vladimirui putinui

Pamirškite „Twitter“ trolius, reklaminius skelbimus „Facebook“ ir daugiakalbius propagandinius tinklapius – didžiausia Rusijos grėsmė Vakarų demokratijoms yra susijusi su didžiuliu grynųjų pinigų kiekiu, kurį rusai išsiveža iš savo šalies ir saugoja juos Vakaruose. Šių pinigų korupcinis potencialas yra neribotas, tačiau tiek vis labiau save izoliuojanti Rusija, ir vis labiau antirusiški Vakarai mažai daro, kad pristabdytų šį srautą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teisėtai nutraukė sutartį su verslininko Gedimino Žiemelio netiesiogiai valdoma sraigtasparnių ir lėktuvų remonto bendrove „Helisota“, nes ji kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Jis paliko galioti Vilniaus apygardos teismo šių metų birželio 5 dienos sprendimą nutraukti sraigtasparnių techninės priežiūros konkursą.

Anot leidinio „Time“, Biarice (Biarritz) nekilnojamą turtą yra įsigijęs numanomas V. Putino žentas Kirilas Šamalovas. Čia, leidinio teigimu, ne sykį matė ir Liudmilą Putiną. JAV leidinio žurnalistas Simonas Shusteris papasakojo apie „slaptą Putino buveinę“ Prancūzijoje. Jo teigimu, 2016-ųjų pradžioje pas vieną iš miesto nekilnojamo turto pardavėjų pradėjo rinktis žurnalistų užklausos, kuriose buvo domimasi sandoriu, kurį ji sudarė 2012 metais. Pirkėjas ir pardavėjai buvo turtinti rusai.

OPEC šalys daugelį mėnesių įnirtingai tarėsi dėl naftos gavybos kvotų mažinimo. Galų gale, daugiausiai karteliui nepriklausančios Rusijos ir Saudo Arabijos derybininkų pastangomis, praėjusį savaitgalį atitinkamas sprendimas buvo priimtas. Tačiau rinkos į tai sureagavo jiems netikėta linkme – nukrito dar labiau, rašoma „Die Welt“. Rinkų reakcija tapo smūgiu į veidą naftą eksportuojančios šalims. Per paskutinius mėnesius jie padarė viską, kas buvo įmanoma tam, kad pasiektų kainų augimo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo, kad Europa yra susilpninta Donaldo Trumpo prezidentavimo Amerikoje ir vadinamojo Brexit. „Laikai, kai galėjome visiškai kliautis kitais, jau besibaigią“, – pareiškė įtakingiausia Europos politikė apie transatlantinius santykius. Politologai sako, kad įtampa tarp Amerikos prezidento ir Vokietijos kanclerės nėra geras signalas saugumo situacijai. Kai kurie ekspertai vertina tai kaip A. Merkel rinkiminį triuką.

Šiuo metu Vašingtone „visa apimančio sandorio“ tarp JAV ir Rusijos idėja kuo toliau, tuo labiau tampa vis mažiau populiari. Tačiau vieną iš pagrindinių užsienio politikos problemų, kurią dabar sprendžia JAV – Šiaurės Korėja – neįmanoma išspręsti be Rusijos dalyvavimo, rašo Leonidas Beršidskis „Bloomberg“. Per pastaruosius kelerius metus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pavyko suderinti gana glaudžius santykius su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu, ir dabar, norint sutarti su šituo ...

Emmanuelio Macrono pergalė atnešė Europos Sąjungos vienybės viltį, tačiau įtampa tarp Vakarų ir Rytų Europos ar Balkanų šalių ir toliau auga. Trintis tarp Vakarų ir Rytų Europos yra naujų tendencijų, neraminančių politikus, kurie ir toliau apeliuoja į „vieningą ir laisvą Europą“, dalis. Leidinys „Financial Times“ apžvelgia kas laukia Europos Sąjungos, nepaisant prancūzų proeuropietiško pasirinkimo. Maištininkas ES viduje nr.

Per paskutines kelias savaites Donaldas Trumpas, kuris ne taip jau ir seniai deklaravo minkštą poziciją Rusijos atžvilgiu ir rūsčiai kritikavo Kiniją, staiga pakeitė savo užsienio politikos kryptį, nusprendęs, kad derėtis su Kinija jam bus lengviau negu su Maskva, rašoma „New York Times“. D. Trumpo santykių su šiomis dvejomis valstybėmis sugrąžino JAV į pirminę poziciją, kurią buvo užėmęs buvęs prezidentas Barackas Obama, vykdęs „didžiųjų galios valstybių politiką“. Nors Rusijos kritikai ir džiu...

Rusijos regionuose prasidėjo neterminuota visą šalį apimanti tolimųjų reisų vairuotojų akcija, reikalaujanti panaikinti 2015-aisiais įvestą kelių mokesčių sistemą „Platon“. Viena iš pagrindinių šios protesto akcijos idėjų – nepasitikėjimo Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu išsakymas, nors šiai idėjai pritaria ir ne ne visi jos dalyviai, skelbiama BBC. Protesto akcija vyksta daugelyje Rusijos regionų. Organizatoriai teigia, kad stengsis pravesti juos visoje Rusijoje.

Maksimas Miščenka – vienas iš žinomiausių dutūkstantųjų prokrelimškų judėjimų aktyvistų, žmogus iš Vladislavo Surkovo ir „Rusmolodiož“ epochos, kuomet šie atliko pagrindinį propagandinį vaidmenį, netrukus sės į kalėjimą dviem su puse metų dėl sukčiavimo.

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as pirmadienį susitiks su Europos Sąjungos ir NATO lyderiais, baigdamas kelionę po Europą, per kurią jis stengiasi padrąsinti sąjungininkus, susirūpinusius, kad nuo jų gali nusigręžti prezidentas Donaldas Trumpas.

Europos Sąjungos diplomatai teigia, kad sankcijos Rusijai privalo galioti tol, kol baigsis kautynės Rytų Ukrainoje, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo nuolaidžiavimo Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini pirmadienį pareiškė, kad Bendrija niekuomet nepripažins Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, ir pabrėžė, kad visos šalys privalo laikytis Minsko susitarimų.

Vasario 1-ąją, prieš 86-ierius metus, gimė pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. Tai žmogus, ne tik atvedęs Rusiją į demokratiją, prisidėjęs prie Baltijos šalių nepriklausomybės, bet ir „perdavęs valdžią“ Vladimirui Putinui. Pateikiame kelis faktus, kurie gali būti mažiau žinomi. 1. B. Jelcinas neturėjo dviejų kairės rankos pirštų. Jų jis neteko dar būdamas vaiku, sprogus granatai, kurią jis su draugais pavogė iš karinio sandėlio. Apskritai, B. Jelcinas vaikystėje buvo peštukas.

„Auksinis lietus“, sekso tarnaitės, „bunga bunga“, misofobų susirinkimai – Donaldas Trumpas toli gražu ne vienintelis iš vienintelis iš prezidentų ir diktatorių, apie kurio keistus seksualinius polinkius sklinda gandai, rašoma „The Daily Beast“. Praėjusios savaitės pradžioje „BuzzFeed“ ir CNN paviešino skirtingas „nepatikrintų nutekintų duomenų“ versija.

NATO yra „atgyvena“, Vokietijos kanclerė Angela Merkel „katastrofiškai suklydo“ dėl pabėgėlių, „Brexit“ bus „puikus dalykas“, o Jungtinės Valstijos gali sudaryti susitarimą su Rusija – tai tik keli iš virtinės skambių Donaldo Trumpo pareiškimų, kuriuos jis padarė sekmadienį duodamas interviu Europos žiniasklaidai.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidento postą Marine Le Pen apsilankė Niujorko dangoraižyje „Trump Tower“, tačiau nei išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas, nei jo patarėjai su prancūzų politike nesusitiko, ketvirtadienį pranešė jo atstovai.

Vidurio ir Rytų Europos politikai paragino išrinktąjį Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą nenuolaidžiauti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nes jis tai gali palaikyti silpnumo požymiu ir imtis provokacijų prieš Baltijos šalis ir Lenkiją. „Susitarimas su V.Putinu neatneš taikos. Priešingai – greičiau karą“, – skelbiama viešame laiške, kurį pasirašė žinomi Baltijos šalių, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Švedijos politikai.

Prancūzijos kraštutinio dešiniojo politinio sparno lyderė Marine Le Pen antradienį pareiškė, kad Rusijos įvykdytą Krymo atplėšimą nuo Ukrainos laiko teisėtu žingsniu. „Visiškai nemanau, kad įvyko neteisėta aneksija: buvo surengtas referendumas, Krymo gyventojai išreiškė norą prisijungti prie Rusijos“, – ultradešiniojo Nacionalinio fronto (FN) lyderė sakė televizijai BFMTV. „Nematau jokio pagrindo abejoti tuo referendumu“, – pridūrė ji.

Nyderlandų premjeras Markas Rutte ketvirtadienį perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gautų „didžiausią dovaną“, jeigu Nyderlandų populistinė opozicija torpeduotų istorinę Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutartį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateko į apie Briuselį rašančios interneto svetainės „Politico“ sudarytą 28 labiausiai Europą drebinančių žmonių sąrašą, jame šalies vadovė įrašyta trylikta.

Kalbėti apie Europos Sąjungos (ir plačiau – Europos) krizę yra madinga. Senąjį žemyną yra apnikusios kelios rimtos krizės, kurios gali tapti Europos saulėlydžio priežastimi. Viena vertus, ES sunkiai sekasi spręsti pabėgėlių krizę, dėl kurios stiprėja paprastų ES gyventojų nepasitenkinimas. Kita vertus, Europa išgyvena ir geopolitinio nestabilumo laikotarpį, aštrinamą agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą ir Maskvos polinkio į konfrontaciją su Vakarais.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį paragino visas Ukrainos konflikto sprendimo ieškančias šalis sudaryti kelio gairių žemėlapį šiam konfliktui išspręsti. Jo tikslas būtų padėti Ukrainai atgauti savo sienos su Rusija kontrolę, pridūrė jis. Tokį pranešimą Prancūzijos prezidentūra paskelbė po F.Hollande'o ir Ukrainos vadovo Petro Porošenkos pokalbio telefonu.

Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas antradienį pasirašė peticiją, kuria raginama teisiškai uždrausti abortus, sakoma Bažnyčios pareiškime. Patriarchas susitiko su abortų uždraudimo siekiančiais aktyvistais ir pasirašė peticiją, kurioje raginama uždrausti abortus ir kuri būti perduota prezidentui Vladimirui Putinui. Patriarcho parašas tikriausiai reiškia griežtėjančią Rusijos Ortodoksų Bažnyčios poziciją, nes anksčiau ji tik ragindavo valstybę uždrausti abortus be medicininės būtinybės.

Rusijos valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ sekmadienį lengvai laimėjo parlamento rinkimus, galinčius atverti prezidentui Vladimirui Putinui kelią į ketvirtąją kadenciją per 2018 metų balsavimą, rodo negalutiniai rezultatai.

Rusai vėlai šeštadienį pradėjo balsuoti parlamento rinkimuose, per kuriuos savo dominavimą turėtų išlaikyti prezidentui Vladimirui Putinui lojalios partijos, nors Kremlius po masinių praėjusio karto protestų daro rinkimų „švarinimo“ šou. Rinkimai visoje šalyje vyksta po kelerių neramių metų, per kuriuos šalis aneksavo Ukrainos Krymą, įsitraukė į didžiausią nuo Šaltojo karo laikų priešpriešą su Vakarais, įklimpo į ekonominę krizę ir pradėjo karinę kampaniją Sirijoje.

Prieš dvejus metus Krymą aneksavęs ir išprovokavęs vieną sudėtingiausių pasaulinių geopolitinių krizių per pastaruosius kelis dešimtmečius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu „Bloomberg“ perspėjo, kad Kaliningrado klausimas yra „Pandoros skrynia“, kurios „geriau neatidarinėti“. „Jeigu kam nors norėtųsi pradėti peržiūrinėti Antrojo pasaulinio karo baigtį, pamėginkime diskutuoti šia tema.

Ukraina ir prorusiški smogikai ketvirtadienį paskelbė, kad jų pajėgos laikosi susitarimo nutraukti ugnį, sudarytą prasidedant naujiems mokslo metams ir siekiant sustabdyti pastaruoju metu suintensyvėjusį smurtą. Kariaujančios šalys dėl naujausių laikinų paliaubų susitarė rugpjūčio 26 dieną Minske. Baltarusijos sostinėje, padedant Vokietijos ir Prancūzijos lyderiams bei dalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, buvo pasirašyta ir 2015 metų vasario taikos sutartis.

Turkija ilgiau negu dvejus metus planavo šią savaitę pradėtą antžeminių pajėgų operaciją, bet ji buvo atidėliojama dėl kariškių nepritarimo ir įvairių tarptautinių nesutarimų, ketvirtadienį pareiškė vienas pareigūnas. Turkijos tankai ir šimtai sirų opozicijos kovotojų trečiadienį įsiveržė į Sirijos teritoriją, siekdami užimti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kontroliuotą Džarabulaus miestą ir išstumti kurdų kovotojus.

Rusijos piliečiai pastaruoju metu vis dažniau susiduria su Vakarų sankcijų dėl Krymo okupacijos ir karo eskalavimo Donbase gniaužtuose. Tiesa, sprendžiant iš to, kokios pavardės linksniuojamos žiniasklaidoje – tai artimiausi Kremliaus aplinkos žmonės ar priešiškos Vakarų pasauliui ideologijos skleidėjai.

Donaldui Trumpui praėjusi savaitė nebuvo lengva. Atrodytų, neįvyko nieko ypatingo – tik dar daugiau skandalų; tai nieko nebestebina, nes kontroversijos, pradedant patyčiomis iš moterų bei baigiant simpatijomis Vladimirui Putinui, yra nuolatinis Respublikonų kandidato į JAV prezidento postą kampanijos palydovas.

Rusijos mokslininkai parašė atvirą laišką šios šalies prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame aštriai kritikavo Federalinę mokslo organizacijų agentūra (FANO), praneša laikraštis „Kommersant“. Dokumente, kurį paviešino leidinys, Rusijos mokslų akademijos (RAN) nariai, profesoriai ir lektoriai nurodė, kad FANO vietoje to, kad užsiimtų ūkine veikla, pretenduoja į vadovavimą moksliniams tyrimams ir mokslo kolektyvų darbo vertinimą. Laišką pasirašė daugiau nei 100 RAN narių.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto penktadienį pasiūlė į Helsinkį atvykusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitarti, kad karo lėktuvai virš Baltijos visada skraidytų su įjungtais atsakikliais. „Aš pasiūliau, kad Baltijos jūros regione būtų pasiektas bendras susitartinas, kad tie atsakikliai būtų visuomet įjungiami šiame regione“, – pareiškė S.Niinisto per spaudos konferenciją po derybų su V.Putinu Suomijos prezidento vasaros rezidencijoje.

Vakar netikėtai nušalinus Rusijos Baltijos jūros laivyno vadą viceadmirolą Viktorą Kravčuką ir to paties laivyno karinio štabo vadą viceadmirolą Sergejų Popovą, bei dar kelias dešimtis jų pavaldinių, kilo klausimas, kokia galėjo būti tokių „valymų“ priežastis. Leidinys „Fontanka“ skelbia, kad V. Kravčukas ir daugiau nei 50 atleistų štabo karininkų turėjo daug problemų, tiek įgyvendinant strateginės reikšmės projektus, tiek užtikrinant paprasčiausią kariuomenės dalinių egzistavimą.

Peterburge gimęs Maksimas Freidzonas iškėlė ieškinius „Gazpromui“, „Lukoilui“ ir kitoms rusų kompanijoms bei jų vadybininkams: „Gazpromo“ direktorių tarybos pirmininkui Aleksejui Mileriui, „Gazprom-neft“ generaliniam direktoriui Aleksandrui Djukovui, kompanijos „Lukoil-bunker“ direktoriui Ali Beglovui ir kompanijos „Horizont International Trading“ direktoriui Gremui Smitui.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui lankantis Sočyje, jam buvo pademonstruota naujausia karinė technika: o generolas-leitenantas Aleksandras Ševčenka, užėmęs gido pareigas, nurovė naujojo „UAZ-Patriot“ durelių rankeną, kai pabandė jas atidaryti. Vaizdo įrašą paviešino leidinys „Life“ (anksčiau – LifeNews). Demonstruodamas naująjį „UAZ-Patriot“, A. Ševčenka pasakojo, kad automobilis gali judėti įprastais keliais visiškai nepastebėtas kitų eismo dalyvių.

Rusijos okupuoto Krymo prokurorė Natalija Poklonskaja kartu su kitais Simferopolio gyventojais dalyvavo „Nemirtingasis pulkas“ eisenoje, praneša gazeta.ru. Akcija skirta „artimųjų žuvusių Antrojo pasaulinio karo metais atminimui“ jau pernai susilaukė kritikos dėl savo dirbtinumo. Po eitynių daugumos „žuvusiųjų artimųjų“ plakatai atsidūrė šiukšlyne ar grindinio, o faktai apie „privalomą“ įvairių valstybinių organizacijų dalyvavimą užtvindė žiniasklaidą.

Krymo aneksijos faktas Suomijos rusakalbių mažumoje vis dar kelia diskusijas. Daugelis jų galvoja, kad nėra problemų, juk Krymo gyventojai balsavo referendume, o rusus Ukrainoje engė. Yra ne vienas taip galvojantis asmuo ir kitose Europos šalyse. Yle.fi parengė ekspertų argumentus į esminius klausimus ir paaiškina, kodėl Rusijos pateikiami argumentai neatlaiko kritikos. Pagrindiniai įvykiai: Vasario 20: masinių neramumų Kijevo centre kulminacija.

Kremlių palaikančio rusų baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ Latvijos padalinio vadovas Igoris Lakatošas įtrauktas į vadinamąjį Latvijos juodąjį sąrašą. Latvijos vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad I.Lakatošas įtrauktas į persona-non-grata sąrašą. Vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis tokį sprendimą priėmė remdamasis Latvijos saugumo tarybų surinkta informacija. „Naktiniai vilkai“ palaiko artimus ryšius su Rusijos valdžia.

Šių metų kovo 31-ąją „Reuters“ žurnalistai paviešino tyrimo rezultatus, anot kurių verslininkas Grigorijus Bajevskis, Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir pastarojo „artimųjų ratui“ priskiriamo Arkadijaus Rotenbergo pažįstamas, dovanojo prabangų nekilnojamąjį turtą Ana Zacepilinai, Laisan Kabajevai (Alinos Kabajevos sesuo), Katerinai Tichonovai (numanoma Vladimiro Putino dukrą) ir Alisa Charčeva (mergina, kuri žymi tik tuo, kad fotografavosi V. Putinui skirtam kalendoriui). Alisa Charčeva, 24 ...

Pasaulio lyderiai, sporto ir kino žvaigždės bei dešimtys milijardierių buvo įvardyti ir sugėdyti per bene didžiausią visų laikų konfidencialios informacijos nutekinimą. Daugiau negu 100 žiniasklaidos grupių vykdytas tyrimas, apimantis 40 metų kauptus finansinius dokumentus, elektroninius laiškus ir pasų duomenis, rodo, kad kai kurie įtakingiausi pasaulio veikėjai slėpė savo pinigus ofšorinėse struktūrose.

Buvęs Baltųjų rūmų padėjėjas Peteris Wehneris neseniai dienraštyje „The New York Times“ išsakė mintį, jog Vladimirui Putinui puikus pavyzdys būtų Trasimachas – senovės Graikijos istorinis veikėjas, geriausiai žinomas iš pirmosios Platono „Valstybės“ knygos. Tikrai nesu filosofijos ekspertas, bet laimė, jog mano tėvas, Oksfordo filosofas J.R.Lucasas, yra pasaulinio lygio Platono veikalų žinovas.

Amžinų diktatorių nebūna. Apie tai Rusijos gyventojams galėjo priminti plakatas, kurį neįvardijami entuziastai nusprendė pakabinti vienoje iš Maskvos viešojo transporto stotelių. Plakatas buvo pakabintas kovo 5 d., jame pavaizduotas Josifas Stalinas, po juo – užrašas: „Mirė tas, mirs ir šitas.“ Čia verta akcentuoti, kad diena plakatui pakabinti buvo pasirinkta neatsitiktinai – tai Stalino mirties metinės. Ką plakate reiškia „šitas“ – irgi menka paslaptis.

Interviu leidiniui „Die Welt“ buvęs šachmatų čempionas ir dabartinis Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas papasakojo apie tai, kokią Rusiją jis mato valdant Vladimirui Putinui. Šiuo metu aktyvistas vieši Vilniuje, kuriame organizuoja „Rusijos forumą“ – renginį, skirtą šios šalies problemoms ir ateities perspektyvoms aptarti.

Kremliaus statytinis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas trečiadienį pareiškė, kad neaptarinėjo su aukščiausiąja Rusijos vadovybe savo ateities dabartiniame poste, tačiau sutiks su bet kokiu prezidento Vladimiro Putino sprendimu šiuo klausimu. „Ne, šis klausimas nebuvo aptariamas. Jis nebuvo iškeltas. Jeigu ir būtų aptartas, aš apie tai nekalbėčiau“, – sakė R.Kadyrovas interviu naujienų agentūrai „Interfax“, atsakydamas į klausimas, ar jis aptarė su Kremliumi savo ateitį Čečėnijos vadovo poste.

Kovos su korupcija fondo įkūrėjas Aleksejus Navalnas pateikė administracinį ieškinį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, praneša „meduza.io“. Anot A. Navalno, V. Putinas nepranešė apie interesų konfliktą, kai pasirašė įsakymą dėl lėšų iš Nacionalinio gerbūvio fondo skyrimo bendrovei „SIBUR“, tarp kurios akcininkų yra Kirilas Šamalovas. Anksčiau jis buvo žiniasklaidoje įvardintas kaip Katerinos Tichonovos, tariamai Vladimiro Putino dukters, vyras.

Klaidinga informacija pagrįstas panikos kurstymas gali kelti įtūžį. Tačiau ignoruoti rimtą problemą – dar blogiau. Jokia karinė paslaptis, kad NATO kyla didelių rūpesčių dėl Baltijos šalių. Aljanso patikimumas tapo priklausomas nuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos suverenumo, laisvės ir teritorinio vientisumo. Vis dėlto Aljansui stinga vietinių karinių raumenų, kad jas apgintų. Šį faktą pabrėžė du įvykiai.

JAV prezidentas Barackas Obama planuoja reikšmingai sustiprinti NATO valstybių Vidurio ir Rytų Europoje gynybą – be kita ko, pasiųsdamas sunkiosios, ginkluotės, šarvuotųjų mašinų ir kitokios įrangos, siekiant apsaugoti šį regioną nuo tolesnės Rusijos agresijos, rašo dienraštis „The New York Times“. Baltieji rūmai planuoja kreiptis į Kongresą, kad šis skirtų daugiau negu 3,4 mlrd. dolerių (apie 3,12 mlrd.

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas savo „Instagram“ paskyroje paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas opozicinės partijos „PARNAS“ vienas iš lyderių, buvęs šalies finansų ministras ir ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas. Ant slapta daryto vaizdo įrašo buvo „nupieštas“ snaiperio taikiklis. Partijos pirmininko pavaduotojas Ilja Jašinas tokį vaizdo įrašą pavadino R. Kadyrovo „tiesioginiu kėsinimusi nužudyti“, rašoma rbc.ru.

Dabartinė valdžia, sudėjusi ekonominio pakilimo pagrindus keliems dešimtmečiams, turėjo ir laiko ir resursų, kad paverstų Rusiją, jeigu ne dar viena Kinija, tai bent jau naujais Emyratais. Tačiau kas atsitiko iš tiesų? Klausia ir atsako Rusijos postindustrinės visuomenės tyrimų centro direktorius Vladislavas Inozemcevas.