vyriausybė

Vyriausybėje veiks komisija, skirta valstybės ir jos kūrėjų svarbiausių sukakčių minėjimo klausimams. Tam, kad tokia komisija būtų sudaryta, trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Vyriausybės sprendime numatyta, kad ši komisija koordinuos klausimus, susijusius su Lietuvos valstybės ir jos kūrėjų svarbiausių sukakčių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bei atmintinų metų minėjimo planų rengimu ir įgyvendinimu.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymą įstatymo lygiu įteisinti migrantų apgręžimą pasienyje. Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos įtrauktos į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. Pritarus Ministrų kabinetui, jie bus teikiami Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Lietuvoje viešinčiu Vokietijos gynybos ministerijos parlamentiniu valstybės sekretoriumi aptarė Lietuvos infrastruktūros plėtrą.

Nesibaigiantis karas Ukrainoje, didžiulė infliacija tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje, vidiniai konfliktai Lietuvos viduje – Ingridos Šimonytės Vyriausybei praėję 2022-ieji atnešė tikrai nemenkų iššūkių. Tačiau, regis, valdantiesiems tvarkytis sekasi neblogai – tai parodo ir aukšti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingai. Liaupsių negaili ir buvęs premjeras Andrius Kubilius, kuris sako nematantis geresnės Vyriausybės nuo pat 1992-ųjų.

Siūloma nustatyti, kad Vyriausybė per ekstremalią situaciją žmogaus teises ir ūkinę veiklą galėtų riboti pusmetį, o pratęsti dar pusmečiui galėtų tik Seimas. Tokią Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisą registravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir opozicinių demokratų atstovas Tomas Tomilinas.

Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų trečiadienį nutarė skirti Finansų ministerijai iki 556,8 mln. eurų elektros ir gamtinių dujų kompensacijoms. Iki 174 mln. eurų skirta kompensacijoms už elektrą įmonėms – joms subsidija mokama nuo sausio iki kovo pabaigos, o dar iki 382,8 mln. eurų – kompensacijoms už elektrą ir dujas buitiniams vartotojams nuo sausio iki birželio pabaigos.

Vyriausybė iš esmės pritaria labai mažų šalpos neįgalumo pensijų didinimui daliai neįgaliųjų nuo šių metų liepos mėnesio, kas reikštų, kad šalpos neįgalumo pensijos augtų žmonėms, kurie neteko 60 proc. darbingumo jau suaugę, tėvams, kurie bent penkiolika metų slaugė neįgalius vaikus ir patys įgijo negalią, bei mamoms, išauginusioms penkis ir daugiau vaikų, jei jos tapo neįgalios.

Vyriausybė trečiadienį pripažino beveik 40 mln. eurų vertės naują elektroninės kelių apmokestinimo, arba vadinamąją e. tollingo sistemą valstybei svarbiu projektu.  Numatoma visoje Lietuvos teritorijoje ją įdiegti iki 2024 metų liepos 1 dienos.  Anksčiau skelbtais skaičiavimais, investicijos į projektą siektų apie 38 mln. eurų, iš kurių 34,8 mln.

Lietuvoje ruošiamasi ratifikuoti vadinamąją Keiptauno konvenciją, kuri palengvina aviacijos verslo sąlygas – teigiama, kad tai į šalį pritrauktų orlaivių valdymo ir lizingo bendrovių. Konvencijos ratifikavimo įstatymo projektą Vyriausybei teikianti Susisiekimo ministeriją nurodo, jog taip siekiama pagerinti Lietuvos aviacijos verslo sąlygas bei numatyti papildomas teises tarptautiniams kreditoriams.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar beveik 40 mln. eurų vertės naują elektroninės kelių apmokestinimo, arba vadinamąją e. tollingo sistemą pripažinti valstybei svarbiu projektu.  Susisiekimo ministerijos parengtame nutarimo projekte siūloma numatyti, kad sistema būtų įdiegta iki 2024 metų liepos 1 dienos ir veiktų visoje Lietuvos teritorijoje. Investicijos į projektą siektų apie 38 mln. eurų, iš kurių 34,8 mln.

Vidutinė pensija Lietuvoje turi augti greičiau ir pasiekti apie 50 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dėl tokio tikslo sutarta su Vyriausybe. „Mes norime, kad pensija didėtų spartesniu tempu negu vidutinis darbo užmokestis ir mes jau sutarėme su darbartine Vyriausybe, kad taip ir bus. Turėtų vidutinė pensija sudaryti maždaug 50 procentų vidutinio neto darbo užmokesčio“, – penktadienį lrt radijui sakė G. Nausėda.

 Prezidento patarėjai sukritikavus Vyriausybę, kad ji turėtų imtis tikslinių priemonių pažabojant maisto prekių kainas, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, jog nereikia kurti vaizdo, kad paprastos priemonės išspręs fundamentalias problemas.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė pakeitimams, kurie atveria kelią steigti Nacionalinio krizių valdymo centrą (NKVC). Per posėdį pritarta Vyriausybės kanceliarijos nuostatų ir susijusių teisės aktų pakeitimams, kuriais Vyriausybės kanceliarijai patikimas nuo sausio 1 dienos veikti pradėsiančio NKVC funkcijų vykdymas.

Vyriausybė ketvirtadienį posėdyje spręs dėl lengvatinių elektros ir dujų kainų tarifų religinėms bendruomenėms. Energetikos ministerija siūlo nepritarti tokiems Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pakeitimams, kuriuos inicijavo Seimo narių grupė. Parlamentarai siūlo nustatyti, kad Lietuvoje religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektrą savo narių, religinių objektų reikmėms, būtų taikomi tokie pat elektros ir dujų tarifai, kaip buitiniams vartotojams.

Vyriausybė ir Seimas priėmė teisingus sprendimus padedant gyventojams ir verslui smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms, sako Lietuvos prezidentas. Anot Gitano Nausėdos, laukiant pagalbos priemonių visuomenėje buvo jaučiamas nerimas, tačiau jas patvirtinus įtampa nuslūgo, todėl sprendimus prezidentas vadina teisingais.

Beveik 40 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo arba vadinamąją e. tollingo sistemą ketinama pripažinti valstybei svarbiu projektu – Susisiekimo ministerija parengė tai numatantį projektą, jį svarstys Vyriausybė. Ministerija siūlo numatyti, kad sistema būtų įdiegta iki 2024 metų liepos 1 dienos ir veiktų visoje Lietuvos teritorijoje. Investicijos į projektą sieks apie 38 mln. eurų, iš kurių 34,8 mln.

Bendrai infliacijai slopstant, problema išlieka maisto prekių kainų augimas, kuriam pažaboti Vyriausybė turėtų imtis tikslinių priemonių, sako prezidento patarėja.  „Infliacija po truputėlį bendroji, labai mikro dydžiu tas tempas mažėja, tačiau mes nekalbame, kad kainos sumažėjo, ir problema žmonėms iš tikrųjų lieka.

Izraelio politikos veteranas lyderis Benjaminas Netanyahu šią savaitę parlamentui pristatys savo naująją vyriausybę, pirmadienį pranešė Kneseto pirmininkas. Lapkričio 1 dieną laimėjęs rinkimus B. Netanyahu užsitikrino mandatą formuoti vyriausybę, kurią remia ultraortodoksų žydų partijos ir kraštutinių dešiniųjų blokas, o 73 metų B. Netanyahu turėtų grįžti į savo senąjį ministro pirmininko postą. „Balsavimas dėl vyriausybės sudarymo vyks ketvirtadienį 11 val.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje, leidžiant sodinti daugiau šių augalų veislių. Taip pat siekiama palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai – ant gaminių pakuotės turėtų būti nurodyta galutinė gaminio vartojimo paskirtis ir vartojimo būdas.

Pertvarkant Maisto ir veterinarijos tarnybą numatoma atlikti jos veiklos ir teisinį auditą bei peržiūrėti funkcijas. Šiems Žemės ūkio ministerijos siūlymams trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.  Pasak ministro Kęstučio Navicko, siekiama mažinti sisteminės korupcijos rizikas ir tinkamai pasirengti pertvarkai.

Siekdama centralizuoti greitosios medicinos pagalbos (GMP) teikimą Vyriausybė iš 17 savivaldybių perima GMP stotis ir jungia jas prie Kauno stoties. Pagal trečiadienį priimtą nutarimą valstybės nuosavybėn perimamos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų, Marijampolės, Mažeikių, Rietavo, Plungės, Kaišiadorių, Raseinių, Akmenės, Kauno rajono, Radviliškio, Molėtų, Jonavos, Alytaus rajono savivaldybių, kaip GMP stočių savininkių, turtinės ir neturtinės teisės bei pareigos...

Gyventojams ir įmonėms, apgyvendinusioms pabėgėlius iš Ukrainos, bus kompensuojama visus 2023 metus – tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė. Šios kompensacijos skiriamos nuo šių metų balandžio. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu ukrainiečiai, deklaravę gyvenamąją vietą panaudos pagrindais suteiktame būste ir apmokantys jo išlaikymo išlaidas, galės gauti kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį.

Universitetinio lygio gydymo įstaigos kūrimas uostamiestyje eina į pabaigą. Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė sprendimą dėl turto perdavimo Klaipėdos universitetinei ligoninei. Pagal Vyriausybės sprendimą naujai steigiamai Klaipėdos universitetinei ligoninei valdyti 99 metams bus perduotas anksčiau valstybės nuosavybėn perimtas, taip pat Palangos reabilitacijos ir Klaipėdos jūrininkų ligoninei priklausantis turtas.

Vyriausybei delsiant įgyvendinti svarbias reformas, milijardinė parama iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvai gali vėluoti ir būti mažesnė nei planuota, įspėja parlamentarė Rasa Budbergytė, rašoma pranešime spaudai. Pasak buvusios finansų ministrės, Vyriausybė, teikdama paraiškas Europos Komisijai (EK), pati įsipareigojo įgyvendinti svarbias reformas mokesčių ir aplinkosaugos srityje, tačiau darbus vis atidėlioja.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti Energetikos ministerijos parengtą išvadą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų. Vyriausybei siūloma pritarti jų tikslui, tačiau nepritarti priemonėms – pavyzdžiui, siūloma tvarka yra diskriminuojanti, nes vartotojai, kurių namas ar butas jau prijungtas prie ESO tinklų, norėdami prijungti dar ir elektrinę, mokėtų 50 proc. operatoriaus sąnaudų, o iš karto prijungiantys ir namą (ar butą), ir elektrinę – tik 20 procentų.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl šiemet susikaupusios 146 mln. eurų (su PVM) vartotojų skolos skirstomųjų elektros tinklų operatoriams kompensavimo.  Skola susidarė penkiems operatoriams įsigyjant elektrą technologinėms reikmėms dėl rinkos reguliuotojo prognozuotų bei faktinių energijos kainų skirtumo.

Siekiant mažinti Lietuvos energetinę priklausomybę dabartinė Vyriausybė per pusę kadencijos padarė daugiau nei praėjusios dvi Vyriausybės, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, dabartinėje situacijoje aiškia matyti didžiausios valdančiosios koalicijos dalį užimančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) siekis mažinti Lietuvos energetinę priklausomybę. „Mažinti riziką, kad mus apskritai kas nors galės spausti. Matome, kad tie sprendimai labai pasiteisina.

Neteikiama pilna Vyriausybės žadėta mokesčių reforma, reiškia, kad dėl jos sutarimo valdančiojoje koalicijoje nėra, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Vaidas Augustinavičius.  „Tempas yra labai lėtas, nes dar 2020-ais metais buvo suformuota didelė ekspertų grupė, kuri diskutavo dėl visų mokestinių pasiūlymų. Jeigu neteikiama pilna mokesčių reforma, reiškia, to sutarimo valdančiojoje koalicijoje nėra.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė naujam žiniasklaidos rėmimo modeliui – bus kuriamas Medijų rėmimo fondas, planuojama finansuoti daugiau projektų ir žadama mažinti politikų įtaką. „Man atrodo, geras produktas, gerai pavyko padirbėti, rasti gerų formuluočių. Kadangi turime patirties, kaip veikia panašios struktūros kitose srityse, pavyzdžiui, Kultūros taryba, manau, yra pasiteisinę dalykai“, – per Vyriausybės posėdį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė dviejų Seimo narių siūlymui vietoj draudimo streikuoti nepaprastosios padėties metu numatyti galimybę riboti streiką. Tačiau ministrų kabinetas siūlo projektą tobulinti.

Vyriausybė trečiadienį visuomenės poreikiams nusprendė perimti kultūros paminklų statusą turinčių Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Dabartinis jų valdytojas – Lietuvos paštas – už tai gaus 6 mln. eurų. Už Kauno centrinio pašto rūmus bus pervesta 3,8 mln. eurų, už Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą – 2,169 mln. eurų. Abu paštai bus perduoti Kultūros infrastruktūros centrui valdyti. Tiek Kauno, tiek Klaipėdos paštai pagal paskirtį nenaudojami jau kelerius metus.

Architektui Ričardui Krištapavičiui ir tekstilininkei Laimai Oržekauskienei trečiadienį Vyriausybė skyrė pirmojo laipsnio valstybines pensijas. Ši ypač nusipelniusiems asmenims skiriama pensija R. Krištapavičiui ir L. Oržekauskienei priklauso kaip Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, asmenys, kuriems yra paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, sulaukę pensinio amžiaus turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Vyriausybės kanceliarija skelbia kalbanti „Facebook“ valdytoja „Meta“ dėl moderavimo pokyčių šiame socialiniame tinkle, kad nebūtų trinami Ukrainą remiantys įrašai. „Vyriausybės kanceliarija ypatingai pastaruoju metu įdėmiai stebi situaciją socialiniame tinkle „Facebook“, mato vartotojų nusiskundimus dėl galimai nepagrįsto įrašų, remiančių Ukrainą, trynimo bei autorių blokavimo“ – trečiadienį išplatintame pranešime sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Po aiškaus nugalėtojo neiškėlusių Danijos rinkimų praėjus šešioms savaitėms, šalis pagaliau turės naują vyriausybę, po sunkių derybų suformavusi kairiųjų ir dešiniųjų aljansą antradienį paskelbė premjerė Mette Frederiksen. Kairiojo sparno premjerė reporteriams sakė, kad tokio politinio aljanso „reikia mūsų šaliai“.  „Ir dėl krizių, su kuriomis susiduriame – infliacijos, karo Europoje – ir dėl to, kad turime priimti sprendimus, verčiančius mus kitaip viską vertinti“, – sakė ji.

Kai kuriems politikams raginant Vyriausybę išsiaiškinti aukštų maisto kainų priežastis, į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovus siūlomas Mindaugas Lingė sako, kad nepriklausomas institucijų tyrimas visuomenei galėtų suteikti daugiau aiškumo.  „Gera girdėti, kada kalbama, kad, matyt, turėtume nepriklausomą tyrimą, institucijų tyrimą, kompetentingų institucijų tyrimą. Atsirandant kuo daugiau informacijos, aiškinimo visuomenei, čia būtų tik pridėtinė vertė.

Seimas po svarstymo antradienį pritarė Vyriausybės siūlymams, kaip stiprinti indėlių draudimo sistemą.  Už balsavo 111 Seimo nariai, o vienas susilaikė. Galutinis balsavimas vyks iki Kalėdų.  Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams, Finansinio tvarumo, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų, Bankų ir Valstybės skolos įstatymų pataisomis ketinama mažinti finansinę naštą indėlių draudimo sistemai.

Seimas antradienį priėmė svarstyti Vyriausybės inicijuojamą šilumos ūkio pertvarką, kuri prasidėtų nuo 2023 metų liepos 1-osios.  Už Šilumos ūkio įstatymo pataisų svarstymą balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė 32. Pataisas Seimas svarstys pavasarį.  Savivaldai ūkio plėtrą siūloma leisti planuoti dešimčiai metų, daugiabučių sistemas galėtų prižiūrėti ir šilumos tiekėjai, be to, keliamas tikslas iki 2040 metų visą šilumą gaminti iš atsinaujinančių išteklių.

Infliacijos tendencijos parodys, ar Vyriausybės pastangos ją mažinti yra pakankamos, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, pabrėždama, jog tai – pasaulinis reiškinys. „Visada visiems siūlau matyti platesnį vaizdą – kad tai yra geopolitinė situacija, globali. Infliacija yra popandeminis reiškinys pasaulyje visame, visose pasaulio šalyse, tame tarpe Europoje ir tame tarpe Lietuvoje.

Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas darbuojasi jau lygiai dvejus metus – kadencija įpusėjo. Vyriausybei tik pradėjus darbą, ministrai rengė posėdžius vakarais ir naktimis dorodamiesi su pandemija, ir panašu, kad tai tapo šios kadencijos pranašu – vieną krizę keitė kitos. Kai kurie net juokauja, kad konservatoriams lemta valdyti per krizes.

Vyriausybė šią savaitę paskyrė signataro našlės rentą liepos viduryje mirusio Nepriklausomybės Akto signataro Aloyzo Sakalo našlei Daivai Sakalei. Ministrų kabinetas jai rentą paskyrė nuo spalio 12-osios dienos. Signataro našlių renta sudaro ketvirtadalį signataro rentos, t. y. maždaug 330 eurų per mėnesį. Renta nemokama, jei mirusio signataro sutuoktinis turi draudžiamųjų pajamų. Rentą skiria Vyriausybė, ją moka Seimo kanceliarija iš valstybės biudžeto asignavimų.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija šeštadienį Vilniuje rinksis į tarybos posėdį, kuriame aptars politines aktualijas, artėjančius savivaldos rinkimus. Kaip pranešė partija, socialdemokratai taip pat svarstys rezoliuciją dėl infliacijos ir kovos su ja priemonių plano, kreipimąsi į Vyriausybę dėl kritinės situacijos sveikatos apsaugos sistemoje.

Prie kadencijos pusiaukelės artėjanti Vyriausybė yra silpna, pasimetusi ir besiblaškanti, sako Seimo vicepirmininkas, opozicijos atstovas „darbietis“ Andrius Mazuronis. „Silpna, pasimetusi, besiblaškanti tarp krizinių situacijų. Didžioji dalis ministrų yra tokie, kurie bijo prisiimti politinę lyderystę“, – penktadienį Žinių radijui sakė jis.

Seimas pritarė naujam krizių valdymo modeliui, Vyriausybėje bus steigiamas visą parą veikiantis Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). Be to, parlamentarai apsisprendė dėl atlygio, socialinių garantijų ir kitų sąlygų darbuotojams, pasitelkiamiems valdyti krizes ar šalinti jų padarinius. Už tą numatančias Civilinės saugos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 90 Seimo narių, penki joms nepritarė, 21 – susilaikė.

Valstybės institucijų renkamos ir viešai skelbiamos žemės ūkio ir maisto produktų kainos nuo kitų metų bus tikslesnės – Vyriausybė trečiadienį palengvino duomenų įtraukimą į Statistikos departamento programas. Portale www.produktukainos.lt svarbiausių produktų vidutines kainas prekyboje ir gamybos grandinėje skelbiamos nuo 2018-ųjų, tačiau protokoliniu Vyriausybės pavedimu surinkta informacija neatitinka statistikų programų standartų, dėl to ją sudėtinga įtraukti, nurodoma aiškinamajame rašte.

Sprendimai dėl Kauno ir Klaipėdos pašto rūmų perėmimo Vyriausybę turėtų pasiekti gruodžio viduryje, sako kultūros ministras Simonas Kairys. „Gruodžio viduryje į Vyriausybę turėtų ateiti sprendimas, kuriuo nuosavybė iš Lietuvos pašto šitų dviejų objektų – nes kalbame ne tik apie Kauno centrinį paštą, bet ir Klaipėdos – jau turėtų tapti kultūros ministerijos nuosavybe“, – žurnalistams Kaune pirmadienį sakė ministras.

Kitą sekmadienį, lapkričio 11 d., premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei sukaks dveji metai. Vidurio kadencijos proga europarlamentaras Andrius Kubilius socialiniame tinkle Facebook pasidalijo mintimis apie šios Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų veiklą. „Tikiuosi, per savaitę šios mintys nepasens“, – rašė A. Kubilius.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėja ryšiams su Seimu pradeda dirbti Laura Liutvinskienė, penktadienį pranešė Vyriausybė.  L. Liutvinskienė pastaruoju metu dirbo vyriausiąja patarėja Vyriausybės kanceliarijoje, kuravo Vyriausybės teisėkūros planavimo bei kokybės tobulinimo klausimus. Ji anksčiau yra dirbusi investicinės aplinkos eksperte viešojoje įstaigoje „Investuok Lietuvoje“ bei Seimo narės Ingridos Šimonytės patarėja Seime.

Vyriausybė pritarė 13 mln. eurų humanitarinės pagalbos paketui, kuriuo siekiama padėti Rusijos užpultos Ukrainos gyventojams, jos energetikos infrastruktūros atkūrimui, saugiam grūdų gabenimui iš šalies bei Moldovai, kuri iš kaimyninės valstybės priima daugybę karo pabėgėlių. „Šis humanitarinės pagalbos paketas padės atliepti bazinius poreikius žmonių, kurie dėl karo prarado beveik viską.

yriausybė trečiadienį apsisprendė siūlyti Seimui pratęsti nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje iki kovo 16-osios imtinai. Rugsėjį priimtas analogiškas sprendimas baigs galioti gruodžio 16-ąją.