visuotinis šaukimas

Pagrindinis kandidatas užimti Krašto apsaugos ministro pareigas Laurynas Kasčiūnas sulaukė kritikos iš žmogaus teises ginančių nevyriausybinių organizacijų. Apie tai, ar priklausymas LGBT+ bendruomenei daro įtaką kariuomenėje ir koks moterų vaidmuo gynyboje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ žurnalistas Edmundas Jakilaitis kalbina politiką Lauryną Kasčiūną.

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis kritikuoja konservatorių lūkestį iki 2030 m. šalyje įgyvendinti visuotinio šaukimo idėją. „Visuotinis šaukimas prieštarauja logikai. Būtų daug naudingiau aukštosiose mokyklose turėti karines katedras, kuriose būtų ruošiami karo medikai, inžinieriai“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis. „Tokiu būdu paruoštumėme puskarininkius, karininkus, kurių labai trūksta“, – pridūrė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį lankėsi Lietuvos kariuomenės „Žemaitijos“ brigados kunigaikščio pėstininkų batalione Radviliškio rajone, su kariuomenės vadu ir bataliono kariais aptarė perėjimą prie visuotinio šaukimo. Kaip skelbia Prezidentūra, susitikime aptarta visuotinio šaukimo įgyvendinimo galima įtaka karinių pajėgumų parengčiai, su tuo susijusios įrangos ir ginkluotės įsigijimas bei infrastruktūrinis ir mokymo pasirengimas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį priėmė Lietuvos gynybos stiprinimo planą, kuriuo siūloma įvesti visuotinį šaukimą, gynybai nuo 2025 metų papildomai skirti 0,5 proc. nuo BVP bei pasienyje su Rusija ir Baltarusija įrengti fortifikacijų juostą. Pasak konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, šis planas atspindi konservatorių poziciją dėl šalies gynybos stiprinimo prioritetų.

Jau 2025 m. planuojama į privalomąją karo tarnybą pašaukti 5 tūkst. jaunuolių, patikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis pabrėžė, kad šaukiamųjų skaičius didės palaipsniui. „Nuo 2025 m., turėtų būti apie 5 tūkst. (šauktinių – ELTA). Šiais metais irgi numatomas didėjimas, tik mažesnis. Kiekvienais metais numatomas didėjimas“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Didesnė dalis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narių nepritaria visuotiniam šaukimui ir gynybos mokesčiui. „Partijos pirmininkas paprašė išreikšti savo nuomonę dviem klausimais. Reikšmingesnė dauguma nepritarė dviem klausimams – išreikštas nepritarimas visuotiniam šaukimui ir visuotiniam gynybos mokesčiui“, – šeštadienį po partijos tarybos posėdžio BNS sakė rinkimų štabo vadovas Lukas Savickas.

Lietuvos ginkluotosios pajėgos ateinančiais metais sulauks nemažai pokyčių – iki 2027 m. pradžios numatyta dislokuoti Vokietijos brigadą, planuojamas aktyvaus rezervo didinimas, didinamas šauktinių skaičius, iki 2035 m. planuojama sukurti pilną kariuomenės diviziją. Vis dėlto, valdantiesiems neretai išsakoma ir kita nuomonė – esą rengiamasi per lėtai, o finansavimas yra per mažas.

Su agresoriumi kovojančiai Ukrainai sulaukiant vis mažiau pagalbos iš JAV ir Vakarų Europos valstybių, ekspertai tikina, jog sunki Ukrainos situacija kelia ypatingas saugumo grėsmes Baltijos šalims. Pastaraisiais mėnesiais daug dėmesio susilaukė pasiūlymai įgyvendinti visuotinį šaukimą, kai kurie karybos ekspertai siūlo šaukti ir moteris. Vis dėlto, politikų nuomonės šiais klausimais išsiskiria.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį ėmėsi svarstyti krašto apsaugos prioritetus, dėl kurių siūlys sutarti visoms parlamentinėms partijoms, regione blogėjant saugumo situacijai.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad dėl visuotinio šaukimo socialdemokratai apsispręs tik įvertinę pasirengimą jam. „Vertiname esamą situaciją, suprantu, kad visuotinis šaukimas galėtų būti viena atgrasymo žinučių Rusijai. Visuotinį šaukimą turi tik keturios NATO šalys. Dabar mums to reikia – pirmiausia reikia įsiklausyti į žmones, ar žmonės palaiko, ar supranta, kokia situacija, kad turi ateiti ir būti daugiau jaunuolių paruošti krašto gynybai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarstymai apie visuotinio šaukimo įgyvendinimą neišvengiamai atveda į diskusiją apie mokesčius. „Man atrodo, kad reikėtų vis dėlto kalbėti, turint mintyje ir nacionalinės divizijos kūrimą, ne šiaip apie mistinį 3 proc. BVP skyrimą krašto saugumui ir gynybai, bet apie tai, iš kur tas pusė procentinio punkto turėtų ateiti ir, mano supratimu, tai neišvengiamai veda į diskusiją apie mokesčius“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Vieniems svarbiausių šalies politikų kalbant, kad Lietuvai gresia egzistencinis pavojus, valdantieji veiksmų nesiima ir biudžeto keisti neketina. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad kol kas valdžios elitas nesupranta tikrosios Rusijos grėsmės ir gynybai ruošiasi per lėtai ir neužtikrintai. Apie tai V. Malinionis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Įteisinti visuotinį šaukimą reikėjo pernai, dabar apie tai diskutuoti vėlu ir neadekvatu saugumo situacijai, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Dėl visuotinio šaukimo mes praradome laiką. Mes galėjome priimti sprendimus jau praėjusiais metais, kaip padarėme 2014 metais atnaujindami šaukimą, ir jau 2015 metų pavasarį surengtas pirmasis šaukimas, kuris rėmėsi vien savanoriškai atėjusiais jaunuoliais“, – pirmadienį LRT televizijai sakė jis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį viešai paragino įvertinti visuotinio šaukimo poreikį Lietuvoje. Tokių veiksmų jis ragina imtis Rusijos agresijos ir Lietuvai augančios grėsmės fone. Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis šią savaitę keliskart viešai paragino ruoštis scenarijui, kad Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis.

Jau kurį laiką tenka girdėti svarstymus apie visuotinį šaukimą – toks modelis egzistuoja Izraelyje, kur karo tarnyba yra privaloma tiek vyrams, tiek moterims, o po „Hamas“ atakos, nedidelė valstybė sugebėjo mobilizuoti apie 350 tūkst. karių. Atsargos pulkininko Vaidoto Malinionio teigimu, šiuo metu kalbėti apie Izraelio kariuomenės modelio taikymą Lietuvoje dar per anksti – jo teigimu, pirmiausiai reikėtų pasirūpinti tinkamu kariuomenės rezervistų paruošimu.

Jau pasiekę pagrindinius susitarimus, aljanso šalių lyderiai paskutinę NATO viršūnių susitikimo dieną patvirtino bendrą susitikimo komunikatą. Jis yra 20 puslapių ir nors jame netrūksta daugybės abstrakčių formuluočių ir sakinių, tačiau politikai ir ekspertai sako, kad pagrindiniai susitarimai yra patvirtinti: nauji regioniniai gynybos planai, išspręstas švedų bei turkų ginčas ir įtvirtintos vadinamosios finansavimo grindys, kad kiekviena šalis savo gynybos išlaidoms skirtų bent jau 2&...

Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Jai sukomplektuoti gali prireikti iki 6 milijardų eurų. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad iki 2030-ųjų tą padaryti yra įmanoma. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad divizijos įgyvendinimui privaloma kuo greičiau nuspręsti ir dėl visuotinio šaukimo.

Rusijos agresijos akivaizdoje valstybės vadovai sutarė kariuomenėje kurti diviziją. Tai reiškia, kad turės būti daugiau karių, daugiau kareivinių ir treniruočių objektų, taip pat perkama ir daugiau ginkluotės. Ambicijos nemažos, šiam reikalui Lietuva turėtų pirkti ir tankus. O konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vėl prakalbo apie visuotinio šaukimo idėją.

Siekiant visuotinio šaukimo į kariuomenę, reikia įsivertinti turimus resursus, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Jau savo laiku tai buvo išsakyta, ir aš sakiau, aš už visuotinį šaukimą, tačiau mes turime matyti tą realybę, kuri egzistuoja, matyti tuos resursus, kokius turime ir surasti tuos prioritetus, kuriuos dar pirmiausia turime įgyvendinti ir, pavyzdžiui, šaukimo reforma, judant visuotinio šaukimo link, yra vienas iš jų“, – pirmadienį žurnalistams po Valstybės gynimo tary...

Metų pradžioje krašto apsaugos ministras su trenksmu pristatė planuojamą šauktinių pertvarką, tada buvo siūloma privalomąją karo tarnybą trumpinti iki pusės metų, gausiai įtraukti studentus. Tiesa, šios idėjos sulaukė nemažai kritikos, vienas pagrindinių priekaištų, kad apie tai nebuvo iš anksto kalbėta. Kritika nutilo, bet planuojamos reformos atšaukti neketinama. Dabar apie ją diskutuojama mažose grupėse ir pripažįstama, kad daugiausiai iššūkių kels studentai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo siūlomą šauktinių sistemos reformą, sakydamas, kad palaiko visuotinį šaukimą, o ne „pusiau skustą“ trūkumų taisymą. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimams Kęstutis Budrys. Girdime, kad prezidentas Nausėda pasisako už visuotinį šaukimą, o ne dalinį, „pusiau skustą“ tam tikrų trūkumų taisymą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia svarstyti visus pasiūlymus, kurie Lietuvą priartina prie visuotinės gynybos principo. Taip prezidentas komentavo idėjas trumpinti šauktinių tarnybos trukmę ar įvesti visuotinį šaukimą. G. Nausėdos teigimu, Prezidentūra tikėjosi ir turėjo didelių lūkesčių, kad tiek pasiūlytas privalomos tarnybos trukmės trumpinimas, tiek visuotinio šaukimo klausimas atsidurs partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko siūlymas didinti šauktinių skaičių, bet įvesti daugiau tarnybos alternatyvų yra lankstus žingsnis link visuotinio šaukimo. „Privalumai yra, kad daugiau galimybių derint karjeros kelią su piliečio pareiga valstybei, atsiranda daugiau pasirinkimų.

Šeši iš dešimties lietuvių palaikytų visuotinį šaukimą į kariuomenę, rodo ketvirtadienį paskelbta LRT užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. Už visuotinį šaukimą į kariuomenę pasisakė 58 proc. respondentų. 49 proc. apklaustų gyventojų pritartų, kad visuotinis šaukimas galiotų tik vaikinams, 9 proc. pritartų visuotiniam šaukimui ir merginoms, ir vaikinams. 34 proc. šalies gyventojų nepritaria visuotinio šaukimo įteisinimui Lietuvoje, o 8 proc.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia kol kas nematantis skuboto poreikio visuotiniam šaukimui. Taip jis kalbėjo Seimo darbo grupei baigus derinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos. Jame visuotinis šaukimas nenumatomas, nors šią idėją politikai anksčiau svarstė. „Tokio ypatingo skubėjimo visuotiniam šaukimui, įgyvendinant mūsų gynybos planus, nebūtų“, – LRT penktadienį kalbėjo generolas leitenantas.

Europoje kaistant geopolitinei situacijai, Lietuva ėmė garsiau aptarinėti visuotinės karo tarnybos prievolės klausimą. Ir nors ekspertai bei politikai vieningai sutaria, kad visuotinis šaukimas gali būti gyvybiškai svarbus Lietuvai, daugelis taip pat išskiria kelias su tuo susijusias problemas. Pavyzdžiui, tai, kad Lietuvoje sparčiai mažėja tarnybai tinkamų jaunuolių – jų sveikata paprasčiausiai per prasta.

Parlamentinės partijos pirmadienį Vyriausybėje pasirašė susitarimą dėl artimiausio dešimtmečio gynybos politikos. Susitarime numatytane vėliau kaip iki2030 metų finansavimągynybaipadidinti iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto - puse procentinio punkto daugiau nei dabar. Dokumente numatoma2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę. Jį pasirašė valstiečių, konservatorių, liberalų,socialdarbiečių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovai.

Kelerius metus sėkmingai vykdant dalinį šaukimą į kariuomenę ir siekiant stiprinti šalies saugumą, Seime svarstoma galimybė įvesti visuotinį šaukimą. Pasak krašto apsaugos ministro, visuotinis vaikinų šaukimas valstybei atsieitų 400 mln. eurų, o merginų - keturiskart daugiau. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams pristatė galimybes įvesti visuotinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę.

  Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad visuotinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę įmanomas tik tuo atveju, jeigu gynybai bus skiriami daugiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).   „Jeigu finansavimas sustotų ties 2 proc. BVP, tikrai visuotinis šaukimas mums nebūtų pavežamas. Tai būtų per didelė našta“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.