dažnesnės sausros, mūsų krašte neįprastos tropinės naktys – kai vasaros naktimis oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių, trumpėjančios žiemos, mažiau dienų su neigiama temperatūra, smarkios liūtys. Tokį scenarijų Lietuvai rengia globalus klimato šiltėjimas. Naujausi tyrimai patvirtina, kad didžiausią įtaką jam daro žmogaus veikla. Tačiau nemažai lemia ir kitos priežastys. Amerikos mokslininkai padarė svarbų atradimą, susijusį su klimato kaita.

Seimas patvirtino reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams - jie įsigalios nuo šių metų gegužės, kai Lietuvoje baigsis draudimas žemę įsigyti užsieniečiams. Seimas ketvirtadienį priėmė žemės pirkimo saugiklius įteisinančias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas: už balsavo 78 parlamentaras, prieš - 7, o susilaikė 5 parlamentarai. Parlamentarai nesutiko pristabdyti valstybinės žemės pardavimo, kol nebaigtas nuosavybės teisių į žemę atstatymo procesas.

Lietuvos žemės savininkų sąjunga ragina nepasiduoti emocijoms balsuojant dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo projekto ir priimti sveiku protu pagrįstas nuostatas, kurios atsižvelgia į visų žemės rinkos dalyvių interesus. Seimas dėl Saugiklių įstatymu vadinamo projekto balsuoti ketina iškart po Velykų. Įstatymas numato radikalius žemės įsigijimo ribojimus ne tik pagal žemės plotą, bet ir taikant geografinius, išsilavinimo, kalbos ir kitokius kriterijus.

Seime užregistruotos pataisos numato, kad jei asmuo įsigyja ar yra anksčiau įgijęs daugiau kaip 500 hektarų žemės, viešąjį interesą ginantis prokuroras turi kreiptis į teismą dėl viršpločio paėmimo ir perdavimo valstybei. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, įstatymo pataisų iniciatorių siūlymu nusavinta žemė būtų parduodama viešuosiuose aukcionuose, o gautos lėšos grąžinamos buvusiam žemės savininkui.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas svarstys, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl referendumo uždrausti parduoti žemę užsieniečiams. Prieš keletą dienų Seimas paskelbė, kad šis referendumas vyks birželio 29-ąją. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų įvertinta, ar nutarimas dėl referendumo paskelbimo neprieštarauja Lietuvos konstituciniams įsipareigojimams Europos Sąjungai.

Balandžio 14 dieną Marso planeta atsidurs opozicijoje Žemės atžvilgiu: tuo metu abi planetas skirs mažiausias atstumas. Marsas ir Žemė aplink Saulę skrieja elipsės formos orbitomis, ir atstumas tarp abiejų planetų svyruoja nuo 401 mln. iki 55 mln. kilometrų. O šį mėnesį, artėjant Marso opozicijai, nuotolis tarp Marso ir Žemės tirpsta 300 kilometrų per minutę greičiu, praneša „Science@NASA“. Marso opozicija įvyksta kartą per 26 mėnesius.

Siūlomi žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimai atsilieps ir trims lietuviško kapitalo bendrovėms, kurių akcijos kotiruojamos NASDAQ OMX Vilnius biržoje ir bus žalingi šių įmonių smulkiesiems akcininkams. Su plėtros sunkumais susidurs ne tik „Linas Agro Group“, „Invalda LT“ bei „Agrowill group“, bet ir Vokietijos biržoje kotiruojama, bet Lietuvoje į žemės ūkį investuojanti „KTG Agrar“, praneša Investuotojų asociacija.

Per pasaulį ritasi tradicinė akcija „Žemės valanda“. Akcijos tikslas – bent trumpam sumažinti Žemės taršą ir atkreipti visuomenės dėmesį į ekologines problemas. Šeštadienį 20:30 val. Lietuvos laiku mūsų šalies laiko juostą pasiekė aplink Žemės planetą judanti Žemės valanda. Lietuviams Žemės valanda jau 5 kartą primena ir kviečia atsakingai vertinti klimato kaitos, energijos švaistymo, atliekų kaupimo sąvartynuose ir kitas opias gamtos saugojimo problemas.

Jau rytoj, kovo 29 d. 20:30 val. Lietuvos laiku mūsų šalies laiko juostą pasieks aplink Žemės planetą judanti Žemės valanda. Didžiausios pasaulinės aplinkosaugos akcijos šių metų šūkis „Su kiekvienu prisijungusiu galime daugiau“ Lietuviams Žemės valanda jau 5 kartą primena ir kviečia atsakingai vertinti klimato kaitos, energijos švaistymo, atliekų kaupimo sąvartynuose ir kitas opias gamtos saugojimo problemas. Šiais metais akcijoje dalyvauja 12 Lietuvos savivaldybių.

Šiandien posėdyje ministrų kabinetas pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam įstatymo pakeitimo projektui dėl sąlygų įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, kuriuo sukuriami papildomi saugikliai, siekiant išvengti spekuliacijos žeme. Žemės ūkio ministerija norintiems įsigyti žemės siūlo įvesti patirties ir kvalifikacijos reikalavimus.

Žemės ūkio ministerijos siūlomuose įstatymų projektuose siūloma atsisakyti nuostatų, susijusių su valstybės paramos teikimu įsigyjant valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Pagal Europos Komisijos notifikuotą pagalbos schemą nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos valdžios institucijos nebegali taikyti valstybės pagalbos įsigyjant valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.