vytautas landsbergis
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis (g. 1932 m. spalio 18 d. Kaune) – Lietuvos politikas, Seimo narys (1992–2004 m.) visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas.
Žymus Lietuvos politikas, laikomas vienu svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lyderių. Jis buvo Lietuvos Sąjūdžio, judėjimo, siekusio išlaisvinti Lietuvą iš Sovietų Sąjungos, pirmininkas. Po 1990 m. kovo 11 d. nepriklausomybės atkūrimo Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininku, faktiškai vadovavęs šaliai pereinamuoju laikotarpiu.
Jo lyderystė buvo itin svarbi per 1991 m. sausio įvykius, kai Lietuva gynė savo nepriklausomybę. Landsbergis laikomas reikšminga asmenybe Lietuvos politikoje ir kultūroje, palikęs didelį pėdsaką šalies istorijoje.
Vytautas Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
Minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis teigė, kad Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną.
„Jau 1990-ieji buvo lemiamas laikas, kai pavergtos tautos ir atkuriamos demokratijos kilo atsikratyti komunizmo diktatūrų, ypač didžiosios. Europoje įsisenėjusi ir pagrindinė nelaimė buvo raudonoji imperija – SSRS.
Čmilytė-Nielsen: palaikyčiau sprendimą, jei vadovo statusas būtų suteiktas V. Landsbergiui
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad būtų prasminga grįžti prie svarstymų suteikti valstybės vadovo statusą Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui.
Interviu Žinių radijui ji pabrėžė, kad šis klausimas itin svarbus Lietuvai trečiadienį minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį.
„Manau, kad tikrai būtų prasminga grįžti prie statuso klausimo, juolab kad turime tokias simbolines datas.
V. Landsbergis: reikėtų įsteigti instituciją, kuri tirtų Sausio 13-osios įvykius
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pasigenda atskiros institucijos, kuri tirtų Sausio 13-osios įvykius.
„Nėra jokios specialios institucijos, kuri viską nagrinėtų, klasifikuotų ir išryškintų klausimus, į kuriuos dar neatsakyta, taip pat apklaustų liudininkus, kurių dar iki šiol nepasiklausė niekas (...). Manau, geriausia, kad būtų įsteigta speciali institucija – Sausio 13-osios agresijos, galbūt, ir sąmokslo, tyrimo institutas“, – lrt radijui tr...
Vytautas Landsbergis praėjus 30 metų po Sausio 13-osios: prabilo apie slaptą tunelį ir rankose vos nesprogusį pistoletą
Šiemet minimas Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetis. Prieš trisdešimt metų tūkstančiai lietuvių stojo ginti Lietuvos nepriklausomybės. Savo akimis įvykius stebėjęs profesorius, Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis dalijasi prisiminimais ir pasakoja apie niekam anksčiau dar negirdėtus faktus: tunelį iš Seimo į Nerį ir rankose vos nesprogusį pistoletą.
Parlamentą gynę savanoriai turėjo slaptą planą B: apie jį papasakojo tik dabar
Iš Sovietų Sąjungos okupacijos besivaduojančiai Lietuvai 1991-ųjų metų sausio 8-ąją buvo iškilęs didžiulis pavojus. TV3 televizijos laidoje „Karštai su tv3.lt“ atskleistos mažai viešintos, tačiau neįtikėtinai svarbios detalės, lėmusios mūsų tolimesnį kelią laisvės link.
1991-aisiais Aukščiausioje Taryboje veikė apsaugos skyrius, kurį sudarė jauni, fiziškai stiprūs ir laisvoje Lietuvoje trokštantys gyventi vyrai.
Seimas pritarė Laisvės gynėjų rezoliucijai, kurioje minimas ir Vytautas Landsbergis
Prieš pat balsavimą Seime iniciatoriai skubėjo pakeisti rezoliuciją „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“, kurioje minimas tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir profesorius Vytautas Landsbergis.
Parlamentarai rado vieningą sutarimą ir Seimo vakarinėje darbotvarkėje vieningai balsavo „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ rezoliucijos.
Vytautas Landsbergis sureagavo į kritiką dėl rezoliucijos: „Vargšė mūsų Lietuva“
Profesorius Vytautas Landsbergis savo socialinių tinklų paskyroje pasidalino įrašu, kuriame išreiškia užuojautą parlamentarui Emanueliui Zingeriui dėl Seime kilusių ginčų apie rezoliucijos „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektą.
Karbauskis: Seimo prioritetai virsta į patyčias iš Lietuvos žmonių
Nežinau, ar tai, kas pastarosiomis dienomis vyksta Seime, yra gerai suplanuota akcija nukreipti dėmesį nuo rimtų problemų valstybėje, ar tikrasis šio Seimo daugumos prioritetų valstybėje totalus nesuvokimas, kuris virsta į atviras patyčias iš Lietuvos žmonių.
Ar Vytautas Landsbergis gali būti pripažintas valstybės vadovu? Zingeris – to planuose nėra
Seimo teisės aktų projektų registracijos sistemoje įregistruotas konservatoriaus Emanuelio Zingerio parengtos rezoliucijos „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektas. Joje minimas ir profesorius Vytautas Landsbergis, kaip tuometinis vadovas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas.
Buvę šalies vadovai kreipėsi į gyventojus: siunčia svarbų prašymą
Buvę Lietuvos vadovai Vytautas Landsbergis, Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė kreipėsi į visuomenę.
Specialiame reportaže buvę vadovai ragina gyventojus likti namuose ir taip apsisaugoti nuo koronavirusinės infekcijos grėsmės.
„Mieli Lietuvos žmonės, taip, kaip kreipiausi į jus prieš 30 metų sausio 13-ąją, kai ginkluotas priešas tyčiojosi ir norėjo mūsų pražūties.
REKLAMA
REKLAMA
Vytautas Landsbergis apie koronavirusą: „Tas išmėginimas dar ateina – dar ne kulminacija“
Profesorius Vytautas Landsbergis kalbėdamas apie koronavirusą sako, kad išmėginimas Lietuvai dar tik ateina – dar ne kulminacija. Jis kritikavo, kad dabartinė valdžia ne viską padarė, kad pasiruoštų antrajai bangai.
„Sako, kad valdžia kai ko nepadarė, nepasiruošė šiai naujai bangai. Tegul ten jie tarpusavyje aiškinasi ir daro, ką gali, kad kuo lengviau praeitume tą išmėginimą.
88-ąją sukaktį minintis Vytautas Landsbergis tarė jautrius žodžius: „Kai manęs jau nebus – prižiūrėkit“
Šiandien profesorius Vytautas Landsbergis mini 88-ąją sukaktį. Šia proga jis sulaukė gausių sveikinimų. „Ąžuoliuko“ choras sveikino profesorių V. Landsbergį prie jo namų, linkėjo ilgų metų ir daug sveikatos. O profesorius tarė jautrius žodžius.
„Mielieji žmonės gal prieš aštuonerius ar kiek metų man pasodino šitą ąžuolą. Jums įpareigojimas, kai manęs jau nebus – prižiūrėkit, kad neateitų jokie tvarkytojai medžio kirsti.
Vakarienėje su Macronu dalyvavusi TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė – apie tai, kas paliko didžiausią įspūdį
Pirmadienio vakarą į Lietuvą pirmąkart atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo žmona Brigitte. Po oficialių susitikimų, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė pakvietė E. Macroną ir jo žmoną šventinės vakarienės į Valdovų rūmus, kurios nepraleido ir kiti garbūs svečiai.
Iš viso vakarienėje dalyvavo 150 kviestinių svečių, tarp kurių – ir TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, kuri tv3.lt atpasakojo savo įspūdžius.
Landsbergis apie Macrono poziciją dėl Rusijos: valstybių vadovai iki tokio lygio nusileisti neturėtų
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vizito metu Lietuvoje įvardindamas strateginio dialogo su Rusija ypatybes paminėjo pagarbą ir skaidrumą. Tokį jo pasisakymą įvertino vienas garsiausių Lietuvos politikų, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, kuris teigė, kad iki tokio lygio valstybių vadovai nusileisti nereikėtų.
Landsbergis: „Lietuva yra kliūtis, erzinanti rakštis, tai – grėsminga"
Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis teigė, kad išsivadavusi iš sovietinės imperijos Lietuva neša laisvės idėją visiems aplinkiniams kraštams, o tam pritarimo iš Vakarų trūksta. Profesorius teigė, kad prisiminti, ką išgyvenome prieš trisdešimt metų yra itin svarbu, ypač Baltarusijos įvykių kontekste.
Landsbergis pasmerkė įvykius Baltarusijoje: tai – Putino katastrofa
Profesoriaus Vytauto Landsbergio nuomone, įvykiais Baltarusijoje pasakytas griežtas „ne“ šalies aneksijai ir bendros valstybės su Rusija sukūrimui. Pasak pirmojo atkurto Lietuvos valstybės vadovo, įvykiai Baltarusijoje bus įrašyti į istorijos puslapius.
Taip profesorius V. Landsbergis kalbėjo pirmą kartą surengtoje Konstantino Kalinausko konferencijoje, skirtoje aptarti įvykius kaimyninėje valstybėje.
„Baltarusijoje vyksta orumo revoliucija.
Nausėda: ES yra apsisprendusi taikyti sankcijas Baltarusijos pareigūnams
Po nuotolinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Europos Sąjunga yra apsisprendusi taikyti tikslines sankcijas Baltarusijos pareigūnams. Pasak prezidento, sankcijos bus taikomos artimiausioje ateityje.
„Buvo kalbėta ir apie sankcijas.
Vytautas Landsbergis apie prastus jo ir anūko reitingus: prieš mane metais leidžiami bjaurūs gandai
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos patriarchas, profesorius Vytautas Landsbergis mano, kad jau metų metus prieš jį sąmoningai skleidžiama negatyvi informacija, todėl visuomenė jį vertina nepalankiai. Tačiau jau daug metų iš politikos pasitraukęs V. Landsbergis nei savo nepopuliarumo, nei krintančių partijos reitingų ir jo anūko Gabrieliaus Landsbergio populiarumo nesureikšmina.
Vytautas Landsbergis apie Astravo AE ir Baltarusiją: Europa irgi yra pataikautoja
Vos už poros savaičių bus paleista Astravo elektrinė, tikina „Rosatom“ atstovai. Siekiant užkirsti tam kelią, Lietuvoje rengiamos protesto akcijos. Tačiau ar jau nepražiopsojom laiko ir dar galim ką pakeisti?
Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir profesorius Vytautas Landsbergis.
„Rosatomo“ atstovas pareiškė, kad Astravas bus paleistas jau rugpjūčio pradžioje, vos už kelių savaičių.
Vytautas Landsbergis apie Atravo AE grėsmę: negalime būti naivūs ir puskvailiai
Pagrindinis klausimas: priešintis ar nuolankiai atsigulti po Astravu? Ir į jį dar nėra atsakyta. Imituojamas priešinimasis, bet veiksmų nėra. Neva kažką suerzinsim, nepatiks kažkam, – taip į Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus šeštadienį kreipėsi profesorius Vytautas Landsbergis.
Žemiau pateikiame visą jo kalbą.
Paprastai, žmogus nelabai gerai jaučiasi, kai aplink jį ar už jo yra pavojus, su kuriuo jis nelabai gali susitvarkyti.
Landsbergio kritika Latvijai: išduoti Lietuvą yra tokia duobė, iš kurios latviai niekada neišlips
Profesorius Vytautas Landsbergis kritiškai vertina Baltijos šalių susitarimą dėl Astravo atominės elektrinės. Tai, ką Latvijos užsienio reikalų ministras pavadino kompromisu, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas įvardija kaip Lietuvos kapituliaciją. V. Landsbergis negaili aštrių žodžių Latvijos valdžiai, kuri, anot profesoriaus, išduoda Lietuvą.
Vytautas Landsbergis pasigedo Nausėdos dėmesio Astravui: reikia didesnės pasipriešinimo valios
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis pirmajame prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime pasigedo didesnio dėmesio Astravo atominei elektrinei (AE). Jo teigimu, šalies vadovas, kartu su Seimu ir Vyriausybe, turėtų demonstruoti didesnę pasipriešinimo valią.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seime ketvirtadienį skaitė savo pirmąjį metinį pranešimą.
Landsbergis: į Rusiją grįžta raudonasis fašizmas
Lietuvoje minint 80-ąsias sovietinės okupacijos metines, Kremliaus koridoriuose kelią skinasi įstatymas, kuris pateisintų sovietų ir nacių pasirašytą paktą, lėmusį, kad mūsų šalis 50 metų pateko į Sovietų Sąjungos rankas. Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis tikina, kad į Rusiją grįžta „raudonasis fašizmas“, Dūmos veiksmai Kremlių pastato į vieną eilę su Hitleriu, o Vakarai vargu ar susivokia, su kokia valstybe turi reikalų.
Pirmą kartą Landsbergis gimtadienį sutinka be mamos: „Vienatvė tarsi padeda su ja būti“
Pirmadienį 58-tą gimtadienį švenčiantis poetas, teatro ir kino režisierius, vaikų rašytojas Vytautas V. Landsbergis atviras: šios dienos jis pernelyg nesureikšmina, tačiau šiemet gimtadienis kitoks – pirmą kartą jis minimas be šiais metais Anapilin išėjusios mamos Gražinos.
Poetas neslepia, kad jaunystėje norėjosi ir didesnės šventės, ir dovanų, ir tortų, tačiau su metais vertingesnis tapo buvimas su savimi:
„Gimtadienis – tai tokia diena, kurią mėgstu praleisti vienas.
Landsbergis apie atominę elektrinę: norima priversti Lietuvą gultis po Astravu
Baltarusija paskelbė, kad į Astravo atominę elektrinę atgabenta pirmoji branduolinio kuro siunta. Tai neramina „Sąjūdžio prieš Astravą“ kūrėjus, kurie mano, kad netrukus įvyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime, Lietuvai nesugebėjus pasipriešinti, bus įtvirtinta Baltarusijos teisė turėti ir eksplotuoti Astravo atominę elektrinę.
Ekspertai tikina, kad Astravo atominė elektrinė bus atidaryta jau netrukus.
Landsbergis apie Astravą: laukia nežmoniškas spaudimas ir papirkimai
Prieš kelis mėnesius susikūrusio sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę atstovai trečiadienį spaudos konferencijoje kritikavo šalies prezidentą Gitaną Nausėdą ir visą Lietuvos valdžią dėl nepakankamai aštrios politikos Baltarusijos atžvilgiu. Politikų ir ekspertų nuomone Lietuva privalo išstoti iš Vienos konvencijos, nes civilinės branduolinės žalos atlyginimo likdama ten negaus.
Atsisveikinimas su Gražina Ručyte-Landsbiergiene: profesorius iš žmonos lūpų išgirdo paskutinę užduotį
Ketvirtadienį Vilniaus kompozitorių namuose Landsbergių šeima, aukšti valstybės pareigūnai ir moters bičiuliai atsisveikina su Gražina Ručyte-Landsbergiene. Viešam sudie atėjęs profesorius Vytautas Landsbergis, sako, iš žmonos spėjęs išgirdęs paskutinę jam užduotį. Pagerbti ponią Gražiną atvykusi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuvai tenka atsisveikinti su simboliniu vienu iš laisvos valstybės kelrodžių.
„Aš gimiau nuoga.
Laiko mašina atgal į praeitį: politinės intrigos, apraizgiusios Kovo 11-ąją
Istorinė 1990-ųjų Kovo 11-oji ir tos dienos kulminacija – atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Taip Lietuva atsikrato penkis dešimtmečius ją slėgusios okupacinės naštos ir tampa pirmąja šalimi, pradėjusia griauti Sovietų Sąjungą.
Anot istoriko Algimanto Kasparavičiaus, Lietuvai Kovo 11-oji – ne tik Nepriklausomybės atkūrimo, bet ir istorinės misijos diena.
„1990 m. Kovo 11 d. iš esmės tuometinei Sovietų sąjungai reiškė, aš manau, geopolitinę katastrofą.
Vytautas V. Landsbergis apie paskutines mamos dienas: „Ji buvo labai silpna“
Eidama 91-uosius metus anapilin iškeliavo visuomenės veikėja, pianistė, pedagogė, Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė.
Dar visai neseniai sausio mėnesį moteris kartu su šeima paminėjo garbingą devyniasdešimties metų jubiliejų. Tačiau Kovo 11-osios išvakarėse moters gyvybė užgeso. Sūnus rašytojas, poetas Vytautas V. Landsbergis, išaušus Kovo 11-osios rytui, pasidalijo keliomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotos širdžiai artimos šeimos akimirkos.
Artimieji pranešė, kada bus galima atsisveikinti su Gražina Ručyte-Landsbergiene
Eidama 91-uosius metus antradienį mirė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė. Šią žinią savo socialinė paskyroje pasidalijo paskelbė jos sūnus Vytautas V. Landsbergis. Trečiadienį paaiškėjo, kur ir kada bus galima atsisveikinti su G. Ručyte-Landsbergiene.
G. Ručytės-Landsbergienės artimieji išplatintame pranešime skelbia, kad kovo 11-ąja su velione atsisveikins artimieji.
Pirmieji Lietuvos ministrai: gyvenome nežinioje, ar įveiksime imperiją
Prieš trisdešimt metų septyniolika skirtingo amžiaus ir patirčių vyrų, vadovaujami pirmosios Lietuvos premjerės moters, suformavo pirmąją nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę. Kremliaus spaudimas, ekonominė blokada, gyventojų nepasitenkinimas ir viską gaubianti nežinia – turbūt nė vienai po to dirbusiai vyriausybei neteko patirti tiek iššūkių, kiek jiems, mena tuometiniai ministrai.
Dėl netekties ceremonijoje nedalyvavęs Landsbergis perdavė žinią Lietuvai
Lietuva prieš 30 metų paskelbusi nepriklausomybę atsiėmė pasirinkimo laisvę ne tik sau, bet ir kitiems, ir šis Lietuvos kvietimas – laisvę visiems – išlieka aktualus ir toliau, sako pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.
„Padarėm. Prieš 30 metų kažkas atsitiko. Pasaulio užkampy Lietuvoj gimė ir veikė gyvenimo, padoresnio gyvenimo troškimo Sąjūdis. Pražydo mažytė laisvės gėlė.
Šventinėje kalboje Nausėda išreiškė užuojautą Landsbergiui
Prisimenant 1990-ųjų kovo 11-ąją, dažniausiai prisimename vienybę, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
„Mes turėjome vieną idėją, vieną troškimą, Sąjūdžio dvasią, apie kurią sukosi visa Lietuva. Vienybė buvo ta jėga, kuri suskaldė imperiją“, – trečiadienį per Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremoniją sakė jis.
Anot jo, ir Nepriklausomybės Akto signatarai buvo labai skirtingi žmonės, su skirtingomis patirtimis, skirtingais požiūriais, tačiau juos vienijo idėja – nepriklausoma Lietuva.
Vytautas V. Landsbergis pasidalijo jautriomis tėvo eilėmis: „Dar kartu“
Eidama 91-uosius metus antradienį mirė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė. Šią žinią savo feisbuko paskyroje pasidalijo jos sūnus Vytautas V. Landsbergis.
„Iškeliavo mama, ramiai, taikoje. Kai dar galėjo kalbėti prieš porą savaičių, pasakė, kad yra labai dėkinga Dievui, nes viską padariusi, ką planavo ir norėjo. Ilsėkis, geroji mano“, – rašė sūnus.
Kaip atsirado Kovo 11-osios aktas? Teko ginčytis dėl kiekvieno žodžio
Daugelis Lietuvos gyventojų matė dokumentą, kuriuo prieš lygiai 30 metų atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė – Kovo 11-osios aktą. Tačiau nedaugelis žino, kaip ir kada užgimė dokumento tekstas, kokie sunkumai kilo jo rengėjams, kaip deputatams teko ginčytis dėl kiekvieno žodžio dokumente ir kad Akto versijos yra net dvi. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su Kovo 11-osios akto kūrimo ir pasirašymo užkulisiais.
Maskvos desantą atrėmęs Artūras Paulauskas – apie Vytauto Landsbergio akibrokštą
Artūras Paulauskas suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos valstybės atkūrimo procese. Prieš tris dešimtmečius jis dirbo Lietuvos Respublikos prokuratūroje ir buvo teisinės sistemos kūrėjas. Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis jo kortą išmetė kaip akibrokštą prieš Maskvos prokurorų desantą, kurį surėmę pečius atlaikė.
Signatarams šalies vadovas dėkojo už galimybę rašyti savo, o ne svetimos šalies istoriją
Šalies vadovas Gitanas Nausėda signatarams, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviams dėkojo už galimybę rašyti savo, o ne svetimos šalies istoriją.
„Galbūt jus daug kas protino neskubėti, bandė atšaldyti, bet jūs nelūkuriavote. Laisvės keliu žengėte priekyje, žinodami, kad priklausote nebe sau, už jūsų stovi tauta – jos praeitis, dabartis ir ateitis“, – sakė prezidentas šventiniuose pusryčiuose, į kuriuos antradienį buvo pakviesti signatarai, sąjūdiečiai.
Nuo mokslininko iki premjero, o tada – į verslą: kaip susiklostė Aleksandro Abišalos gyvenimas
Išsvajotą mokslininko karjerą kuriantis Lietuvos valstybei Aleksandras Abišala laikinai iškeitė į politiko kelią, galiausiai trumpam tapo Lietuvos premjeru, tačiau neslepia, kad politika niekada nebuvo jo pašaukimas. Sudėtingu ir įtemptu Lietuvai metu ministru pirmininku tapęs A. Abišala prisimena, su kokiais iššūkiais jam teko dorotis – tai ir iš visų pusių tvyrojęs spaudimas, ir pinigų stygius valstybėje, ir dalies gyventojų nepasitenkinimas.
Mylimas ir nekenčiamas Algirdas Brazauskas: kodėl jis nenorėjo būti prezidentu
Algirdas Mykolas Brazauskas buvo, o ir liko tas žmogus, kurį vieni aistringai mylėjo, o kiti – taip pat aistringai nekentė. Tai žmogus, kuris savyje suderino komunistinę praeitį, lyderystę nepriklausomoje Lietuvoje ir gebėjimą laviruoti tiek politikoje, tiek gyvenime. A. Brazauskas gyveno dvejose epochose ir Lietuvai vadovo būdamas komunistų partijos lyderiu ir nepriklausomos Lietuvos prezidentu.
Vagnorius apie tuos, kurie priešinosi Lietuvos nepriklausomybei: viskas įvyko per stebuklą
Pirmą kartą už Vyriausybės vairo Gediminas Vagnorius stojo 1991 metais, kai jam tebuvo 33-eji. Iki šiol už jį nebuvo jaunesnio ministro pirmininko, kuriam, žinoma, teko dirbti ypač sudėtingomis sąlygomis – Lietuvai paskelbus apie savo nepriklausomybę ir bandant tapti visapusiškai savarankiška. Buvęs premjeras pripažįsta, kad į politiką įžengė chaoso metu, kai teko dorotis ne tik su ekonominėmis blokadomis, sovietinėmis provokacijomis, bet ir nežinia, kaip klostysis Lietuvos ateitis.
„The Roop“ narys buriasi, kad Kovo 11-osios šventė įvyktų: tai laisvės gimtadienis
Dėl koronaviruso grėsmės Seimo valdybai atšaukus Kovo 11-osios trisdešimtmečio šventės minėjimą Seime bei paskelbus rekomendacijas neorganizuoti masinių renginių, žymūs Lietuvos visuomenės žmonės – prof. Vytautas Landsbergis, Beata Nicholson, Gabrielė Martirosian, grupė The Roop, prof.
Vytautas Landsbergis: Lietuva tinkamai įvertino Jazovo atsakomybę už sovietų agresiją
Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad Lietuva tinkamai įvertino antradienį mirusio buvusio sovietų gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo atsakomybę už sovietų agresiją 1991 metais, nors procesas ir užtruko labai ilgai.
„Galų gale beveik tinkamai, jis yra ir kaltinamasis, ir teisiamas, ir buvo nuteistas. Tai užtruko nepaprastai ilgai. Vis dėlto galų gale tai buvo padaryta,“ – BNS antradienį sakė V. Landsbergis.
Landsbergis kviečia puoselėti Baltijos kelio pamokas, priešintis Astravo elektrinei
Pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis valstybės atkūrimo 102-ąsias metines švenčiančius Lietuvos žmones kviečia prisiminti ir puoselėti Baltijos kelio pamokas bei priešintis Baltarusijoje, šalia Lietuvos sienos, statomai Astravo atominei elektrinei.
Baltarusijos aktyvistai: Lietuva privalo tęsti kovą su Astravo AE
Baltarusijos opozicionieriai ir aktyvistai Lietuvos pašonėje statomą Astravo atominę elektrinę (AE) vadina Rusijos branduoline bomba, galinčia pakartoti Černobylio katastrofą. Pasak jų, Lietuva privalo nesustoti priešintis atominei jėgainei.
Baltarusijos krikščionių demokratų atstovas Pavelas Severinecas įsitikinęs, kad jo šalyje statomą jėgainė yra Kremliaus karinis projektas, be kita ko, skirtas sutrukdyti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su Europa.
Vytautas Landsbergis apie anapilin iškeliavusį Gudavičių: jam rūpėjo, kad Lietuva geriau suvoktų save
Buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad istorikas profesorius Edvardas Gudavičius rūpinosi, jog Lietuva geriau suvoktų save, o jo žinios ir idėjos buvo labai vertingos atkuriant nepriklausomybę.
„Aš atsimenu žmogų, atsimenu pokalbius su juo, jo įžvalgas, kurios buvo to turinio, kad Lietuva save suvoktų geriau, teisingiau, ieškotų geresnių kelių sau ir savo žmonėms. Tas jam tikrai rūpėjo“, – BNS pirmadienį sakė V. Landsbergis.
„Baisiai gaila.
Landsbergis apie Astravą: guostis, kad dar nežuvome – naivu
Vytautas Landsbergis tvirtina, kad Astravo atominės elektrinės (AE) statyba prie pat Vilniaus yra pasityčiojimas iš Lietuvos. Profesoriaus nuomone, šalis toliau turi aktyviai priešintis elektrinei, tačiau šalies valdžia turėtų pasiruošti ir blogiausiam scenarijui.
Vytautas Landsbergis apie šiandieninę Lietuvą: turėtume prasmegti iš gėdos
Nuo baisiosios nakties, kai Vilniuje liejosi nekaltų, bet laisvės nuo Maskvos ištroškusių lietuvių kraujas, prabėgo jau 29-eri metai. Taigi šiandien jau 29-ą kartą Lietuva pagerbia Sausio 13-osios didvyrius: žvakelėmis, prisiminimais ir viltimi, kad stoti prieš tankus niekada nebeprireiks. Laisvės gynėjai šią dieną prisimena ir su ašaromis, ir pakylėta dvasia, nes tokios tautos vienybės, jų žodžiais, daugiau patirti neteko ir galbūt nebeteks.
Profesorius Vitkus: Sausio 13-ąją ligoninė tapo karo lauku
Sausio 13-osios dalyviai tragiškų įvykių prisiminimais dalytis nelinkę. Nes jiems tai įvyko ne prieš kelis dešimtmečius, o lyg vakar. Šį vakarą TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ pokalbis su tais, kurie iškovojo mums laisvę – Rimantu Olšinsku, Kęstučiu Vitkumi, Nijole Oželyte ir Algiu Šalkausku.
Vytautas Landsbergis: Lietuva negali kapituliuoti
Stiprėjant revanšistinėms nuotaikoms Rusijoje, Lietuva turi išsaugoti laisvės dvasią ir neprarasti valios gintis, sako pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis.
„Jūs įkūnijate tą dvasią, kuri nelinkusi kapituliuoti ir žlugti. Palaikykite ją, neškite ją per Lietuvą, per visus gyventojų sluoksnius ir ypatingai – jaunimui. Lietuva negali kapituliuoti“, – Seime susirinkusiems 1991-ųjų sausio Laisvės gynėjams sakė V. Landsbergis.
Vytautas Landsbergis sureagavo į Skvernelio žodžius apie „antivalstybinius“ konservatorius
Premjero Sauliaus Skvernelio žodžiai, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra antivalstybinė partija, nustebino partijos patriarchą ir pirmąjį nepriklausomos Lietuvos vadovą profesorių Vytautą Landsbergį. Pastarasis pastebi, kad premjerui buvo išties nelengvi metai, todėl neatmeta galimybės, kad S. Skvernelį gali kamuoti psichologinės problemos.
„O šiaip mes nuo Sąjūdžio laikų žinome, kad, kas kritikuoja valdžią, tas yra liaudies priešas.
