vladimiro putino

  Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pasiuntė vieną rimčiausių įspėjimų Didžiajai Britanijai, kad šaliai teks brangiai sumokėti už savo sprendimą palikti Europos Sąjungą, ir išreiškė susirūpinimą dėl finansų rinkų.   Jis paprašė, kad ES lyderiai būtų „griežti“ per derybas dėl Britanijos išėjimo, kad būtų išvengta rizikos, jog kitos šalys paseks britų pavyzdžiu ir panorės palikti Bendriją.

Maskvos apygardos karinis teismas, dalyvaujant prisiekusiesiems, pirmadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje penki asmenys kaltinami Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo nužudymu. Buvęs premjero pavaduotojas ir vienas garsiausių prezidento Vladimiro Putino kritikų B.Nemcovas buvo nušautas prieš pat vidurnaktį 2015 metų vasario 27 dieną, kai su savo drauge – ukrainiete manekene – ėjo per Maskvos upės tiltą šalia Kremliaus.

Dabartinė Rusija galbūt yra labiau linkusi naudoti branduolinių ginklų kortą negu Sovietų Sąjunga Šaltojo karo metais, pirmadienį perspėjo JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris. Kalbėdamas Mainoto oro pajėgų bazėje, Šiaurės Dakotoje netoli Kanados sienos, sekretorius apkaltino Maskvą „žvanginimu branduoliniais ginklais“ ir išreiškė susirūpinimą Rusijos siekiu pertvarkyti savo branduolinių ginklų sistemas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalus tvarkiusios įmonės vadovas Dmitrijus Kriukovas rastas veikiausiai nusišovęs savo biure Maskvos centre, penktadienį pranešė pareigūnai. „Vakar vakare (ketvirtadienį) viename iš administracinio pastato Arbato gatvėje rastas vyro kūnas su šautine žaizda“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo vieną neįvardytą teisėsaugos šaltinį.

Jungtinės Valstijos ir Rusija savo nesutarimus dėl Sirijos konflikto perkėlė į naują lygį, Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje apsikeitusios tūžmingais kaltinimais dviveidiškumu ir neteisėtais veiksmais. Po trečiadienį įvykusio įtempto Saugumo Tarybos posėdžio JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl surems ietis dėl Sirijos, ketvirtadienį susitikus maždaug 20 šalių atstovams Sirijos konflikto sprendinio paieškai.

Triuškinama Rusijos valdančiosios partijos pergalė parlamento rinkimuose laikoma dideliu šalies prezidento Vladimiro Putino laimėjimu. Tačiau išrinktiems deputatams tai gali tapti nuodų taure. Tuo metu, kai Rusiją yra ištikusi ekonominė krizė ir jos valiutų atsargos senka, naujajam parlamentui teks užtikrinti sunkų balansą: užtikrinti lėšų mažinimą bei palaikyti aukštą V. Putino populiarumą prieš 2018 metų rinkimus.

Kuomet praėjusį mėnesį naujienų agentūros „Bloomberg“ vyriausias redaktorius paklausė Vladimiro Putino dėl Rusijos sąsajų su JAV demokratų partijos nacionalinio komiteto elektroninio pašto įsilaužimu, šis pateikė nieko nepaneigiantį atsakymą.

Kijeve protestuotojai šeštadienį paryčiais pirotechnikos užtaisais apmetė Rusijos ambasadą, kurioje kitą dieną duris atvers Rusijos parlamento rinkimų balsavimo punktas. Ukrainos žiniasklaidos reportažuose matyti apie 20 jaunuolių, laikančių plakatą „Fejerverkai šiandien, (raketos) „Grad“ rytoj“. Ukrainoje esantys Rusijos piliečiai sekmadienį galės balsuoti ambasadoje Kijeve ir kitose šalyje įsikūrusiose diplomatinės atstovybės.

Donaldo Trumpo plaukai – standus, sudėtingas, gelsvas darinys, tapęs viena iš šios itin neįprastos JAV prezidento rinkimų kampanijos mįslių – ketvirtadienį buvo smarkiai sutaršyti per vieną Amerikos televizijos laidą. Paprastai arogantiškas respublikonų kandidatas į prezidentus per vieną populiariausių Amerikos vėlyvo vakaro laidų, „The Tonight Show Starring Jimmy Fallon“, kalbėjo švelniu tonu ir sutiko tapti pokštų taikiniu.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė ilgą sąrašą rusiškų įmonių ir fizinių asmenų, kuriems įvedamos sankcijos už Maskvos paramą prorusiškiems separatistams Ukrainoje ir Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją 2014 metais. Sąraše yra svarbus akcinio komercinio banko „Rossiya“, kuris dažnai vadinamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino asmeniniu banku, padalinys, taip pat kelios didžiosios Rusijos statybos kompanijos.

Rusijos atstovai visai neseniai, rugpjūtį, užsiminė apie potencialų siurprizą spalio mėnesį, rašoma „The Washington Post“. Anot straipsnio autoriaus Dana Milbanko, praėjusią savaitę amerikiečiai sužinojo, jog rusai, prieš viešindami pavogtą informaciją, kai kuriais atvejais falsifikuoja dokumentus. Tuo metu vienas JAV senatorius dėl Rusijos grėsmės kreipėsi į FTB.

Žymus JAV aktorius, kovinių filmų žvaigždė, o pastaruoju metu labiausiai išgarsėjęs, kaip aktyvus putinistas, Stevenas Seagalas apsilankė kaimyninėje Baltarusijoje.

Rusija ketvirtadienį pradėjo iš anksto neskelbtas didelio masto karines pratybas keliuose šalies regionuose, įskaitant Vakarų karinę apygardą, besiribojančią su Ukraina ir Baltijos šalimis, pranešė gynybos ministras. „Šiandien Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado (prezidento Vladimiro Putino) sprendimu pradėtas eilinis iš anksto neskelbtas patikrinimas“, – per televiziją sakė ministras Sergejus Šoigu. Visiška kovinė parengtis nuo 7 val.

Ukrainos generalinė prokuratūra paviešino telefoninius pokalbius, kuriuose, anot ukrainiečių, kalba Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Sergejus Glazjevas ir NVS šalių instituto direktorius Konstantinas Zatulinas. Vyrai kalbasi apie pasirengimą Krymo referendumui ir aptaria „Novorosiją“. Tradiciškai „YouTube“ paviešintuose pokalbiuose yra aptariamas tolimesnis Krymo ir „Novorosijos projekto“ likimas.

Ukrainos antikorupcinių bylų tyrėjai aiškinasi neteisėtų ir neapskaitytų 12,7 mln. dolerių mokėjimų grynaisiais pinigais JAV respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo kampanijos pirmininkui Paului Manafortui, pirmadienį pranešė dienraštis „The New York Times“. Kol kas neaišku, ar P.Manafortas tikrai gavo kokių nors pinigų 2007-2012 metais, kai jis buvo prorusiško Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos konsultantas, rašo „Times“. Šį pranešimą pirmadienį patvirtino Ki...

 Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas Sankt Peterburge – tikrai ne iš renginių, kuriuose šio straipsnio skaitytojai jaustųsi kaip namuose. Jis daugeliu atžvilgių atspindi, kas yra negerai Europoje ir kaip padėtis gali dar labiau pablogėti. Vis dėlto būtų klaidinga jį laikyti istorinio posūkio tašku. Nemalonu, bet Turkijos ir Rusijos lyderiai turi daug bendra, – ypač panašios jų valdingos ir įtarios asmenybės.

Prasidėjęs Turkijos ir Rusijos santykių atšilimas, bei kiek netikėta staigi abiejų autoritarinių šalių prezidentų draugystė, sukėlė nesutarimų kibirkštis su Vakarais. Turkija trečiadienį apkaltino Europos Sąjungą, esą ji liepos 15-osios vakarą „skatino“ sąmokslininkus, organizavusius nesėkmingą perversmą, o šis aštraus tono pareiškimas kelia naujų klausimų dėl Ankaros ryšių su Bendrija ateities. NATO atstovai tuo pat metu patvirtino, kad abejonių dėl Turkijos aljansas neturi.

Buvau ankstesnio Šaltojo karo pėstininkas ir vienas pirmųjų apžvalgininkų, paskelbusių pavojaus signalą (2007 metais parašytoje knygoje) dėl naujojo, vykdomo Vladimiro Putino režimo. Dabar man didesnį nerimą kelia ne priešininkų stiprybė, o mūsų pačių silpnumas. Per Šaltąjį karą žinojome, kas mūsų priešas. Jam pasibaigus dešimtmečius galvojome, kad nugalėjo mūsų idėjos. Vakarų modelyje politinis susitelkimas buvo suderintas su ekonomikos sėkme.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ėmėsi pokyčių šalies regionuose. Atleisti arba perkelti į kitą vietą net kelių regionų vadovai. Tarp jų ir anksčiau nesėkmingai lietuvius skaičiuoti bandęs Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas. Prieš mėnesį šiame regione buvo atliktas aukščiausių kariuomenės vadų „valymas“.  Vladimiras Putinas priėmė Kaliningrado gubernatoriaus atsistatydinimą, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba, pridūrusi, kad pareigūnas pasitraukė savo noru.

Pasiruoškite postatlantinei Europai. Kaip prognozuoja lošimų agentūros, Donaldo Trumpo tikimybė laimėti lenktynes dėl Amerikos prezidento posto – 30 procentų. Ar jis blogesnis negu Hillary Clinton – nuspręs amerikiečiai. Tačiau Amerikos sąjungininkų pasirinkimas aiškus. Ponas Trumpas žada didžiausius potencialius pokyčius jų saugumą užtikrinančios šalies užsienio politikoje per kelis pastaruosius dešimtmečius. Toms šalims reikia pradėti planuoti jau dabar. Pono Trumpo nedomina senos taisyklės.

Trijų kambarių butas Mariupolyje, visas per 40 metų sukauptas turtas ir dabar jau iki širdies gelmių skausmingi prisiminimai – visą tai sprukdami nuo kurtinančių sprogimų Ukrainoje paliko 66-erių Liudmila ir 74 metų Konstantinas. Šiuo metu pensininkų pora glaudžiasi Užsieniečių registracijos centre ir, nepaisant praradimų, svajoja. Tiesa, svajoja ne apie tai, kad sugrįš į karo nuniokotą Mariupolį.

Spaudos laisvė Rusijoje. Tik toji laisvė – kabutėse. Prieš kelis mėnesius visame pasaulyje kilus skandalui dėl paskelbtų vadinamųjų „Panamos popierių“ – dauguma Rusijos žiniasklaidos, kaip ir galima buvo manyti – neminėjo ofšorinių sąskaitų istorijų susijusių su aukščiausiomis Kremliaus galvomis. O štai apie tai prakalbusi viena žiniasklaidos grupė dabar gavo Kremliaus smūgį žemiau juosmens ir pamažu tampa visiškai Vladimiro Putino kontroliuojama.

Dešimtmetis Ingušetijos (Rusija) gyventojas Islamas Gatijevas į vietos Rusijos prezidento Vladimiro Putino priimamąjį atnešė tris tūkstančius rublių (apie 42 eurus), tokiu būdu siekdamas padėti šios šalies vadovui įveikti ekonominę krizę šalyje, praneša newsru.com. Berniukas priimamajame paliko savo ranka surašytą laišką prezidentui ir paliko savo santaupas. Gyventojų priėmime, kurį atliko pats Ingušetijos vadovas Abubakaras Malysagovas, Islamas pareiškė, kad norėtų būti panašus į V. Putiną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį kalbėjosi telefonu – pirmąkart po to, kai Ankaros pajėgos pernai numušė Maskvos karinį lėktuvą prie sienos su Sirija, pranešė Kremlius. Po netikėtų pranešimų apie Turkijos „atsiprašymą“, kuris vėliau virto „vertimo klaida“ ir „apgailestavimu“, tai gali būti ženklas, kad abi valstybės mėgina atstatyti normalius santykius, tačiau tuo pat metu nenori prarasti prestižo.

Kremlius daugelį metų nesėkmingai bandė suskaldyti NATO ir Europos Sąjungą. Tačiau dabar Didžioji Britanija, balsavusi už pasitraukimą iš ES, padeda išsipildyti Vladimiro Putino svajonei dėl susiskaldžiusios Europos, kuri bus pernelyg užsiėmusi savo nesutarimais ir kurioje sumažėtų Londono įtaka, rašoma „Foreign Policy“. „Šiandien Kremliuje išgers daug degtinės“, – leidiniui netrukus po referendumo rezultatų paskelbimo pareiškė buvęs Pentagono valdininkas Derekas Cholletas.

Turkija pirmadienį pradėjo didelio masto pastangas pagerinti savo diplomatinį įvaizdį, pasiūliusi susitaikyti su Rusija, taip pat girdama susitarimą atkurti ryšius su Izraeliu, Ankarai stengiantis padidinti savo įtaką regione. Kremlius nurodė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atsiprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino dėl pernai lapkritį prie sienos su Sirija įvykusio incidento, kai Ankaros pajėgos numušė Rusijos karinį lėktuvą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jis viliasi „greito“ santykių su Rusija normalizavimo, po to, kai pareiškė apgailestavimą dėl vieno Maskvos karinio naikintuvo numušimo. „Viliuosi, kad mes paliksime praeičiai dabartinę situaciją, kuri yra žalinga abiem šalims, ir pareisime prie greito normalizavimo“, – sakė jis per šventojo Ramadano mėnesio pasninko nutraukimo vakarienę prezidento rūmuose Ankaroje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atsiprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino dėl to, kad Ankaros karo lėktuvas pernai numušė rusų naikintuvą ir dėl to pablogėjo šių šalių tarpusavio santykiai, pranešė pirmadienį Kremlius.

Rusijos propagandos nagrinėjimas nepraranda savo aktualumo. Kuo giliau Rusija ir vadinamasis Vakarų pasaulis grimzta į konfrontaciją, kurią tiksliausiai galima būtų apibūdinti naujojo šaltojo karo vardu – tuo didesnis dėmesys skiriamas šiai temai. Šiandien jau net Vakarų Europoje ir JAV atsiranda supratimas, kad propaganda yra vienas efektyviausių nekonvencinių ginklų, Rusijos naudojamų savo tikslams pasiekti.

Didžiosios Britanijos valdžios atstovai baiminasi, kad smurto protrūkiai, kuriuos pademonstravo Rusijos chuliganai Euro-2016 futbolo čempionate, buvo atlikti su Kremliaus žinia, rašoma „The Guardian“ straipsnyje pavadinimu „Whitehall fears Russian football hooligans had Kremlin links“. Britų valdžia ėmėsi tirti ryšius tarp rusų fanų išpuolio prieš anglų futbolo sirgalius ir Vladimiro Putino režimo, teigiama leidinyje, kuris kitame straipsnyje jau pateikė išvadą, kad Marselyje siautėję rusų chuli...

Tatarstane (Rusijos respublika) buvo iškelta baudžiamoji byla Ramiliui Ibrahimovui, vietos Jaunųjų inovatyvių lyderių sąjungos vadovui. Vyras sulaukė kaltinimų pagal Baudžiamąjį kodekso straipsnį „Viešas raginimas vykdyti teroristinę veiklą arba viešas terorizmo pateisinimas“. Šiuo metu jam yra draudžiama išvykti iš šalies, praneša „Life“. Netrukus po šiurpaus išpuolio Orlande jis savo „Instagram“ paskyroje paliko įrašą, kuriame „gailisi dėl per mažai žuvusiųjų“: „Kažkoks teisingas afganų pacana...

Paskutiniu metu Vokietijoje užfiksuotas neįprastas čečėnų pabėgėlių, kurie veržiasi gauti šioje šalyje prieglobstį, antplūdis. Valdžia sunerimusi – mažų mažiausiai bent jau dėl galimos islamistų patekimo į šalį grėsmės. „Die Welt“ tyrimas atskleidžia, kad už šio reiškinio gali slėptis Rusijos prezidento Vladimiro Putino „atverti Čečėnijos vartai“. Anot Vokietijos URM atstovo, atvykstančiųjų iš Rusijos asmenų skaičius per paskutinius kelis mėnesius ženkliai šoktelėjo.

Kritikos dėl savo planų dalyvauti ekonominiame forume Sankt Peterburge susilaukęs Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris pabrėžė, kad jo vizitas į Rusiją nereiškia, jog Europos pozicija švelnėja.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris susilaukia kritikos iš Jungtinių Valstijų ir kai kurių Europos Sąjungos šalių, įskaitant Lietuvą, dėl birželį planuojamo vizito Rusijoje. Diplomatinių šaltinių, kuriais remiasi leidinys „Politico“ , teigimu, baiminamasi, kad J. C. Junckerio vizitas sustiprins Rusijos prezidento Vladimiro Putino poziciją prieš pat svarbų sprendimą dėl Maskvai taikomų ekonominių sankcijų pratęsimo.

Krizės prislėgta Graikija tikisi įkvėpti naujos gyvybės ryšiams su Maskva per Rusijos prezidento Vladimiro Putino dviejų dienų vizitą, galintį atnešti labai reikalingą proveržį energetikos ir prekybos srityse, penktadienį nurodė vyriausybės dienraštis. „Putino vizitas iš naujo įšildo Graikijos ir Rusijos ryšius“, – rašo laikraštis „Avgi“, pridūręs, kad Rusijos lyderis į atvyks į Atėnus lydimas šešių ministrų.

Rusijoje nuo smurto neapsaugoti net ir Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ ir parlamento nariai. Pasak „life.ru“ parlamentarą Aleksandrą Sidjakiną savaitgalį sumušė ir apiplėšė poilsiaujant gamtoje metu. Anot šaltinio teisėsaugoje, likus dienai iki pirminių Dūmos rinkimų, kuomet balsuojama už partijos kandidatus, A. Sidjakinas nusprendė su draugais paviešėti gamtoje nedidelėje saloje Volgos upėje, Konakovskio rajone. Pačiame įkarštyje poilsiaujančiuosius užpuolė nežinomų asmenų grupė.

Mano vanagiškas požiūris į Rusiją daugelio Britanijos vyriausybėje būdavo atmetamas kaip „pamišėliškos Edwardo Lucaso kalbos“. Taigi man buvo įdomu pamatyti naują knygą „2017-ieji: Karas su Rusija“ (2017: War with Russia), kurios autorius – labai aukštas pareigas užėmęs britų dimisijos generolas seras Richardas Shirreffas. Tai šiek tiek beletrizuotas scenarijus, vaizduojantis Kremliaus ataką prieš Baltijos valstybes, paskatintą Vakarų šalių karinio silpnumo.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas perėmė tradicinės šios šalies žiniasklaidos kontrolę: televiziją, radiją ir laikraščius. Gynybos ministras Sergejus Šoigu yra pareiškęs, kad Kremlius masinę žiniasklaidą mato kaip „ginklą“. Dabar Rusijos vadovybė vykdo aktyvią socialinės žiniasklaidos kontrolės politiką, šiai masyviai operacijai pasitelkdama naują informacinės karybos įrankį – armiją dirbtinai sukurtų socialinių tinklų Putino fanų, žinomų kaip „troliai“. Tyrimo „Kibernetinis karas: Rus...

Kremliaus ieškoma Rusijos opozicionierė Irina Kalmykova gavo prieglobstį Lietuvoje. Ketvirtadienį Migracijos departamentas patenkino jos prašymą suteikti pabėgėlės statusą, BNS patvirtino vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. Rusijoje I.Kalmykova kaltinama nevienkartiniu viešosios tvarkos pažeidimu ir neteisėtų protesto akcijų rengimu, praneše Rusijos žiniasklaida.

Lenkija ir Vengrija griežtai kritikuoja buvusį JAV prezidentą Billą Clintoną dėl pastabos, kad šios buvusios komunistinės valstybės, kurios dabar priklauso Europos Sąjungai (ES) ir NATO, suka autoritarizmo link ir nori Vladimiro Putino stiliaus vadovavimo.

Artėjant liepą Varšuvoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, užtaisyti „Baltijos spragą“ yra labiausiai neatidėliotina užduotis. Nauja Taline įsikūrusios Tarptautinio gynybos studijų centro (ICDS) ataskaita akcentuoja šią problemą ir priemones, reikalingas jai spręsti. Padėtis aiški: Rusija susikūrė pajėgumus, leidžiančius užtikrintai konfrontuoti su NATO, kurią Maskva laiko savo priešininke, ir paversti niekais labiausiai pažeidžiamų Aljanso narių sustiprinimą.

Trys iškilūs redaktoriai, dirbę Rusijos žiniasklaidos grupėje, kuri yra paskelbusi straipsnių apie prezidento Vladimiro Putino šeimos verslo reikalus, penktadienį paliko savo postus, tai dar vienas skaudus smūgis į sunkią padėtį patekusiai šalies žiniasklaidai. Žiniasklaidos grupės RBK leidžiamas dienraštis neseniai paskelbė kelis didelio atgarsio sulaukusius žurnalistinius tyrimus – be kita ko, susijusius su V.Putino artimiausios aplinkos, taip pat ir jo numanomo žento, verslo interesais.

Praėjus kelioms dienoms po rusų keleivinio lėktuvo sprogimo virš Egipto Sinajaus pusiasalio 2015 spalio 31 dieną, dar prieš pasibaigiant oficialiam šio įvykio tyrimui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neapibrėžtam laikotarpiui uždraudė visą susisiekimą oru tarp Egipto ir Rusijos, rašoma „Foreign Policy“. Mažiau nei po mėnesio, kai turkų lėktuvas numušė Rusijos karinį lėktuvą, Kremlius ėmėsi dar vieno neapibrėžto draudimo – šį sykį nukentėjo turistiniai skrydžiai į Turkiją.

Rusijos okupuoto Krymo prokurorė Natalija Poklonskaja kartu su kitais Simferopolio gyventojais dalyvavo „Nemirtingasis pulkas“ eisenoje, praneša gazeta.ru. Akcija skirta „artimųjų žuvusių Antrojo pasaulinio karo metais atminimui“ jau pernai susilaukė kritikos dėl savo dirbtinumo. Po eitynių daugumos „žuvusiųjų artimųjų“ plakatai atsidūrė šiukšlyne ar grindinio, o faktai apie „privalomą“ įvairių valstybinių organizacijų dalyvavimą užtvindė žiniasklaidą.

Vienas įtakingiausių Ukrainos žurnalistų antradienį neteko leidimo dirbti dėl mokesčių bylos, kuri, pasak jo, yra politiškai motyvuota. Migracijos tarnybos pareigūnai sakė nepratęsiantys leidimo dirbti šalyje Savikui Šusteriui – kelių populiarių politinių pokalbių laidų vedėjui, nes žurnalistas neinformavo jų, kad prieš jį pradėtas tyrimas dėl įtariamo mokesčių slėpimo.

Rusijos naujajame Rytų kosmodrome, kurio eksploatacijos pradžią trikdė vėluojančios statybos ir kiti kliuviniai, trečiadienį buvo nuspręsta viena diena atidėti pirmąjį raketos startą, pranešė kosmoso agentūra „Roskosmos“. Raketa „Sojuz 2.1a“, nešantis tris palydovus, turėjo pakilti 11 val. 1 min. vietos (5 val. 1 min. Lietuvos laiku), bet startas buvo atidėtas likus pustrečios minutės iki variklių įjungimo, Rusijos naujienų agentūros citavo „Roskosmos“ direktorių Igorį Komarovą.

Pagal žiniasklaidos laisvę Lietuva lenkia kaimynines Rusiją, Baltarusiją, Latviją ir Lenkiją, bet šiek tiek atsilieka nuo Estijos, rodo trečiadienį paskelbta ataskaita. Amerikiečių nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ sudarytame reitinge Lietuva užima 33 vietą iš 199 įvertintų šalių ir teritorijų, ir lenkia nemažai Vakarų valstybių, įskaitant Prancūziją ir Didžiąją Britaniją.

Ukrainos teismas keturiolikos metų kalėjimo bausmę skyrė dviem prorusiškų separatistų pusėje kovojusiems rusų kariams. Tačiau gali būti, kad jie sėkmingai grįš į Rusiją. Petro Porošenka su Vladimiru Putinu jau aptarė galimybę rusų karius iškeisti į kalinamą ukrainiečių pilotę Nadiją Savčenko. Nuosprendžio laukia pernai gegužę mūšio lauke, Luhansko regione sučiuptas rusų seržantas Aleksandras Aleksandrovas ir kapitonas Jevgenijus Jerofejevas.

Rusijos politologas Aleksandras Sytinas, daugelį metų dirbęs Kremliaus kuruojamame institute, ir puikiai žinantis visą vidaus virtuvę, tv3.lt skaitytojams pristato dabartinio prezidento Vladimiro Putino iškilimo ir įsitvirtinimo vienos iš galingiausių pasaulio valstybių valdžioje istoriją. Pirmąją teksto dalį, apie netikėtą „vaikėzo iš Peterburgo pavarčių“ atsiradimą valdžioje, galite skaityti paspaudę čia.