vytautas landsbergis
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis (g. 1932 m. spalio 18 d. Kaune) – Lietuvos politikas, Seimo narys (1992–2004 m.) visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas.
Žymus Lietuvos politikas, laikomas vienu svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lyderių. Jis buvo Lietuvos Sąjūdžio, judėjimo, siekusio išlaisvinti Lietuvą iš Sovietų Sąjungos, pirmininkas. Po 1990 m. kovo 11 d. nepriklausomybės atkūrimo Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininku, faktiškai vadovavęs šaliai pereinamuoju laikotarpiu.
Jo lyderystė buvo itin svarbi per 1991 m. sausio įvykius, kai Lietuva gynė savo nepriklausomybę. Landsbergis laikomas reikšminga asmenybe Lietuvos politikoje ir kultūroje, palikęs didelį pėdsaką šalies istorijoje.
Lietuvos vardo tūkstantmečiui - M.K. Čiurlionio kūrybos koncertas
Tūkstantuosius Lietuvos vardo metus Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ ir profesorius Vytautas Landsbergis kviečia paminėti vieno iškiliausių šalies menininkų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – muzikai skirtu koncertu.
Šį šeštadienį, liepos 18 dieną, sostinės šv. Jonų bažnyčioje rengiamo koncerto metu skambės fortepijoniniai ir choriniai M.K. Čiurlionio kūriniai. Beje, ši programa jau buvo pristatyta Briuselyje balandžio pabaigoje vykusio koncerto metu.
Po vienu skėčiu - Prezidentė ir laikinasis Premjeras
Per naujosios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės inauguraciją vainikuojantį koncertą prapliupęs lietus neišbaidė norinčiųjų pasveikinti Prezidentę.
Po vienu skėčiu pliaupiant lietui pasislėpė ir pati Jos Ekscelencija, ir jau laikinasis Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius. Simono Daukanto aikštėje priešais Prezidento rūmus susirinkusiųjų pasveikinti D. Grybauskaitę būryje yra ir pirmasis atkurtos nepriklausomos valstyvės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, ir valstybės vadovės komandos narių.
Prezidentė kviečia Lietuvą taikytis
Naujoji valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė kviečia Lietuvą vienytis ir kurti valstybę nuo pamatų. Tuo pačiu Jos Ekscelencija pasisakė už tiesioginius merų bei seniūnų rinkimus ir akcentavo atsakingo pasirinkimo svarbą.
„Brangūs tėvynainiai, keliaudama po Lietuvą mačiau daug neapykantos vieni kitiems, savęs naikinimo, didžiulę prarają tarp skurdo ir prabangos. Lietuva susipriešinusi, kviečiu Lietuvą taikytis.
Skambus Dainų šventės finalas
Vakar Vingio parke nuskambėjo paskutiniai Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ koncerto akordai. Susirinkusiai miniai gerai žinomas dainas dovanojo 11 tūkst.
„Vienybės medžio“ atidengimui jau pasiruošta
Dvejus metus kurto įspūdingo dydžio pasaulio lietuvių vienybės simbolio – „Vienybės medžio“ – iškilminga atidengimo ceremonija įvyks jau liepos 6 dieną. Kiekvienas, šią dieną būsiantis Vilniaus Vingio parke, turės išskirtinę galimybę tapti istorinio įvykio liudininku.
„Vienybės medžio“ kūrimas bei pasiruošimas jo atidengimui subūrė ne tik idėjos autorius ir įgyvendintojus, bet ir daugiau menininkų.
Ruošiasi karališkai liepos 6-ajai
Nors Lietuva iškilmingai mini savo vardo tūkstantmetį, šiųmetis Valstybės dienos proga rengiamas priėmimas prezidentūroje bus kuklesnis nei pernai. Užtat nedidelis būrelis iškilių mūsų krašto žmonių galės karališkai papietauti su kelių šalių monarchais.
Liepos 6-ąją Vilniuje vyks šeši iškilmingi renginiai. Tačiau patekti į du iš jų galės tik gavusieji prezidento Valdo Adamkaus kvietimą.
Valdas Adamkus kvietė nepalikti Gruzijos be JT ir ESBO misijų
Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, kalbėdamas iškilmingame Vilniuje Seimo rūmuose vykstančiame ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesijos atidaryme, išreiškė susirūpinimą dėl padėties Gruzijoje.
Jis pripažino, kad per 10 metų nemažai padaryta siekiant suvienyti ESBO erdvę, tačiau pastarųjų metų įvykiai Pietų Kaukaze, anot Lietuvos vadovo, tik pabrėžė egzistuojančias skiriamąsias praeities linijas.
Šaulių sąjunga iškilmingai švenčia 90-metį
Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimu Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, šeštadienio vidurdienį prasidėjo iškilmingas Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 90-mečio minėjimas.
Karo muziejaus sodelyje ta proga darniomis gretomis stojo garbaus amžiaus sulaukę šauliai ir šios organizacijos jaunimas. Tarp vyresniųjų buvo ir būrys vyrų, vilkinčių tarpukario Lietuvos šaulių uniformomis. Šiems vyrams patikėta garbi misija kelti vėliavą Karo muziejaus sodelyje.
Ar teisėjų klanas egzistuoja?
Neseniai Tėvynės Sąjungos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis mūsų teismus įvardino kaip grėsmę valstybei, numatydamas netgi „galutinį demokratijos saulėlydį“. Tuomet profesorius garsiai pavadino teisėjus „sovietine teisėjų nomenklatūra“, įvardindamas juos, kaip vieną trikampio kraštinę. Kitos dvi – „kompartijos ir komjaunimo elito, išėjusio į verslą ir viršininkus, nomenklatūra“ bei „kagėbinė nomenklatūra“. Pirmosios dvi kraštinės siekia revanšo per trečiąją – teisėjus.
Dievas dirba prezidentūroje: Jo vardas Božena
Praėjusį savaitgalį nuvažiavau iš Vilniaus į Jašiūnus ir atgal. Jaučiausi pakiliai, kadangi Vilniaus rajonui dabar vadovauja Jėzus Kristus. Tačiau pakeliui jokių stebuklų neįvyko.
Jėzaus Kristaus intronizaciją Vilniaus rajone jau aptarė keli autoriai: Vilniaus rajoną nuo šiol valdys Kristus Karalius
Intronizacija Vilniaus rajono taryboje.
REKLAMA
REKLAMA
Europarlamentarams įteikti pažymėjimai
Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) per birželio 7 dieną vykusius rinkimus išrinktiems Europos Parlamento nariams įteikė pažymėjimus.
Šį dokumentą pirmadienį gavo 10 Lietuvos atstovų Europos Parlamente. Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, pageidavusiam anksčiau gauti pažymėjimą, jis buvo įteiktas praėjusį penktadienį.
Pirmadienį iškilmingoje ceremonijoje pažymėjimus atsiėmė dirbti į Briuselį jau antrą kadenciją vyksiantys prof. Vytautas Landsbergis ir Laima Andrikienė.
Europarlamentarams bus įteikti pažymėjimai
Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) per birželio 7 dieną vykusius rinkimus išrinktiems Europos Parlamento nariams ketina įteikti pažymėjimus.
Šį dokumentą turėtų gauti 11 Lietuvos atstovų Europos Parlamente. Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, pageidavusiam anksčiau gauti pažymėjimą, jis buvo įteiktas praėjusį penktadienį.
Pirmadienį iškilmingoje ceremonijoje pažymėjimus ketina atsiimti dirbti į Briuselį jau antrą kadenciją vyksiantys prof.
Viktoras Uspaskichas jau turi europarlamentaro pažymėjimą (papildyta)
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas jau turi Europos Parlamento (EP) nario pažymėjimą.
Penktadienį surengtoje ceremonijoje jį įteikė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
V. Uspaskichą su gėlių puokštėmis atvyko pasveikinti "darbietės" Virginija Baltraitienė, Loreta Graužinienė, kiti Seimo Darbo partijos frakcijos nariai.
Linksmai nusiteikęs V. Uspaskichas vaišino prancūzišku šampanu, saldainiais iš Briuselio ir lietuviškomis braškėmis.
Apklausų favoritė nesikeičia, autsaideriai – taip pat
Gegužės mėnesį Lietuvos gyventojai palankiausiai vertino išrinktąją Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Nepalankiausiai viešosios nuomonės apklausoje atsiliepta apie Seimo Pirmininką Arūną Valinską, buvusios ir dabar veikiančios Vyriausybių vadovus Gediminą Kirkilą ir Andrių Kubilių.
Teigiamo vertinimo viršūnėje senokai įsikūrusiai D. Grybauskaitei gegužę palankumą išreiškė 84 proc. respondentų.
V. Landsbergis: Apie tris 2009 metais minimus tarptautinius įvykius
Trys įvykiai, kuriems šiemet sukanka 70 ir 20 metų, supynė Lietuvos, Rusijos ir visos Europos likimus.
Pirmiausia, tai nelemtasis Hitlerio ir Stalino 1939 m. sandėris dalytis tarp jų valstybių esančias tautas ir teritorijas. Sandėris vadinamas Molotovo-Ribbentropo Paktu, o jo pasekmės buvo Antrasis pasaulinis karas ir nesuskaičiuojamos pavergtų tautų nelaimės.
VRK tvirtins galutinius rinkimų į EP rezultatus
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį ketina patvirtinti galutinius birželio 7 dieną Lietuvoje vykusių rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus.
Mūsų šaliai Europos Parlamente atstovaus 12 europarlamentarų.
Daugiausia, keturis, mandatus rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Europarlamentaro mandatą jau antrą kadenciją gaus prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė. Į Europos Parlamentą taip pat pateko Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.
Reitingo (ne)galia
Per rinkimus, vykstančius Lietuvoje, rinkėjai jau ne pirmą kartą turi teisę reitinguoti partijų sąrašus. Ir šia teise naudojasi gana aktyviai, nors reikšmingų pokyčių retai kada pavyksta pasiekti.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Europos Parlamento (EP) rinkimų biuletenių, kuriuose nurodyti pirmumo balsai, rasta gana daug - vidutiniškai 75 proc. balsavusių žmonių reitingavo pasirinktos partijos kandidatus.
Jau beveik aišku, kas atstovaus Lietuvai EP
Lietuvai Europos Parlamente atstovaus 12 sekmadienį išrinktų europarlamentarų. Daugiausia, keturis, mandatus rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Preliminariais duomenimis, suskaičiavus reitingus, europarlamentaro mandatą gaus prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.
Žemėj Belgijõs ąžuolai žaliuos
Viena tauta Lietuvoje tikrai yra – tai lenkai. Ir turi jie gimtąją žemę, daugmaž sutampančią su Vilniaus ir Šalčininkų rajonais. Wilenszczyzna ta žemė vadinasi. Netingi lenkai darganotą dieną nueiti iki balsadėžių ir parodyti atsipalaidavusiems lietuviams, ką reiškia regiono konsolidacija tautiniu pagrindu. Europoje tautiškumas daugeliui yra dzin, bet Lietuvos lenkams – ne.
Rinkėjai šiek tiek pakoregavo kandidatų į Europarlamentą sąrašus
Rinkėjai, pasinaudoję teisę reitinguoti partijų sudarytus kandidatų sąrašus į Europos Parlamentą, šiek tiek juos pakoregavo.
Tai rodo jau suskaičiuoti pirmumo balsai iš 1 tūkst. 300 rinkimų apylinkių iš 2 tūkst. 35.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko duomenimis, antrojoje vietoje atsidūrusios, 3 mandatus pelniusios Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše pirmoji išlieka parlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, antras - Justas Paleckis.
Vytautas Landsbergis per rinkimus jaučiasi ramiai
Sekmadienį priešpiet savo valią Europos Parlamento (EP) rinkimuose pareiškęs partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis ragina rinkėjus ateiti balsuoti, kad Europos Sąjungos parlamentas būtų kuo geresnis.
Pliaupiant lietui sekmadienį priešpiet V. Landsbergis atėjo balsuoti į rinkimų apylinkę, įsikūrusią M. Dobužinskio vidurinėje mokykloje, sostinės Žvėryno mikrorajone. Konservatorių patriarchą atlydėjo žmona Gražina.
A. Anušauskas: žalos atlyginimo problemos sprendimo raktas yra ES supratime ir paramoje
Sovietų okupacijos Lietuvai padarytos žalos atlyginimo problemos sprendimo raktas yra Europos Sąjungos šalių supratime ir paramoje. Tokią mintį penktadienį Seime vykusioje diskusijoje apie okupacijos žalos atlyginimo problemą išsakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis: gimtadienio fragmentai
1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius.
Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.
Įkalinta Užsienio reikalų ministerija
Tas, kas nustvėrė tinkamą progą, yra tinkamas žmogus.
Johanas Volfgangas Getė „Faustas”
Gal būt daugelis nustebo, kai Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė po rinkimų pareiškė, jog abejoja užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko tinkamumu eiti eurokomisaro pareigas, nes ministrui esą “trūksta politinio svorio”.
Šis klausimas yra vertas to, kad panagrinėti šiek tiek platesniame politiniame kontekste.
Andrius Kubilius TS-LKD laiko ledlaužiu
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija, būdama didžiausia ir stipriausia partija, šiandien yra ledlaužis iš nomenklatūrinės sistemos, teigė Ministras Pirmininkas, TS-LKD lyderis Andrius Kubilius partijos suvažiavime.
Šeštadienį Vilniuje vyksta 15-asis TS-LKD suvažiavimas. Į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą susirinko delegatai ir svečiai iš visos Lietuvos.
Naujieji Vasiukai Seime
Seimo valdybai nutarus samdytis naują parlamentarų maitintoją, ant ledo liko valstybinės įmonės darbuotojai. Jų ginti ėmėsi tik viena parlamentarė.
Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė vakar susitiko su Seimą aptarnaujančios įmonės "Greminta" darbuotojais. Ilgamečiai įmonės darbuotojai skundėsi, kad Seimo kanceliarija su jais elgiasi negarbingai.
Duotas startas labdaros plytų prekybai
Vakar į Klaipėdos savivaldybę broliai pranciškonai ir savanorės talkininkės tempė kartoninių plytų pundus. Jos buvo nešamos ne tik parodyti, bet ir parduoti.
Posėdžių salėje iš tų plytų buvo suręstas "koliziejus", o kai pradėjo rinktis savivaldybės tarnautojai, atėjo meras Rimantas Taraškevičius, plytos dizainerė Violeta Jusionienė "atidarė" plytų pirkimo "sezoną", į aukų dėžutę įmesdama 200 Lt. Tad merui neliko nieko kita kaip už plytą paaukoti tiek pat.
Vaistai nuo nepasitikėjimo valdžia dar neišrasti
Pasitikėjimas valdžios institucijomis Lietuvoje niekada nebuvo aukštas. Didžiulę paramą išgyvenęs pirmasis po nepriklausomybės atgavimo posėdžiavęs Seimas, rodos, nutolo kaip miražas ir virto kone mitu. Situacijos negerina ir ekonominis sunkmetis.
Lietuva penktą kartą renka prezidentą
Lietuvos piliečiai sekmadienį po Nepriklausomybės atkūrimo penktą kartą renka prezidentą. Balso teisę turi 2 686 346 rinkėjai.
Prezidentas 2009-ųjų gegužės 17-osios rinkimuose bus renkamas iš septynių kandidatų.
A.Meilutytė: Konstitucinis Teismas uzurpavo Konstituciją
Tokį Konstitucinį Teismą (KT), kokį šiandien turime Lietuvoje, laikas naikinti kaip instituciją. Taip tvirtina JAV, Kalifornijoje, gyvenanti lietuvė teisininkė Aldona Meilutytė. Ji yra neseniai pasirodžiusios knygos „Ar įmanoma pagerinti Lietuvos teismų darbą?“ autorė.
Teisininkės nuomone, Lietuvoje sureikšmintas teisėjų nepriklausomumo siekinys anaiptol negarantuoja, kad jie yra nepriklausomi nuo kyšių ir politinės įtakos.
Andriumi Kubiliumi nepasitiki 71% gyventojų
Šalies gyventojai A. Kubiliumi nepasitiki daugiau nei A. Zuoku ir V. Uspaskichu.
Balandžio mėnesį tik tris visuomenės veikėjus daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų vertino palankiai - eurokomisarę Dalią Grybauskaitę, Prezidentą Valdą Adamkų ir parlamentarę Viliją Blinkevičiūtę.
Nepalankiausiai atsiliepta apie buvusios Vyriausybės vadovą Gediminą Kirkilą ir dabartinį Seimo Pirmininką Arūną Valinską.
Viktoras Uspaskich: Tai, ko nespausdina laikraščiai: Kiemas jūsų — jūsų ir šiukšlės
Šis pavadinimas — ne mano „išradimas“. Pasiskolinau. Išradėja — „Kauno dienos“ žurnalistė Violeta Juodelienė, taip pavadinusi vieną savo rašinių. Tik ji savo galvoje turėjo ir mūsų galvoms pasiūlė tikrą kiemą ir tikras šiukšles: pavasaris, tirpsta sniegas, o iš po jo vietoj geltonų purienų — šiukšlės, šiukšlės, šiukšlės!
Tiesą sakant, vaizdelis iš po to sniego ir iš po to pavadinimo išlenda visai nekoks, bet aš jį įrašyčiau vos ne aukso raidėmis, kaip vieną svarbiausių mūsų pseudopolitikos ir ...
Algirdas Brazauskas įgaliojimus norėjo gauti iš Stasio Lozoraičio
Naujasis Lietuvos vadovas kartais paaiškėja ir per slaptas derybas užsienio viešbutyje.
Po kelių savaičių, birželio 13 d., sukaks 15 metų, kai sveikata anksčiau nesiskundęs netikėtai mirė buvęs Lietuvos ambasadorius Vašingtone, kandidatas (1993 m.) į Lietuvos prezidentus Stasys Lozoraitis. Šiemet rugpjūtį bus minimos jo gimimo 85-osios metinės.
Ar Lietuvai gresia diktatūra?
Senais gerais laikais "proletariato diktatūra" buvo naujojo šventraščio stulpas. Kadangi visas proletariatas negalėjo to daryti, diktatūrą vykdė jo "atstovai", pasivadinę šventa Partija ir suvarę gerą šimtą milijonų įtariamųjų į masinius arba nežinomus kapus - dėl šviesios žmonijos ateities.
Pagal reikalą, tai vadinosi arba komunizmas, arba socializmas; tvirtovė stūksojo pačiuose Europos Rytuose. Ten galvažudžių "socializmas" turėjo peraugti į utopinį komunizmą.
Briuselyje bus rengiamas M.K. Čiurlionio kūrybos koncertas
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą penktųjų metinių proga Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje, prof. Vytautas Landsbergis ir Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ rengia koncertą M.K. Čiurlionio kūrybai pristatyti.
Antradienį, balandžio 28 dieną, Karališkojoje Briuselio Konservatorijoje vyksiančiame koncerte skambės fortepijoniniai ir choriniai M.K. Čiurlionio kūriniai. Koncertas taip pat skiriamas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.
Aukštojo mokslo reformai organizuoja parama
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ne tik Seimo salėje įtikinėja parlamentarus balsuoti už jo parengtą aukštojo mokslo reformą, bet mėgina juos paveikti aplinkiniais keliais.
Balandžio viduryje ministro atstovė spaudai Aistė Skaržinskaitė G.Steponavičiaus vardu kreipėsi į Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkę Reginą Narušienę ir užsienio lietuvių organizacijas, prašydama paremti šiuo metu Seime svarstomą Mokslo ir studijų įstatymo projektą.
1988 m. balandžio 20-oji: Arvydo Juozaičio pranešimas
Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio susikūrimo išvakarėse, 1988 metų balandžio 20 dieną, filosofas Arvydas Juozaitis Dailininkų sąjungoje perskaitė garsųjį pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“.
Jame prelegentas užsiminė apie Sovietų Sąjungoje susikūrusius neformalius (savaveiksmius) judėjimus ir pabrėžė jų reikšmingumą. A. Juozaičio teigimu, Lietuvoje taip pat privalėtų atsirasti panašios struktūros, kad M. Gorbačiovo persitvarkymo politika būtų perspektyvi.
Dalios Grybauskaitės populiarumas mažėja, bet varžovams ji - nepasiekiama
Valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išlieka populiariausiais, tačiau juos vejasi opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“. Tuo tarpu Dalios Grybauskaitės populiarumas balandį sumažėjo.
Jei kitą sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, TS-LKD surinktų daugiausia - 17 proc. - rinkėjų balsų. Kovą už šią partiją būtų balsavę 18,1 proc. rinkėjų. Antrą vietą reitingų lentelėje užimantiems „tvarkiečiams“ tektų 15,3 proc. balsų (kovą buvo 12,1 proc.
Teisėjų tarybos pirmininkė veržėsi prie mikrofono
Nacionalinio transliuotojo žurnalistai vakar susidūrė su savotiška cenzūros forma. Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė ėmėsi nurodinėti, ką kviesti į laidas.
Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) žurnalistas Tomas Dapkus, ruošdamasis vakarykštei tiesioginei laidai "Akiračiai", kuri transliuojama tiek per radiją, tiek per televiziją, tradiciškai kviesdavosi įvairius pašnekovus. Į šią laidą kviesti europarlamentaras prof.
Airių kompozitorius – apie "Gaidą" ir lietuvių šaunumą
Airiai tikrai panašūs į lietuvius. Štai - Johnas McLachlanas. Jis yra kompozitorius ir Airijos kompozitorių sąjungos direktorius. Taip pat ir "Aosdána", elitinio Airijos kultūros sambūrio, kuriame gali būti tik 250 narių, dalyvis.
Jis praėjusiais metais buvo Vilniuje vykusiose Pasaulio muzikos dienose ir "Gaidos" festivalyje. Savo įspūdžius aprašė Airijos muzikos žurnale „JMI”. Kaip ir mes, rašydamas apie svetimus, baigia savais. Ir lygina. Šį kartą – mūsų naudai.
Valdas Adamkus: kreipimasis į KT nėra bandymas paveikti Seimą
Kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) nėra bandymas paveikti Seimo nuomonę dėl teismų pirmininkų atleidimo, o tik prašymas paaiškinti situaciją.
Taip prezidentas Valdas Adamkus grindžia savo kreipimąsi į KT, kuriuo prašoma išaiškinti to paties Teismo 2006 metų gegužės 9 dienos nutarimo nuostatas dėl LAT pirmininko ir skyrių pirmininkų atleidimo, pasibaigus jų įgaliojimų laikui.
„Reikia gauti autoritetingą atsakymą.
Vytautas Landsbergis ragina prezidentą atsiimti kreipimąsi į KT dėl teisėjų atleidimo
Europarlamentaras Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis ragina prezidentą Valdą Adamkų atsiimti savo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kuriuo prašoma išaiškinti, ar Seimo nariai gali balsuoti prieš teisėjų atleidimą pasibaigus kadencijai.
„Labai daug intrigų verda apie prezidentą ir teisėjų skyrimus.
Pirmyn į prezidento rinkimus
Dar prezidento rinkimams neprasidėjus aišku, kad labiausiai savo rinkėjus nuskriaudė konservatorių ir krikščionių demokratų politikai.
Mesti iššūkį ne visiems pavyko
Paaiškėjo kandidatai į prezidento postą. Jais tapo asmenys, surinkę ne mažiau kaip 20 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų. Ne visi kandidatai perėjo šį išbandymą.
Filharmonija išleido dvigubą Vytauto Landsbergio albumą
Balandžio 7 d., antradienį, Vilniaus paveikslų galerijoje prof. Vytautas Landsbergis pristatė ką tik Lietuvos nacionalinės filharmonijos išleistą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių fortepijonui dvigubą albumą.
Dviejose kompaktinėse plokštelėse įrašyti kūriniai iš profesoriaus redaguoto ir 2004 m. Jono Petronio leidyklos išleisto rinkinio „Mikalojaus Konstantinas Čiurlionis. Kūriniai fortepijonui.
Darbo Europos Parlamente ypatumai
Europos Parlamento (EP) nariais yra 13 lietuvių. Tarp jų - ir Vytautas Landsbergis, vienas gerbiamiausių ir žinomiausių Lietuvos atstovų, kurio išsakyta nuomonė sulaukia dėmesio ir atgarsio. Su profesoriumi kalbamės apie tai, kaip lietuviai jaučiasi Europos institucijose ir ką jiems pavyko nuveikti Briuselyje.
- Eina į pabaigą pirmoji Lietuvos atstovų kadencija EP. Kaip ją vertinate? Ar labai klaidūs Briuselio koridoriai ir tiesiogine, ir perkeltine prasme?
- EP - labai didelė įstaiga.
Krikdemai siekia daugiau įtakos Tėvynės sąjungoje
Valdančiai partijai Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) priklausantys krikdemai siekia daugiau įtakos partijos viduje.
Šeštadienį susijungė dvi partijai priklausančios bendrijos - „Lietuvos krikščionys demokratai“ ir Krikščioniškųjų demokratų frakcija. Jos pasirašė jungimosi deklaraciją ir tapo viena bendrija - LKD.
Alfredas Bumblauskas: švietimo reforma – bloga, bet geriau bloga, nei nieko
Aukštojo mokslo reformos iniciatorių surengtoje diskusijoje jos rengėjams teko išgirsti ne tik pagiriamuosius žodžius, bet nurodyta ir nemažai pavojų, kurie gali kilti pradėjus vykdyti prieštaringai vertinamą projektą.
Tačiau Seime vykusioje diskusijoje kalbėję prelegentai sutarė - nors reforma nėra tobula, ją vykdyti būtina, priešingu atveju aukštasis mokslas bus sužlugdytas.
"Manau, kad jie padarys blogą reformą, bet geriau bloga, negu nieko.
Europarlamentarai aptarė komunistinių nusikaltimų vertinimą
Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre vėl prisimintas komunistinis laikotarpis Rytų Europoje ir jo metu padaryti nusikaltimai. Trečiadienį surengtuose debatuose daugelis kalbėjusiųjų ragino nepamiršti totalitarizmo pamokų.
Buvusios Sovietų Sąjungos valstybės siekia komunizmo nusikaltimus prilyginti nacių
Iš sovietų bloko išsivadavusios Europos valstybės siekia į Europos Sąjungos darbotvarkę įrašyti klausimą dėl sovietų režimo nusikaltimų - juos įvertinti, taip pat ir Bendrijos teisinėje sistemoje, prilyginant nacių vykdytiems nusikaltimams.
Europos Parlamente šią savaitę komunizmo nusikaltimų tema buvo surengti klausymai, kurių dalyviai trečiadienį priėmė deklaraciją, vienu pagrindinių siekių įvardindami totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimų įvertinimą ES mastu.
Ar pajėgsime keisti politinę korupcinę sistemą?
Įžengėme į 20-uosius nepriklausomybės atkūrimo metus, tačiau nesame patenkinti valstybėje įsitvirtinusia politine sistema.
Vis labiau aiškėja, jog nepajėgėme nepriklausomybei suteikti gyvybingo pilietinės demokratijos ir savivaldos, taip pat socialinio solidarumo turinio. Išsilaisvinę iš sovietinės okupacijos nesusipratome, o ir nebuvome akinami, vaduotis iš partinės nomenklatūrinės nelaisvės gniaužtų.
