vladimiras putinas
Vladimiras Putinas
Vladimiras Vladimirovičius Putinas (gimė 1952 metais spalio 7 dieną) – Rusijos Federacijos prezidentas, 2024 metais į postą išrinktas 5-tą kartą. Tai Rusijos politinis lyderis, ilgametis šalies prezidentas ir ministras pirmininkas. Jis yra buvęs KGB pareigūnas, o jo politinė karjera prasidėjo Sankt Peterburge. Putinas yra žinomas dėl autoritarinio valdymo stiliaus, griežtos žiniasklaidos kontrolės ir opozicijos slopinimo. 2022 m. vasario mėnesį jis pradėjo karą prieš Ukrainą, kas sukėlė tarptautinę krizę, griežtus ekonominius sankcijas Rusijai ir padidėjusią įtampą tarp Rusijos ir Vakarų šalių.
Putinas įvarė Bideną į kampą: Ukraina negauna ginklų, nes JAV bijo branduolinio smūgio
Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą pradžios, JAV prezidentas Joe Bidenas vis dar baiminasi Rusijos grasinimų, kad ji panaudos branduolinį ginklą, jei Vakarai suteiks Ukrainai ginklų, kurie iš esmės pakeistų padėtį mūšio lauke. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
„Ne kas kita, o amerikiečių drovumas paaiškina, kodėl mes to nedarome (netiekiame mirtinų ginklų – red.
Naujas pavojus Ukrainai: Kremlius dislokuoja galingesnes raketas
Kremliui Ukrainoje dislokavus naują sparnuotąją raketą, kilo susirūpinimas, kad Vladimiras Putinas turi galimybę naudotis ginklu, kuris yra „pavojingesnis“ už greitesnę hipergarsinę balistinę raketą „Kinžal“, kuria Rusijos režimo lyderis anksčiau gyrėsi.
JAV Karo studijų institutas (ISW) praėjusią savaitę pranešė, kad Rusija gamina ir dislokuoja naują sparnuotąją raketą, pavadintą „Ch-69“, skirtą Ukrainos energetikos infrastruktūros bombardavimui.
Pavojaus signalas Rusijai: Kinija nusitaikė į jos teritorijas
Nors Pekinas ir Maskva pasaulinėje arenoje skelbia apie savo „neginčytiną partnerystę“, Kinija atkreipė dėmesį į tolimųjų rytų Rusijos kampelį. Pasienio regione Primorsko regione padaugėjo kinų ūkininkų, o jų didėjanti ekonominė įtaka užgožia vietinius gyventojus, pranešė Japonijos laikraštis „Nikkei“. Tai gali būti rimtas pavojaus signalas Rusijai.
Nauja mada: gyventojai nuo karo statosi prabangius bunkerius ir už 7 mln. eurų
„Egzistencinis nerimas“ dėl pasaulinio konflikto grėsmės paskatino vis daugiau žmonių investuoti į prabangius „paskutinio teismo dienos bunkerius“. Ar prabangus bunkeris yra gera bent 7 mln. eurų investicija, atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą 2024 m.? Atrodo, turtingieji mano, kad taip.
Kremliaus nužudyto Boriso Nemcovo dukra: „Putinas greičiausiai atsikratys visų“
Nužudyto rusų politiko Boriso Nemcovo dukra Žana Nemcova atviru laišku kreipėsi tiek į rusus, tiek į Vakarus. Ji pasakojo, kaip jos gyvenimas pasikeitė po tėvo mirties, ir ką galėtų padaryti Vakarai ir taiko siekiantys rusai.
„Mano tėvas Borisas Nemcovas 2007 m. išleido knygą „Maištininko išpažintis“, o jos įžangoje parašė manifestą, kuriame teigė, kad vėl dalyvaus Rusijos politikoje.
Stingdantis šaltis ir baisūs grasinimai: štai su kuo susiduria Putino oponentai, įkalinti Arkties gulage
Arkties gulage, į kurį Vladimiras Putinas siunčia mirti tokius savo oponentus kaip Aleksejus Navalnas, kaliniai priversti kęsti minusinę temperatūrą ir jiems net grasinama išprievartavimu, jei nesumokės kyšių sargybiniams. Vieną iš labiausiai sukrečiančių pasakojimų apie gyvenimą IK-6 kalėjimo kolonijoje Omsko mieste Rusijos užšalusiame Sibiro regione pateikia žurnalistas ir politinis kalinys Vladimiras Kara-Murza.
Olafas Scholzas: pokalbiai su Putinu šiuo metu neturi prasmės
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad pokalbiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje pabaigos šiuo metu neturi prasmės.
„Tokie pokalbiai prasmingi, kai jauti, kad gali ką nors pasiekti. Rusijos karo strategijai to šiuo metu nerodo“, – teigė O. Scholzas vokiečių leidiniui „wochentaz“.
Kancleris atkreipė dėmesį į tai, kai praeityje yra turėjęs keletą pokalbiu su V. Putinu, kurie kartais buvo vertinami kritiškai.
Dalia Grybauskaitė: artimiausi dveji, treji metai – pavojingiausi
Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė danų leidiniui „Borsen“ teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pulti ne tik Ukrainą, bet ir kitas šalis.
D. Grybauskaitės teigimu, pavojingiausias laikotarpis – artimiausi dveji, treji metai.
„Investuojame į gynybą NATO. Po penkerių ar šešerių metų būsime labiau pasiruošę ir būsime stipresni.
Lukašenka: Rusijai reikalinga tyli ir rami Baltarusija
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minsko sąjungininkei Rusijai šiuo metu reikalinga tyli ir rami Baltarusija.
Apie tai penktadienį pranešė nepriklausomi Baltarusijos naujienų portalai „Naša Niva“ ir „Zerkalo“.
A. Lukašenka kalbėjo, kad Baltarusijai nėra reikalo įsitraukti į karą prieš Ukrainą. Kartu jis pažymėjo, kad „Baltarusija daro savo darbą“, tačiau nepaaiškino, ką tai reiškia.
Lukašenka pasiskundė Putinui dėl Lenkijos ir Baltijos šalių; „Jie neišmoko pamokos“
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka susitikime su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu skundėsi dėl tariamos Vakarų grėsmės jo šaliai.
„Padėtis sudėtinga. Labiausiai mane neramina Lenkijos vadovybės pozicija“, – sakė A. Lukašenka ketvirtadienį Maskvoje per televiziją transliuotame pokalbyje.
Jis kritikavo karines pratybas Baltijos šalyse ir papildomų NATO dalinių dislokavimą Baltarusijos kaimyninėse valstybėse.
REKLAMA
REKLAMA
Putinas: smūgiai prieš Ukrainos energetikos tinklus skirti šaliai demilitarizuoti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad pastarojo meto oro smūgiai prieš Ukrainos energetikos tinklus yra Kremliaus vykdomos kaimyninės šalies demilitarizacijos dalis.
Jo komentarai nuskambėjo po to, kai Maskva ketvirtadienį prieš energetikos objektus visoje Ukrainoje surengė oro atakas, dėl kurių sutriko elektros energijos tiekimas.
Karas Ukrainoje. Rusija griebiasi represijų prieš Krymo totorius: okupantai slaptose vietose laiko dešimtis žmonių
Okupantai rusai griebiasi plataus masto represijų ir neteisėtai sulaiko Ukrainos piliečius okupuotame Kryme ir Chersono srities teritorijoje.
Svarbiausi įvykiai:
12:55 | Ukraina susigrąžino dar 99 žuvusių gynėjų palaikus
Į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją grąžinti dar 99 žuvusių gynėjų palaikai.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas.
77 iš šių gynėjų žuvo Luhansko srityje, 20 – Zaporižios srityje, du – Charkivo srityje.
JK užsienio reikalų sekretorius kaltina Kremlių nežmoniškomis Vladimiro Kara-Murzos kalinimo sąlygomis
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį apkaltino Kremlių, kad prieš dvejus metus suimtas dvigubą Rusijos ir Britanijos pilietybę turintis opozicionierius Vladimiras Kara-Murza kalinamas „žeminančiomis ir nežmoniškomis sąlygomis“.
Praėjusiais metais V. Kara-Murza, vienas aršiausių ir aktyviausių prezidento Vladimiro Putino kritikų, buvo nuteistas kalėti 25 metus. Tai ilgiausia bausmė iš visų įkalintų prezidento Vladimiro Putino kritikų.
Netikėtas smūgis Putinui – Rusiją vis labiau apleidžia sąjungininkės
Griežtėjant Vakarų sankcijoms, įvestoms dėl karo Ukrainoje, Rusiją apleidžia pagrindinės jos sąjungininkės. Panašu, kad Vladimiro Putino sąjungininkės vis dažniau apriboja bankinius ryšius su Kremliumi arba visai jų atsisako. Tai ne vien vilkina pavedimų procesus, bet ir kai kuriais atvejais visai juos stabdo.
Nei technikos, nei tankų: Rusijos karo nuostoliai muša dugną
Remiantis naujais skaičiavimais, bendra Rusijos patirtų didelės įrangos nuostolių Ukrainoje kaina artėja prie 50 mlrd. eurų, o varginančio karo pabaigos nematyti. Tikėtina, kad artėja Rusijos naujas vasaros puolimuas. Tačiau ekspertų vertinimais, panašu, kad Rusija pilnu pajėgumu geba pulti tik vieną fronto linijos dalį.
Ukrainos finansų portalo „Minfin“ skaičiavimais, per daugiau nei 25 mėnesius trunkantį karą Ukrainoje Rusija prarado įrangos už maždaug 54,88 mlrd.
„The Times“: Putinas save lygina su Jėzumi
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas save lygina su Jėzumi, neva kovodamas už „tradicijų puoselėjimą“. Todėl savo kalboje apie būtinybę mokyti Rusijos jaunimą „tradicinių“ vertybių jis pasitelkė biblinę istoriją. Apie tai savo straipsnyje „The Times“ rašo karinis ekspertas George‘as Grillas.
Autorius pastebi, kad V. Putinas dažnai prisistato kaip nepalaužiamas krikščionių tikėjimo gynėjas nuo „šėtoniškų“ Vakarų.
Yranti Rusijos strategija: kartoja seniai padarytas klaidas
Ukraina paskelbė, kad neseniai jai pavyko išvesti iš rikiuotės daugybę Rusijos tankų ir šarvuočių netoli okupuotos Ukrainos teritorijos Avdijivkos. Tai parodo, kad Rusijos strategijoje ir toliau kartojamos klaidos, kurios Maskvai brangiai kainavo pirmosiomis karo savaitėmis, nepaisant neseniai pasiektų teritorinių laimėjimų.
Švedijos kariškis: Rusija ryšis rizikuoti, jei laikys Vakarus silpnais
Švedijos armijos papulkininkis Joakimas Paasikivis pareiškė, kad jo šalis Rusijos keliamą grėsmę vertina rimčiau nei kitos Europos valstybės ne tik dėl savo geografinės padėties, bet ir dėl Rusijos ambicijų valdant diktatoriui Vladimirui Putinui, praneša UNIAN.
„Kremlius vis dažniau kalba apie „tradicines rusų žemes“. Suomija buvo Rusijos dalis nuo 1809 iki 1917 metų. Baltijos šalys buvo okupuotos po Antrojo pasaulinio karo. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje yra gana didelė rusakalbių mažuma.
Karybos ekspertas: Putino grasinimai veikia – Vakarai bijo stipriai remti Ukrainą
Vakarų parama Ukrainai pamažu silpsta ir tai atskleidžia liūdną situaciją Ukrainos fronto linijoje. Dėl to, Vladimiras Putinas ima jaustis drąsiau. Tačiau karybos analitikas Seanas Bellas portalui „SkyNews“ papasakojo, kaip galima naudą palenkti atgal į Ukrainos pusę. Svarbiausia yra tik suteikti daugiau paramos.
Praėjusį pavasarį nuotaikos Ukrainoje buvo optimistinės.
Politiniai šachmatai: kas yra Putino labiausiai trokštamas susigrąžinti kalinys žudikas Vadimas Krasikovas
Praėjo metai nuo tada, kai amerikiečių žurnalistas Evanas Gershkovichius buvo sulaikytas rengdamas reportažą Rusijoje. Didžiausia jo viltis būti išlaisvintam gali būti Vokietijos kalėjime sėdintis Vadimas Krasikovas, nuteistas už Kremliaus užsakytą egzekuciją.
Suomijos atsargos generolas užtikrintas Putino nesėkme: „Tai būtų rusiškos skerdynės“
Ore tvyrant Trečiojo pasaulinio karo grėsmei, Vakarai ruošiasi kaip įmanydami ir bijo galimo Kremliaus įsiveržimo į NATO teritoriją. Tačiau Suomija turi bene geriausias bazes bei karinius mokymus Aljanse, į kuriuos atvažiuoja net kariai iš JAV. Suomijos atsargos generolas Pekka Toveris net neabejoja – Rusija nesugebėtų atsilaikyti Suomijoje ir patirtų triuškinantį pralaimėjimą.
400 žmonių pražudęs teroro išpuolis Rusijoje, daugiau nei pusė aukų – vaikai: nuo ko viskas prasidėjo?
Prieš 20 metų vykusi Rusijos miesto Beslano apgultis paliko juodą dėmę Rusijos istorijoje. Čečėnų separatistai rugsėjo 1-osios šventę pavertė kraujo klanu, kuriame žuvo apie 400 žmonių, daugiau nei pusė iš jų – vaikai. Viskas prasidėjo nuo šventės, o baigėsi pasipylusiais kaltinimais Rusijai Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Besibaigiant 2004 m. rugsėjo 1-osios šventei Beslane, Rusijos pietuose esančiame miestelyje, kilo sumaištis.
Kremliaus žvalgybos fiasko: kol tęsia karą Ukrainoje, Rusija rizikuoja sulaukti daugiau teroro išpuolių
Šokas po kovo 22 d. teroristinio išpuolio Maskvos „Crocus City Hall“ koncertų salėje pamažu atslūgsta, tačiau nepatogūs klausimai, keliami Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms, išlieka. Panašu, kad Vladimiras Putinas bet kokius perspėjimus palaikė provokacija, o saugumo tarnybų dėmesys išlieka išskaidytas.
Rusijos sostinė ir visa šalis vis dar gedi dėl įvykusios tragedijos.
Buvęs britų kariuomenės vadas išsakė tai, apie ką Lietuvoje nekalbama: štai kodėl Vakarai nenori Kremliaus kolapso
Vakarų valstybės, padėdamos Ukrainai išguiti priešą iš savo teritorijos, turi ir kitų tikslų: tai yra, kartu stengiasi nesugriauti Rusijos, nesuskaldyti jos, mat šalies, turinčios branduolinį ginklą, dezintegracija galėtų turėti siaubingų pasekmių platesniam regionui.
Taip savo interviu portalui tv3.lt teigia buvęs Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas, atsargos generolas, dabartinis Lordų rūmų narys Richardas Dannattas.
Putinas pasiekė savo tikslą: po teroro akto masiškai išaugo kariauti norinčių rusų skaičius
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiekė tikslą, kurio, analitikų teigimu, Rusijos saugumo tarnybos galėjo siekti surengdamos teroristinį išpuolį koncertų salėje „Crocus City Hall“ Pamaskvėje, teigiama naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.
Po teroristinio išpuolio Maskvos srityje, kur žuvo daugiau kaip 140 žmonių, Rusijos Federacijoje užfiksuotas kritiškai didelis piliečių aktyvumas prie karinės komplektacijos punktų.
Karas Ukrainoje. Stoltenbergas įvardijo 2 karo Ukrainoje eigos scenarijus: jei išsipildytų vienas, galime atsidurti dar pavojingesnėje padėtyje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įvardijo du karo Ukrainoje eigos scenarijus, rašo UNIAN. Anot J. Stoltenbergo, padėtis šiuo metu yra rimta.
Svarbiausi įvykiai:
23:49 | NATO pareigūnas: Ukrainos dronai sutrikdė 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros
NATO apskaičiavo, kad dėl Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių sutriko bent 10 proc.
Bučos skerdikams artėja galas: pirmasis tyrimo etapas baigtas, liko tik įrodyti Putino kaltę
„Bučos žudikams“ atėjo galas, Ukraina ruošiasi pradėti tyrimą ir ketina prisikasti iki pat Kremliaus viršūnių. Prieš dvejus metus Rusijos pajėgos pabėgo iš Bučos miesto, palikdamos 458 civilių kūnus, išmėtytus gatvėse, paslėptus rūsiuose ar paskubomis iškastose masinėse kapavietėse. Per iki šiol didžiausias karo žudynes šaltakraujiškai nudobti mažiausiai 82 gyventojai, įskaitant devynis vaikus, o jų kūnai palikti pūti krūvose.
„Bloomberg“: Putinas nepraranda vilties užkariauti Ukrainą ir karą eskaluos
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nepraranda vilties užkariauti Ukrainą ir mano, kad gali pralenkti Ukrainos sąjungininkus bei laimėti mūšio lauke, skelbia „Bloomberg“, rašo „Kanal 24“.
Leidiniui apie tai komentavo keturi šaltiniai, susipažinę su Kremliaus karine strategija.
Anot leidiniui komentavusių JAV pareigūnų, V. Putinas nėra rimtai nusiteikęs rasti būdą, kaip nutraukti kovas. Tikėtina, kad jis ketina eskaluoti veiksmus ir vis dar turi tikslą pasiekti pergalę.
Slapti Europos lyderių pokalbiai: Macronas ragina spjauti į „raudonąsias linijas“ prieš Putiną
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bando įtikinti Europos Sąjungos vadovus nustoti save riboti veikiant pagal įsivaizduojamas „raudonąsias linijas“. Kadangi, jo teigimu, kol europiečiai ir JAV partneriai save riboja, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikia laisvai, užimdamas vis daugiau teritorijos Ukrainoje, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Verta prisiminti, kad pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis E. Macronas paskambino V. Putinui ir valandų valandas klausėsi j...
Blinkenas: Putinas niekada neužkariaus Ukrainos ir neužims Kyjivo
Rusija niekada nesugebės užkariauti Ukrainos ir užimti jos sostinės Kyjivo, nors prieš dvejus metus ir buvo baiminamasi, kad taip gali nutikti, antradienį kalbėdamas per spaudos konferenciją pasakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos gali pažadėti, kad Ukrainos valstybė ir Kyjivas niekada nepateks į rusų rankas, A. Blinkenas atsakė: „Esu tikras, kad mes tą jau pažadėjome.
Buvęs NATO Europos pajėgų vadas nurodė kitą Rusijos taikinį Europoje
Per visą Rusijos istoriją jos carai ieškojo būdų, kaip dominuoti vadinamajame „artimajame užsienyje“, kurį jie vadino savo išsiplėtusios imperijos dalimi. Šiuolaikiniame pasaulyje karas Ukrainoje vyksta pagal šį strateginį principą, rašo „Bloomberg“ rašo JAV laivyno atsargos admirolas Jamesas Stavridis, anksčiau vadovavęs NATO pajėgoms Europoje.
Teroristai Maskvoje nukarūnavo Putiną: Rusijoje auga nepasitenkinimas Kremliumi ir baimė dėl ateities
Teroristinis išpuolis Maskvos koncertų salėje atskleidė subliuškusį Vladimiro Putino, kaip „didžiojo šalies gynėjo“ vaizdą. Panašu, kad Rusijos režimo lyderis pamažu praranda kontrolę Kremliuje, o žmones nebenori juo tikėti.
Rogeris Boyesas, parašęs knygų apie tai, kaip Adolfas Hitleris iškilo į valdžią ir ją išlaikė, savo straipsnį Londono leidinyje „The Times of London“ pradėjo klausimu, ar diktatoriai savo piliečius išlaiko saugesnius nei demokratinės valstybės.
Teroro aktas Maskvoje kelia grėsmę Putinui – panašu, kad byra Rusijos aljansas
Po tragiško teroro išpuolio Maskvoje Rusija tapo dar labiau izoliuota pasaulyje. Apkartę santykiai tarp Kremliaus ir Tadžikistano leidžia tikėti, jog Rusijos sudaryti aljansai su Rytų valstybėmis pamažu ims byrėti.
Kovo 22 d. ginkluoti asmenys pradėjo šaudyti „Crocus City Hall“ koncertų salėje, žuvo 143 žmonės, dar mažiausiai 205 buvo sužeisti, pranešė Rusijos pareigūnai.
Putinas ne vienas toks – 10 valdžios ištroškusių veikėjų, siekusių 100 proc. palaikymo
Kovo pradžioje pasibaigus Rusijos prezidento rinkimams Vladimiras Putinas „iškovojo“ dar vieną pergalę su triuškinančiu rezultatu – 87 proc. Tačiau V. Putinas nėra vienintelis autokratas, kuris siekia įtvirtinti savo valdžią rinkimais – ši tradicija tęsiasi bent nuo 1950 m.
Josifas Stalinas
Vienas žinomiausių Sovietų Sąjungos valdytojų buvo Josifas Stalinas.
Putino istoriniai kliedesiai gali atsisukti prieš rusus: Kinija vis dar prisimena XIX a. atimtas Sibiro teritorijas
JAV ambasadorius Kinijoje Nicholas Burnsas neseniai Pekino paramą Maskvai pavadino „keliančia didelį nerimą“, o Kinijos tylą dėl egzistencinio Ukrainos suvereniteto ir nepriklausomybės – „kurčia“. Šis pareiškimas nestebina. Pekino ir Maskvos pareigūnai jau kelerius metus kalba apie abiejų šalių „beribę draugystę“. Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi netgi kalbėjo apie „tvirtus santykius“ po agresyvaus Rusijos karo Ukrainoje.
Natalija okupuotoje Ukrainos teritorijoje įkūrė slaptą klasę: rizikuodama gyvybe vaikus moko ukrainietiškai
Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą Rusijai pavyko okupuoti trečdalį Ukrainos teritorijų. Ten yra įvesta nauja tvarka mokyklose – ukrainiečių vaikai verčiami mokytis rusų kalbos, jiems diegiama prorusiška ideologija. Tačiau mokytojai vykdo slaptas pamokas ukrainietiškai tam, kad vaikai neprarastų ukrainietiškų vertybių. Tiesa, tai gali kainuoti gyvybę ne vien vaikams, bet ir mokytojams.
Teroro išpuoliai ir daugybė nepaaiškintų mirčių – kas atvedė Vladimirą Putiną į valdžią
Nuo darbo KGB agentu sovietų Rytų Vokietijoje iki pačių Kremliaus viršūnių – Rusijos Federacijos istorija daugeliu atžvilgių neatsiejama nuo Vladimiro Putino istorijos. Kadangi jis „laimėjo“ dar vieną kadenciją 2024 m. rinkimuose, portalas „Sky News“ apžvelgia ilgą jo valdymą ir kai kuriuos įvykius, kurie kėlė grėsmę režimo lyderio valdžiai.
Vladimiras Vladimirovičius Putinas gimė 1952 m. spalio 7 d. sovietiniame Leningrade. Jis turėjo du brolius, kurie mirė dar iki jam gimstant.
Iškalbinga Kremliaus tyla Maskvos teroro akto klausimu – Rusijos elitas nusiteikęs kerštauti?
Pastarąjį mėnesį Rusiją aplankė vien negandos: opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtis, suklastoti rinkimai ir negailestingas prezidento Vladimiro Putino užsispyrimas tęsti karą Ukrainoje. Dabar dar vienas sukrėtimas – per teroro išpuolį koncertų salėje netoli Maskvos buvo nužudyti mažiausiai 143 žmonės. Atrodo, kad žiauriai reaguodama į išpuolį Rusija pasuko dar tamsesniu keliu.
Teroristų grupuotė ISIS prisiėmė atsakomybę už žudynes ir paskelbė siaubingą išpuolio vaizdo medžiagą.
Esminė Putino klaida – saugumo ekspertai paaiškino, kodėl Kremlius neužkirto kelio teroro išpuoliui Maskvoje
Pamaskvėje praėjusią savaitę netikėtai įvykus teroro aktui, kuris nusinešė 143 žmonių gyvybes, rusai pasipiktino, kodėl išpuolio nenumatė ir jam kelio neužkirto šalies specialiosios tarnybos. Pasak „The New York Times“ (NYT), tam įtakos turėjo rusų spec. tarnybų nepasitikėjimas užsienio žvalgyba, dėmesys Ukrainai ir politinės represijos šalies viduje.
Dažnėjantys Rusijos pralaimėjimai Ukrainoje – kiek dar amunicijos liko Kremliui?
Nepaisant daugybės nesėkmių Ukrainoje, Rusijos pajėgos įrodė, kad yra pajėgios tęsti operacijas. Portalas „Newsweek“ skelbia, kad, atrodo, jog šie metai Ukrainai bus sunkūs išgyvenimo metai. Neabejojama, kad Rusijos puolimai, kuriais pirmiausia siekiama užkariauti visą rytinį Donbaso regioną, bus tęsiami, nepaisant to, kad jie brangiai kainuoja gyvybėmis ir įranga.
Kremlius: Putinas neplanuoja aplankyti išpuolio Pamaskvėje aukų
Kremlius ketvirtadienį nedavė jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja aplankyti praėjusį penktadienį koncertų salėje Pamaskvėje įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo 143 žmonės, šeimų narius.
Praėjusią savaitę Rusijos vadovas buvo pastebėtas uždegantis žvakutę už aukas vienoje Maskvos bažnyčioje, tačiau žudynių vietoje nesilankė ir su aukomis viešai nesusitiko.
Praradęs tūkstančius tankų ir karių, Putinas giriasi ir toliau grasina: sunaikinsime Ukrainai perduotus F-16
Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, rengiasi tam, kad Ukraina netrukus gali panaudoti pirmuosius amerikiečių gamybos naikintuvus F-16. Todėl jis įspėjo dėl scenarijaus, kuris esą net nėra diskutuotinas : jei naikintuvai pultų iš karinių bazių trečiosiose šalyse, šios bazės taptų teisėtais Rusijos kariuomenės taikiniais. Tai V. Putinas pareiškė lankydamasis karinių oro pajėgų mokymų centre Toržoko mieste, esančiame už 260 km nuo Maskvos, pranešė rusų naujienų agentūros.
Karas Ukrainoje. Ką Putinas nutyli: karas Ukrainoje kasdien Rusijai kainuoja beveik 280 mln. eurų
Rusijos karas Ukrainoje mokesčių mokėtojams kainuoja po 300 mln. dolerių kiekvieną dieną. Tokia milžiniška suma, kuomet vienos dienos karo išlaidos galėtų padengti 20-ies naujų mokyklų pastatymą ir įrengimą, skaudžiai atsiliepia Rusijos biudžetui. WSJ prognozuoja, kad V. Putinas ruošiasi skelbti ir „mokestinę mobilizaciją“, taip bandant išvengti ekonomikos griūties.
Svarbiausi įvykiai:
21:42 | Ką Putinas nutyli: karas Ukrainoje kasdien Rusijai kainuoja beveik 280 mln.
Bidenas viešai išvadino Putiną „skerdiku“, pasiūlė JAV kelti mokesčius, kad padėtų Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas viešai pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „skerdiku“ ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos galėtų geriau apsaugoti Ukrainą, jei apsvarstytų galimybę padidinti mokesčius milijardieriams.
Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasis Baltųjų rūmų pareiškimu.
Ukrainai skirtų papildomas lėšas
Kalbėdamas Šiaurės Karolinos valstijos rinkėjams, J. Bidenas atkreipė dėmesį į iniciatyvą padidinti pajamų mokestį daug uždirbantiems asmenims nuo 8,2 iki 25 proc.
Hanojus: Putinas priėmė kvietimą apsilankyti Vietname
Vietnamas antradienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė kvietimą apsilankyti šioje šalyje, teigiama vyriausybės pranešime.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios V. Putinas atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje ir turi nedaug sąjungininkų.
Panašų kvietimą Rusijos vadovas priėmė spalį Kinijoje susitikęs su tuometiniu Vietnamo prezidentu Vo Van Thuongu, tuomet pranešė Hanojus.
Netikėtai pasikeitė Putino retorika: naujausi jo teiginiai apie teroro išpuolį Maskvoje – gryna fantazija
Po kovo 22 d. teroro akto, per kurį Maskvoje žuvo mažiausiai 137 žmonės, Rusijos apžvalgininkai ir politikai užsiminė, kad užpuolikai buvo susiję su Ukraina. Tai mažai ką nustebino. Kremliui tapo įprasta kaltinti Ukrainą dėl Rusijos vidaus klaidų. Tačiau nors tai nėra pirmas kartas, kada Kremlius kaltina kitus, dėl negebėjimo užtikrinti rusų saugumo, panašu, jog Vladimiro Putino retorika pasikeitė – nuo dalinės tiesos jis perėjo prie įžūlaus ir akivaizdaus melo.
JAV atsargos generolas – apie negailestingą smūgį Putinui: tai bus pažeminimas
Krymo tilto sunaikinimas būtų pažeminimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir sukeltų rimtų problemų okupacinėms pajėgoms, įsitikinęs buvęs JAV pajėgų vadas Europoje generolas leitenantas Benas Hodgesas.
Įvyks šiais metais?
Pasak B. Hodgeso, Krymo tilto sunaikinimas turėtų įvykti dar šiais metais.
„Žinoma, Kerčės (taip vadinamas Krymo tiltas, – red.) tilto sunaikinimas – vienaip ar kitaip turėtų įvykti šiais metais.
„Bloomberg“ šaltiniai: Kremliuje žinoma, kad Ukraina nesusijusi su išpuoliu Maskvoje – kodėl Putinas ją kaltina?
Keturi su Kremliumi glaudžiais ryšiais susiję šaltiniai teigia, kad Ukraina nėra įsitraukusi į teroro aktą Maskvoje, ir Kremlius tai žino.
Apie tai rašo naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.
Nigerio režimo vadas aptarė „saugumo bendradarbiavimą“ su Putinu
Nigerio karinio režimo vadas generolas Abdourahamane Tiani antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, su kuriuo aptarė „saugumo bendradarbiavimo stiprinimą“, teigiama oficialiame pranešime.
Abi šalys karinius ryšius stiprinti sutarė dar sausį, kai Nigerio ministro pirmininko Ali Lamine Zeine vadovaujama delegacija lankėsi Maskvoje.
Teroro išpuolis Maskvoje sukėlė įtarimų: keli ženklai gali rodyti, kad prie jo prisidėjo pats Kremlius
Po didžiausio per pastaruosius dešimtmečius teroristinio išpuolio Rusijoje kilus spekuliacijų audrai, išryškėjo tam tikri faktai, į kuriuos reikia atsižvelgti. Jie rodo, kad Rusijos vaidmuo šiame išpuolyje galėjo būti didesnis, nei manyta.
