vlk

Ligonių kasų specialistai primena, kad kiekvienas pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas bei kreiptis į valstybės institucijas, jeigu,  jų nuomone, jų teisės buvo pažeistos. „Paciento teisė pasirinkti gydymo įstaigą yra neatsiejamai susijusi su paciento teise į informaciją“, –primena Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėja Sonata Leščinskienė.

Į kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis įtraukiamas brangus priešvėžinis vaistas bei dvi medicinos pagalbos priemonės, padėsiančios ligoninių gydytojams kovoti su itin sunkiomis ligomis ir būklėmis, praneša Valstybinė ligonių kasa. Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašas papildytas krūties vėžiui gydyti skirtu vaistu trastuzumabo emtansinu.

Panevežio trečiojo amžiaus universitetas Raguvos fakulteto bendruomenė pakvietė ligonių kasų specialistus aptarti senjorams aktualius dalykus. Į raguviškių klausimus atsakė Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė ir Kontrolės skyriaus patarėja Aldona Stukienė.

Vasario pradžioje minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, ligonių kasos pastebi, kad gyventojai vis dar neįpranta profilaktiškai tikrintis sveikatos. Paprastai į gydytojus kreipiasi tik pajutę negalavimus. Tačiau onkologinės ligos ilgą laiką gali nesukelti juntamų simptomų, o diagnozuota jau pažengusi ligos stadija – sunkiau gydoma.

Pernai kompensuojamomis reabilitacijos paslaugomis pasinaudojo beveik 3,5 tūkst. koronavirusu persirgusių žmonių. Tai trečdaliu mažiau nei 2021-aisiais, praneša Valstybinė ligonių kasa. Specialistai primena, kokiais atvejais ir kur reikia kreiptis pagalbos po COVID-19 ligos. „Varginančius pokovidinius sveikatos sutrikimus patiriančių pacientų, kuriems reikalinga reabilitacija mažėja, nes mažėja ir sunkiai COVID-19 liga sergančių ligoninėse gydomų pacientų.

Nuo vasario 1 d. Lietuvoje nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) bus galima skiepyti ne tik 11 metų sulaukusias mergaites, o ir berniukus. Be kita ko, šalis sulauks ir inovatyvesnių – net devynvalenčių vakcinų.

Vizito pas gydytoją metu žmogus sužino, kad yra nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl už gydymą turės susimokėti. Staigmena ne pati maloniausia, tačiau jos galima išvengti. Mat iki atvykstant pas gydytoją draudimo galiojimą paprasta pasitikrinti internetu arba kreipiantis į ligonių kasą, o prireikus jį galima laiku susitvarkyti.

Sausio pabaigoje minint Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę, ligonių kasų specialistai primena moterims apie šios ligos prevencijos svarbą. Reguliari profilaktinė patikra yra būtina, siekiant kuo anksčiau nustatyti ikivėžinius pakitimus ir apsaugoti moteris nuo išplitusio gimdos kaklelio vėžio.

60 ar 30 dienų galioja siuntimas pas gydytoją? Ar naujaisiais metais galioja metams baigiantis išrašytas siuntimas? Koks gydytojas gali išrašyti siuntimą? Tai – svarbūs klausimai, nes siuntimas – viena esminių sąlygų privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui gauti nemokamą gydytojo specialisto konsultaciją. Siuntimas galioja ne ilgiau kaip 60 dienų. Per šį laikotarpį pacientas privalo užsiregistruoti į eilę sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.

Nuo šiol dar daugiau rizikos grupėms priskiriamų žmonių, gali nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šiems pacientams vakcinos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Sausio 10 dieną įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimams, pneumokokinės infekcijos rizikos grupėms priklausančių asmenų sąrašas buvo praplėstas.

Nemažai Lietuvos gyventojų naudojasi ne valstybinių, bet privačių klinikų ar poliklininkų paslaugomis. Tačiau, pasirodo, jos kartais reikalauja sumokėti už tai, už ką ir taip sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kuris finansuojamas iš kiekvieno dirbančio gyventojo įmokų. Valstybinė ligonių kasa pripažįsta, kad pacientai retai skundžiasi dėl galimai neteisėto gydymo įstaigų pasipinigavimo. Tačiau, kai jos patikrinamos, daugiau nei pusė skundų pasiteisina.

Vilnietė Julija (tikrasis vardas redakcijai žinomas) pasakojo buvusi gerokai nustebinta, kai už tą patį šlapimo pasėlio tyrimą vos po kelių savaičių turėjo sumokėti gerokai daugiau. Pati klinika teigia negalinti atskleisti daugiau duomenų apie šį atvejį, bet aiškina, kad kainai įtakos turėjo išaugę tyrimo atlikimo savikainos kaštai.

Pacientai piktinasi, kad kai kuriose gydymo įstaigose, teikiančiose šeimos medicinos paslaugas, jas pasirinkusių pacientų prašoma mokėti metinį mokestį arba už atskirus apsilankymus pas šeimos gydytoją. Ligonių kasos primena, kad pacientai turi teisę net ir privačiose gydymo įstaigose šeimos medicinos paslaugas gauti nemokamai ir atsisakyti mokėti papildomai.

Kai kalbame apie Lietuvos sveikatos sistemą, skeptiškų minčių netrūksta. Sveikatos priežiūros sistema nuolat linksniuojama kaip labiausiai korumpuota, per mažai finansuojama, neatitinkanti nei medikų, nei pacientų lūkesčių visuomenės gyvenimo sritis. Kitaip tariant, toli nuo idealo. Ir nors kasmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete lėšų daugėja, tas negelbsti: eilės pas gydytojus netrumpėja, deramo dėmesio įvairioms sveikatos priežiūros sritims nuolat pritrūksta.

Jau beveik dvejus metus pacientams nebereikia laukti, kol jiems bus suteikta teisė į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas. Be to, gausus pasirinkimas dantis protezuojančių gydymo įstaigų žmonėms leidžia šias paslaugas gauti gerokai greičiau. Nuo ko pradėti prireikus protezuoti dantis, kas gali pasinaudoti šios paslaugos kompensavimu ir kaip pasirinkti gydymo įstaigą, aiškina ligonių kasų specialistai.

Vis pasitaikant gyventojų skundams dėl gydymo įstaigų reikalaujamų susimokėti papildomų priemokų gaunant įprastas sveikatos paslaugas, Valstybinė ligonių kasa (VLK) paaiškina, kada toks elgesys yra teisėtas.  Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik tos gydymo įstaigos, kurios turi licencijas ir reikiamus žmogiškuosius bei materialinius išteklius. Tai gali būti viešosios ar privačios gydymo įstaigos.

Dažnam ne svetima situacija, kai prireikus sveikatos paslaugų pas tą patį gydytoją papulti viešajame sektoriuje tenka laukti kelis mėnesius, o privačioje įstaigoje gali prieiti kad ir rytoj. Gal turint lėšų tai neatrodo didelė problema. Vis tik kai kurie politikai įspėja, kad dėl netolygumų sveikatos sektoriuje auga rizika, kad greitai valstybinė medicina gali tapti prabangos preke.

Eilės sveikatos sistemoje – sena kaip žemė problema, po pandemijos tik dar labai išryškėjusi. Ministerija akcentuoja, kad vienos priežasties čia nėra, tad ir bėdai spręsti burtų lazdelės nepakaks. Vis tik konstatuojama, kad pasitempti turėtų net tik gydymo įstaigos, bet ir patys pacientai. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad bandant pažaboti eiles sveikatos sektoriuje ir patys gydytojai vieną po kito vardija pasiūlymus, kaip būtų galima efektyvinti jų darbą.

Startuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) visuomenės informavimo kampanija „Atsuk ligą atgal“. Jos dėmesio centre – atkreipti gyventojų dėmesį ir paskatinti pasinaudoti ligų prevencijos programomis, kompensuojamomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Reprezentatyvios „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, beveik 9 iš 10, arba 86 proc., žmonių yra girdėję apie ligų prevencijos programas, o pusė apklaustųjų yra kurioje nors iš jų dalyvavę.

Turbūt ne vienam teko susidurti su situacija, kai skubiosios pagalbos prireikia tuo metu, kai šeimos gydytojas ar kitas ligą prižiūrintis specialistas nedirba. Ligonių kasos pažymi, kad tokiais atvejais priėmimo skyrius ne visada yra pirmoji stotelė, kur žmogui reikėtų kreiptis. Pastaruoju metu Klaipėdoje nutiko net du tragiški atvejai, kai sunegalavę asmenys kreipėsi pagalbos į ligoninę, bet aplankę ne vieną įstaigą galimai nesulaukę tinkamos pagalbos netrukus mirė namuose.

Už visas šiais metais gydymo įstaigų suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat ir viršsutartines, bus apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tikimasi, kad paslaugų finansavimo užtikrinimas padės trumpinti pernelyg ilgas paslaugų laukimo eiles gydymo įstaigose. „Jau kurį laiką pacientai susiduria su ilgomis sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilėmis gydymo įstaigose.

Kiekvienais metais sergančiųjų cukriniu diabetu skaičiai auga. Susirgus šia liga, neretai gyvenimą gali tekti keisti nuo pamatų. Minint Pasaulinę diabeto dieną, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kaip sergantiesiems palengvinti savo kasdienybę, pasinaudojus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) suteikiamomis garantijomis. Tyrimai Per pastaruosius trejus metus cukriniu diabetu sergančiųjų gretas papildė daugiau kaip 8 tūkst. žmonių.

2022–2023 m. gripo sezonui skirta gripo vakcina sėkmingai išdalinta visoms Lietuvos gydymo įstaigoms. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina rizikos grupėms priklausančius žmones nedelsti nemokamai pasiskiepyti bei taip apsaugoti save ir artimuosius. Lietuvoje gripo sezonas įprastai prasideda spalį, o sergamumo pakilimo piką pasiekia sausio-vasario mėnesiais.

Šiaulių miesto savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje ligonių kasų atstovė  aptarė svarbiausius dalykus apie kompensuojamųjų  vaistų skyrimą ambulatoriniam ir stacionariniam gydymui, galimas jų priemokas bei racionalų vaistų vartojimą.

Gyventojai jau gana gerai žino, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, turėdami siuntimą, gali patys rinktis, kurioje sutartį su ligonių kasa turinčioje gydymo įstaigoje gauti reikiamos kvalifikacijos gydytojo specialisto paslaugas, atlikti tyrimus, procedūras. Šia garantija jie dažnai naudojasi, kai poliklinikoje, kurioje yra prisirašę, ilga reikiamos paslaugos laukimo eilė.

Teisėsaugininkai pranešė apie du ikiteisminius tyrimus lėšų grobstytojams. Vilniaus apskrityje demaskuoti nekilnojamojo turto statytojai, jie įtariami nuslėpę ir pasisavinę apie pusantro milijono eurų. O štai Klaipėdoje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl iš Valstybinės ligonių kasos apgaule įgytų beveik 400 tūkstančių eurų.

Viešojoje erdvėje kilus sąmyšiui dėl kardiologinio vaisto išrašymo pacientams, galimai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nori nuraminti medikų bendruomenę, pabrėždama, kad kompensuojamųjų vaistų stebėsenos procedūros nėra baigtos.

Spalį minint krūties vėžio mėnesį, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai kviečia gyventojus laiku užkirsti kelią šiai ligai ir pasitikrinti sveikatą pagal vėžio prevencijos programas, nes kuo anksčiau bus nustatytas onkologinis susirgimas, tuo didesnė tikimybė pasveikti.  Klaipėdos TLK veiklos zonos patalpose apsilankiusiems žmonėms, Gyventojų aptarnavimo skyriaus specialistai asmeniškai priminė ir kvietė pasitikrinti pagal penkias ligų prevencijos programas.

Netikėto Valstybinės ligonių kasos (VLK) akibrokšto sulaukę gydytojai sako dabar turėsiantys vaistų receptus pacientams rašyti su baime. Gydytojai kraipo galvomis, mat gavo įspėjimus apie neva nepagrįstai išrašytus receptus ir galimai švaistomus biudžeto pinigus. Ministras Arūnas Dulkys gi pripažįsta klaidą ir apgailestauja, kad medikai turėjo pasijausti it sukčiai.

Kone visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu yra prisirašę kurioje nors pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje ir ten turi pasirinktą ar priskirtą šeimos gydytoją, neatsižvelgiant į tai, kaip dažnai kreipiasi ir ar kreipiasi. Kartais žmonės nė nepamena, kaip kada nors prisirašė gydymo įstaigoje, ir prireikus ją pakeisti jiems kyla klausimų, kaip tai padaryti, ar dėl to reikia kreiptis į abi – esamą ir naują – polikliniką, medicinos centrą, kliniką.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais jo įplaukos bus 327,6 mln. eurų (11,7 proc.) didesnės, nei šiemet, ir iš viso sudarys 3,1 mlrd. eurų. Artimiausiu metu projektas bus svarstomas Vyriausybėje.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų paklausimų dėl vaikams skirtų odontologinių paslaugų bei odontologinių medžiagų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).  Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pirmines odontologines sveikatos priežiūros paslaugas apmoka ligonių kasos. Svarbu, kad būtų kreipiamasi į sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartį su TLK dėl šių paslaugų teikimo.

Gerėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuomojamų medicinos prietaisų prieinamumas pacientams, kuriems jie būtini sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti.

Už gydymo įstaigų sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat ir viršsutartines, suteiktas iki šių metų spalio 1-osios, bus apmokėta vadovaujantis pasikeitusia tvarka, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. Pagal naująją tvarką, gydymo įstaigoms skirtos lėšos galės laisviau judėti tarp paslaugų grupių.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė šlaunies protezo su mikroprocesoriumi valdomu kelio sąnariu kompensavimui Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Naujasis modernus protezas pacientams leis gyventi aktyviai, suteiks visišką saugumą ir judėjimo laisvę. „Džiaugiamės, kad kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių sąrašas netrukus pasipildys pacientų ilgai lauktu protezu.

Rugsėjį privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ypač turėtų susirūpinti jaunuoliai, kurie šiais metais baigė vidurinę arba aukštąją mokyklą. Iki rugpjūčio pabaigos jie buvo draudžiami valstybės lėšomis. Tačiau jei iki rugsėjo pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba jei Užimtumo tarnyba jiems nesuteiks bedarbio statuso, tokiais atvejais PSD įmoką reikės sumokėti patiems, primena Valstybinė ligonių kasa (VLK). PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) neseniai viešai sudrausmino šeimos gydytojus, kad jie vengtų perteklinių konsultacijų ir vieno vizito metu išklausytų kuo daugiau paciento sveikatos problemų. Gydytojus tokie pareiškimai suglumino – panašu, kad valdininkai visiškai nesuvokia, kaip atrodo mediko darbo kasdienybė. Pacientai gi skundžiasi, kad kokiu sveikatos klausimu į gydytoją besikreiptų, jis vos pakelia akis nuo kompiuterio ir esą net neįsiklauso į nusiskundimus.

Ligonių kasos ragina Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savimi ir periodiškai tikrintis sveikatą pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas ligų prevencijos programas. Šios programos skirtos tam, kad liga būtų pastebėta anksti – kai jos simptomų dar nėra. Šiandien vis dažniau kalbame apie sveikatos kultūrą, kai visuomenės sveikata yra ne tik valstybės, bet ir kiekvieno piliečio pareiga ir atsakomybė.

Daugiau nei 1 600 – tiek pacientų kasmet pasinaudoja galimybe Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis išsinuomoti medicinos prietaisus ir naudotis jais namuose, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Dažnu atveju tai vienintelis būdas ligoniams išvengti ilgalaikės hospitalizacijos ir pakelti finansinę brangaus, bet gyvybiškai būtino gydymo naštą.

Ligonių kasos sulaukia pacientų klausimų, kurių pirminio lygio tyrimų atlikimą užtikrina šeimos gydytojo paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos ir už kuriuos papildomai nereikia mokėti. Ligonių kasų specialistai primena: jei tyrimas pacientui tikrai reikalingas, ir šeimos gydytojas jį skiria, tyrimas bus apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų suvartojimas išaugo 18 proc. arba net 111 dienos dozių, tenkančių 1000 gyventojų per dieną, atskleidžia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė. Specialistų teigimu, tai rodo geresnį kompensuojamųjų vaistų prieinamumą. Analizės duomenimis, kasmet stebimas vidutiniškai 5 proc.

Nuo liepos klausos negalią turintiems suaugusiesiems, nepriklausomai nuo šių asmenų amžiaus, kas penkerius metus bus kompensuojami du klausos aparatai. Šioms medicinos pagalbos priemonėms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) šiemet prireiks apie 900 tūkst. eurų. „Klausos negalią turintiems suaugusiesiems, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, suteikta galimybė gyventi maksimaliai kokybiškai: jie gali gauti iš PSDF kompensuojamus klausos aparatus abiem ausims.

Dažna ligonių kasų gaunamų paklausimų tema – dantų protezavimas, apmokamas valstybės lėšomis. Tarp paklausėjų nemažai žmonių, kurie pasinaudojo šiomis paslaugomis ir norėtų jas gauti pakartotinai. Pasitaiko ir turėjusiųjų galimybę, bet nesusiprotezavusių dantų per tam skirtus 3 metus. Klausiama, ar dėl paslaugos galima kreiptis vėl, kaip ir po kiek laiko.

Ligonių kasų specialistai abiturientams primena, kad mokyklos baigimas reiškia ne tik naują gyvenimo etapą, bet ir naujus įsipareigojimus rūpinantis savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Moksleiviai, nuo rugsėjo pradėsiantys studijuoti Lietuvos ar Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių ir Šveicarijos Konfederacijos aukštosiose mokyklose pagal nuolatines (dienines) studijų formos studijų programas arba studentai, tęsiantys nuolatines (dienines) studijas Lietuvoje bei ...

Gyventojai neretai kreipiasi į ligonių kasas, klausdami, ar iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojami akinių lęšiai bei akių lęšiukai. Ligonių kasų specialistai primena, kad regos sutrikimų turintiems žmonėms – ir vaikams, ir suaugusiesiems – yra kompensuojamos abi priemonės, tačiau tam tikra tvarka. PSDF lėšomis akinių lęšiai apmokami gydytojui oftalmologui nustačius, kad geriau reginčios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5 regos aštrumo.

Birželio pabaigoje kartu su visu pasauliu minėdama Tarptautinę inkontinencijos savaitę,  Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kviečia visuomenę atkreipti dėmesį į šlapimo nelaikymo problemą. Ligonių kasų specialistai primena, kokios priemonės pacientams kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Ūmiai sutrikusi sveikata ar trauma keliaujant – įvykiai, nuo kurių niekas negali apsidrausti. Tačiau privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali užsitikrinti, kad tokiais atvejais būtinoji medicinos pagalba viešint kitose Europos šalyse būtų suteikta kuo sklandžiau ir visiškai arba iš dalies apmokėta valstybės lėšomis, primena Valstybinė ligonių kasa (VLK). Prieš kelionę tereikia atlikti namų darbus, tarp jų – įsigyti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) ir sužinoti, kur bei ...

Pernai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) vartojo apie 1,12 mln. pacientų. Tai yra daugiau nei 40 proc. visų Lietuvos gyventojų, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė. Analizės duomenimis, kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimas pernai palyginus su užpernai nežymiai išaugo. Tuomet juos vartojo 1,08 mln. pacientų t. y. 38,8 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Pandemija padarė neigiamą įtaką sveikatos priežiūrai – gydymo įstaigos negalėjo teikti paslaugų visu pajėgumu, pacientai net turėdami sveikatos problemų vengė kreiptis bijodami užsikrėsti. Todėl nukentėjo ir ligų prevencija, kuri, gerėjant epidemiologinei padėčiai, dėl apleistų ligų pagrįstai atsidūrė dėmesio centre.