vito vasiliausko

Seimas pradeda svarstymus, ar mažinti centrinio banko valdybos pirmininko atlyginimą.    Parlamentarai taip pat spręs, ar sugriežtinti Lietuvos banko (LB) reprezentacijai skiriamų lėšų naudojimą – jas viešinti ir teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą. Dabar joms skiriama 15 proc. LB vadovo darbo užmokesčio.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas panaikinti kandidatės į Seimą Rūtos Janutienės neliečiamybę. Šiame teisme nagrinėjama byla, kurioje buvusi laidų vedėja kaltinama šmeižtu. Nepanaikinus jos neliečiamybės, teismas bylos toliau nagrinėti negali. „Teismas kreipėsi į VRK, nes be VRK leidimo panaikinti neliečiamybę negalima tęsti baudžiamojo proceso jos atžvilgiu šioje byloje“, – BNS trečiadienį sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Ar ekonominė krizė Lietuvoje jau už kampo, „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ buvo klausiama Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko. Pasak jo, šiuo metu situacija palanki, bet krizės galima tikėtis per artimiausius 2-3 metus. Laidoje jis kalbėjo, kad yra žinoma, kad ekonomika vystosi cikliškai, tad natūralu, kad kažkada galima tikėtis tam tikro lėtėjimo stadijos. „Dabar mes gyvename gerų (ekonominių – red. past.

Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko atlyginimas yra mažiausias tarp Europos šalių centrinių bankų vadovų, nepaisant to, kad per praėjusius metus jis augo bene daugiausiai. Labiausiai praėjusiais metais išaugo Latvijos centrinio banko vadovo Ilmaro Rimševičiaus atlyginimas – 10 proc. iki maždaug 151 tūkst. eurų per metus, rodo „Bloomberg“ paskelbti duomenys. V. Vasiliausko atlyginimas padidėjo apie 7 proc. iki 89 tūkst. eurų.

Šių metų pradžioje Lietuvos valiuta tapęs euras padarė reikšmingą ekonominį poveikį – reitingų agentūroms padidinus Lietuvos kredito reitingus, sumažėjo palūkanų našta valstybei, gyventojams ir verslui, išnyko išlaidos už litų ir eurų keitimą, atpigo tarptautiniai mokėjimai eurais. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, po euro kai kurie paslaugų teikėjai: maitinimo įstaigos, kirpyklos, remontininkai, kainas apvalino ne pagal matematines, o rinkodaros taisykles.

Lietuva ketvirtadienį taps devynioliktąja euro zonos nare - šis žingsnis turės geopolitinių ir ekonominių pasekmių, ypač dabartinėmis naujo Rusijos agresijos protrūkio sąlygomis, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. Lietuva į bendros valiutos zoną įstoja paskutinė iš trijų Baltijos šalių ir, pareigūnų teigimu, euro zonos plėtra gali keleriems metams sustoti.

 Lietuvos bankai šalies bendrovėms išdalijo beveik penktadalį numatytų eurų, teigia Lietuvos banko vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, komerciniai bankai įmonėms pateikė 18 proc. monetų ir daugiau nei 15 proc. banknotų. Centrinis bankas iki šiol bankams yra perdavęs apie 99 proc. monetų ir 90 proc. banknotų. „Paskutiniai duomenys tokie, kad kalbant apie vienetus, tai monetų buvo patiekta maždaug 186 mln. vienetų, kalbant apie banknotus - apie 32 mln. vienetų.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teikimą, Lietuvos banko valdybos nariu paskyrė Tomą Garbaravičių. Jis valdybos nario pareigas pradės eiti 2014 m. sausio 2 d. Nuo 2004 m. T. Garbaravičius dirbo Europos Centriniame Banke (ECB), pastaruoju metu ėjo vyriausiojo finansinio stabilumo eksperto pareigas ECB Finansinio stabilumo generaliniame direktorate.

Įvertinęs sparčią greitųjų kreditų rinkos ekspansiją, Lietuvos bankas tokių kreditų teikėjams artimiausiu metu pradės taikyti atsakingojo skolinimo reikalavimus. Bus uždrausta ir neatsakingą skolinimąsi skatinanti reklama. Atsakingo skolinimo reikalavimais bus siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai prisiimamos finansinės naštos, išvengti skaudžių socialinių pasekmių. Planuojama, jog jie įsigalios nuo ateinančių metų.

Prieš metus per šalį nuvilnijusi ir iki šiol visiškai nenurimusi „Snoro“ istorija, kitaip nei tikėtasi, bankų sektoriui reikšmingo smūgio nesudavė. Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko įsitikinimu, gyventojus nuramino sklandžiai suveikusi indėlių draudimo sistema. „Poveikis bankų sistemai buvo tikrai trumpalaikis ir gerokai mažesnis, nei mes prognozavome, “Snoro„ atvejį lygindami su analogais užsienio valstybėse. Akivaizdu, kad iškart po Naujųjų metų sistema stabilizavosi.

Šių metų pirmąjį pusmetį bankų sektorius plėtėsi tvariai. Pagrindinė bankų turto dalis - paskolų portfelis - ūgtelėjo po beveik metų pertraukos. 2012 m. antrąjį ketvirtį paskolų portfelis padidėjo 0,52 mlrd. litų ir tai atpirko pirmojo ketvirčio smukimą. Iš viso per šešis šių metų mėnesius paskolų portfelis ūgtelėjo 201 mln. litų (0,4 proc.) - iki 54,21 mlrd. litų. Tai lėmė privačioms įmonėms suteiktos paskolos.

Ketvirtadienį posėdžiavusi laikinoji Seimo komisija, tirianti banko SNORAS žlugimą, teigia gavusi daug naudingos ir naujos informacijos. „Iš tiesų mes aiškinomės ir visą kontrolės sistemą, kaip viskas vyko, ir pačio sustabdymo, bankroto, nacionalizavimo visus klausimus. Manau, kad gavome daug naudingos ir naujos informacijos“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

Antradienį prasideda neeilinė Seimo sesija. Plenariniai posėdžiai planuojami sausio 17 ir 19 dienomis. Į darbų programą įtraukti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų projektai, šalies vadovės vetuoti Kėdainių ir Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų įstatymų projektai, Elektros energetikos įstatymo pataisos, Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įstatymo projektas, Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas.

Šią savaitę Seimas rinksis į neeilinę sesiją. Plenariniai posėdžiai planuojami sausio 17 ir 19 dienomis. Į darbų programą valdantieji ir opozicija pasiūlė įtraukti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų projektus, šalies vadovės vetuotus Kėdainių ir Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų įstatymų projektus, Elektros energetikos įstatymo pataisas, Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įstatymo projektą, Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą.