ž. mauricas

Vilnius – kasmet vis labiau augantis miestas, tad nenuostabu, kad dažnai įvardijamas „Lietuvos išlaikytoju“. Dėl to gali pasigirsti ir kalbų, kad būnant vieno miesto valstybe, pragyvenimo lygis būtų aukštesnis. Visgi, analitikai mato priežastį, dėl ko regionai yra ypač svarbūs. „Sodros“ duomenimis, 2017 metais Vilniaus skyriuje surinkta apie 44–45 proc. visų socialinio draudimo įmokų įmokų, tai yra daugiau nei Kauno ir Klaipėdos kartu sudėjus, mat Kauno sk. surinkta apie 19 proc., Klaipėdos sk.

Galbūt perskaičius sakinį, kad Lietuvoje – itin pigu, suims juokas. Tačiau būtent taip atrodome Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Matant, kaip lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, akivaizdu, ten kainos – dar mažesnės. Tačiau ne tik kainos ten mažesnės, bet ir atlyginimai didesni. Eurostatas įvertino 2016 metų kainas Europos Sąjungos šalyse pagal įvairius sektorius. Dažniausiai kainos Lietuvoje nurodomos mažesnės nei ES vidurkis.

Po pirmalaikių Didžiosios Britanijos rinkimų šalyje vėl kilo suirutė: valdančioji Konservatorių partija prarado daugumą, krito svaro kursas. Lietuvos ekonomistai mano, kad derėtis dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), britams bus tik sunkiau.

Vyriausybėje pristatyti mokesčių sistemos pakeitimai, kuriuos finansų ministras Vilius Šapoka skambiai pavadino „reforma“. „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad iki reformos šiems pakeitimams dar labai toli. Be to, pamiršta didžiausia mūsų valstybės mokesčių sistemos opa – „Sodra“. Ekspertas giria Vyriausybę už kai kuriuos gerus siūlymus, tačiau nevengia ir kritikos, kad pabijota reformuoti sistemą iš esmės. „Kai kurie pakeitimai tikrai geri, kryptis tinkama.

Finansų ministerija žada, kad gaunantiems menkesnes algas mažės socialinio draudimo įmokos ir pajamų mokestis, o neapmokestinamasis pajamų dydis bus didinamas. Tikimasi, kad kišenės papilnėjimą pajus ne tik skurdžiausiai gyvenantys, bet ir vidurinioji klasė. Tačiau ekonomistai sako, kad džiūgauti dar anksti. Anot ekspertų, pakeitimai gali būti tik kosmetiniai, menkai atsiliepiantys gyventojų pajamoms. O ir visa mokesčių reforma kol kas nupiešta šakėmis ant vandens.

Lietuviams emigruojant svetur, laisvas darbo vietas vis dažniau užpildo imigrantai iš Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos ir kt. Norinčių įsidarbinti Lietuvoje užsieniečių daugėja, o ir valdžia šiemet dar labiau palengvino atvykimo sąlygas. Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas čia įžvelgia pavojų. Anot ekonomisto, pigi darbo jėga iš užsienio gali dar labiau sumažinti vidaus vartojimą ir nustumti į skurdą tūkstančius lietuvių, kurie neranda darbo.

Seimui svarstant įvesti privalomas etnologijos pamokas ar trumpinti vaikų atostogas, ekonomistai stebisi – negi nėra svarbesnių darbų? Ekspertai sako, kad valdžia švaisto laiką šalutiniams klausimams, kol ekonomikos srityje laukia galybė neišspręstų problemų. Garsioji Maslow poreikių piramidė aiškiai iliustruoja – visų pirma žmogus turi būti sotus ir saugus, tik tuomet jam rūpės kultūra ir saviugda.

Pasaulyje vyraujant neapibrėžtumui ir nežinomybei dėl ateities kvestionuojama ne tik pati Europos Sąjunga, bet ir euro zona, kurios nare Lietuva yra vos porą metų.

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda pinigus. Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad didelio materialinio nepritekliaus lygis 2016 m. šalyje siekė 13,5 proc. ir, palyginti su 2015 m., sumažėjo 0,4 proc. punkto.

Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.

Dar šiemet Vyriausybė numato pasirašyti su darbdaviais nacionalinį susitarimą, kuris esą įpareigotų darbdavius didinti algas. Ministerija tikina, kad algos augs visiems be išimties. Ekonomistai aiškina, kad stebuklų nebūna. O darbdavių komentaras it šaltas dušas gražina į realybę – susitarimu visų pirma siekiama gerinti verslo sąlygas. O algos? Na, čia jau kaip pasiseks.

Įsigaliojus didesniam akcizų tarifui, kyla alkoholio kainos. Vieni ekonomistai stebisi, kur dar joms kilti, jei alkoholio įperkamumas Lietuvoje ir taip vienas mažiausių Europos Sąjungoje? Kiti sako, kad alkoholis – ne pirmo būtinumo prekė, tad papildomos pajamos iš akcizo į biudžetą - nepamaišys. Kiek brangsta alkoholis Akcizų tarifai nuo kovo alui didėja daugiau kaip šimtu procentų, etilo alkoholiui – beveik ketvirtadaliu.

Vos tik naujajai Vyriausybei pateikus programą, visi puolė ją skaityti ir analizuoti. Tiesa, konkrečių darbų – sunku rasti. Naujoji valdžia linkusi apsiriboti žodeliais, jog sieks, skatins, užtikrins, stiprins. Tokia programa vertinama prieštaringai. Visų pirma tiek ekonomistė, dabar jau ir Seimo narė Aušra Maldeikienė bei „Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad programa – primena prieš tai buvusias.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka išgyvena atsigavimo laikotarpį. Žmonės būstą pasirenka, kaip saugią investiciją, auga pasiūla ir paklausa, auga ir kainos. Pasirodo, kad Baltijos šalyse kainos auga sparčiau nei kitose Europos šalyse. Naujausiais Eurostato duomenimis, per antrąjį ketvirtį kaina labiausiai augo Latvijoje – 6,6 proc. Tačiau neatsiliko ir Estija bei Lietuva – 3,1 proc. Tuo tarpu Italijoje, Vengrijoje, Kipre ir Kroatijoje, kainos krito. Labiausiai stebina Latvijos kainų pokytis.

Buvęs Rusijos finansų ministras ryžtingai teigia, ilgai ekonomikos duobėje sėdėjusi Rusija kabarojasi lauk. Penkmečio bei dešimtmečio planuose numatomas ekonomikos augimas ir išaugęs pagamintos produkcijos eksportas. Visgi ekonomistai teigia, kad Rusijai gali būti sunku sudominti pažengusias šalis savo produkcija, o tai reikštų tolimesnį Rusijos atsilikimą. Europos Sąjungos sankcijos prisidėjo prie investicijų srauto į Rusiją sumažėjimo.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad naujasis Darbo kodeksas Lietuvą pavers konkurencinga šalimis, o tokioje šalyje gyvenantys žmonės bus laimingi. Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tikina sveikinantys darbo santykių liberalizavimo idėją, tačiau perspėja, kad dalis naujovių tiesiog neatitinka lietuviškos gyvenimo realybės ir gali pridaryti rimtų nemalonumų.

Valdantieji, reaguodami į vadinamąjį kalafiorų skandalą, ištraukė ginklą – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą mėsai. Vis dėlto, mėsos perdirbėjai perspėja, jog tokiu sprendimu ne visi vartotojai gali būti patenkinti, tuo metu ekonomistai įtaria, kad Vyriausybės pastangos tokiu būdu sumažinti produktų kainas gali patirti fiasko.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas atskleidžia, kad lietuviai svetur iš Lietuvos emigruoja ne vien dėl šalies ekonominės padėties. Socialiniame tinkle „Facebook“ banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas skelbia atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva 2010-2014 m. pirmavo pagal emigravusių žmonių skaičių tarp visų naujųjų Europos Sąjungos (ES) šalių, nors ekonominė padėtis Lietuvoje tuo metu nebuvo blogiausia, palyginti su kitomis ES naujokėmis.

JAV centrinis bankas gruodžio 15–16 dienomis rengia posėdį, kuriame bus spendžiama, ar padidinti bazine palūkanų normą. Kaip teigia ekonomistai, tikimybės, kad palūkanų normos augs yra didelė, o tai darys poveikį valiutų kursams. „Kiek jis kels kainas nėra aišku, gali būti labai nedidėlis pakėlimas, tarkime 25 baziniais punktais. Taigi tikimybė finansų rinkose yra vertinama apie 80-90 proc.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas stebisi Latvijos sprendimu įvesti 57 proc. „solidarumo mokestį“ asmenims, kurių pajamos per mėnesį viršija 4000 Eur. Ekonomistas tikina, kad tokiu sprendimu latviai išsiskyrė ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. „Latvių politikai pasidarbavo iš peties ir šiandien įvedė 23% + 34% = 57% „solidarumo mokestį“ daugiau nei 4000 eurų oficialiai uždirbantiems darbuotojams.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas šalies ūkyje sudarė 569 eurus. DNB banko vyriausia ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka, tikina, kad greitesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas žada paspartinti infliaciją, stimuliuoti vartojimą ir migraciją link didesnių miestų. Trečiąjį šių metų ketvirtį atlyginimai ūgtelėjo 5,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas praėjusią savaitę pateikė savivaldybių indekso tyrimą, kuriame vienas iš kriterijų buvo biudžetai. tv3.lt domisi, kurios savivaldybės yra labiausiai įsiskolinusios lyginant su jų metinėmis pajamomis. Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė, pasakoja, kad biudžeto kriterijus nėra sudarytas vien iš skolos dydžio. Į jį taip pat įeina skolos pokytis, pradelsti mokėjimai, vertinama, kaip vykdyti viešieji pirkimai.

Ne paslaptis, kad Kinija yra viena sparčiausiai augančių valstybių, kurios vyriausybė yra suplanavusi, kad jų ekonomika augs 7 procentais. Viskas būtų gražu, tačiau stojanti Kinijos ekonomika ir sparčiai besitraukiantis eksportas kelia nerimą pasauliui. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad Kinijos nekilnojamo turto rinka yra žemiausiame lygyje nuo šio amžiaus pradžios. Tačiau pabrėžė, kad tikrasis burbulas formuojasi ne nekilnojamo turto rinkoje, o skolų ir paskolų.

Koks yra tikrasis oro transporto poveikis Lietuvos ekonomikai: 86, 205 ar 869 milijonai eurų? Aviacijos sektoriaus vaidmuo šalies ekonomikai nepelnytai nuvertintas. Dažnai apsiribojama tiesioginio poveikio vertinimu: skaičiuojama tik oro uostų, aviakompanijų bei kitų oro uostuose veikiančių įmonių sukuriama pridėtinė vertė ir darbo vietos. Tačiau ekonomikoje du plius du retai kada būna lygu keturiems, tad tiesioginiai „buhalteriniai“ matavimai dažnai yra tiesus kelias į klaidingus rezultatus.

Suomija planuoja dabartinę pašalpų sistemą pakeisti besąlyginėmis bazinėmis pajamomis. Jeigu naujasis modelis bus patvirtintas, tai sukels revoliuciją Suomijos socialinės rūpybos sferoje. Anot projekto, kuris bus pristatytas 2016-ųjų lapkritį, kiekvieną mėnesį Suomijos pilietis iš valdžios gaus 800 eurų. Ši suma nebus apmokestinama. Šie pinigai pakeistų visas galiojančias šalyje socialines išmokas.

 Gaunančiųjų minimalią algą šalyje mažėja, tačiau vis dar daug darbuotojų tenkinasi tokiu užmokesčiu. Neatmetama, kad pinigų jie gauna vokeliuose ar kaip arbatpinigius. Statistikos departamentas skelbia, kad praėjusių metų spalį 300 eurų ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų šalyje buvo 19,4 procento. Daugiau nei pusė jų dirbo ne visą darbo laiką. Palyginti su 2013 metų laikotarpiu, minimalią algą gaunančiųjų sumažėjo 1,3 procento.

„Ukrainiečių šeima skubiai perka butą jūsų name. Kaina – iki 100 tūkst. eurų“, – tokį skelbimą savo pašto dėžutėje rado vienas portalo LRT.lt skaitytojų vilnietis Saulius. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai teigia, kad pirma kregždė – dar ne pavasaris, tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kad jei situacija Ukrainoje liks įtempta, emigrantų iš šios šalies į Lietuvą gali daugėti. Naujienų portalo LRT.lt skaitytojas atsiuntė laišką su skelbimo nuotrauka.

Apgailėtinas gimstamumas ir didžiulė emigracija reiškia, kad jau netolimoje ateityje Lietuvai kils rimtų problemų. Tačiau „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas artėjančią dirbančių ir nedirbančių gyventojų disproporciją siūlo laikyti iššūkiu ir pateikia du sprendimo būdus: kurti daugiau darbo vietų, taip skatinant reemigraciją ir imigraciją, ir didinti pensinį amžių. Prognozuojama, kad šiemet gimstamumo rodiklis Lietuvoje sieks vos 1,29 ir bus vienas mažiausių pasaulyje.

Kai kalbama apie energetiką, negalima akcentuoti vien tik energetinio saugumo, nors tai ir yra visų mūsų prioritetas šiuo metu, tvirtina Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis. Pasak jo, Lietuva vykdo strateginius projektus, tačiau nepakankamai dėmesio skiria renovacijai, vėjo energetikai bei skalūninių angliavandenių žvalgybai. „Pasaulis į energetiką žiūri kaip į trilemą, kurią sudaro saugumas, aplinkosauga ir prieinamumas.

Žinių radijas Siekiant ištraukti „Sodrą“ iš skolų, reikia arba šios sistemos reformos, arba į ją įtraukti kuo daugiau žmonių, nes emigracija skyles „Sodroje“ tik didins, „Žinių radijui“ sakė „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Vienareikšmiškai pasitikėti nereikėtų niekuo – nei Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą pasirašiusiomis, nei nepasirašiusiomis įmonėmis, sako „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. LRT.lt pašnekovų teigimu, įmones nuo pagundų euro įvedimu pasinaudoti kainų kėlimui atbaidys ne tiek simbolinis dokumentas, kiek nenoras prarasti vartotojų.

Kiek iš mūsų kartojame: „dar penkias minutes...“ – rytais nevalingai įjungdami snooze rėžimą savo žadintuve. Juk snausti daug maloniau, nei keltis iš šiltos ir minkštos lovos – būtent dėl to galimybė patirti ką nors naujo aplenkia. Juk niekada nežinai, kada gali pramiegoti tą vienintelį savo gyvenimo šansą.

„Tarptautinės organizacijos Lietuvoje įžvelgė tvarios ekonomikos prielaidas“, – reaguodamas į premjero Algirdo Butkevičiaus žodžius savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ rašo banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Premjeras antradienį Seime pristatydamas 16-osios vyriausybės 2013 metų veiklos ataskaitą, sakė, kad „Tarptautinis valiutos fondas (TVF) savo išvadoje taip pat įvertino gerus Lietuvos ekonomikos rodiklius.

„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad bendrojo vidaus produkto interpretacija nėra visiškai teisinga. Yra nusistovėjęs tam tikras šio rodiklio kultas.   Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ekonomistas teigė, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) interpretacija nėra visiškai teisinga.   „Šis rodiklis parodo, kiek yra sukuriama vertės tam tikrame regione, valstybėje. Bet BVP nepasako, kaip tas pyragas yra padalijamas. Tai yra esminis trūkumas.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nepaisant nuosmukio euro zonoje ir sunkumų dėl Rusijos ekonominių problemų, 2013-ieji Lietuvos ekonomikai buvo geri, vertina LRT.lt kalbinti ekonomistai. „Danske Bank“ analitikės Violetos Klyvienės teigimu, 2014-aisiais Lietuvos ekonomikai atsivers dar daugiau galimybių, tačiau gyventojai to nepajus.

Ketvirtadienį į Lietuva atvyko Investicijų patarėjų komisijos (IPK) nariai, einantys aukščiausio lygio vadovų pareigas bendrovėse „Microsoft“, „Strategic Staffing Solutions“, CSC, „Baltic Property Trust Asset Management“, „Bank M2M Europe“, „Nomura“, „Global Beach Group“, „TeliaSonera“, „Fluidigm Corporation“. Vilniuje vykusiame IPK narių posėdyje daugiausia dėmesio skirta darbo santykių modernizavimui ir reikiamų specialistų paruošimo užtikrinimui.

Viena iš priežasčių, kodėl Rusijos muitinė taiko sankcijas Lietuvai, yra numatomas Ukrainos asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutarties pasirašymas Vilniuje, todėl tai yra išbandymas ES, kuri turi parodyti tokioms šalims kaip Ukaina, kad sugeba apginti nuo Rusijos, teigia „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

 Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“ Pasaulis ėmė aktyviau skaičiuoti ir skelbti, kiek pinigų prarandama dėl vengiamų mokėti mokesčių. Europos Sąjunga savo viduje skaičiuoja trilijoną eurų per metus. Įvairios tarptautinės organizacijos skelbia, kad nesurenkami pinigai kelis kartus viršija besivystančioms šalims skiriamą paramą. Mokesčių vengimas apskritai vis dažniau įvardijamas kaip viena iš pagrindinių kliūčių kovojant su skurdu.

Ar butai brangs? Pasak „Nordea Bank“ ekonomisto Žygimanto Maurico, norint atsakyti į šį klausimą, reikia atsisukti į istoriją, kuri rodo, kad NT kainos visuomet yra daugiau mažiau stabilios. Didesni kainų šuoliai pasijunta šoktelėjus ekonomikos rodikliams – kuo didesnis ekonomikos augimas, tuo didesnės butų kainos.

Seniai niekam ne paslaptis, kad dirbdamas Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje statybininku neretai gausi daugiau nei Lietuvoje užimdamas kur kas aukštesnes pareigas. „Hay Group“ atliktas tyrimas rodo, kad darbuotojų atlyginimai lietuviško kapitalo kompanijose yra apie penktadaliu mažesni (20 proc.) nei tarptautinėse Lietuvoje veikiančiose bendrovėse. Atotrūkis tarp Lietuvoje ir užsienyje dirbančių specialistų atlyginimų dar didesnis.

Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, tačiau recesijos turėtume išvengti, prognozuoja „Nordea" banko ekonomistai. Jie sako, kad Lietuvos  bendrasis vidaus produktas (BVP) šįmet augs 2,7 proc., nedarbas sieks 14 proc., o infliacija sudarys 3 proc. Būtent pastarasis rodiklis gali tapti svarbiausia kliūtimi link euro įsivedimo.

Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika ir produktų kainos, konstatuoja bankas „Nordea“. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje buvo 1673 litai – vos keliomis dešimtimis litų didesnis negu prieš metus. Kodėl nekyla atlyginimai? „Aš išskiriu keturias pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika.

Birželį pramonės produkcijos kainos sumažėjo 3,8 procento, o bendrąjį pokytį lėmė 10,6 procento kritusios naftos produktų kainos. Tokius duomenis šiandien pateikė Statistikos departamentas. Iš tų pačių rodiklių matyti, kad gamintojų produkcijos kainos smunka jau nuo praėjusių metų rugsėjo. Lietuvos Pramoninkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko teigimu, nors kai kuriuose sektoriuose pastebimas kainų augimas, bendras pokytis yra neigiamas.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Lietuvos ekonomiką pasistiebti galėtų paskatinti išplėtotas paslaugų eksportas, mano specialistai. Dirva paslaugų eksportui jau paruošta – kvalifikuotos ir pigios darbo jėgos turime pakankamai, telieka pritraukti investuotojus. O tam gali pasitarnauti emigrantai. „Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, yra du pagrindiniai keliai Lietuvos ekonomikai sustiprinti. Pirmajame svarbiausias vaidmuo tektų didelių pramonės bendrovių, tokių kaip „Akmenės cementas“ ar „Achema“, kūrimui.

Euras netrukus švęs dešimtmetį, tačiau jubiliejaus išvakarės – nelinksmos. Vadovai nori gelbėti, visuomenė  –  atsisakyti 2002 metai – data, kai euras tapo kūnu, t.y. į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Šia valiuta iš pradžių dalijosi 12 valstybių, kiek vėliau į bendrą „pinigų sąjungą“ buvo priimtos dar penkios šalys. 2012 metais sukaks lygiai 10 metų, kai buvo išleista pirmoji euro moneta.

Nors Graikija pastaruoju metu linksniuojama kaip bene kalčiausia šalis dėl visų euro zonos bėdų, Europos šalių lyderiai sukandę dantis nepaliauja kurti planų, kaip ją išgelbėti. Šaliai lapkritį planuojama skirti jau šeštoji euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išmoka – 8 mlrd. eurų. Graikijos bankai kreditoriai sutinka nurašyti iki 40 proc. valstybės skolų.

Pastaruoju metu pranašaujančiųjų naują finansų rinkų griūtį – ne vienas, tačiau dažnai jų prognozės būna paremtos emocijomis ir slogia rinkų nuotaika. Tačiau atsiribojus nuo aplinkos ir pažvelgus į sausus ekonominius rodiklius matoma visai kitokia padėtis. Banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlo atkreipti dėmesį į penkis rodiklius: palūkanų normų ir pinigų kiekio pokyčius, būklę akcijų rinkose, naujų namų statybą ir gamybos įmonių pasitikėjimą.

Jei dabar paskelbti įmonei bankrotą gali pareikalauti nemažai nervų ir teisinių procedūrų, senovėje šis veiksmas trukdavo vos kelias sekundes. Terminas bankrotas kilo iš žodžių „banco rotto" (liet. „sulaužytas suolas“) , nes  pirmiesiems bankininkams išrašinėti vekselius ir mokėti pinigus pakakdavo suolo. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad savo veiklos tęsti nebegali. Šiais laikais bankrotai skelbiami ne tik įmonėms, bet ir valstybėms.