Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis (g. 1932 m. spalio 18 d. Kaune) – Lietuvos politikas, Seimo narys (1992–2004 m.) visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas.
Žymus Lietuvos politikas, laikomas vienu svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lyderių. Jis buvo Lietuvos Sąjūdžio, judėjimo, siekusio išlaisvinti Lietuvą iš Sovietų Sąjungos, pirmininkas. Po 1990 m. kovo 11 d. nepriklausomybės atkūrimo Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininku, faktiškai vadovavęs šaliai pereinamuoju laikotarpiu.
Jo lyderystė buvo itin svarbi per 1991 m. sausio įvykius, kai Lietuva gynė savo nepriklausomybę. Landsbergis laikomas reikšminga asmenybe Lietuvos politikoje ir kultūroje, palikęs didelį pėdsaką šalies istorijoje.
Seimas kreivų veidrodžių karalystėje užsiima socialine rūpyba
Kai kurie buvę parlamentarai per ketverius metus įpratę prie privilegijų dabar parlamento nebeatskiria nuo socialinės rūpybos centro, rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Jo teigimu, tuo galima įsitikinti pažvelgus į Seimo kanceliarijai priklausančių Seimo nariams apgyvendinti skirtų viešbučių sostinėje gyventojų sąrašus. L.Giros gatvėje esančiame Seimo viešbutyje vis dar glaudžiasi buvusios parlamentarės Ona Babonienė ir Janė Narvilienė.
V. Landsbergis ragina "laikytis ir laikyti Lietuvą"
Buvęs konservatorių lyderis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis ragina "laikytis Lietuvos ir laikyti Lietuvą". Tai buvęs Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis sakė penktadienį per Valstybės atkūrimo dienos minėjimą prie Signatarų namų Vilniuje, kur prieš 89-erius metus Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. "Lietuviai yra tie, kurie tiki, kad šita žemė prie Neries, Nemuno ir Baltijos gali būti graži ir teisinga.
Dauguma Lietuvos europarlamentarų pasmerkė CŽV skrydžius Europos šalyse
Septyni iš dvylikos Lietuvai atstovaujančių Europos Parlamento (EP) narių trečiadienį pritarė ataskaitai, kurioje smerkiamas slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalinių gabenimas, o Europos šalių vyriausybės ir slaptosios tarnybos kaltinamos tuo, kad taikstėsi su tokia praktika ir ją nuslėpė.Vašingtonas pripažįsta slaptą įtariamųjų teroristų perdavimą trečiosioms šalims, bet neigia, kad juos kankino ar perdavė toms šalims, kuriose jie buvo kankinami.
REKLAMA
REKLAMA
Vytautas Landsbergis: Su lenkais nekovoju
Su Vytautu Landsbergiu Briuselyje kalbėjosi Konradas Niklewiczius. Konradas Niklewiczius: Prieš kelias dienas leidinyje „Gazeta“ pasirodė interviu su žinomu lietuvių publicistu Rimvydu Valatka. Tame pokalbyje nuskambėjo kaltinimas, kad jūsų konservatorių partija artėjančiuose savivaldybių rinkimuose nori pasiekti „istorinę pergalę“ prieš lenkus, atstovaujamus Lenkų Rinkimų Akcijos.
J.Maskvytis giminaičio kaltinamas neatsargiai "žaidęs" su ginklais
Iš Pakaunės maišto iniciatoriaus Jono Maskvyčio giminaičio lūpų nuskambėjo kaltinimai pastarajam dėl neatsargių "žaidimų" su ginklais, kurie ir pakurstė Pakaunės maištą 1993-aisiais.Tai trečiadienį laikinajai Seimo komisijai, tiriančiai buvusio savanorio ir saugumo pareigūno Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes 1997-siais, liudijo buvęs J.Abromavičiaus bendražygis ir tuometinis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Kauno apskrities rinktinės vado pavaduotojas Jonas Juodis.
Reitingų lentelėse pirmųjų pozicijų neužleidžia prezidentas
Reitingų lentelėse pirmųjų pozicijų neužleidžia prezidentas Valdas Adamkus, ženkliai lenkdamas artimiausius konkurentus. Prezidentą kaip geriausiai jų interesams atstovaujantį politiką nurodo 21,9 proc. respondentų, rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" vasario 1-4 dienomis atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Prezidento populiarumas per mėnesį nukrito 3,5 proc. punkto - sausį kaip geriausiai jų interesams atstovaujantį politiką nurodė 25,4 proc. apklaustųjų.
REKLAMA
REKLAMA
Apklausa: G. Kirkilas sparčiai vejasi V. Adamkų
Sausį šalies gyventojai palankiausiai vertino Prezidentą Valdą Adamkų, tačiau jį sparčiai vejasi Premjeras Gediminas Kirkilas.Kaip rašo „Respublika“, šalies vadovą 73 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių įvardijo populiariausiu visuomenės lyderiu. Premjerą palankiai vertina 66 proc. respondentų.G. Kirkilas pirmą kartą visuomenės lyderių populiarumo rikiuotėje pakilo į antrą vietą.Trečiąją vietą užima Europos Komisijos komisarė Dalia Grybauskaitė. Jos veiklą teigiamai vertina 65 proc.
V. Landsbergis ir R. Valatka prognozuoja 2007-ųjų politinį gyvenimą
LTV2 laidoje „Savaitė atgarsiai“ savo prognozes ir viltis papasakojo vienas labiausiai patyrusių ir dažnai labai taikliai įvardijančių politinius procesus Lietuvos politikų europarlamentaras Vytautas Landsbergis bei vienas įžvalgiausių Lietuvos politinio gyvenimo stebėtojų „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka. R. Valatka: „G. Kirkilas, matyt, tikrai turės progų atsistatydinti – bent kartą–du per mėnesį“ - 2007 m. įvyks savivaldos rinkimai.
Konservatoriai įvardijo "keletą demagoginių formulių"
Pirmadienį Tėvynės sąjungos Partijos politikos komitetas išplatino pareiškimą „Dėl propagandinės kovos prieš Tėvynės sąjungą“.Pareiškime TS įvardija, kad į VSD vadovų gynimo frontą, kuris naudojamas rinkiminiams puolimams prieš Tėvynės, įeina ir LSDP frakcija Seime. Anot pareiškimo, frontas naudoja keletą demagoginių formulių.
REKLAMA
REKLAMA
Liudytojai nesieja J.Abromavičiaus žūties ir savanorių maišto
Laikinoji Seimo komisija, kuri tiria buvusio savanorio ir Valstybės saugumo departamento pareigūno Juro Abromavičiaus žūties prieš dešimtmetį aplinkybes, išklausė dar dviejų liudytojų, kurie šio nužudymo nesieja su savanorių maištu 1993-aisiais. Trečiadienį komisijai liudijęs buvęs parlamentaras Nikolajus Medvedevas, kuris vadovavo savanorių maištą Pakaunės miškuose tyrusiai Seimo komisijai, J.Abromavičiaus žūtį netiesiogiai siejo su ginklų kontrabanda.
Lauko pajėgų vadas: J. Abromavičius maištininkus ragino grįžti
Laikinajai Seimo komisijai liudijęs generolas Arvydas Pocius pareiškė, kad Juras Abromavičius ragino iš Pakaunės miškų grįžusius savanorius grįžti atgal. J. Abromavičiaus žūties aplinkybes tirianti Seimo komisija nagrinėja ir 1993 m. vykusią savanorių nepaklusnumo akciją.
Kieno ranka dirigavo pakaunės savanorių maištui?
"Balsas.lt" ragina klausti "Žinių radijo" laidos dalyvius.EP narys prof. Vytautas Landsbergis sako, jog 1993-ųjų pakaunės savanorių maištas buvo Rusijos karinės žvalgybos GRU darbas, siekiant sukompromituoti Lietuvą. Buvęs Lietuvos Seimo derybininkas su išėjusiais savanoriais Nikolajus Medvedevas linkęs manyti, kad savanorių maištu, jo organizatorius Jonas Maksvytis bandė pridengti savo juodus darbelius.
REKLAMA
REKLAMA
Prieš rinkimus rinkėjus bandoma telkti ir tautiniu pagrindu
Prieš artėjančius savivaldybių rinkimus Lietuvoje pradėta kurstyti tautinė nesantaika. Lenkų kalba Vilniuje leidžiamas laikraštis „Kurier Wilenski“ paskelbė publikaciją, kurioje lietuviai vadinami savanaudžiais, nedėkingais ir godžiais žmonėmis.
Konservatoriai kaltina prezidento patarėjus dėl šalies vadovo delsimo su naujuoju VSD vadovu
Tėvynės sąjungos (TS) lyderis Andrius Kubilius kaltina prezidento patarėjus, kad šie patarę šalies vadovui neskubėti teikti Seimui kandidato į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus.
Parodymai matantiems
Juro Abromavičiaus nužudymo tyrimas neišvengiamai grąžina į 1993 m. įvykius. Gal ir kiek anksčiau. Tyrimo iniciatorius A.Paulauskas to nenorėjo, siekė atkirsti įvykių grandinę, bet prasidėjus tyrimui visą laiką kalbama, bemaž pirmiausiai, apie Kauno savanorių nepaklusnumo akciją Pakaunėje.
REKLAMA
REKLAMA
V. Landsbergis: Pakaunės maištu buvo suinteresuota Rusija
Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) karių maištu 1993-aisiais Pakaunėje, kurį vėliau tyrė 1997-aisiais žuvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojas ir savanoris Juras Abromavičius, buvo suinteresuota Rusija, teigia buvęs konservatorių lyderis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Tai V.Landsbergis ketvirtadienį aiškino J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.
Liudininkas J. Abromavičiaus žūties tyrime – V. Landsbergis
Seimo laikinajai komisijai, tiriančiai Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojo ir krašto apsaugos savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes 1997-aisiais, ketvirtadienį liudys buvęs ilgametis konservatorių lyderis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
J.Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimas gali užsitęsti iki vasaros
Seimo pavedimu rudenį sudaryta laikinoji komisija, savanorio ir buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojo J.Abromavičiaus žūties 1997-siais aplinkybėms tirti, darbą privalėtų baigti vasario 1-ają, tačiau šį terminą parlamentarų bus prašoma pratęsti iki birželio 1-osios.
REKLAMA
REKLAMA
Rubliniai indėliai: iš Briuselio – geroji V. Landsbergio naujiena
Europos Parlamento narys, ilgametis Tėvynės sąjungos (TS) lyderis Vytautas Landsbergis pranešė ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui, jog Europos Komisija svarsto galimybę Lietuvos piliečių rublinių santaupų grąžinimo klausimą spręsti derybų su Rusija metu.
Lietuvai nebediriguos "akcinės bendrovės", diegiančios valdomą demokratiją
Sausio 13-ąją buvo daug kalbama apie laisvę. Drąsinome vieni kitus jaustis laisviems, nebijoti tiesos. Drąsintis tikrai reikia ir ieškoti tiesos reikia, ypač dabar, kai netikėtai, lyg gūdžiu sovietmečiu pasipylė tiek daug netiesos. Pilasi ji tam tikrais kanalais ir iš tam tikrų centrų, kuriuos, atrodo, parlamentinio tyrimo metu bus apčiuopęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Savanorių maištas, kurį tyrė žuvęs J. Abromavičius, galėjo būti organizuotas iš šalies
Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) karių maištas 1993-aisiais Pakaunėje, kurį vėliau tyrė 1997-aisiais žuvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) ir krašto apsaugos savanoris Juras Abromavičius, galėjo būti suorganizuotas iš šalies, aiškina buvusi savanorė Leonarda Kuodienė.Tai buvusi savanorė, šiuo metu Seimo kanceliarijoje dirbanti Leonarda Kuodienė penktadienį aiškino J.Abromavičiaus žūties 1997 metais aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.
REKLAMA
REKLAMA
Sausio 13-ąją – iškilmingas Seimo posėdis
2007 m. sausio 13 d. (šeštadienį) Seimas susirinks į iškilmingą posėdį, skirtą Laisvės gynėjų dienai paminėti. Posėdžio pradžia – 10 val, rašoma pranešime žiniasklaidai.
J. Abromavičiaus žūtis - politinė žmogžudystė, teigia jo bendražygė
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir krašto apsaugos savanorio Juro Abromavičius žmogžudystę įvykdė viena iš politinių partijų, tvirtina žuvusio pareigūno buvusi bendražygė Kristina Sudžienė. Tai buvusi krašto apsaugos savanorė K.Sudžienė ketvirtadienį sakė J.Abromavičiaus žūties 1997 metais aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.
Skaityti ir suvokti
1991 m., nė kiek negaištant, buvo atliktas labai svarbus darbas: surinkta Sausio 13-osios susirėmimo dalyvių - žudynių liudininkų pasakojimai ir kartu su kita medžiaga išleista itin turininga 371 puslapio knyga - „Lietuva 1991.01.13 Dokumentai, liudijimai, atgarsiai“. Tai pats autentiškiausias istorinis liudijimas tiesiai iš žmonių širdžių ir akyse tebesopančių vaizdų - ką jie tada ir ten patys veikė, matė, jautė. Yra ir gydytojų parodymai.
REKLAMA
REKLAMA
G. Kirkilas: Būtų stebuklas, jei Rusija priimtų Sausio 13-osios sąskaitą
Reikalavimas Rusijai išmokėti kompensacijas Sausio 13-osios aukoms nesulauktų palankios reakcijos Maskvoje, primena premjeras Gediminas Kirkilas. "Lietuva ne sykį yra kreipėsi į Rusiją dėl okupacijos žalos atlyginimo, tie kreipimaisi kol kas neturi jokio poveikio. (...). Jeigu mes dar iškelsime papildomus reikalavimus, pagalvokime patys, ar bus kokia nors reakcija", - sakė G.Kirkilas interviu Lietuvos radijui antradienį.
R. Lopata ragina nežaisti emocijomis užsienio politikoje
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius R.Lopata pirmadienį politikus ragino "nežaisti emocijomis užsienio politikoje bei tautai ir valstybei skaudžiais klausimais". Politologas Raimundas Lopata "mazochizmu" pavadino konservatorių iniciatyvą pareikalauti iš Rusijos kompensacijų Sausio 13-osios aukoms artėjant tragedijos metinėms.
V.Landsbergis ragina Seimą kreiptis į Rusiją
Europarlamentaras, Tėvynės sąjungos politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis ragina parlamentarus palaikyti konservatoriaus Audronio Ažubalio rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma Seimui kreiptis į Rusiją, kad ši atlygintų žalą per sovietų agresiją 1991-ųjų sausį aukų artimiesiems bei nukentėjusiems. "Sausio 13-oji yra agresija prieš atkurtą valstybę, o ne dar vienas smurtas okupuotoje žemėje.
REKLAMA
REKLAMA
Dėl Sausio 13-osios humanitarinių pasekmių
Pareiškimas Artėja Sausio 13-osios didžiojo susirėmimo metinės. Prieš šešiolika metų Vilniuje susirėmė SSRS kariuomenė ir Lietuvos pilietinė visuomenė. Svetima kariuomenė, kurią tada ir čia sudarė anos šalies prezidento tiesioginiame pavaldume veikiantis ir operacijai atsiųstas KGB šturmo padalinys „Alfa“, Pskovo desantininkai ir užsilikęs okupacinis garnizonas su papildomais padaliniais, užspringo beginklių Lietuvos gynėjų krauju ir atsitraukė.
V. Landsbergio perspėjimai politikams didelio įspūdžio nepadarė
Ilgametis konservatorių lyderis, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis jau šį pavasarį tikisi puolimo prieš prezidentą Valdą Adamkų, tačiau jo nuojautos iš kolegų didelės paramos nesulaukia.„Gali kas nors tikėtis jį išstumti iš savo posto anksčiau termino. Ir prasidės veržimasis į tą postą. Kai kurių paraiškų jau pasigirdo“, – antradienio vakarą per LTV2 samprotavo V. Landsbergis.
V. Landsbergis prognozuoja puolimą prieš prezidentą
Europarlamentaras, Tėvynės Sąjungos politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis prognozuoja kitais metais galimą puolimą prieš prezidentą Valdą Adamkų."Gali būti puolamas Lietuvos Respublikos prezidentas. Gali kas nors tikėtis jį išstumti iš savo posto anksčiau termino. Ir prasidės veržimasis į tą postą. Kai kurių paraiškų jau pasigirdo", - LTV2 laidoje "Savaitės atgarsiai" antradienio vakarą sakė V. Landsbergis.
REKLAMA
REKLAMA
Pirmieji 2007-ųjų „Savaitės atgarsiai“ – apie politines prognozes
Kai dažnas, norėdamas sužinoti, kas laukia ateityje, kreipiasi pas burtininkus, LTV2 laida „Savaitės atgarsiai“ nusprendė pakalbinti politikos ir verslo ekspertus, kurie prognozuoja tiksliau nei astrologai. Kas mūsų laukia 2007-aisiais?Sausio 2 d. „Savaitės atgarsiuose“ europarlamentaras Vytautas Landsbergis ir „Lietuvos ryto” vyr. redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka pasidalins savo politinėmis prognozėmis, kurios, kaip taisyklė, nebūna rožinės. Bet dažniausiai taiklios.
Mėgėjiškas politinis smurtas Lietuvoje
Dabar aiškėja, kad Lietuva, pavyzdingai taikia dainuojančia revoliucija išsivadavusi iš blogio imperijos, vis dėlto vėliau pridergė nedidelę dozę vidinio politinio smurto.
Ieva Jusionytė: Konservatoriai kryžkelėje
Prezidento palaimintos konservatorių ir socialdemokratų derybos dėl bendro valdančiosios daugumos sudarymo nebuvo sėkmingos, tad Proveržio koalicija premjeru siūlo savo kandidatą – Andrių Kubilių. Tačiau esą principus gerbiantys konservatoriai pradėjo kalbėtis su liberalcentristais ir valstiečiais liaudininkais, o artėjančiame Tėvynės sąjungos rinkiminiame suvažiavime gali būti keičiamas partijos pirmininkas.
REKLAMA
REKLAMA
Vytautas Landsbergis: Vaizdelis ryškėja
Kaip regis, ryškėja Lietuvos dabartis ir artimiausioji ateitis. Prezidentas norėjo, – be abejo, ir tebenori, – kad Lietuvoje į gerą pusę keistųsi pirmiausia valdymo ir teisėsaugos dalykai. Daugiau skaidrumo ir teisingumo.
Kadangi vykdomosios valdžios ir teismų valdžios praktikuojami principai blogai veikia visuomenę ir stumia į moralinę politinę krizę, prezidentas siūlo ieškoti išeities. Sukvietė, įpareigojo.
Neatsitiktinė baltų ir kaukaziečių draugystė
Pastaruoju metu pastebimas tam tikras Baltijos šalių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) bei Pietų Kaukazo valstybių (Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano) suartėjimas. Tą rodo ir vis dažnesni šių valstybių vadovų apsikeitimai vizitais.
Geografiškai pakankamai toli vienas nuo kito esančių regionų bendradarbiavimas iš pirmo žvilgsnio gali sukelti nuostabą. Bet iš tiesų Baltijos šalių ir Pietų Kaukazo valstybių istorija yra persipynusi, ir šiuos ryšius lėmė ne tik bendra sovietinė patirtis.
V. Landsbergis: Glaustesnė koalicija – pigesnė prekė
Seimo opozicinės frakcijos šią savaitę paskelbė steigiančios bendrą veiklą koordinuosiančią instituciją, kokią turi valdančioji dauguma.
Sprendimą priėmė Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos bei Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcijų vadovai, nepakvietę irgi opozicine pasiskelbusios Liberalų demokratų frakcijos.
REKLAMA
REKLAMA
A. Paulausko komanda – geresnė už savo pirmtakus
Socialliberalai – buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, užsienio reikalų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai Antanas Valionis bei Vilija Blinkevičiūtė – buvo geresni už savo pirmtakus. Tai rodo savaitraščio „Veidas“ užsakymu atlikta apklausa.
Skambučių centro „Fonitel“ gegužės 4-5 dieną atlikto tyrimo metu buvo apklausta 500 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų.
Anot apklausos, trečdalis (33,3 proc.
Vytautas Landsbergis: Mes esame demokratijų fronte
Europos Parlamento narys profesorius Vytautas Landsbergis suteikė galimybę grupei Lietuvos žurnalistų apsilankyti Belgijoje, susipažinti su Europos institucijų, Lietuvos Respublikos atstovybių prie Europos Sąjungos ir NATO veikimo mechanizmu, patirti turiningų įspūdžių bendraujant su mūsų šalies patikėtiniais Briuselyje.
Ta proga Lietuvos karo akademijos dėstytoja dr. Nijolė Janulaitienė ir žurnalo „Kardas“ vyr. redaktorė Audronė Šimaitytė kalbino pirmąjį atkurtos Lietuvos Respublikos vadovą.
Ar galima, šešerius metus buvus valdžioje, tapti opozicija valdžiai?
Klausimas pirmajam Lietuvos vadovui, Europos Parlamento nariui Vytautui Landsbergiui.
– Šiandien Lietuvos dešinėje esama nemažai pasimetusių žmonių dėl to, kad netikėtai praturtėjo opozicija: dvi liberalų partijos ir Artūro Paulausko socialliberalai, kurie pasiskelbė oponuojantys valdžiai. Kaip, pavyzdžiui, vertinate Artūrą Paulauską, kuris po šešerių metų valdžioje staiga tapo opozicija.
– Taip staiga opozicija netampama.
REKLAMA
REKLAMA
Vytautas Landsbergis: Paprastos tiesos
Korupcija griauna valstybės pagrindus. Atskleidusieji korupciją gina valstybės pagrindus. Ginantys korupciją, tarkim, persekiojantys atskleidėją, gina nusikaltėlius ir ardo valstybę.
Taip ir susitarkim bei paskirstykim vaidmenis Krekenavos spektaklyje. Nacionalinė premjera, kuri atskleidžia visą mūsų mėšlą. Persekioti atskleidėją galima įvairiais būdais. Pavyzdžiui, socialiai – atleidžiant iš darbo ir darant įtaką sėbrams, kad niekur kitur nepriimtų į darbą.
Ieva Jusionytė: Šokis su vilku
Didžiojo aštuoneto (G8) viršūnių susitikimas Sankt Peterburge prasideda šeštadienį, tačiau pasaulis akių nuo suverenia demokratija (kad ir ką tai reikštų) save laikančios Rusijos neatitraukia jau bent keletą savaičių. Stebimas kiekvienas prezidento Vladimiro Putino linktelėjimas, dešifruojamas kiekvienas ištartas žodis. Septyni nykštukai ruošiasi kelionei į Vasilisos puotą.
Ieva Jusionytė: Suomija pasirengusi "sunkiojo roko" pirmininkavimui
„Mums reikia į priekį ir į išorę žvelgiančios Europos“, – išklausęs Suomijos vadovavimo Europos Sąjungai programą, kurią pavadino „rezultatų Europa“ sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Nors ir pasirinkęs tęstinumo kelią, Helsinkis provokuoja siekiu stiprinti užsienio politiką ir ypač savo poziciją Rusijos ir Turkijos klausimais.
REKLAMA
REKLAMA
Vytautas Landsbergis: Ar “Gazpromas” rytoj perims “Lietuvos dujas”?
Šiandien (balandžio 27 d.) Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau yra Tomske, kur rytoj, oficialiame derybiniame susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dalyvaujant abiejų šalių delegacijoms, bus pasirašyti svarbūs energetinės politikos dokumentai.
Rusija nori turėti Vokietijoje „privilegijuotą statusą“, tai ir gaus.
Vytautas Landsbergis: Postai svarbiau, negu Mažeikiai
"Mažeikių naftos" žaidimai tęsiasi pagal anksčiau nubrėžtą metodiką. Kol Kremlius dar ne viską užblokavo reikalaujamais teismų sprendimais, Lietuvos Vyriausybė tik šneka apie kasdien tęsiamą gumą ir nieko konkretaus nedaro.
Laikas eina - tegul eina.
Vytautas Rubavičius: Daugumos mažuma, mažumos dauguma
Valdančioji koalicija gyvuoja, tačiau laisvų ministrų postų dalybos užtruko. Kadangi Lietuvoje politinė sumaištis tapo įprastu dalyku, tai niekas dėl to pernelyg nesijaudina. Politikai gyvena sau, visuomenė – sau, valstybė – sau. Tiesa, taip tik atrodo, nes netrukus rinkėjai bus žadinami ir viliojami šviesiais ateities vaizdais, kad vėl patvirtintų išsirinkusių save į partinius sąrašus valdžią.
Politikoje kaip pokeryje – laimi tas, kurio nervai stipriausi.
REKLAMA
REKLAMA
Leonidas Donskis: Užsikimšusios lyderystės arterijos
Šiandien Lietuvoje visu aštrumu kyla politinės ir moralinės lyderystės problema. Kuo mūsų politinio teatro scenoje dar begalima tikėti? Kieno balsas ir žodžiai dar skamba ne juokingai ir apgailėtinai, bet daugiau ar mažiau autentiškai? Kas iš pirmojo ešelono politikų dar nesukelia žaibiškos atmetimo reakcijos visuomenėje?
Be abejo, tikru moraliniu autoritetu ir kone vienintele civilizuotos politikos viltimi vis dar išlieka šalies prezidentas, nepaisant jo patarėjų komandos viražų, kuriuos steb...
Darius Varanavičius: ES pradėjo galvoti apie energetiką
Pirmoje kovo pusėje Europos Komisija (EK) paskelbė Europos Sąjungos (ES) energetinės politikos žaliąją knygą („A European Strategy for Sustainable, Competetive and Secure Energy“), kurioje, bent jau politinių deklaracijų tonu, numatė išsiplėtusios ES energetinio sektoriaus raidos gaires.
Vytautas Landsbergis: Vertingi MRP padariniai
Vilniuje vėl konferencija dėl sovietinio politinio paveldo. Galėtų būti svarstoma įsismaginanti Lietuvos rekagėbizacija, bet kažin ar bus.
Tačiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toks copyright) internete užvakar išplatino išverstą dviejų metų senumo straipsnį apie Molotovo-Ribbentropo pakto (MRP) padarinius Lietuvai, kurie neva tebėra keliantys teisinių interpretacinių problemų.
REKLAMA
REKLAMA
Vytautas Landsbergis: Vis dėlto rusai
Tyliai tūnoję, kol Lietuvos Vyriausybė tariamai svyravo tarp kazachų ir lenkų, „Lukoilas“ ir TNK pasirodė staigiai ir stipriai, lyg jausdami Vilniuje gerai parengtą dirvą.
Lietuvos politinė patirtis, Lietuvos ir Europos perspėjantys dokumentai kalbėtų, kad Rusijos įtakos turime per daug jau dabar, todėl „Mažeikių naftos“ privatizacijos baigiamojoje stadijoje vertėtų išvengti rusiškos „oligopolijos“ įsitvirtinimo buvusioje sovietų kolonijoje su sostinėmis Vilniuje ir Kėdainiuose.
Vytautas Landsbergis: Kubilius labai švelnus
Įdomu, ką tie didvyriai socialdemokratai dabar pardavinėtų už kelis milijardus, jeigu anuomet būtų susiveikę parduoti „Lukoilui“ už vieną litą?
Žinoma, tai „Mažeikių nafta“, dėl kurios Tėvynės sąjunga ir kartu dirbę krikščionys demokratai žengė į politinę riziką ir tuo išgelbėjo Lietuvai pelningiausią dabarties įmonę. Valstybė tada garantijomis paskolino savo įmonei milijardą litų ir vien palūkanomis iš to uždirbo jau pusę milijardo. Rolandas Paksas nebeverkia. Akcijų vertė išaugo 30 kartų.
