volodymyr zelensky

Ukrainos pajėgos sudavė smūgį strateginiam tiltui Melitopolyje, kuriuo rusai gabendavo karinę techniką, ginklus ir karius. Taip pat atakavo karinius objektus ir Rusijos teritorijoje. O Ukrainos prezidentas nepailsta – prašo ir daugiau ginklų, ir 800 milijonų eurų skubios paramos sunaikintai infrastruktūrai atnaujinti. Per okupantų užgrobto Melitopolio su Konstantinivka tiltą rusai iš Donecko pusės gabeno karinę įrangą, amuniciją, karius.

Prie fronto linijos esančiuose Ukrainos Bachmuto ir Avdijivkos miestuose padėtis pasidarė kritinė. Ten netyla mūšiai, o ukrainiečių pajėgos sako, kad rusų puolimą su „Wagner“ smogikais atlaikyti vis sunkiau. Iš pavojingiausių vietovių tenka skubiai evakuoti savimi negalinčius pasirūpinti žmones. Tačiau nuostolių patiria ir okupantai. Anot Zelenskio, jų kasdien žūsta šimtai, o pasidavę ukrainiečiams sako, kad rusų karo vadai jų gyvybių nevertina – tiesiog laiko patrankų mėsa.

Galingi smūgiai naktį sudrebino Donecką, kur užsiliepsnojo miesto centras. Separatistai apkaltino Ukrainą, o Kyjivas tik atrėžė, kad, matyt, ir vėl kažkas ne vietoje užsirūkė. Be to, Ukrainos žvalgyba skelbia, kad Rusija jau išnaudojo apie 80 procentų savo modernių raketų arsenalo, tačiau netrukus jį esą papildys Irano raketos.

Ukrainoje vykstant mūšiams dėl Chersono, nuo miesto administracijos pastato dingo Rusijos vėliava, kurią okupantai čia iškėlė pirmosiomis Chersono užgrobimo dienomis. O kai kuriuose kontrolės punktuose nebeliko ir pačių rusų. Kad Chersonas jau gali būti ukrainiečių rankose, informacijos nėra. Neramumai ir mobilizuotų rusų būriuose. Tad tai gali reikšti, kad okupantai atsitraukė arba šitokiu būdu rengia pasalą ukrainiečiams.

Rusams savo raketomis ir dronais sprogdinant ukrainiečių infrastruktūros objektus, šalyje nuolat dingsta elektros, dujų, šildymo tiekimas. Kaip be elektros išgyvena gyventojai, domėjosi TV3 Žinių bendradarbiai Ukrainoje, kurie nuvyko į Charkivą ir kalbėjosi su savanoriais. Jie žiemai ruošiasi masiškai gamindami savadarbes žvakes. Charkivo centre stovinčio namo rūsyje galima rasti šimtus tuščių skardinių. Anksčiau ukrainiečiai jas laikė šiukšlėmis ir tiesiog išmesdavo.

Vakarai skelbia, kad Iranas Rusijai ne tik tiekia dronus kamikadzes, bet net ir atsiuntė į Krymą savo karių, kurie apmoko okupantus jais naudotis. Savo ruožtu Kyjivas skelbia kamikadzių numušęs jau daugiau nei 200. Tuo metu V. Putino laikinai okupuotoje Chersono srityje prasidėjo rusų vykdomos civilių evakuacijos spektaklis. Iš miesto traukiasi ir kolaborantų valdžia. O karinėms operacijoms Ukrainoje vadovaujantis rusų generolas aiškina, kad padėtis fronte – įtempta.

Putino raketos ir toliau naikina Ukrainos miestus ir infrastruktūrą. Mirtini smūgiai šiandien sudrebino Mykolajivą ir Charkivą, o dalis Kyjivo, Žytomyro ir Dnipro liko be elektros. Zelenskis sako, kad vos per aštuonias dienas okupantai sunaikino trečdalį visų Ukrainos elektros stočių. Tačiau karma atsisuko ir prieš pačius rusus. Vakar į daugiabučius namus Rusijos Jeisko mieste rėžėsi rusų naikintuvas Su – 34 ir pavertė rajoną tikros apokalipsės vieta, kur žuvo mažiausiai 13 žmonių.

Baltarusijos neteisėtas lyderis Lukašenka skelbia kontrteroristinę operaciją ir telkia pajėgas prie sienos su Ukraina. Yra informacijos, kad kaimyninėje šalyje prasidėjo ir slapta mobilizacija. Patrankų mėsos paieškos suintensyvėjo ir Rusijoje – policija vyrus gaudo gatvėse ir laiptinėse, į karą jie viliojami ir lašiniais.

Lenkija šiandien pranešė apie nuotėkį iš Rusijos į Vokietiją vedančiame naftotiekyje „Družba“, tačiau nekomentuoja, ar tai gali būti sabotažo aktas. O krauju už Krymo tiltą Ukrainai atkeršiję Putino pakalikai jau skelbia suradę kelių tautybių kaltuosius ir bent aštuonis jų sulaikę. Vos per dvi galingo puolimo dienas Rusija Ukrainoje pažeidė net trečdalį žmones šIluma ir elektra aprūpinančių objektų.

Tragiškas rytas visoje Ukrainoje. Kerštaudamas už Krymo tiltą, Putinas į didžiuosius šalies miestus paleido per 80 raketų. Per išpuolius šalyje žuvo mažiausiai 11 žmonių, dar per 60 sužaloti. Okupantai smarkiai apšaudė ir Kyjivą, kur apgriovė centrinę geležinkelio stotį, muziejus, filharmoniją.  Putinas pripažino smogęs Ukrainai ir pagrasino į ją taikytis toliau. Savo ruožtu kitas diktatorius – Lukašenka – jau skelbia, kad Baltarusijoje rengiasi dislokuoti bendrą rusų ir baltarusių dalinį.

Rusijoje vis didėja nepasitenkinimas dėl okupantų nesėkmių Ukrainoje. Zelenskiui paskelbus, kad vien Chersono srityje per mažiau nei savaitę pavyko atsikovoti pusės tūkstančio kvadratinių kilometrų teritoriją, Kremliaus statytinis ten paragino nusišauti Rusijos gynybos ministrą Šoigu, o Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė jau kviečia ukrainiečius prie derybų stalo. Tačiau Kyjivas atšauna, kad verčiau ji galvotų ne apie derybas, o apie atgailą ir laukiantį Hagos tribunolą.

Europos Sąjunga jau sutarė ir dėl aštuntojo sankcijų paketo Rusijai, tačiau Gabrielius Landsbergis jį vadina silpnu. Tuo metu Ukrainos kariai jau įžengė į Putino neteisėtai aneksuotą Luhansko sritį ir ten pradėjo vaduoti gyvenvietes. Rusijos propagandistai dėl to siunta. Nuo rusų išlaisvintose vietovėse – kaskart vis kraupesni radiniai. Prie Iziumo rusai buvo įsirengę kelis ukrainiečių kankinimo kambarius, kuriuose net rasdavo auksinius žmonių dantis.

Gyvi likę Mariupolio gynėjų vadai po ilgų mėnesių laukimo pagaliau susitiko su artimaisiais. Turkijoje liejosi ir ašaros, ir džiaugsmo šūksniai, mat daug kas netikėjo, kad šiuos Ukrainos didvyrius iš rusų nelaisvės pavyks susigrąžinti gyvus. O milijardierius Elonas Muskas užvirė tikrą žodžių karą internete. „Twitter“ jis pasiūlė Rusijai palankų taikos planą Ukrainoje. Į tai sureagavo ne tik Zelenskis, bet ir Nausėda. Ilgai laukta ir jautri akimirka.

Rusų okupantai raketomis apšaudė gimtąjį Zelenskio miestą ir sugriovė jame esančią užtvanką. Krivyj Rihas ėmė skęsti, mat kai kuriose miesto vietose vandens lygis pakilo net du su puse metro. Savo ruožtu pats Zelenskis vakar vidurnaktį pateko į avariją Kyjive. Į jo kortežą trenkėsi automobilis. Šis nutikimas nelaimingas, o štai į Putiną šiomis dienomis esą buvo pasikėsinta, kai jis vyko kortežu į savo rezidenciją. Rusų raketos skrieja į V. Zelenskio gimtąjį miestą Krivyj Rihą.

Seimas pratęsė nepaprastąją padėti pasienio ruože su Baltarusija ir Rusija. Tuo pačiu įstatymu uždraudė ir rusų turistams atvykti į mūsų šalį. Gabrielius Landsbergis sako, kad svarstys lygiai taip pat neįsileisti ir turistų iš Baltarusijos. O pasieniečiai šiandien paviešino, kas vyksta būtent pasienio ruože su Baltarusija – nufilmuoti Lukašenkos pasieniečiai karpantys mūsų tvorą, kad per ją į Europą galėtų patekti nelegalūs migrantai. Sekmadienis, pasienis su Baltarusija Vilniaus rajone.

Ukraina jau oficialiai skelbia atkovojusi strategiškai svarbų Charkivo srities miestą Balakliją. O štai Zelenskis sako, kad per devynias rugsėjo dienas Ukraina atsikovojo jau 1000 kvadratinių kilometrų okupantų užgrobtos savo žemės. Stipriais apkabinimais ir džiaugsmo ašaromis, – taip moterys sutinka Balakliją išlaisvinusius Ukrainos karius. Ukrainos gynėjai Balakliją iš okupantų atkovojo praėjus šešiems mėnesiams.

Charkivo ir Chersono srityse puolimą tęsiantys Ukrainos kariai rusų okupantams užkūrė tikrą pragarą. Pastarąją parą ukrainiečiai demilitarizavo rekordinį skaičių Putino karių – žuvo beveik 700, daugybę jų pasidavė į nelaisvę. Apie geras naujienas iš fronto jau kalba ir pats Zelenskis. Savo ruožtu neskelbto vizito į Kyjivą atvyko Jungtinių valstijų valstybės sekretorius Antonis Blinkenas su žinia, kad skirs Ukrainai dar beveik 700 milijonų eurų karinės paramos.

Ukrainos pajėgos kontrpuolimą pradėjo ne tik Chersono, bet ir Charkivo kryptimi. Ten ukrainiečiai jau atkovojo kelias gyvenvietes ir tikrą pragarą okupantams užkūrė prie Balaklijos. Oleksijus Arestovyčius rusų padėtį prie Charkivo apibūdina riebiu keiksmažodžiu. Savo ruožtu Putinas ekonomikos forume aiškino, kad Rusija dėl karo Ukrainoje nieko neprarado ir nepraras.

Dujas Europai užsukusi Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ jau atvirai pripažįsta, kad Europai paskelbė energetinį karą ir užsiima šantažu. „Gazprom“ išplatino vaizdo klipą, kuriuo subtiliai gąsdina, kad be rusiškų dujų Europos laukia šalta ir ilga žiema. Beje, britų gynybos ministras skelbia, kad nuo karo pradžios Rusija prarado jau apie 80 tūkstančių karių, bet ruošiami nauji. Rytas Charkive šiandien ir vėl pragariškas.

Briuselyje viešintis Ukrainos premjeras į savo šalį grįš ne tuščiomis. Dar 500 milijonų eurų – tiek papildomos paramos Ukrainai žada skirti Europos Sąjunga. Savo ruožtu Amerikos karo ekspertai sako, kad Ukrainos kovotojai, kontratakuodami šalies pietuose, daro pažangą. Tuo metu okupantai ir toliau raketas laido į civilius, gąsdina ir gyvūnus. „Aš tai radau. Tai atskrido, kai gulėjau ant sofos ir žiūrėjau televizorių. Praskrido pro mano kambarį, mano vaikų kambarį į virtuvę.

Zaporižios atominės elektrinės pašonėje – galingi sprogimai. Rusijos pajėgos paryčiais smarkiai apšaudė Enerhodarą. Miestą okupantai atakavo kaip tik tuo metu, kai į atominę išvykti ruošėsi TATENA misijos nariai. Visgi net ir bauginami rusų, jie į elektrinę išvažiavo. Tuo metu V. Putinas atvyko atsisveikinti su Gorbačiovu, tačiau pranešė, kad jo laidotuvėse nedalyvaus. O Maskvoje žuvo „Lukoil“ valdybos pirmininkas, raginęs Kremlių nutraukti karą Ukrainoje.

Rusų kontrpuolimą Chersone tęsiantys Ukrainos kariai, anot britų žvalgybos padarė pažangą į priekį fronto linijoje pietuose. Rusai dabar nebesaugūs nei Kryme, nei Rusijos Belgorodo mieste. O Rusijoje Putino rėmėjomis prisistatančios rusės tuo metu protestuoja: esą Baltijos šalių vadovai ne reikalo kaltina Rusiją. Kryme liepsnoja milžiniškas gaisras. Nepatvirtintais duomenimis, dega rusų naftos saugykla. O į Belgorodą paryčiais skriejo raketos.

Chersono srityje Ukrainai pradėjus puolimą verda intensyvūs mūšiai. Tai patvirtino Ukrainos prezidentūra. Karo ekspertai sako, kad tokio masto Ukrainos kontrpuolimą matome pirmą kartą, o dalis rusų pajėgų esą gali būti apsuptos. Beje, iš Chersono į Rusiją jau pabėgo Chersono vadovas, Ukrainos išdavikas į postą pastatytas okupantų. Tikėtina, kad iš Chersono jis spruko po to, kai savo namuose buvo sušaudytas jo pavaduotojas.

Rusų okupantai naktį bombardavo Enerhodarą, esantį visai netoli Zaporižios atominės elektrinės. Tarptautinė atominės energijos agentūra neslepia nerimo – esą bombos per paskutinę ataką pataikė į pastatą, esantį vos už 100 metrų nuo branduolinio reaktoriaus. Į Zaporižią išskubėjo ir pačios agentūros delegacija, tačiau neaišku, ar rusai ją įsileis. Apie pergales skelbia ir ukrainiečiai – džiaugiasi sunaikinę rusų karinę bazę Chersone, taip pat ir beveik visus regiono tiltus.

Dėl rusiškų dujų krizėje atsidūrusios Vokietijos kancleris nuvyko apžiūrėti turbinos, kurią Vokietija turi perduoti Maskvai ir sako, kad kliūčių tam nėra. Tačiau Rusija neskuba ir toliau vykdo energetinį terorą. Tuo metu rusai Maskvoje prie H&M parduotuvės stovi ilgiausiose eilėse kaip tarybiniais laikais stovėdavo prie dešros. Maskvoje prie H&M parduotuvės rikiuojasi ilgiausios eilės.

Dėl Putino prisukto vis brangstančių dujų kranelio europiečiams tenka galvoti, kaip jų sutaupyti. Vokiečiai jau suka galvą, kaip deginti mirusiuosius krematoriumuose – jų mat gali bet kada pritrūkti dujų. Savo ruožtu Ispanijos valdžia, norėdama taupyti energetikos išteklius, nustatė įmonėms ir įstaigoms bei transportui specialias taupymo taisykles. Vasarą kondicionierių nebegalima jungti žemesne nei 27 laipsnių temperatūra.

Dar vienas žiaurus rusų karo nusikaltimas – okupantai apšaudė kalėjimą Donecke, kur laikė Ukrainos karo belaisvius. Žuvo bent 53 šalies gynėjai. Anot rusų, daugiausia jų – Azovo pulko kariai. Rusai niekšiškai meluoja ir per savo propagandinę televiziją transliuoja, jog tai – pačių ukrainiečių darbas. Dar mažiausiai 13 nekaltų gyventojų okupantų raketos pražudė ir Mykolajive – vieni vedžiojo šunis, kiti laukė autobusų stotelėje.

Rusija oficialiai pranešė, kad jau nuo trečiadienio ryto šildymui, maisto ruošimui ir elektros gamybai reikalingos dujos į Europą tekės vos 20 procentų pajėgumu. Maskva meluoja apie neva sugedusių turbinų remontus, o Europos energetikos ministrai Briuselyje svarsto, kaip padėti nuo rusiškų dujų labiausiai priklausomai Vokietijai atlaikyti dujų spaudimą. Ir panašu, kad ne visos šalys nori padėti vokiečiams.

Kyjivas žada iki rugsėjo išstumti rusus iš pietinės Chersono srities, kurioje okupantai grasina jau netrukus uždrausti atsiskaitymus ukrainietiška valiuta grivina ir įvesti rublį. Okupuotose teritorijose rusai ir toliau vagia ukrainiečių grūdus, o po Afriką keliaujantis Putino pasiuntinys Lavrovas ieško naujų draugų ir bando įtikinti vietinius, kad dėl maisto krizės ir karo kalti visi, tik ne Rusija. O tuo metu į Ukrainą plūsta vyrai iš įvairių šalių.

Žurnalistams pavyko pakliūti į subombarduotą Mariupolį ir be okupantų priežiūros paklausinėti vietinių žmonių, kaip jie gyvena „prie ruso“ be kanalizacijos, vandens ar pinigų. Optimizmo sugriautame mieste mažai. O iki pamatų Ukrainą griaunantys ir žudantys rusai ir toliau mėgaujasi vakarietišku alumi – tyrimas atskleidė, kad Maskvos parduotuvėse gausu alaus, kurio gamintojai dar karo pradžioje paskelbė negirdysiantys rusų.

Ukrainos prezidentas Zelenskis ir jo žmona Olena, viešinti Amerikoje, vėl prašo kuo greičiau Ukrainai tiekti oro gynybos sistemų. Mat rusai raketomis nepaliauja sėti mirties. Charkive okupantai ir vėl nusitaikė į autobusų stoteles ir turgų, pražudė žmonių. O iš Ukrainos pietinės dalies Maskvos propaganda jau rodo siužetus, kaip dalina rusiškus pasus ir postringauja apie grįžimą į Rusiją. Šaltiniai Kremliuje skelbia, esą Rusija jau rugsėjį planuoja aneksuoti užgrobtas teritorijas.

Rusai naktį iš Juodosios jūros paleido 7 sparnuotąsias raketas į Odesą. Ir vis dažniau okupantų aukomis tampa Ukrainos ūkininkai, mat rusai išdegina jų grūdų laukus. Tuo metu ukrainiečiai taikliais vakarietiškos technikos smūgiais verčia Maskvą keisti karo prioritetus Ukrainoje. Šiandien sprogimai nugriaudėjo ir prie strategiškai svarbaus rusams tilto Chersone, kuris karo pradžioje galėjo būti greitai užimtas, galimai dėl išdavysčių Ukrainos saugumo tarnyboje.

Jau maždaug 3000 raketų į Ukrainą paleidusi Rusija neriasi iš kailio. Po sėkmingų ukrainiečių smūgių į okupantų amunicijos sandėlius, Rusijos gynybos ministras Šoigu įsakė karo vadams kuo skubiau bet kokia kaina sunaikinti Ukrainos ilgojo nuotolio raketas. Pagrindinis Rusijos taikinys dabar – amerikietiškos raketų sistemos HIMARS, kurioms, kaip ir „Bayraktar“, ukrainiečiai jau kuria dainas.

Dar viena siaubo diena Ukrainoje. Naktį smarkiai apšaudę Bachmuto ir Kramatorsko miestus, šiandien rusų okupantai į Ukrainą iš Juodosios jūros paleido dar apie 20 raketų. Tačiau nesnaudžia ir ukrainiečiai. Iš HAIMARS raketų sistemų jie smogė Luhanskui ir galimai sunaikino rusų oro gynybos bazę. Savo ruožtu Časyv Jare iš rusų sugriauto namo griuvėsių ištraukta jau beveik pusšimtis civilių kūnų.

Nauja diena – naujas žudikiškas Rusijos smūgis ukrainiečiams. Šią naktį okupantų raketos smogė daugiabučiui pačiame Charkivo centre. Yra ir sužeistųjų, ir žuvusiųjų. O Časiv Jare, kur rusai savaitgalį su žeme sulygino daugiabutį – gelbėtojai iš po nuolaužų vis dar traukia žuvusiuosius – jų skaičius jau kone pasiekė tris dešimtis. Ukrainiečius žudyti įsakiusį Putiną, Rusijos politikai Žirinovskio pasekėjai jau užsimojo pavadinti valdovu, o ne prezidentu.

Rusų okupantai ir vėl apšaudė Charkivą – šįkart raketos pražudė keturis taikius gyventojus, o dar 9 – smarkiai sužeidė. Raketos krito ir Donbaso miestuose, kur atakų metų žuvo dar vienas žmogus. Vėl prakalbo ir Putinas. Be to, Balyje vyskta Didžiojo dvidešimtuko susitikimas, kur Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas sulaukė pažeminimo – Vakarų lyderiai atsisakė su juo fotografuotis, o Blinkenas ir susitikti.

Pirmą kartą nuo invazijos pradžios apie teritorines pergales Ukrainoje nepaskelbusi Rusija praneša, kad daro kovos veiksmų pertrauką. Esą kariams reikia pailsėti ir susitaisyti techniką. Tačiau jau artimiausios valandos parodys, ko verti šie rusų žodžiai. Okupantų desperacija skverbiasi ir dar giliau: Dūma skubos tvarka priėmė įstatymus, kurie įpareigoja verslus tiekti prekes ginkluotosioms pajėgoms, o darbuotojus – dirbti viršvalandžius.

Rusijos raketos šįkart krito į Odesos daugiabutį ir poilsio namus. Per šias atakas žuvo mažiausiai 18 žmonių, du iš jų – vaikai. Dar dešimtys žmonių sužeisti. O gelbėtojai tęsia darbus –  stengiasi surasti, kiek dar žmonių gali būti palaidoti po griuvėsiais. Siaubo kupina naktis Odesoje, kur smogė okupantų raketos. Tačiau prabudus ryte – košmaras nesibaigia. Viena raketa pataikė į devynaukštį namą ir pražudė 14 žmonių, dar 30 – smarkiai sužeidė.

Ukraina turi ir gerų žinių – iš garsiosios Gyvačių salos, kurios gynėjai nuskambėjo pasiuntę rusų karinį laivą, okupantai pabėgo. Ukrainiečiai skelbia, kad priešas spruko keliais laiveliais, Maskvos versija visai kitokia. Į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės pavyko sugrąžinti ir 144 karius. Tarp grįžusių namo – ir 95 „Azovstal“ gamyklos gynėjai. Autentiškuose vaizduose užfiksuota karių realybė – jie suluošinti, tačiau džiaugiasi galėsiantys pagaliau pamatyti artimuosius.

Rusija toliau negailestingai bombarduoja Ukrainą. Šįryt žmonių gyvybes ir turtą knežina Mykolajive, kur raketa pataikė į daugiabutį – Ukraina skelbia apie bent keturis žuvusius gyventojus. Plinta ir naujausi vaizdai, kaip raketa smogė į sausakimšą Kremenčuko prekybos centrą, o Rusijos atstovai toliau meluoja ir kaltina pačius ukrainiečius, kad šie neva per arti prekybos centro laikė vakarietišką ginkluotę.

Po Rusijos smūgio sausakimšam prekybos centrui Kremenčuko mieste, Ukraina toliau skaičiuoja aukas. Jau aišku, kad mirė mažiausiai 18 gyventojų, dar bent 60 – sužeisti, 36 žmonės laikomi dingusiais. Ukrainos prezidentas šią ataką atvirai vadina terorizmo aktu, o Rusiją – didžiausia teroristine organizacija pasaulyje. Savo ruožtu Rusija vėl purtosi atsakomybės – esą pataikė visai ne į prekybos centrą, o į ukrainiečių amunicijos sandėlį, nuo kurio ir užsidegė neva neveikiantis prekybos centras.

Svarbi žinia NATO viršūnių susitikimo išvakarėse. Aljansas planuoja beveik aštuonis kartus didinti greitojo reagavimo pajėgas Europos Rytuose. O Didžiojo septyneto lyderiai tariasi, kaip dar labiau paspausti Rusiją dėl karo Ukrainoje. Antrą derybų dieną Vokietijos kancleris pradėjo pareiškimu, kad reikia visomis išgalėmis remti Ukrainą, bet ir išvengti Rusijos ir NATO konflikto.

Istorinė diena Ukrainai – Europos Sąjungos lyderiai Briuselyje sprendžia dėl kandidatės į ES nares statuso suteikimo. Dar prieš aštuonerius metus Putinas pradėjo karą Ukrainoje, nenorėdamas paleisti jos iš savo gniaužtų ir neleisdamas suartėti su Europos Bendrija. Tiesa, kol vyksta intensyvus karas, įgyvendinti visas būtinas stojimui į Europos Sąjungą reformas Kyjivui gali būti sunku.

Rusijoje – sprogimai Rostovo srityje, naftos perdirbimo gamykloje – žmonės nufilmavo, kaip į ją įskrieja, įtariama, ukrainiečių dronas. Išskirtiniai vaizdai šiandien pasiekia ir iš Severodonecko – ukrainiečiai parodė, kaip gina miestą, kuris, anot vietos valdžios, tapo tikru pragaru ir šiuo metu yra žiauraus karo epicentras.   Ukrainietė Ivanka ramią lopšinę savo sūnui dainuoja paskutinį kartą. Sūnus karste. Širdį verianti akimirka nufilmuota Lvive.

Lietuvai grasinančios Rusijos propagandininkai Ukrainoje jau vaikšto Severodonecko gatvėmis. O Putino kariai jiems demonstruoja, kaip šluoja miestą nuo žemės paviršiaus. Deja, Rusija, sukaupusi žudikų rezervą, dabar stiprina puolimą Donbase, šluoja kaimus ir miestelius. Namus praradusiems Ukrainos vaikams pagalbą žada Nobelio taikos premijos laureatas, rusų žurnalistas Dmitrijus Muratovas. Jis aukcione pardavė savo Nobelio premijos medalį už rekordinę sumą – beveik 100 mln. eurų.

Kremlius atvirai grasina Lietuvai – apkaltino mūsų šalį sustabdžius rusiškų produktų tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado. Maskvos pakalikai rėkia, esą Lietuva tokiu būdu užpuolė Rusiją, o ši privalo gintis, grasina nepripažinti šalių sienų, atimti Klaipėdą. Rusija tulžį lieja ir galimai naujų būdų spausti Europos Sąjungą ieško įsigaliojus ES sankcijoms draudžiančioms plieno ir juodųjų metalų tranzitą.

Istorinė diena Ukrainai. Laukusi aštuonerius metus, Ukraina žingsniu arčiau narystės Europos Sąjungoje. Europos Komisija pasiūlė suteikti Ukrainai, taip pat ir Moldovai, oficialų kandidatės statusą. Tiesa, tai dar turės palaiminti visos Bendrijos šalys. Ir tai – ne vienintelė geria žinia Ukrainai. Vis tik ir Putinas nesnaudžia ir pasinaudojo proga įgelti Vokietijai.

Vizito į Kyjivą išvakarėse Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad anksčiau ar vėliau Volodymyrui Zelenskiui teks sėsti prie derybų stalo su Vladimiru Putinu. Tačiau kokių sąlygų tam reiktų, įvaryti jis nesiryžo. Tuo metu NATO generalinis sekretorius žada didinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, tačiau į detales taip pat nesileidžia.

Rusų okupantai Donbase užkūrė tikrą pragarą. Anot V. Zelenskio ten vykstantys mūšiai įsirašys į istoriją kaip vieni žiauriausių Europoje. Į rusų pajėgų apšaudymą Lysyčianske papuolę žurnalistai užfiksavo išskirtinius bombarduojamo miesto vaizdus. Virš galvos zvimbiant sviediniams žmonėms tenka evakuotis iš Luhansko kaimų. O Severodonecke iš tiesų sugriauti visi trys miestą su pasauliu jungiantys tiltai. Tad nei iš jo pabėgti, nei sulaukti pagalbos beveik neįmanoma. Pirmas smūgis.