ž. gudlevičienė

Kritikuojamas ar ne, bet galimybių pasas tebėra svarbus įrankis Lietuvoje. Būtent su šiuo dokumentu šalies gyventojai gali gauti didelę dalį paslaugų, kurios neprieinamos jo neturintiems. Tačiau kaip ilgai ši sistema bus veiksminga? Specialistai įžvelgia du scenarijus, pagal kuriuos Lietuvoje galimybių pasas taptų bevertis. Maža to, dalis jų įspėja, kad su galimybių pasu gyventojai gali per daug atsipalaiduoti ir jaustis viruso neįveikiami.

Vyriausybė neskubės priimti sprendimų dėl Nacionalinio vėžio instituto pavaldumo keitimo, sako premjerės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė. „Greitų sprendimų nebus. Tas nutarimas grąžintas Sveikatos apsaugos ministerijai tobulinti“, – šią savaitę per Seimo Sveikatos reikalų posėdį sakė ji.

Vyresni nei 80 m. amžiaus senjorai galimybę pasiskiepyti nuo Covid-19 gavo vieni pirmųjų šalyje. Vis dėlto šia proga iki šiol pasinaudojo tik pusė šiai amžiaus grupei priklausančių asmenų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad specialistai jau pradėjo lankyti senjorus namuose ir siūlyti jiems vakcinuotis namie, netrukus yra planuojama pasitelkti ir medikų pagalbą. Vakcinuotis nuo Covid-19 Lietuvoje galima jau maždaug pusę metų.

Nors šventes Lietuvai teks praleisti užsidarius, premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė ramina – Velykas praleidus saugiai, jau kitą savaitę bus priimami karantino švelninimo sprendimai. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė tvirtino, jog po šventinio savaitgalio gyventojai ir verslai jau gali tikėtis tam tikrų karantino atlaisvinimų.

Šiuo metu viena didžiausių problemų, dėl kurios kyla grėsmė sulaukti ir sveikatos sistemos griūties – darbo rankų ligoninėse stygius. Vienas viešumoje siūlomų sprendimų – leisti dirbti besimptome COVID-19 forma sergantiems medikams ar bent keisti jiems taikomą saviizoliacijos tvarką.  Gydymo įstaigos jau kurį laiką nepaliauja kartoti, kad lovos nėra problema ir jų galima atrasti, kiek reikia. Tačiau jokio tikslo nėra tą daryti, jei nebus kam pasirūpinti pacientais.

Medikai baiminasi, kad dėl planuojamo mažesnio PSDF biudžeto augimo ne tik subliūkš didesnių algų pažadai, bet ir gydymo įstaigos naują tik beprasidedančią COVID-19 bangą vėl pasitiks nepasiruošusios. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gi ramina, kad žadėti įsipareigojimai yra vykdomi, o šiemet atlyginimo didinimas buvo net paankstintas. Nors kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas didėja beveik 65 mln.

Nors karantinas pasibaigė jau prieš porą mėnesių, netyla pacientų skundai dėl apsunkinto patekimo į gydymo įstaigas. Jų teigimu, negelbsti ir Valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos nurodymai, kad pirmenybė būtų teikiama nenuotolinėms konsultacijoms, nes neretai neįmanoma net prisiskambinti į įstaigos registratūrą. Medikai savo ruožtu teigia esantys atsidūrę tarsi tarp dviejų ugnių.

Ne dienomis, o valandomis augantis pacientų nepasitenkinimas, blaškymasis negalint patekti pas gydytojus, mėnesiais nusitęsusios eilės, lėtinių sveikatos problemų malšinimas vaistais nuo skausmo – šiuos ir kitus dabartinės situacijos sveikatos apsaugos sistemoje skaudulius antradienį Seime vardijo medikų asociacijų atstovai.

Visuomenei metas išmokti gyventi su Covid-19 infekcija, nes ji niekur nesitrauks, ketvirtadienį kreipdamasi į Seimą sakė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė dr. Živilė Gudlevičienė. Jos teigimu, pandemijos metu būtina rūpintis ir kitomis ligomis sergančiais asmenimis, todėl svarbu palaipsniui švelninti karantiną, tačiau užtikrinti tinkamą medikų aprūpinimą apsaugos priemonėmis. „Jau girdime ir iš medikų profesionalų, ir iš verslo atstovų, kad reikėtų švelninti karantiną.

Lietuvos medikus atstovaujančios organizacijos tvirtina, kad COVID-19 epidemijos dingstimi siekiama neteisėto ir nepagrįsto Lietuvos žmonių sekimo. Dėl to Lietuvos medikus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, ragindamos atmesti Elektroninių ryšių įstatymo projekto pakeitimus, kurie įpareigotų ryšių paslaugas teikiančias įmones ekstremalios padėties ir karantino metu teikti duomenis apie gyventojų buvimo vietą Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Naująjį „žalos be kaltės“ modelį gydytojų atstovai vertina kaip žingsnį į priekį, tačiau baiminasi, kad žmonės gali juo piktnaudžiauti. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė sako, kad nuo sausio įsigaliojusioje naujoje tvarkoje nėra numatyta saugiklių, kurie nustatytų, kaip Komisija turi elgtis, jei pacientas bandytų pasipelnyti – dėl tos pačios situacijos prašytų skirtingu metu atlyginti skirtingas žalas.

Kelią Seime toliau skinasi Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektas, kuriuo siekiama reglamentuoti dabar neretai šarlatanų ar įvairaus plauko gydūnais pavadinamų specialistų veiklą.

Vienos po kitų į piketus ir streikus eina vis daugiau profesinių sąjungų – medikai, mokytojai, vežėjai, ūkininkai, socialiniai darbuotojai, o statutiniai pareigūnai, nors ir nestreikuoja, negali pažadėti, kad to nesiims. Dalies šių profsąjungų atstovai Seimo narių prašo dėmesio jų problemoms, vardindami skaudulius nuo neadekvačiai mažų atlyginimų iki mirtinų smurto atvejų darbe.

Keli dideli šaldikliai – taip šiandien atrodo Nacionalinio vėžio instituto biobankas – vieta, kur saugoma po įvairių diagnostinių ar operacinių procedūrų likusi biologinė onkologinių pacientų medžiaga. Tačiau jau greitai, sukūrus nacionalinį biobanką, tikimasi didelio proveržio, kuris bus naudingas ne tik mokslinei bendruomenei, tačiau ir patiems pacientams. „Biobankai yra ateitis – praktinė-klinikinė, mokslinė ir mokomoji.