viršūnių susitikimas

Septynių galingiausių pasaulio demokratinių valstybių vadovai penktadienį pradeda Didžiojo septyneto (G-7) grupės viršūnių susitikimą Hirošimoje, kur Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo pirmą kartą panaudota atominė bomba. Toliau pateikiame susitikimo, jo dalyvių ir kai kurių svarbiausių klausimų apžvalgą. Kas yra G-7 viršūnių susitikimas?d G-7 yra neoficiali pirmaujančių pramoninių valstybių grupė. Ją sudaro Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV.

Siekiant užtikrinti saugumą NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu, kariuomenė pasitelks per 3 tūkst. karių, rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime. „Skirsime daugiau kaip 3 tūkst. karių įvairių užduočių vykdymui NATO viršūnių susitikimo metu, į šį procesą yra įtraukti ir mūsų sąjungininkai“, – sakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Jis pabrėžė, kad renginio metu gali būti skleidžiama daugiau propagandos, dezinformacijos, pasitaikyti įvairių provokacijų.

Lietuvoje liepos mėnesį vyks NATO viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi pagaliau pritarti Švedijos įstojimui į aljansą, tačiau šios šalies prisijungimui aktyviai priešinasi Turkija ir Vengrija. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir diplomatas Albinas Januška atsakė, kiek tikėtina, jog šios šalys sutrukdys Švedijos prisijungimui.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvaus Baltijos jūros šalių viršūnių susitikime energetikos klausimais, rašoma prezidentūros pranešime.  Kopenhagoje vyksiančiame susitikime Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Suomijos vadovai ir Europos Komisijos Pirmininkė aptars Baltijos jūros regiono žaliąją energetinę transformaciją.

Madridas antradienį virto sustiprinto saugumo zona – tūkstančiai policininkų saugojo vietas, kuriose  į NATO viršūnių susitikimą susirinks per 40 pasaulio lyderių, daugiausia diskutuosiančių apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Pasak vyriausybės, senovės graikų taikos deivės Eirenės vardu pavadinta operacija apima didžiausio masto saugumo pajėgų dislokavimą „Ispanijos nesenų laikų istorijoje“. Vėliau antradienį prasidėsiančio ir tris dienas truksiančio viršūnių susitikimo 5 tūkst.

Ketvirtadienį Briuselyje įvyko neeiliniai NATO, Didžiojo septyneto ir Europos Sąjungos susitikimai, kuriuose aptarta, kaip dar labiau padėti Ukrainai. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Linas Kojala. Vakar Briuselyje vyko ištisas viršūnių susitikimų maratonas. Ką jūs išskirtumėte, kas buvo svarbiausia, kas aktualu ir Lietuvai, ir kovojančiai Ukrainai? Pats susitikimo faktas yra gana svarbus, netgi trys susitikimai – ir Didysis septynetas, ir NATO, ir Europos Sąjunga.

Tokio masto renginio kaip NATO viršūnių susitikimas, Lietuvoje turintis įvykti 2023 metais, Lietuvoje dar nėra buvę, todėl laukia dideli pasiruošimo darbai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. „Tokio masto susitikimo turbūt Lietuvoje nėra buvę. Gal panašus buvo, kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungai 2012 metais ir Vilniuje buvo surengtas ES Rytų Partnerystės susitikimas.

Galimybė Lietuvai surengti NATO viršūnių susitikimą 2023 metais būtų valstybės pripažinimas ir šis klausimas keliamas visuose įmanomuose formatuose, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Lietuva siekia to kryptingai kurį laiką, jei tai pavyks, manau, kad tai bus mūsų kaip valstybės pripažinimas. Manau, kad tikrai galėtumė tokį reginį organizuoti, ir visuose formatuose, kuriuose tą klausimą galima kelti, keliame“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad jo kelionė į NATO viršūnių susitikimą Londone buvo sėkminga.  „Melagingas naujienas skelbianti žiniasklaida daro viską, kad sumenkintų mano LABAI sėkmingą kelionę į NATO viršūnių susitikimą Londone. Puikiai sutariau su NATO lyderiais, netgi priverčiau juos per metus sumokėti 130 mlrd. JAV dolerių daugiau, o per trejus metus - 400 mlrd. dolerių daugiau.

Užkietėję euroskeptikai mėgsta pernelyg stipriai pabrėžti, jog Europos Sąjunga turi problemų, tačiau dabar, Sąjungos lyderiams susirinkus į viršūnių susitikimą, pavojaus varpais skambina ir visi Sąjungos draugai, rašo BBC. „Europos Sąjungos trapumas vis didėja. Įtrūkiai vis plečiasi“, - be užuolankų įspėja Europos Komisijos vadovas Jean-Claude'as Junckeris. Vienas pagrindinių ES skaldančių klausimų šiuo metu yra migrantų krizė.

Vienas svarbias pareigas užimantis Šiaurės Korėjos generolas vyksta į Jungtines Valstijas ir taps aukščiausio rango Pchenjano režimo atstovu, aplankiusiu Ameriką per daugelį metų, antradienį pranešė Pietų Korėjos žiniasklaida. Šis vizitas įvyks Vašingtonui ir Pchenjanui ruošiantis istoriniam aukščiausio lygio susitikimui.

  Prezidentė Dalia Grybauskatė penktadienį vyksta į Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Geteborge Švedijoje, kur bus kalbama apie ekonominę nelygybę ir socialinį saugumą.   Šalių lyderiai kalbėsis apie tai, kaip skatinti sąžiningą įdarbinimą, augimą, socialines garantijas bei kitus socialinės gerovės aspektus. Kaip pranešė Prezidentūra, visoje ES skurdo ir socialinės atskirties riziką patiria daugiau nei 23 proc.

 Taikūs protestai ketvirtadienį vakare, JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) sudėtingo pirmojo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo išvakarėse, virto smurtiniais, vokiečių policijai susirėmus su kaukėtais demonstrantais, protestavusiais prieš kapitalizmą ir mėčiusius akmenis bei butelius.

Pasaulio lyderiai, sekmadienį Turkijos Antalijos kurorte prasidedant dvi dienas truksiančiam Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimui, tylos minute paminėjo teroro atakų Paryžiuje ir Ankaroje aukas.

JAV prezidentas Barackas Obama sekmadienį atskrido į itin saugomą Turkijos kurortą prie Viduržemio jūros dalyvauti viršūnių susitikime, kurį temdo Paryžiuje įvykdytos kruvinos atakos. Prezidento lėktuvas 7 val. vietos (ir Lietuvos laiku) nutūpė oro uoste Antalijoje – kurorte, kur Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderius, sekmadienį oficialiai pradedančius dviejų dienų susitikimą, saugo 12 tūkst. policininkų ir kur buvo įrengta daugybė patikrinimo postų.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime Briuselyje prezidentė Dalia Grybauskaitė atstovavo ne tik Lietuvai, bet ir Bulgarijai. Atstovauti Sofijai Lietuvos vadovės paprašė Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas, kuris ketvirtadienio vakarą išvyko iš Briuselio dėl incidento pasienyje su Turkija. „Bulgarijos premjeras turėjo skubiai išvykti ir paprašė, kad Bulgarijai Europos Vadovų Taryboje atstovautų Lietuvos prezidentė“, - BNS penktadienį patvirtino prezidentės patarėja Živilė Didžgalvienė.

Dėl Briuselyje rengiamo Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikimo Belgija birželio pradžioje atnaujins savo šalies Šengeno vidaus sienų kontrolę. Pasak Belgijos teisėsaugininkų, nuo birželio 1 iki 6 dienos pasienio tikrinimai bus vykdomi šios šalies pasienyje su Vokietija, Nyderlandais, Prancūzija bei Liuksemburgu. Tokių papildomų saugumo priemonių bus imamasi Belgijos sausumos sienos perėjimo, oro bei jūrų uostų kontrolės punktuose.

(papildyta 09.56 val.) Gruzija ir Moldova penktadienį parafavo asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga (ES). Tačiau Ukraina atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį. Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius savo nuomonės penktadienį nepakeitė. Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį prieš antrą ES viršūnių susitikimo dieną išreiškė savo nusivylimą Ukrainos vadovybe. Pasak jos, Ukrainos vadovų sprendimas nepasirašyti su ES Asociacijos sutarties stabdo progresą šalyje.

Urugvajaus prezidentas atšaukė kelionę į Ispaniją, kur turėjo dalyvauti Iberijos ir Amerikos viršūnių susitikime. Gydytojai prezidento dešiniojoje kojoje aptiko skausmingą kraujo krešulį, skelbia AP. 77-erių Jose'as Mujicas teigė paisantis gydytojų nurodymų, todėl dvi ar tris dienas ilsėsis ir gydysis namuose.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisarui reikalinga teisė vetuoti valstybių narių nacionalinius biudžetus, informuoja AFP. „Mes manome, ir tai sakau visos vyriausybės vardu, kad galėtume imtis tolesnių žingsnių ir suteikti Europos lygio teises įsikišti į nacionalinius biudžetus, kurie pažeidžia ES augimo ir stabilumo sutarties ribas“, - sakė A. Merkel.

Likus mėnesiui iki galutinių derybų dėl Europos Sąjungos biudžeto 2014–2020 metams, Europos politikai vis dar neranda sprendimo, koks jis turėtų būti. Vieną svarbiausių Europos Sąjungos valstybių uždavinių – derybas dėl bendro biudžeto – užgožia euro zonos problemų sprendimas. Pokalbiai dėl Europos Sąjungos biudžeto vis nejuda iš vietos, nors derybas siekta baigti dar iki metų pabaigos, o tam beliko vos pora mėnesių.

Pasaulio gyventojų skaičius artėja prie 7,1 mlrd. ribos, praneša agentūra AP. Trečiadienį Žemės rutulyje gyvens 7 mlrd. 57 mln. 608 tūkst. žmonių - toks skaičius vidudienį įsižiebs Pasaulio gyventojų fondo interneto svetainėje, sakė jo atstovė Utė Štalmaister (Ute Stallmeister). Liepos 11-ąją minima Pasaulio gyventojų diena. Augimo variklis yra besivystančios šalys. Afrikoje, pavyzdžiui, šį šimtmetį žmonių skaičius daugiau nei patrigubės ir sieks 3,5 mlrd.

ES Europos vadovų tarybos susitikimas Briuselyje birželio 28-29 vadinamas istoriniu, tačiau lieka įspūdis, kad išties istoriniai sprendimai nustumti į netolimą ateitį, kada vykstant rimtiems sukrėtimams juos priims skubos tvarka. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad Lietuva yra pasirengusi sutikti dar vieną ekonominės krizės bangą, tačiau, apie kainą, kurią Europos valstybės turėtų sumokėti už euro zonos išsaugojimą, mūsų šalyje beveik nediskutuojama.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai atvyksta į viršūnių susitikimą Briuselyje labiau susiskaidę nei bet kada; nepanašu, kad griežta Vokietijos pozicija, susiklosčius sudėtingai situacijai euro zonoje, nors kiek sušvelnės. Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo šalyje raginama išsaugoti per viršūnių susitikimą savo kietą poziciją ir atmesti visas pastangas priversti Berlyną tapti Europos partnerių ar bankų skolų garantu.

Pirmadienį per Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą pasaulio lyderiai, kuriems palengvėjo Graikijos parlamento rinkimus laimėjus finansinę paramą remiančioms partijoms, darys spaudimą Europai ragindami išgelbėti euro zoną ir įveikti finansų krizę. Lyderiai iš didžiausių pramoninių ir ekonomiškai stiprių šalių, kurios sudaro daugiau nei 80 proc. pasaulio gamybos, Meksikos Los Kaboso kurorte pirmadienį pradėjo dvi dienas truksiantį susitikimą.

NATO šalių lyderiai Čikagoje pradės viršūnių susitikimą, kurio metu bus siekiama rasti išeitį iš situacijos Afganistane. Vakarų šalys siekia užtikrinti, kad Afganistanas po užsienio karių išvedimo būtų pajėgus apginti savo saugumą. Susitikimas sekmadienį prasideda JAV prezidento Baracko Obamos gimtajame Čikagos mieste praėjus dienai po to, kai galingiausiųjų pasaulio valstybių lyderiai bandė išspręsti euro zonos krizę.

25 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių nusprendė pasirašyti naują fiskalinės drausmės sutartį, kuria siekiama sugriežtinti biudžeto drausmę, praneša BBC. Čekija ir Didžioji Britanija atsisakė pasirašyti šią sutartį. Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas teigė, kad jo vyriausybė imsis veiksmų, jeigu sutartis kels grėsmę šalies interesams. Pasak D. Camerono, jis yra „teisėtai susirūpinęs“ dėl ES institucijų veiksmų siekiant įgyvendinti fiskalinę sutartį.

ES vadovai per pirmadienį rengiamą susitikimą Briuselyje ne tik tarsis dėl fiskalinės disciplinos sutarties, bet ir bandys priimti neįpareigojančias priemones dėl užimtumo, praneša „EUobserver“. „Norėtumėm, kad užimtumui būtų skiriamas visas tam būtinas politinis dėmesys, kad šio aktualaus klausimo neišstumtų euro zonos krizės problemos", – žiniasklaidai sakė vienas ES pareigūnas prieš Europos Sąjungos viršūnių susitikimą. ES viršūnių susitikimas prasidės pirmadienį 15.00 val.

Švelnesni konstituciniai reikalavimai, silpnesnis Europos Sąjungos (ES) Komisijos vaidmuo bei leidimas Didžiajai Britanijai vėliau prisijungti prie sutarties yra tarp naujausių finansinės drausmės sutarties, kurią ES lyderiai pasirašys kovo mėnesį, reformų.

Reitingų agentūros „Standard & Poor's“ Europos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Jeanas-Michelis Sixas teigia, kad laikas, per kurį euro zona turi išspręsti savo skolų problemas, eina į pabaigą ir euro zonai gali prireikti dar vieno šoko, kuris priverstų imtis ryžtingų veiksmų. Praėjusią savaitę agentūra perspėjo dėl euro zonos valstybių, Europos Sąjungos (ES) ir Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) skolinimosi reitingo sumažinimo.

Dauguma britų sveikina premjero Davido Camerono poziciją nepritarti Europos Sąjungos (ES) sutarties pakeitimams. Tokį ministro pirmininko sprendimą remia 62 proc. apklaustųjų, rodo „Mail on Sunday“ tyrimas. Prieš yra tik 19 proc. respondentų. Apklausos metu 66 proc. britų pasisakė už tai, kad būtų surengtas referendumas dėl Didžiosios Britanijos ir ES santykių ateityje. Tiek pat apklaustųjų nori, kad Londonas iš naujo derėtųsi dėl santykių su Briuseliu. 48 proc.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) lapkričio 28-ąją surengs viršūnių susitikimą globalioms problemoms aptarti, praneša „RIA Novosti“, remdamasi Baltųjų rūmų pareiškimu. JAV prezidentas Barackas Obama Baltuosiuose rūmuose susitiks su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy, Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso ir ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton.

Praėjusią savaitę euro zona pagaliau susitarė ir jau turi krizės valdymo planą. Europos viršūnių susitikime pasiektas politinis susitarimas dėl euro zonos krizės valdymo priemonių ir Graikijos skolos nurašymo iki 50 proc. Kitas svarbus sprendimas yra Europos Finansinio Stabilizavimo Fondo finansinės galios padidinimas iki 1 trln. eurų.

Antradienį aukso kaina stabili, nes investuotojai laukia Europos lyderių plano, padėsiančio įveikti euro zonos skolų krizę. Kainą taip pat palaiko fizinio aukso paklausa iš Azijos. Investuotojų optimizmas išaugo po savaitgalį vykusių Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimų. Jų metu Europos lyderiai aptarė priemones, padėsiančias kovoti su regiono krize, tačiau galutinį sprendimą jie paskelbs po trečiadienį vyksiančio posėdžio. Aukso kaina antradienį buvo mažai pakitusi ir siekė 1 tūkst.

Lisabonos sutartis gali būti peržiūrėta siekiant pagerinti ekonominę situaciją euro zonoje, pranešė Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy spaudos konferencijoje sekmadienį. „Būtinas visų 27 šalių susitarimas prieš mums nusprendžiant keisti sutartį“, jo žodžius cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Apsvarstysime svarbiausius instrumentus, būtinus ekonominei sąjungai sustiprinti.

Europos Sąjungos lyderiams nepavyko pasiekti didesnės pažangos rengiant kovos su vis gilėjančia skolų krize strategiją, nors finansų rinkos tikėjosi išgirsti apie ryžtingas priemones. Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) pripažino, kad Paryžiaus pasiūlymas dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pertransformavimo į banką, kas leistų jam skolintis iš Europos centrinio banko (ECB), pasmerktas žlugti, nes nei Vokietija, nei ECB su šiuo pasiūlymu nesutiks.

Baigiantis Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų susitikimui Paryžiuje, Prancūzijos atstovas pareiškė, kad kitą savaitgalį vyksiantis Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas nulems tolesnę kovą su euro zonos skolų krize, rašo BBC. Pasak Francois Baroino, ES viršūnių susitikimas pateiks „aiškius atsakymus“, o tuo tarpu centriniai bankai toliau padės bankams išlaikyti mokumą.

Kai kurie susirinkimo dalyviai jau leidžia suprasti, kad revoliucinių prasiveržimų nebus, praneša BBC.co.uk. Atvykę į Seulą G20 šalių lyderiai stengiasi surasti kompromisą ekonominiais klausimais, tuo tarpu dėl valiutų reguliavimo ir persikreipimų pasaulinėje prekyboje. Kai kurios valstybės laikosi absoliučiai skirtingų pozicijų dėl šių problemų, o ekspertai nuogąstauja, kad šie prieštaravimai gali pakenkti pasaulinės ekonomikos gaivinimui.

Šiandien Pietų Korėjos sostinėje Seule prasideda Didžiojo dvidešimtuko (G20) forumas, truksiantis dvi dienas. Valstybių-narių finansų ministrai ir centrinių bankų atstovai skirs laiką pasaulio ekonomikos aptarimui. Prieš G20 susitikimą B. Obama aktyviai ragino šalis bendradarbiauti. Tikimasi, kad susitikimo metu iš JAV bus reikalaujama koordinuoti savo kreditų ir pinigų politiką su visomis G20 narėmis. Gerbiami lyderiai jau renkasi.