žarnynas

Žiemą žmonės gana retai valgo šviežias daržoves. Ir, pasak mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, gerai daro.  Pasak jos, žiemą niekam neprilygs raugintos daržovės. Jo savyje turi prebiotikų ir probiotikų, kurie skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi.  Jos ne tik gerina žarnyno mikroflorą, bet dar ir padeda pasisavinti kitas naudingas medžiagas iš daržovių ir kitų maisto produktų.  Daugiau apie tai, šiame videoreportaže.

Pilvo pūtimo problema atsiranda dėl žarnose susikaupusio per didelio dujų kiekio, tačiau į šį negalavimą dažnas yra linkęs nekreipti dėmesio. Atrodo, nekaltas dujų pūtimas nekelia sveikatai grėsmės ir yra įprastas, tačiau vidaus ligų gydytojas ir echoskopuotojas Andrius Šimkus pabrėžia, jog tai gali perspėti apie rimtas ligas, o kartais net vėžį.

Dažnai žmogus gali net neįtarti, kad turi žarnyno parazitų ir vienas iš tokių – kaspinuotis, kuriuo galima užsikrėsti per užterštą maistą, žemę ar vandenį. Taip pat pasitaiko atvejų, kada merginos, siekiančios greitai ir lengvai sulieknėti, internetu įsigyja lieknėjimo tablečių iš Kinijos, kuriose yra parazito lerva. Prarijus tokią tabletę kaspinuotis apsigyvena organizme, valgo maistą ir auga, o žmogui tokiu būdu ima sparčiai kristi svoris.

Įsibėgėjus rudeniui neretas susimąstome — iš kur gauti būtinas organizmui medžiagas, kurios vasarą ateina, rodos, natūraliai? „Kaip mėgstu sakyti, baigėsi atostogų vakarėlis, kuomet galėjome mėgautis šviežiomis uogomis, ką tik iš daržo parneštomis daržovėmis bei nesibaigiančia saulės vitaminų doze. Jei norite išlikti sveiki, net ir šiame nuolat skubančiame pasaulyje, privalote susirūpinti tuo, ką dedate į burną,“ — teigia Jelena Tulčina.

Spalio pradžioje ūminėmis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis susirgo penki Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos 15-16 metų moksleiviai. Jie gydyti ligoninėje. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, gimnazistai sunegalavo spalio 6- 9 dienomis. Spalio 8-12 dienomis jie paguldyti į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamentą.   Atlikus tyrimus, ligos sukėlėjas nebuvo aptiktas. Susirgusiems moksleiviams diagnozuota ūminė virusinė žarnyno infekcija.

Nors didžiosios pandos jau 2 mln. metų šlamščia kone vien bambukus, gyvūnų žarnynas neprisitaikė virškinti tuos augalus, todėl pandoms yra iškilusi „evoliucinė dilema“, antradienį paskelbė mokslininkai. Šios netikėtos išvados, paskelbtos JAV internetiniame žurnale „mBio“, buvo padarytos atlikus metus trukusius tyrimus su 45 didžiosiomis pandomis.

 Asta Kažukauskienė, LRT Radijas, LRT.lt Antradienį minima Pasaulinė sveikatos diena. Specialistai ta proga ragina susimąstyti apie vartojamo maisto kokybę, jo apsaugą nuo užterštumo bei cheminių medžiagų. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys kelia nerimo – kasmet su nesaugaus maisto vartojimu visame pasaulyje siejama maždaug 2 milijonai mirčių, daugiausia – vaikų.

Mokslininkai atrado anksčiau nežinomą virusą, kuris egzistuoja daugiau nei pusės pasaulio gyventojų žarnyne. Mokslininkai virusą pirmą kartą pastebėjo kompiuterio simuliacijoje. Tada paaiškėjo, kad jis slypi daugiau nei pusės žmonių, kuriems jie atliko tyrimus, organizme. Tyrėjų teigimu, naujasis virusas – „crAssphage“ užkrečia vienas iš labiausiai paplitusių žarnyno bakterijų – bakteroidetes ir gali sukelti su nutukimu bei cukriniu diabetu susijusias problemas.

Vasara – palankiausias metas plisti žarnyno infekcinėms ligoms, kadangi šiluma yra viena svarbiausių sąlygų užkrečiamųjų ligų sukėlėjams daugintis. Daugelis bakterijų maiste sparčiai dauginasi esant 20–30 laipsnių aplinkos temperatūrai. Per kelias valandas maiste jų gali atsirasti pakankamas kiekis, kad tokio maisto suvalgęs žmogus susirgtų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad bakterinėmis žarnyno infekcijomis dažniausiai užsikrečiama per gyvūninės kilmės maistą.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu, dėl ūmios žarnyno infekcijos protrūkio, uždrausta tvarkyti maistą VšĮ ,,Menachemo namai“ mokykloje (Bokšto g. 19/ Šv. Kazimiero g.12, Vilnius). Tyrimas pradėtas Vilniaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai gaus informacijos apie šešiolika asmenų (iš jų devyni vaikai), susirgusius ūmia bakterine žarnyno infekcija.

Prasidėjus iškylų į gamtą sezonui, kaip ir kasmet, galima tikėtis per maistą plintančių infekcinių ligų pagausėjimo. Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad pernai Kauno apskrityje buvo užregistruoti 3536 ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų atvejai. Per š. m. keturis mėnesius diagnozuota 1712 per maistą ir vandenį plintančių žarnyno infekcijų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu sirgo 1110 asmenų.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Minint pasaulinę uždegiminių žarnyno ligų dieną gydytojai ir menininkai suvienijo jėgas. Svarbu gydyti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai – menas esą ramina, o vis dažnėjančias žarnyno ligas lemia ne tik genai, mityba, bet ir įtemptas gyvenimo būdas. Nepagydomas Krono ar opinio kolito ligas gydytojai vadina civilizacijos ligomis. Kuo daugiau šalis išsivysčiusi, tuo dažnesni šių žarnyno ligų atvejai.

LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Metus rūkyti, toksinus pašalina ir kraujagysles išvalo įvairūs augalai, sako sveikos gyvensenos žinovė Nijolė Degutienė. „Ypač didelį poveikį daro kiaulpienių šaknys ir dilgėlės“, – teigia ji. N. Degutienė pabrėžia, kad kiaulpienių šaknis malti galima tik prieš pat užplikant ir nelaikyti sumaltų, nes jos oksiduosis. „Vienam puodeliui arbatos reikia pilno šaukštelio kiaulpienių šaknų miltelių ir tiek pat sausų dilgėlių“, – aiškina N. Degutienė.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, vis daugiau vilniečių užsikrečia per maistą plintančia žarnyno infekcija – kampilobakterioze. Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus mieste užregistruota 180 šios ligos atvejų, tuo tarpu pernai per tą patį laikotarpį – 112. Iš viso 2012 m. šia infekcija užsikrėtė 331 Vilniaus gyventojas, tai yra 16 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šių metų liepos 10 dieną gauta informacija iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, kad liepos 7 d. užregistruotas protrūkis, kurio metu susirgo 3 asmenys ūmia virusine žarnyno liga. Protrūkis nustatytas Šilutės kaimo turizmo sodyboje „Pakalnės vingis“ liepos 4–7 d. vykusio jaunųjų mokslininkų suvažiavimo metu.

Klaipėdoje į ligoninę trečiadienį pateko šeši vieno uostamiesčio darželio vaikai ir trys darbuotojai, užsikrėtę ūmomis žarnyno infekcijomis. Lopšelio-darželio "Putinėlis" auklėtiniams temperatūra pakilo iki 38,5-39,5 laipsnių, jie viduriavo, vėmė, skundėsi silpnumu ir pilvo skausmais, pranešė Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. Specialistai apklausė tėvus, darbuotojus, paėmė maisto pavyzdžius, tyrimus ligos sukėlėjui nustatyti.

Ilgai laukta šiluma nepalieka abejingų – stengiamės kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, daugiau keliaujame. Tai laikotarpis, kai mielai valgome, iškylaujame lauke. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad šiltuoju metų laiku derėtų nepamiršti dviejų dalykų, susijusių su maistu ir sveikata – asmens higienos ir tinkamų maisto laikymo sąlygų. Susergama užsikrėtus nuo maisto Pastaruoju metu Vilniuje didėja sergamumas žarnyno infekcijomis.

Žarnyno (kolorektalinis) vėžys yra piktybinis navikas, išsivystantis ant tiesiosios ar gaubtinės žarnos sienelių. Jis gali prasidėti nuo mažos ataugos, vadinamojo polipo, kuris buvo diagnozuotas prieš kelerius metus. Suvėžėjus polipo ląstelėms, navikas pradeda augti ir gali plisti žarnyne. Žarnyno vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje.

Įsukti šiuolaikinio gyvenimo būdo verpeto, mes valgome bet ką, bet kada ir bet kaip – ir už visa tai kenčia mūsų žarnynas. Sutrikęs virškinimas, išpūstas pilvas ir kitos sveikatos problemos gali kilti dėl žarnyne susikaupusių šlakų. Tai šalutiniai jo funkcionavimo produktai, kurie galiausiai pradeda trukdyti žarnynui normaliai dirbti savo darbą, o žarnyno šeimininkui – gerai jaustis ir gyventi visavertį gyvenimą.

 Pasitinkant Kalėdas, kai visus svaigina stebuklų, švenčių laukimas Šilutės Pamario mokyklos kolektyvą persmelkė skaudi netektis. Penkiolikametį Joną pasiglemžė negailestinga liga – vėžys. Jo klasės draugams, auklėtojai, mokytojams sunku susitaikyti, kad liga išsivedė vieną iš jų. Sūnaus netektis palaužė jo tėvelius, prislėgė brolį ir sesutes. ,,Dabar Jonas nebesugrįš, jis saldžiai miega danguje“, - išgirdusi brolio vardą suskubo paaiškinti, jaunesnioji, vos ketverių metų sesutė.

Belgija man visad asociavosi su šokoladu. Tačiau tai buvo iki tol kol neperskaičiau apie vidurius susukančius vienų turistų įspūdžius po nakvynės „CasAnus“ viešbutyje, kuris yra įsikūręs mažoje saloje pusiaukelėje tarp Antverpeno ir Gento Flandrijoje, Belgijoje. Viešbutis priklauso meno mylėtojų Geert ir Carla Verbeke-Lens skulptūrų parkui. Išgirdus tokius komentarus apie viešbutį galima pagalvoti, jog kažkas tiesiog perdeda.

Ankstesni Kauno gastroenterologų darbai, atlikti kartu su Kylio universiteto mokslininkais, atskleidė, kad sveikų lietuvių žarnyno bakterijų įvairovė net 1,5 karto didesnė nei sveikų vokiečių – pastarieji neturėjo net 63 normalių bakterijų rūšių, kurios buvo randamos lietuvių žarnyne. Tai galėtų paaiškinti, kodėl sergamumas opiniu kolitu ir Krono liga Lietuvoje vis dar išlieka mažesnis nei Vakarų Europoje ar JAV, retesnės ir sunkių formų šios ligos.

Alytaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo iš Alytaus visuomenės sveikatos centro informaciją apie ūmios žarnyno infekcijos protrūkį. Ūmaus nepatikslintos etiologijos gastroenterokolito protrūkis kilo šešiems asmenims, kurie praėjusį savaitgalį maitinosi UAB  „Suvingis“ kavinėje (Vytauto g. 5, Daugai, Alytaus raj.). Kavinėje vyko abiturientų išleistuvės ir dieną vėliau – gedulingi pietūs. Visi susirgę asmenys dalyvavo šiuose renginiuose.

Dažniausia suaugusiųjų infekcinės kilmės viduriavimų priežastis pasaulyje – enterotoksinė žarnyno lazdelė, vaikų - rotavirusai, o Lietuvoje – salmonelės (sukelia maisto toksinę infekciją), šigelės (sukelia dizenteriją) ir rotavirusai (irgi dažniau vaikams), neretai – kirmėliniai susirgimai.

Kas nėra girdėjęs pasakymų „valo kraują“, „išvalo organizmą“, „pašalina užsigulėjusius šlakus“ ir pan.? Patirtimi dalijasi ne tik įvairių priemonių išbandę sveikuoliai, bet ir „valymo“ paslaugas teikiančių įstaigų pacientai. Viena populiarių priemonių – kepenų ir tulžies pūslės valymas. Žmogus išgeria stiklinę aliejaus ir tiek pat citrinos sulčių, atsigula, ties kepenimis užsideda šildančią guminę pūslę ir laukia, kol pabirs akmenys ir kepenyse įsiveisę helmintai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nemokama telefono linija gavo vartotojo pranešimą apie ūmios žarnyno infekcijos protrūkį Kalvarijoje. Susirgo 15 žmonių, dalyvavusių gedulinguose pietuose kavinėje „Ekstra užkandžiai“ (S. Dariaus ir S. Girėno g.25, Kalvarija), 3 jų dėl pablogėjusios sveikatos būklės paguldyti į ligoninę. Kalvarijos maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai nedelsiant patikrino šią viešojo maitinimo įmonę.

Šiaulių „Ringuvos“ specialiojoje mokykloje tiriamas ūmios žarnyno infekcijos – salmoneliozės – protrūkis. Pirminiais duomenimis, iš viso susirgo 11 mokyklos moksleivių. Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams patikrinus specialiosios mokyklos valgyklos virtuvę, nustatyta nemažai šiurkščių maisto saugos reikalavimų pažeidimų.

Net 60 proc. žarnyno vėžio atvejų Lietuvoje diagnozuojama per vėlai – rodo šios ligos statistika Lietuvoje. Labiausiai mūsų šalies medikus neramina tai, kad Lietuvoje apie vieną labiausiai paplitusių vėžio formų vis dar žinoma per mažai. Anot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės daktarės Rasos Jančiauskienės, nepakankamas visuomenės informavimas ir tai, kad ankstyvose stadijose liga neturi ryškių simptomų, lemia ir santykinai didelį mirtingumą nuo šios vėžio formos.

Lietuvių ligos tampa tokios pačios, kaip visame civilizuotame Vakarų pasaulyje, pastebi mokslininkai. Pasak medikų, lietuviai turi nemažą genetinį polinkį sirgti Krono ir kitomis uždegiminėmis žarnyno ligomis, o perėmus vakarietišką gyvenseną ir mitybos būdą bei vis labiau populiarėjant greitajam maistui keičiasi ir normali mūsų žarnyno mikroflora. „Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad vidutinio amžiaus lietuvio žarnyno mikroflora dar yra gerokai sveikesnė negu šiuolaikinių vokiečių.

Važinėjimas dviračiu kasdien, greitas ėjimas ar šokiai mažina žarnyno vėžio riziką. Taip teigia vokiečių ekspertai. „Žmonės, kurie kiekvieną dieną intensyviai juda, 40–50 proc. mažiau rizikuoja susirgti šios rūšies vėžiu nei tinginiai“, –sakė Martinas Halle'as iš Prevencijos ir sporto medicinos centro Miunchene. Anot jo, nėra svarbu, kad žmogus judėtų ilgai be pertraukos. Prieš žarnyno vėžį veiksmingi ir trumpi aktyvūs intervalai, kad kasdien susidarytų iš viso 30–60 minučių.

Druskininkų „Saulutės“ sanatorijoje patvirtintas ūmios žarnyno infekcijos protrūkis. Antradienį Alytaus visuomenės sveikatos centras informavo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad sanatorijoje susirgo 7 vaikai, pirminė diagnozė – gastroenterokolitas. Sergančių vaikų amžius – nuo 3 iki 13 metų. 3 vaikai susirgo rugpjūčio 11 d., o dar 4 vaikai – rugpjūčio 12 d. Visi sergantys vaikai vėmė, kai kurie viduriavo. Visi sergantys vaikai gydomi sanatorijoje.

Ar esate ką nors girdėję apie hidrokolonoterapiją? Tai patobulinta klizmos rūšis, o klizma, kaip žinia, vienas iš būdų pašalinti nereikalingas medžiagas iš storosios žarnos. Daugelis Holivudo žvaigždžių, taip pat ir mūsų įžymybės jau seniai pradėjo naudotis tokiu organizmo valymo būdu. Jis yra labai efektyvus. Tai būdas, kurio dėka galima atsikratyti per didelio svorio, taip pat išvalyti organizmą nuo šlakų bei toksinų. Kalbama, kad kolonoterapija reguliariai naudojosi ir Princesė Diana.

Manų kruopos gaminamos panaudojus pačią kviečių grūdų šerdį. Manų kruopos sugeba pagerinti žarnyno darbą. Manų košės sveika valgyti vidutinio amžiaus ir pagyvenusiems žmonėms, kurie neretai skundžiasi virškinamojo trakto sutrikimais. Daugelis besiskundžiančių virškinamojo trakto sutrikimais ima laikytis griežtos dietos arba, dirgindami žarnyną, stato klizmas. * Manų košės patariama valgyti ir persirgusiems sunkiomis ligomis, ir patyrusiems chirurgines operacijas.

Prisimenate kosmonautų dietą? Tai tokia maitinimosi sistema, kai valgome tik medžiagas, kurios reikalingos žmogaus organizmui – mūsų žarnynas jas visas suvirškina ir pasisavina. Toks mitybos racionas neturėdavo maisto skaidulų, šiuo metu vadinamų prebiotikais.      Tačiau greitai buvo pastebėta, kad toks maistas labai kenkia žarnynui ir visam žmogaus organizmui. Todėl, kad pakinta žarnyno bakterijų sudėtis, sutrinka imunitetas, jis nebesaugo nuo vėžio ir kitų susirgimų.

Kovas skelbiamas kovos su kolorektaliniu (storosios ar gaubtinės žarnos) vėžiu mėnuo. Kolorektaliniu vėžiu Lietuvoje kasmet suserga daugiau nei 1500 žmonių ir tai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių vėžinių susirgimų šalyje. Ši liga dažniausiai nustatoma jau pažengusi – III-IV stadijoje, nes žmonės susiduria su neigiamais psichologiniais aspektais – gėda bei nerimu apie tai garsiai kalbėtis ir spręsti savo problemą.

Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad plastikinių maisto pakuočių sudėtyje esantis polimeras bisfenolis A neigiamai veikia žarnyno veiklą. Tulūzos (Prancūzija) Nacionalinis agronominių tyrimų institutas pranešė, kad jo mokslininkams pirmą kartą pavyko nustatyti žalingą bisfenolio A poveikį virškinamajam traktui. Vykdydami bandymus su laboratoriniais gyvūnais, šio instituto mokslininkai aptiko, kad žiurkių žarnynas neigiamai reagavo net į nedideles bisfenolio A (BPA) dozes.