vytautas mitalas

Mažiau nei po metų gyventojai keliaus prie balsadėžių ir atiduos balsus už jiems atrodančius tinkamiausius kandidatus į mero postus savivaldybėse. Kol kas diskusijų apie galimus kandidatus viešojoje erdvėje yra nedaug – atvirai apie kandidatūrą prabilo vos keli politikai, iš jų dalis – Seimo narių.

Valdančiųjų koalicijoje, panašu, bręsta naujas konfliktas. Nesutarimus dėl homoseksualių asmenų partnerystės arba civilinės santuokos keičia aštrūs ginčai dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimo. Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje dėl jo nevaikiškai apsižodžiavo Laisvės frakcijos narys, parlamento pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas ir finansų viceministrė Rūta Bilkšytė, dirbanti konservatorės Gintarės Skaistės vadovaujamoje ministerijoje.

Ketvirtadienį Seimo darbas susidūrė su trikdžiais. Parlamentarai turėjo spręsti dėl civilinės sąjungos ir „artimojo ryšio“ sąvoką įteisinančių projektų, tačiau paprašius valdantiesiems jie buvo nukelti pusvalandžiui. Opozicija paėmė pavyzdį iš valdančiųjų ir ėmė vilkinti posėdį prašydami pertraukos visais likusiais klausimais.  Į Seimo ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti projektai dėl civilinės sąjungos įteisinimo ir alternatyvus artimo ryšio susitarimą siūlantis projektas.

Seime antrą kartą bandoma įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius. Šį kartą partnerystę pakeitė civilinė sąjunga, kuri sudaroma pas notarą. Labai panašus įstatymo projektas kelią skinasi ir kaimyninėje Latvijoje. Šios šalies parlamentarai jau du kartus pritarė šiam projektui ir liko paskutinis balsavimas, po kurio tos pačios lyties poros galės įteisinti savo santykius Latvijoje.

Seimas ketvirtadienį priėmė net tris Konstitucijos pataisas – įteisino tiesioginius merų rinkimus, priėmė vadinamąją Rolando Pakso pataisą, atveriančią jam kelią į nacionalinę politiką, ir leido į Seimą kandidatuoti nuo 21-erių. Pastarasis sprendimas kelia daugiausiai diskusijų. Valdantieji ramina, kad tai nereiškia, jog Seimą užplūs jaunimas. Tuo metu Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad norint tapti Seimo nariu, reikia daugiau gyvenimiškos patirties. Seimas ištaisė savo padarytą klaidą.

Laisvės partijos, atskilusios nuo Liberalų sąjūdžio, frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad teismo sprendimas „MG grupės“ politinės korupcijos byloje kelia klausimų dėl ikiteisminio tyrimo kokybės. „Visa šita istorija palieka tokį neskanų skonį burnoje.

Partnerystės įstatymas ir toliau kelia aistras Seime. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė užregistravo siūlymą iš pavasario sesijos darbų sąrašo išbraukti šį projektą, esą jis karo Ukrainoje akivaizdoje tik didintų susikaldymą tarp Lietuvos piliečių. Vis dėlto Laisvės partijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad tokios kalbos yra gėdingos ir mano, kad Partnerystės įstatymas Seimo pavasario sesijoje bus svarstomas bet kokiu atveju.

Pasaulis suklusęs stebi apie privalomą visų gyventojų vakcinaciją nuo COVID-19 prabilusias šalis. Šiuo metu privalomai skiepyti visus gyventojus ketina Austrija, kitos šalys privalomai skiepytis planuoja nurodyti tik tam tikroms grupėms žmonių. Nepasiskiepijusiems grėstų nemenkos piniginės baudos. Kai kurie parlamentarai sako neatmetantys galimybės, kad panaši tvarka tam tikru atveju galėtų įsigalioti ir Lietuvoje.

Laisvės partijoje – apmąstymų dienos. Garsiai apie narkotikų dekriminalizavimą ir partnerystės įteisinimą kalbanti partija atsimušė į sieną, kai nei vienas, nei kitas projektas nesulaukia reikiamų balsų. Laisviečiai palaikymo nesulaukia ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių – liberalų ir konservatorių.

Laisvės frakcijos Seime seniūnu tapo parlamento vicepirmininkas Vytautas Mitalas, antradienį pranešė frakcija. Frakcijos sutarimu seniūnas renkamas kas metus. Pirmaisiais šios Seimo kadencijos metais seniūnės pareigas užėmė Ieva Pakarklytė. Pasak naujai išrinkto frakcijos seniūno, siekdama įgyvendinti Laisvės partijos programą frakcija aktyviai dirbo pirmuosius Seimo metus, o kasmetinis vadovybės atsinaujinimas yra postūmis naujiems darbams.

Seimas ketvirtadienį atmetė net tris prezidento veto, taip valdančioji koalicija parodė savo vienybę. Visgi iškart sekęs balsavimas dėl narkotikų dekriminalizavimo – vieno svarbiausių klausimų Laisvės partijai – tiek palaikymo nesulaukė. Laisvės partijos nariai iškart po balsavimo neslėpė nusivylimo ir teigė, kad bus kalbama apie ateitį valdančiojoje koalicijoje.

Lietuva ieško sprendimo, kaip nuraminti savo vaikus dėl COVID-19 testuoti bijančius tėvus. Tam į pagalbą ketinama pasitelkti čiulpiamus saldainius primenančius koronaviruso testus vaikams, kurie jau naudojami dalyje Europos Sąjungos valstybių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau nuo praėjusių mokslo metų bando įsigyti „čiulpinukais“ vadinamų COVID-19 testų, kurie tiktų testuoti vaikus.

Nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems Seimo nariams dirbant Seime nebūtina įrodyti, kad jie neserga koronavirusu. Seimo nariams nėra privalomi ne tik galimybių pasai, bet ir reguliarus testavimas. Tai piktina dalį parlamentarų, kurie bijo galimą užkratą nuo kolegų parnešti šeimos nariams. Dauguma Seimo narių pasiskiepijo dar šių metų pavasarį ar vasaros pradžioje. Tiesa, kiek tiksliai parlamentarų vakcinavosi, o kiek ne, taip ir liks nežinoma, nes Seimo kanceliarija tokių duomenų neturi.

Prasideda naujas politinis sezonas, o jame tikrai netruks aistrų. Nauji mokesčiai, bandymas įteisinti partnerystę ir ginčai dėl būsimo biudžeto – Seimo salėje šį rudenį bus sulaužyta ne viena ietis. Laisvės partija sieks, kad nebūtų užmiršti žmogaus teisių klausimai, o Sauliaus Skvernelio ir jo bendražygių netekę valstiečiai tvirtina radę sprendimą, kaip paskatinti žmones skiepytis.

Pirmąjį šių metų pusmetį daug audrų ir kalbų Seime bei visuomenėje kėlusi Stambulo konvencija į Seimą rudenį, panašu, negrįš. Užuot ratifikavus konvenciją, nuo smurto artimoje aplinkoje ketinama apsaugoti tobulinant jau egzistuojančius įstatymus. Konvenciją palaikantys Seimo nariai bei žmogaus teisių specialistai tvirtina, kad vien egzistuojančių įstatymų tobulinimo spręsti smurto problemą nepakanka.

Seime antradienio vakarą įkaltinti Seimo nariai smerkia riaušes sukėlusius protestuotojus. Dalies parlamentarų teigimu mitinguotojai peržengė ribas, prie Seimo atsiveždami kartuves, apsirengdami holokausto aukomis, taip pat žemindami ir grasindami Seimo nariams. Apie 5 tūkst. žmonių antradienį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Vos Vyriausybei prakalbus apie ribojimus, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms, šalyje kaip mat šoktelėjo vakcinavimo tempai. Nuo dienos, kai prabilta apie konkrečias priemones, pirma vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepijo beveik dvigubai daugiau žmonių nei dieną prieš. Politikai ir specialistai neabejoja – tam įtakos tikrai turėjo Vyriausybės sprendimai. Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms.

Valdžia svarsto pasekti Latvijos pavyzdžiu suteikti darbdaviams galimybę nuo darbo nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus. Valdančiųjų nuomone, užtenka kliautis tik paskatomis, norint, kad vakcinacijos procesas įgautų reikiamą pagreitį, būtinas ir botagas. Darbuotojų atstovai nuogąstauja, kad valdžia eina radikaliausiu keliu ir lygina sprendimą su vergovės laikais.

Trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlė pasekti Latvijos pavyzdžiu ir suteikti darbdaviams galimybę nuo darbo pašalinti skiepytis atsisakančius darbuotojus. Kokios bus tokio sprendimo pasekmės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria išaugusią neteisėtą migraciją per Baltarusiją pripažino hibridine agresija. Rezoliucija konstatuojama, kad organizuoti nelegaliai sieną kertančių užsieniečių iš trečiųjų šalių srautai naudojami padėčiai Lietuvoje destabilizuoti.

Šeštadienį vykstantis „Didysis šeimos gynimo maršas“ sutraukė ne tik tūkstančių paprastų piliečių, bet ir partijų susidomėjimo. Svarstoma, kad maršo organizatoriai, tarp kurių ne vienas nesėkmingai bandė savo laimę rinkimuose, mėgins kurti naują politinę partiją. Agnė Širinskienė teigė, kad tokia partija galėtų tapti valstiečių partnere, tačiau įspėjo maršo vedlius, kad naujo politinio judėjimo kūrimas gali atsisukti prieš juos pačius.

Tradicinių šeimų sąjūdis, šeštadienį organizuojantis „Didįjį šeimos gynimo maršą“, bando įregistruoti savo prekės ženklą. Tačiau pasirodo, kad paraišką registracijai pateikė visai ne renginio organizatoriai. Jie dėl to suglumę, tačiau leistis į kalbas atsisako. Prekių ženklų duomenų bazėje matyti, kad šių metų gegužės 5-ąją paduota paraiška registruoti grafinį prekės ženklą Tradicinių šeimų sąjūdis.

Šeštadienį įvyks Didysis šeimos gynimo maršas, kuriame turėtų susirinkti dešimtis tūkstančių protestuotojų, pasisakančių už tradicinę šeimą ir tradicines vertybes. Paramą maršui išreiškė jau ir ne vienas žinomas politikas, o patys maršo organizatoriai dievagojasi, kad šis renginys netaps pagrindu kurti naują partiją, nors beveik visi organizatoriai anksčiau nesėkmingai bandė laimę žengti į didžiąją politiką.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija nepalaiko partnerių liberalų ir konservatorių siūlymo dėl tiesiogiai renkamo mero statuso. Jos teigimu, meras turi išlaikyti savivaldybės tarybos vadovo galias.

Per pandemiją didelei daliai darbuotojų persikėlus dirbti į namus, Seime iškeltas siūlymas įteisinti darbuotojams galimybę būti nepasiekiamais darbo metu. Vis dėlto, ne visi Seimo nariai skuba ją palaikyti. Dalies parlamentarų manymu, tam visai nereikia Darbo kodekso pataisų, užtektų, kad darbdaviai su darbuotojais susitartų gražiuoju. Socialdemokratas Tomas Bičiūnas Seimui antradienį siūlė tobulinti Darbo kodeksą, bandant aiškiau reglamentuoti nuotolinį darbą.

Nori laisvadienio? Skiepykis nuo COVID-19. Būtent toks grupės valstiečių pasiūlymas antradienį pristatytas Seimui. Siūloma, kad laisvadienius gautų net tie gyventojai, kurie po skiepo jaučiasi gerai. Vis dėlto parlamentarai kritikuoja tokį pasiūlymą, akcentuodami, kad blogai po skiepo besijaučiantys darbuotojai galėtų paprasčiausiai prašyti nedarbingumo.

Daugėjant persirgusių koronavirusu ir plečiantis vakcinacijos apimtims, vis garsiau kalbama apie imuniteto pasą. Ši priemonė Lietuvoje galėtų atsirasti jau balandžio mėnesį ir suteiktų galimybę naudotis dalimi paslaugų, kurios šiuo metu užvertos. Visgi imuniteto paso kritikai tikina, kad ši priemonė tik supriešintų visuomenę ir užsiimtų žmonių rūšiavimu.

Vis dažniau girdimos kalbos apie imuniteto pasą. Premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad imuniteto paso koncepciją tikimasi pristatyti kitą savaitę, kol kas dar diskutuojama dėl kai kurių jo taikymo detalių. Laisvės partija jau mato, kur būtų galima taikyti imuniteto pasą ir teigia, kad tai padėtų sugrįžti į normalų gyvenimą. Kol vieni giria imuniteto paso idėją, kad jį turintys gyventojai galėtų turėti galimybes lankytis renginiuose, keliauti ir grįžti į iki karantino buvusį gyvenimą.

Daugėjant persirgusių koronavirusu gretoms ir plečiantis vakcinacijos apimtims vis garsiau kalbama apie imuniteto pasą. Europos Sąjunga savąjį variantą žada pateikti vasaros pradžioje, o lietuviškas imuniteto pasas gali atsirasti jau šį mėnesį.

Seimo kuluaruose pasklido gandai apie prekybą postais. Seimo narys Arvydas Nekrošius viešai tvirtina, kad socialdemokratai esą palaikys valdančiuosius kontroversiškais klausimais, jei šie palaikys Seimo nario Juliaus Sabatausko dukros kandidatūrą į svarbų postą. Savo ruožtu J. Sabatauskas tai vadina šmeižtu ir sako už dukros kandidatūrą nebalsuosiantis. Ketvirtadienį Seimui pristatyta J. Sabatausko dukros teisininkės Birutės Sabatauskaitės kandidatūra į lygių galimybių kontrolieres.

Ketvirtadienį įtemptą Seimo darbotvarkę aptemdė techniniai trikdžiai. Nemaža dalis Seimo narių prašė posėdį išvis nutraukti, nes, jų žodžiais, darbas primena chaosą. Galiausiai jis nutrauktas. Daliai Seimo narių ketvirtadienį, posėdį vykdant nuotoliniu būdu, nepavyko prisijungti, balsuoti, strigo technika, kai kam neveikė kompiuteriai ar vaizdo kameros.

Stambulo konvencija jau kurį laiką kaitina aistras visuomenėje ir viešojoje erdvėje. Jos šalininkai nori ją ratifikuoti pirmiausia dėl to, kad nuo smurto būtų apgintos moterys. Tačiau konvencijos priešininkai įžvelgia slaptas užmačias ir mano, kad tokiu būdu, pavyzdžiui, bandoma įteisinti keletą lyties apibrėžimų.

Nuo savivaldos rinkimų savivaldybių tarybose pasikeitė 174 nariai, daugiausiai – Vilniuje. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, po 2019 metų kovo 3 dieną vykusių rinkimų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje pasikeitė 14 narių. Daugiau kaip pusė sostinės tarybos narių savivaldos mandato atsisakė po sėkmingų Seimo rinkimų praėjusių metų spalį.

Trys Seimo opozicinės frakcijos trečiadienį apkaltino valdančiuosius diktatu ir paliko plenarinių posėdžių salę. Nesantaika parlamente truko apie pusvalandį. Valdantiesiems atsiprašius, opozicinės frakcijos grįžo toliau dirbti. „Tikrai nuoširdžiai apgailestauju, kad taip atsitiko, atsiprašau už visą šitą nesmagumą, Sugrįžkime prašau į tą stadiją, kada dirbame“, – prasidėjus trečiadienio vakariniam Seimo posėdžiui sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Šiandien sostinės Taryba pritarė Vilniaus mero pavaduotoju skirti Laisvės partijos narį Tomą Gulbiną. Jis pakeitė į Seimą išrinktą buvusį vicemerą, taip pat Laisvės partijos narį, Vytautą Mitalą.  „Dėkoju Tarybai už pritarimą mano kandidatūrai. Vicemero pareigos man visų pirma yra atsakingas įsipareigojimas vilniečiams. Kartu tai bus naujų pokyčių ir profesinių iššūkių pradžia.

Seime patvirtintas dar vienas koronaviruso atvejis, užsikrėtė parlamentaras Jonas Varkalys, kuris penktadienį dalyvavo prisaikdinimo ceremonijoje ir Seimo posėdyje. Konservatorių frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis po susitikimo su Seimo pirmininke teigė, kad Seime bus imamasi papildomų saugumo priemonių, bet Seimo posėdis vyks. Pasak jo, sunku vertinti, kas galėjo turėti artimą kontaktą su J. Varkaliu, nes penktadienį Seimo salėje visi buvo beveik visi naujai išrinkti politikai.

Valdančiajai daugumai priklausanti Laisvės partija į Seimo vicepirmininkus siūlo Vytauto Mitalo kandidatūrą. „V. Mitalo kandidatūra sustiprins Seimo vadovybės darbą, turime nemažai idėjų, kaip skaitmenizuoti Seimo darbą, kaip padaryti jį patogesnį ir atsparesnį įvairioms pandemijoms, pasitelkiant moderniausias technologijas“, – BNS sakė partijos vadovė Aušrinė Armonaitė.

Nuo šeštadienio Lietuvoje įvedus karantiną, vyresnieji vaikai mokysis tik nuotoliniu būdu, pradinukams mokyklos taip pat turės sudaryti galimybę mokytis per nuotolį, nusprendė sostinės savivaldybė. „Sprendimas patvirtintas, kad visų 5–12 klasių vaikai bus mokomi nuotoliniu būdu, išskyrus specialių ugdymosi poreikių turinčius vaikus.

Gatvės, kaip viešosios erdvės: gyvybingos, pritaikytos jose saugiai judėti ir būti, prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės čia įsikūrusiems ir būti vieta, kur pirmiausia pėstieji ir dviratininkai jaučiasi geriausiai. Būtent tokias – ramesnes ir saugesnes – gatves arčiausiai gyvenamųjų namų siekia turėti Vilnius.

Socialiniuose tinkluose imta kalbėti apie tai, kad Vilniuje greitu metu nebeliks troleibusų. Tokį nerimą internautams viešumoje ėmęs sklandyti Savivaldybės ir „Susisiekimo paslaugų“ posėdžio protokolas. Savivaldybė ir jos įmonė kalbas neigia bei sako, kad protokolas buvo interpretuotas neteisingai – troleibusais, vis dėlto, važinėsimės dar kurį laiką.

Kiek daug per paskutines savaites pasimatė, vis dar savo akimis netikiu. Gal ir nenustebino, kad savo politinius oponentus antikonstitucinėmis komisijomis persekioję Seimo valstiečiai inicijavo ir buldozeriu nubalsavo „rimtį“ ir „gerą moralę“ Lukiškių paplūdimyje turintį atstatyti įstatymą, kuris turbūt net neatitinka įstatymo požymių, nes rimti teisės aktai neturėtų būti taikomi individualiems atvejams.

Šeštadienį nuotoliniu būdu surengusi suvažiavimą Laisvės partija patvirtino kandidatų į Seimą sąrašą, dalį vienmandatininkų ir rinkimų programą. Pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvausiančią politinę jėgą į Seimo rinkimus ves jos pirmininkė Seimo narė Aušrinė Armonaitė, antras sąraše – žmogaus teisių aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius, trečia – narkotikų politikos ir priklausomybės ligų ekspertė Morgana Danielė.

Laisvės partijos nariai ir rėmėjai sureitingavo sąrašą rinkimams, jį ves partijos vadovė Aušrinė Armonaitė. „Rinkimų sąraše gausu švietimo, žmogaus teisių ekspertų, nevyriausybininkų ir visuomenininkų bei savo verslą sukūrusių žmonių. Jie kiekvienas veikdami savo srityse puikiai žino, ko pirmiausiai turėtume imtis, kad Lietuvoje užaugtų savarankiška, kūrybinga, laisva ir atsakinga nauja karta“, – partijos pranešime cituojama jos lyderė A. Armonaitė.

Vilniaus miesto savivaldybė parodė pavyzdį kitoms – gegužės pradžioje pristatė 2020–2025 m. priemonių planą, skirtą kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumui visiems Vilniaus miesto vaikams užtikrinti. Savivaldybės skaičiavimais, iš maždaug 69 tūkst. Vilniaus mokinių apie dešimtadalis turi individualių ugdymosi poreikių. Nors Lietuvos visuomenės požiūris po truputį keičiasi, dauguma Lietuvos ugdymo įstaigų tokių vaikų vis dar kratosi.

Vyriausybei leidus savivaldybėms grąžinti nuo sausio pirmosios panaikintas dešiniojo posūkio rodykles, kol kas to nepadarė nė vienas didmiestis, nes centrinė valdžia įvedė papildomus saugiklius.

Vilniaus valdžia dešinįjį posūkį leidžiančias rodykles keliolikoje sostinės sankryžų grąžinti žada vėliausiai kitą savaitę. Kaip BNS sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, Vyriausybei praėjusią savaitę apsisprendus grąžinti vadinamąsias žaliąsias rodykles, Susisiekimo ministerija dar nėra galutinai baigusi derinti taisyklių, nustatančių, kaip turi veikti šviesoforai. „Rodykles grąžinsime šios savaitės antrojoje pusėje arba kitą savaitę.

Lentelių su žaliomis rodyklėmis pašalinimas kartu su kitais infrastruktūriniais darbais Vilniaus miesto savivaldybei kainavo apie 103 tūkst. eurų. Savivaldybė tikina, kad dalies žalių rodyklių grąžinimas „nebus brangus“, tačiau tikslesnės sumos nepateikia. „Naujų žalių lentelių klausimas nebus brangus, svarbiausia, kad jis būtų greitas ir gerai iškomunikuotas“, – žurnalistams antradienį kalbėjo Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

Vilniaus gatvėse tebesitęsiant chaosui dėl nuo Naujųjų panaikintų lentelių su žaliomis rodyklėmis, Vilniaus vicemeras ir automobilių rinkos ekspertas kelia klausimą, kodėl Susisiekimo ministerija apskritai ryžosi įgyvendinti tokį sprendimą. Ministerija pokyčius grindžia prieš kelerius metus atliktu eismo tyrimu, tačiau specialistai akcentuoja, kad tyrime net nenurodoma, kiek eismo įvykių sukelta būtent dėl neatsargaus posūkio į dešinę.

Kilus sąmyšiui ir gatvėse susiformavus spūstims ir dėl to, kad nuo Naujųjų pašalintos žaliosios rodyklės prie šviesoforų, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako,  kad metams rodykles būtų galima sugrąžinti.  Tačiau, ar tai išspręstų problemą ir kodėl per 5 metus, kurie buvo duoti šiam nuėmimui, savivaldybė galiausiai susidūrė su nesklandumais, kalbėjome su sostinės vicemeru Vytautu Mitalu.