visa europe

Policijos duomenys rodo itin didelius naminės degtinės, populiariai vadinamos samagonu, gaminimo mastus. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad tokie nelegalūs fabrikėliai ne tik kelia grėsmę žmonių sveikatai dėl neaiškios kokybės produkcijos, bet ir padaro didelę žalą gamtai – nelegaliai kertami medžiai, naikinamos žuvys upeliuose, į kuriuos supilami gamybos proceso likučiai ir ruošiniai.

Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos dalis pastaraisiais metais kiek sumažėjo, tačiau šis rodiklis ir toliau išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), rodo „Visa Europe“ ir Linco universiteto (Austrija) mokslininko tyrimas. Tyrimo duomenimis, kuriuos skelbia portalas atkearney.co, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis pernai sudarė 28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - 0,5 procentinio punkto mažiau nei 2012 metais ir 1 procentiniu punktu mažiau nei 2011-aisiais.

Prieš kelias savaites didžiausia pasaulyje kreditinių kortelių mokėjimo sistemos operatorė Visa pristatė naujo tipo kreditinę kortelę, saugumu smarkiai lenkiančią iki šiol plačiai paplitusias korteles, turinčias vidinį lustą ir indentifikacijai naudojančias PIN kodą. Dabartinių kortelių bėda – per mažas apsaugos lygis. Mat kortelė turi vieną PIN kodą, kurį reikia įvesti į skirtingus bankomatus.

Europoje pirmaujančios mokėjimų sistemos „Visa Europe“ mokėjimo kortelėmis Europoje atliktų atsiskaitymų skaičius 2009 metų antrą ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2008 metais, išaugo 14 proc. Debetinėmis kortelėmis atliktų operacijų skaičius išaugo 19 proc. „Visa Europe“ duomenimis, nepaisant recesijos, vartotojų išlaidos maistui, drabužiams ir laisvalaikiui išlieka stabilios. Per 2009 metų antrąjį ketvirtį  „Visa Europe“ iš viso apdorojo 1,75 mlrd.

Lietuvos gyventojai šalies prekybos vietose per metus iki 2008 metų rugsėjo pabaigos „Visa“ kortelėmis išleido 1,5 mlrd. eurų (5,2 mlrd. Lt), t.y. 44 proc. daugiau nei per metus iki 2007 metų rugsėjo pabaigos.  Tai rodo Europos bankų asociacijos „Visa Europe“ 2008 metų statistiniai veiklos  rezultatai. Europoje „Visa“ kortelėmis per praėjusius finansinius metus prekybos vietose išleista pinigų suma padidėjo 10,3 proc.

Grupė pirmaujančių Europos bankų dalyvaus naujos „Visa“ kortelės, kurioje įdiegta vienkartinio kodo technologija, bandymuose, trečiadienį paskelbė „Visa Europe“. Keturi bankai - JAV kompanijos bankas „MBNA“ Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijos „Corner Bank“, Izraelio bankas „Cal“ ir Italijos „IW Bank“ - naująjį produktą išbandys per kelis artimiausius mėnesius.

Kaip veikia išankstinė mokėjimo kortelė? Ar Lietuvos bankai išduoda tokias korteles? Į išankstinę mokėjimo kortelę pervedama tam tikra suma pinigų, kuria kortelės turėtojas gali disponuoti savo nuožiūra. Išankstinės mokėjimo kortelės veikimo principas yra toks pats, kaip ir įprastos mokėjimo kortelės – Jūsų išleidžiama pinigų suma yra nuskaičiuojama nuo kortelės balanso. Kortelėje likus mažai pinigų, galima ją papildyti. Pinigus į kortelę galima įdėti banke, internetu ar telefonu.

Norėčiau savo sūnėnui padovanoti banko mokėjimo kortelę su tam tikra pinigų suma kortelės sąskaitoje, kuriuos jis galėtų išleisti savo nuožiūra. Ar tai įmanoma? Kaip galėčiau tai padaryti? „Visa Europe“ turi vadinamasias išankstinio mokėjimo korteles, į kurias galima iš anksto pervesti tam tikrą pinigų sumą. Kai kurios tokio tipo kortelės gali būti papildomos. Tai - puiki dovana, ypač jaunimui. Tokios kortelės labai populiarios Italijoje.

Apsipirkti lietuviai mieliau eina vieni, o pamatę norimą daiktą neskaičiuoja išleidžiamų pinigų ir pagauti impulso jį perka. Tai atskleidė mokėjimo kortelių organizacijos „Visa Europe“ inicijuota ir prekybos centro „Europa“ tinklapyje vykdyta jo lankytojų apklausa.Pirmaisiais šių metų mėnesiais organizuotos apklausos rezultatai atskleidė, jog daugiau nei trečdalis (37 proc.) tinklapio lankytojų save apibūdina kaip pirkėją-vienišių.

Kreditinių kortelių bendrovė „Visa“ įspėja, kad Europoje gali iškilti rūpesčių atsiskaitydami kreditinėmis kortelėmis, jei EK nuspręs reguliuoti mokesčius už mokėjimo korteles, rašo dienraštis „Verslo žinios“.Po bankų skundų, kad šie mokesčiai yra per dideli ir neaiškiai nustatyti, EK 2005 m. pradėjo tyrimą.