wall street journal

Pasaulis laukė šio susitikimo su, kaip dažnai būna, gerokai iškelta kartele, tikėdamasis, kad dviejų lyderių pašnekesys leis suprasti, kokia mūsų laukia ateitis ir kaip bus sprendžiamos įsisenėjusios problemos. Žiniasklaida ir ekspertai daug dėmesio skyrė išskirdami svarbiausius šio susitikimo aspektus.

Vakarų šalių įvestos sankcijos nepaveikė Rusijos naftos išgavimo lygio, rašoma „Wall Street Journal“. Anot leidinio, nepatogioje situacijoje atsidūrė ir nuostolių patyrė amerikiečių „ExxonMobil“, kuri įšaldė visus projektus Rusijoje. Jos konkurentės Europoje dirba daug švelnesnėmis sąlygomis ir tęsia bendradarbiavimą, nepaisant visų sankcijų.

Dislokavusi „Iskander“ kompleksus Kaliningrade, Maskva į pavojų pastatė pagrindinius Europos miestus. Atsakydama į tai NATO perkėlė savo batalionus ir naujausius „nematomus“ naikintuvus į Baltijos šalis. Tuo pat metu Kremlius giriasi ginklų pardavimais. Kaliningradas 2016-ųjų spalį Rusija realizavo jau seniai regztą planą dislokuoti „Iskander“ Kaliningrado teritorijoje. Dabar didžiausi Europos miestai tapo potencialiai pažeidžiamais.

Kremlius gali pasinaudoti Venesuelos nemokumu tam, kad perimtų didžiausios JAV veikiančios užsienio naftos perdirbimo bendrovės kontrolę, rašoma „The Wall Street Journal“. Jeigu Venesuelos valstybė ar valstybinė naftos bendrovė „Petroleos de Venezuela SA“ (PdVSA) bus paskelbtos nemokiomis, tai reikš jų skolų įsipareigojimų nevykdymą.

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Michealas Flynnas pareiškė sutinkąs duoti parodymus tyrime dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus mainais į imunitetą nuo galimo baudžiamojo persekiojimo, skelbia leidinys „The Wall Street Journal“. M. Flynnas buvo atstatydintas po to, kai paaiškėjo, kad jis melavo JAV viceprezidentui Mike’ui Pence’ui dėl savo susitikimų su Rusijos ambasadoriumi JAV.

Leidinys „Bloomberg“ paviešino JAV Kongreso demokratų surinktą medžiagą, anot kurios buvęs JAV prezidentas Michaelas Flynnas iš Rusijos bendrovių arba jų dukterinių įmonių gavo daugiau nei 50 tūkst. dolerių. Iš šios sumos 45 tūkst. M. Flynnas gavo iš televizijos RT už dalyvavimą vėliau politikui karjerą kainavusiame „Gala koncerte“, kuriame jis buvo užfiksuotas sėdintis šalia Vladimiro Putino. M. Flynnas anksčiau neneigė, kad gavo pinigų iš rusų televizijos, tačiau atsisakė paviešinti sumą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo aukšto rango patarėja Kellyanne Conway sulaukė kritikos socialiniuose tinkluose pasirodžius nuotraukai, kurioje matyti, kaip ji atsainiai sėdi ant sofos Ovaliajame kabinete, parietusi po savimi kojas. Iš naujienų agentūros AFP fotografo padarytos nuotraukos atrodo, kad K.Conway buvo įsitaisiusi ant sofos nenusiavusi batelių, o D.Trumpas tuo tarpu pozavo nuotraukai su istoriškai juodaodžių mokslo institucijomis tapusių koledžų ir universitetų vadovais.

Bendrovė „Maker Studios“ (priklausanti „Disney“ konsorciumui) nutraukė sutartį su daugiausiai uždirbančiu „YouTube“ „vlogeriu“ Felixu Kjellbergu, daugeliui žinomu kaip PewDiePie, praneša „The Wall Street Journal“. Bendrovė nurodė, kad buvo priversta nutraukti kontraktą dėl vaizdo įrašo, paviešinto sausio 11 dieną.

JAV technologijų milžinė „Apple“ svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl Amerikos prezidento Donaldo Trumpo sprendimo dėl imigracinių apribojimų, interviu laikraščiui „The Wall Street Journal“ sakė kompanijos vadovas Timas Cookas.

Šių metų sausio mėnesį JAV Europoje dislokavo 4 tūkst. karių ir 90 tankų bei išbando galimybes greitai sustiprinti galimo fronto liniją kilus konfliktui su Rusija, skelbiama „The Wall Street Journal“ straipsnyje. Leidinyje teigiama, kad pakeliui į paskirtąsias vietas Lenkijoje kilo netikėtų keblumų.

Buvę Didžiosios Britanijos šnipai, dabar dirbantys verslo konsultantais, parengė skandalingą ataskaitą apie išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ryšius su Rusija, trečiadienį pranešė dienraštis „The Wall Street Journal“. Anot laikraščio, šios įrodymais menkai tepagrįstos ataskaitos, kurioje sakoma, kad Maskva jau daug metų stengėsi megzti ryšius su D.Trumpu ir yra surinkusi jį kompromituojančios medžiagos, įskaitant keistą sekso vaizdo įrašą, šaltinis yra Londone įsikūrusi konsultacinė filma...

Bendrovės „Google“ sukurtas dirbtinis neuroninis tinklas per savaitę išlošė visas 60 partijų su iškiliausiais go meistrais, o čempionai iš pradžių netgi nesuprato žaidžiantys su kompiuteriu, pranešė JAV dienraštis „The Wall Street Journal“. Pranešime sakoma, kad „Google“ naudojo specialiai sukurtą interneto personą „Master“ (Meistras), žaidimo metu skelbdavusią ėjimus, kurie iš pažiūros atrodė beprasmiški, bet neišvengiamai vesdavo prie pergalės.

2016-ieji jau pribloškė tikinčiuosius amžinai stabilia pasaulio santvarkos idėja – „babyboomerių“ kartos britai nubalsavo už „Brexit“, analogiškai JAV rinkėjai pasirinko valdančiuosius ir privilegijuotuosius pažaboti pažadėjusį politikos išsišokėlį Donaldą Trumpą. Iššūkiai ir alternatyvų paieškos Tačiau šie metai žada ne ką mažiau galimų sukrėtimų – rinkimai vyks nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančios Europos „širdyje“, šalyse, kurių išbalansavimas galėtų pakirsti visos ES ateitį.

Italijos vyriausybė yra pasirengusi suteikti valstybės pagalbos finansinių sunkumų slegiamam bankui „Banca Monte dei Paschi di Siena“, kuris akivaizdžiai nesugebės savarankiškai susidoroti su likvidumo krize, rašo „The Wall Street Journal“. Šaltinių teigimu, banko mėginimas pritraukti 5 mlrd. eurų vertės kapitalo trečiadienį žlugo, nes bankui nepavyko rasti investuotojo. Be to, bankas negali pritraukti pakankamai lėšų iškeisdamas obligacijas į akcijas.

JAV Sirijoje medžioja Rusijos karinę techniką, kurią islamistai praėjusią savaitę užgrobė Palmyroje. Gruodžio 10-12 dienomis netikėtai užpuolę šių metų gegužę rusų atkovotą Palmyros miestą, tūkstančiai džihadistų sugebėjo ne tik perimti svarbaus miesto kontrolę, tačiau ir privertė paskubomis trauktis rusų bei Sirijos kariuomenės pajėgas.

Amerikos ekonomika veikiausiai įžengs į naują erą po to, kai į Baltuosius rūmus įžengs Donaldas Trumpas, kurį amerikiečiai praėjusią savaitę išrinko naujuoju prezidentu, rašo amerikiečių laikraštis „The Wall Street Journal“. Jo apklausti ekspertai mano, kad D. Trumpo politika gali paskatinti spartesnį Jungtinių Valstijų ekonomikos, infliacijos ir palūkanų normų augimą. Tačiau taip pat gali naujų rizikos veiksnių, įskaitant ir tarptautinio prekybinio karo grėsmę.

Šimtai amerikiečių ketina boikotuoti sportbačius „New Balance“ gaminančios kompanijos produkciją dėl jos viešos paramos išrinktajam Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui, rašo „The Wall Street Journal“. Jau seniai prieš Ramiojo vandenyno partnerystės susitarimą pasisakanti kompanija „New Balance“ pasveikino taip pat ne kartą prieš šią sutartį pasisakiusį D. Trumpą laimėjus rinkimus.

Išrinktojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo griežta pozicija Kinijos atžvilgiu gali sukelti dvišalį prekybinį karą, kas gerokai apsunkins derybas dėl įvairių strateginių ir ekonominių klausimų, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“. Savo rinkimų kampanijos metu D. Trumpas pažadėjo pirmąją savo buvimo Baltuosiuose rūmuose dieną Kiniją paskelbti valiutine manipuliatore. Skirtingai nuo kitų priešrinkiminių D.Trumpo pareiškimų, pažadas Kinijai įvesti sankcijas buvo nedviprasmiškas.

Didžiosios Britanijos karių kontingentas, siunčiamas į Estiją vykdyti rotacinės NATO misijos, turės tankų, pėstininkų kovos mašinų ir bepiločių skraidyklių, nurodė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Michaelas Fallonas. Interviu, kurį antradienį paskelbė dienraštis „The Wall Street Journal“, M.Fallonas sakė, kad Britanija pasiųs į Estiją apie 800 karių batalioną, taip pat tankų „Challenger 2“, pėstininkų kovos mašinų „Warrior“ ir taktinių dronų.

Rusai grįžta į „būseną prie Krymo“, teigia „Ledava center“ direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Graždankinas, komentuodamas naujausius socialinius tyrimus. Anot jų, sumažėjo pasitikėjimas tiek Valstybės Dūma, tiek prezidentu Vladimiru Putinu, net bažnyčia ir ta pasitikima mažiau. Politologai tuo pat metu pažymi, kad Rusijos ir JAV konfrontacija pasiekė itin pavojingą lygį, kai mažiausias atsitiktinumas gali sukelti karinį konfliktą.

JAV demokratų kandidatės į prezidentus Hillary Clinton kampanijos vadovo Johno Podestos „Twitter“ paskyra veikiausiai tapo kibernetinės atako taikiniu – trečiadienį joje trumpam pasirodė žinutė, raginanti balsuoti už respublikoną Donaldą Trumpą, pranešė Amerikos žiniasklaida. J.Podestos paskyroje buvo paskelbta žinutė „Aš pakeičiau komandą, 2016-aisiais balsuokit už Trumpą“, bet ji buvo greitai ištrinta.

Tirpstantys Arkties ledynai atidengė naujus tranzito kelius bei atskleidė mažiausiai 22 proc. dar neatskleistų naftos ir dujų šaltinių. JAV žiniasklaida pažymi, kad Rusija greitai prisitaikė prie pasikeitusios situacijos. Rusijos pajėgų stiprinimas Rusijos karinių pajėgų stiprinimą Arkties regione iššaukia NATO, o taip pat Norvegijos ir JAV politikų nerimą. Vašingtonas viešai pripažino, kad būtina spręsti Maskvos ketinimus įsitvirtinti Šiaurėje.

Rusija vienašališkai sustabdė sutartį su JAV dėl branduolinių ir energetinių mokslinių tyrimų bendradarbiavimo, kuris buvo pasirašytas 2013-ųjų rugsėjo 16 dieną Vienoje. Maskva skundžiasi dėl JAV taikomos sankcijų politikos jų atžvilgiu. Rusijos vyriausybės tinklalapyje paviešintame tekste nurodyta, kad Baltieji Rūmai jau anksčiau, „dėl įvykių Ukrainoje“ sustabdė bendradarbiavimą branduolinės energetikos sferoje.

Susitarimas dėl gavybos mažinimo, kurį Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) pasiekė Alžyre vykusiame susitikime, vargu ar leis išspręsti „juodojo aukso“ pertekliaus pasaulio rinkoje problemą, dėl kurios naftos kainos laikosi žemuose lygiuose, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. OPEC šalys praėjusią savaitę susitarė dėl naftos gavybos sumažinimo nuo dabartinių 33,24 mln. iki 32,5–33 mln. barelių per dieną.

Jeigu Donaldas Trumpas bus išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu ir bus realizuotas jo protekcionistinis užsienio prekybos planas, Amerikoje kils recesija, privatus sektorius praras 4,8 mln. darbo vietų ir ims trukti plataus vartojimo prekių, įskaitant ir išmaniuosius telefonus „iPhone“, teigiama Petersono tarptautinės ekonomikos instituto parengtoje ataskaitoje.

JAV bendrovė „Aplhabet“, valdanti „Google“ prekės ženklą, bendradarbiaujant su socialiniu tinklu „Facebook“, paskelbė prisijungsianti prie kovos su terorizmu ir ekstremizmu internete. Tuo tarpu „Instagram“ stoja į kovą su priekabiavimu. Vartotojams, savo paieškose arba žinutėse įrašiusiems žodžius „šariatas“ ar „modžahedas“, išvys antiekstremistinius vaizdo įrašus.

JAV paprašė Maskvos priversti Sirijos prezidento Basharo Assado režimą nutraukti savo aviacijos skrydžius, praneša „The Wall Street Journal“ remiantis šaltiniais Pentagone. Jų teigimu, šis prašymas – viena iš pasiūlymo sudedamųjų, kuris gali nulemti platesnio abiejų šalių bendradarbiavimo Sirijoje pradžią. Siūlymo šalininkai teigia, kad tuomet, galimai, pavyktų nutraukti taip vadinamąjį „kiliminį“ opozicijos kontroliuojamų pozicijų bombardavimą.

Darbo našumas JAV 2016 metais gali sumažėti pirmą kartą per daugiau kaip tris dešimtmečius, prognozuoja tyrimų organizacija „Conference Board“. Jos skaičiavimais, bendrasis vidaus produktas (BVP) vienai dirbtai valandai šiemet smuks 0,2 procento. Taigi JAV atsiliks nuo kitų didžiųjų pasaulio ūkių, kuriuose augimo rodikliai nėra įspūdingi, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Euro zonoje našumas šiemet, „Conference Board“ prognozėmis, paūgės 0,3 proc.

Egipto oro linijų bendrovės „EgyptAir“ lėktuvo katastrofos priežastys vis dar nėra tiksliai žinomos, todėl nuolat pasirodo galimos jos versijos. Dažniausiai kartojamos yra šios: gaisras lėktuve ir teroro išpuolis. Tačiau „The Wall Street Journal“ šaltinių teigimu, nelaimę galėjo nulemti ekipažo, sureagavusio į klaidingus signalus apie dūmus lėktuve, veiksmai.

Tai yra 2016 metų JAV prezidento rinkimų paradoksas: Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas praktiškai yra užsitikrinę tarpusavio kovą per balsavimą lapkričio mėnesį ir vis dėl to abu yra labai nepopuliarūs. Du trečdaliai (65 proc.) rinkėjų nepalankiai vertina respublikonų pretendentą milijardierių ir tik ketvirtadalis (25 proc.) apie jį galvoja teigiamai, rodo neseniai atlikta „The Wall Street Journal“ ir NBC apklausa. H.Clinton atveju 56 proc. ją vertina nepalankiai ir tik 32 proc.

Baltuosius rūmus siekiantis užimti Donaldas Trumpas sekmadienį aštriai smogė savo varžovams Hillary Clinton ir Tedui Cruzui, nesileisdamas į jokius kompromisus prieš pirminius rinkimus Indianoje, kurie, anot jo, bus lemiami respublikonų prezidentinėje kampanijoje.

Po to, kai susitikimo Dohoje metu naftos šalys gavėjos ir vėl nesugebėjo apriboti naftos pumpavimą, „juodojo aukso“ kainos krito, o paskui jas – ir didžiųjų naftos eksportuotojų valiutos vertė. Vėliau, kai naftos kaina kilstelėjo, paskui ją pasekė ir valiutos, – rašoma „The Wall Street Journal“. Tačiau vienos šalies valiutą šie naftos kainos pokyčiai liečia ne taip stipriai, kaip kitas. Tai yra Norvegijos krova. Nepaisant to, kad net 65 proc.

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį dar kartą pareiškė esantis pasiryžęs sunaikinti džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), žadėdamas likviduoti tos grupuotės lyderius ir atkovoti jos kontroliuojamas teritorijas Artimuosiuose Rytuose. Kalbėdamas pastebimai griežtesniu tonu, B.Obama sakė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai kovoja su „Islamo valstybės“ ekstremistais Irake ir Sirijoje, bet pripažino, kad pažanga turėtų būti spartesnė.

Prancūzų televizijos „France 2“ šaltinis pranešė, kad „juodosios dėžės“ įraše iš sudužusio Egipte rusų lėktuvo girdimas sprogimo garsas. Anot tyrėjo, šis sprogimas negalėjo būti lainerio variklio gedimo garsas.

Radarų duomenys rodo, kad „Airbus A321“ skrydžio problemos prasidėjo 6:13:14 vietos laiku. Skrisdamas 10 km aukštyje, lėktuvas palaipsniui didino aukštį, apytikriai 175 metrų per minutę greičiu, tačiau kažkuriuo momentu pradėjo kristi 100 metrų per minutę greičiu, rašoma rbc.ru. Vos per vieną sekundę kritimo greitis išaugo beveik šešiskart – iki 1 km per minutę., o 6:13:16 šis rodiklis šoktelėjo iki 1,7 km per minutę, vėliau ir iki 2,5 km per minutę.

Vienoje vykstančios Sirijos konflikto šalių pagrindiniai rėmėjų, įskaitant Iraną, derybos vėl atnaujino karo apimtos valstybės prezidento likimo klausimą. Pas savo vieną iš sąjungininkų – V. Putiną neseniai netikėto vizito atvykęs Basharas al Assadas yra viena iš pagrindinių taikos susitarimo kliūčių. Jo išlikimui valdžioje ypač priešinasi Saudo Arabija ir JAV, o Rusija diktatorių atvirai remia.

Grupės „Conflict Intelligence Team“ (CIT) aktyvistai, kurie užsiima socialinių tinklų informacijos stebėjimu, išsiaiškino, kad Sirijoje žuvo rusų samdomas karys – 19-metis Vadimas Kostenka iš Kubanės. Kario žūties faktą Rusijos leidiniui rbc.ru patvirtino jo giminaičiai. Pranešimą apie 19-mečio žūtį socialiniuose tinkluose paviešino jo draugai ir giminės.

Naftos žaliavų kainos gali staigiai kristi dėl jų poreikio naftos perdirbimo pramonėje sumažėjimo, mano „Goldman Sachs“ analitikai. Staigų naftos kainų kritimą gali nulemti perpildytos naftos produktų saugyklos.

Apžvalgininkas Bretas Stephensas „The Wall Street Journal“ kritikuoja palestiniečių išpuolių prieš izraeliečius pateikimą Vakarų masinio informavimo priemonėse. „Jeigu jūs sekate naujienų iš Izraelio srautą, jums turėjo susidaryti įspūdis, kad kažkoks „smurtas“ žudo daug žmonių. Pavyzdžiui, tokia antraštė: „Nužudytas palestinietis, smurtas tęsiasi“, – rašo autorius. – Paskaitykite dar, ir jūs susidarysite įspūdį, kas būtent, anot Vakarų žiniasklaidos, smurtauja.

Rusija Sirijoje sutelkė karines pajėgas tolygias batalionui. Karinis dalinys yra aprūpintas naujausiais tankais ir gali vykdyti didesnes operacijas, negu Latakijos oro uosto teritorijos gynyba, pareiškė JAV atstovas NATO Douglas Lute.

Pentagone vyksta diskusijos dėl karinės jėgos panaudojimo ginant Sirijos sukilėlius, apmokytus JAV, jeigu juos apšaudys Rusijos karinės oro pajėgos. Rusija yra kaltinama bombarduojant ne „Islamo valstybę“, o prezidento Basharo al Assado priešininkus. JAV karinė vadovybė svarsto riziką panaudoti jėgą atsakant į Rusijos aviacijos bombarduojamus sirų sukilėlius, kuriuos palaiko amerikiečiai, praneša „AP“ šaltiniai Vašingtone.

Ukraina ir jos pagrindiniai skolintojai antradienį atrodė darantys atsargią, bet stabilią pažangą, artėjant prie susitarimo dėl skolų restruktūrizavimo sutarties, kuri gali apsaugoti karo krečiamą šalį nuo bankroto. Dienraštis „The Wall Street Journal“ pirmadienį pranešė, kad grupė komercinių kreditorių, kontroliuojančių beveik pusę iš 19 mlrd. JAV dolerių (16,5 mlrd. eurų) Ukrainos skolų, pasiūlė nurašyti 20 proc. nominalios jų obligacijų vertės.

JAV valdžia pateikė prašymą penkioms Europos šalims areštuoti Rusijos telekomunikacijų bendrovės „MTS“, „Vimpelcom“ (prekės ženklas „Bilain“) ir švedų „TeliaSonera“ dėl galimo šių bendrovių dalyvavimo korupcijos Uzbekijos skandale, praneša „Wall Street Journal“ remiantis neįvardintais šaltiniais ir teismo dokumentais. Anot leidinio, JAV prašo užblokuoti 300 mln. dolerių Airijos, Liuksemburgo ir Belgijos sąskaitose, 30 milijonų – Švedijoje, ir turto už 640 mln. dolerių Šveicarijoje.

„Geopolitika kartais yra svarbesnė, negu ekonomika: Užtenka pažvelgti į Graikiją“, – „The Wall Street Journal rašo vyresnysis „Center for a New American Security“ mokslo darbuotojas Robertas D. Kaplanas. Jeigu svarstyti išskirtinai ekonomikos argumentus, tai 1981-ais Graikijos apskritai niekas nebūtų priėmęs į bloką, vėliau tapusį Europos Sąjunga, o šiais metais dar prieš kelis mėnesius būtų išbraukę ją iš Euro zonos, mano autorius.

Į Didžiosios Britanijos karališkųjų karinių oro pajėgų oro uostą Fairford atskrido trys JAV strateginiai bombonešiai B-52. Tai „priminimas prezidentui Vladimirui Putinui apie tai, kad NATO turi ryžto saugoti savo regioninius sąjungininkus nuo karinės Rusijos agresijos“, teigiama „The Times“. JAV kariuomenės jungtinio vadų štabo generolo Martino Dempsey teigimu, siekiant palaikyti sankcijų Rusijai efektyvumą, būtina daugiau keistis žvalgybos informacija, dislokuoti daugiau kariuomenės NATO šalyse...

Balandžio 22 d. Rusija ir pasaulis išvydo šalies užsienio reikalų ministro S. Lavrovo bendravimą su žurnalistais nauju formatu. Anksčiau ministrui teko dalyvauti, pavyzdžiui, V. Solovjovo laidoje ir atsakinėti į jo klausimus vienas prieš vieną, o dabar S. Lavrovą „kankino“ iš karto trys žiniasklaidos atstovai (panašiai kaip per prezidento V. Putino ir premjero D. Medvedevo susitikimus su žurnalistais). Reikėtų pažymėti, kad klausinėtojų rinkinys buvo gana specifinis: vyriausioji kanalo „Russia T...

„Bloomberg“ terminalai šiandien išsijungė visame pasaulyje, praneša „Business Insider“. Dėl sistemos sutrikimų tūkstančiai prekeivių liko be informacinės duomenų bazės. Leidinys pažymi, kad šio sutrikimo priežastys kol kas neaiškios. „Boomberg“ patvirtino informaciją apie kilusias problemas. Pasak „Business Insider“, daugelis klientų bando laikinai jungtis prie „Reuters“ terminalų. Televizija „CNBCE“ praneša, kad sistemos sutrikimas buvo užfiksuotas apie 10 val. 20 min. Lietuvos laiku.

Pastaruosius kelis dešimtmečius Peteris Kochas uždarbiavo iš vokiškojo pacifizmo: jo bendrovė Tiuringijos kaime Rokensure užsiima tankų demontažu, rašoma „The Wall Street Journal“. Tačiau Ukrainos krizei užsitęsus, P. Kochas nerimauja, kad jo verslas gali sudegti. Pirmą sykį per daugelį metų Vokietija nori sustabdyti savo kariuomenės mažinimą.

 “Laisvosios bangos” eteryje 24 savaites skambėjo Povilo Žumbakio, Čikagos advokato ir spaudos apžvalgininko, komentarai tarptautinių santykių temomis, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai lietė ir Lietuvą. Šįsyk – pokalbis apie apžvalgininko “studiją Čikagoje”. – Kokiais šaltiniais grindžiate savo komentarus ir vertinimus? – Dažniausia – iš bendro apsiskaitymo. Laikraščius rimtai sekti pradėjau nuo 12 metų, kai juos išnešiodavau. Reikėjo išlaikyti prenumeratą.