virginija žoštautienė

2006–2008 metais Italijos Marche regiono iniciatyva buvo vykdomas tarptautinis ES Leonardo da Vinči projektas DEARs.net „European Networking to strenghten Agriculture and Rural Development enhancing skills“ (,,Europinis tinklas žemės ūkio ir kaimo plėtros įgūdžių stiprinimui”), kuriame dalyvavo partneriai iš 11 Europos šalių, tame tarpe Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras.

Po pralaimėtų Seimo rinkimų žemės ūkio ministrė valstietė liaudininkė Kazimira Prunskienė liko be pavaduotojos. Tai pačiai partijai priklausanti viceministrė Virginija Žostautienė tapo ministerijos sekretore. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius BNS teigė, kad iš politinių pareigų į valstybės tarnybą V.Žostautienė grįžo be konkurso.

Kipre žuvo Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje (ES) kaimo plėtros atašė, Švenčionių rajono mero Vytauto Vigelio sūnus Laurynas. Tai BNS patvirtino Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Rimašauskaitė. Žemės ūkio ministerijoje BNS informavo, kad Briuselyje dirbęs L.Vigelis Kipre buvo tarnybinėje komandiruotėje. Nepatvirtintais duomenimis, L.Vigelis žuvo vairuodamas motociklą.

Rugsėjo 19 d. Žemės ūkio ministerija kartu su Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga Kaune organizavo tarptautinę konferenciją „Baltijos šalių kaimo bendruomenių patirtis ir naujų galimybių paieška 2007-2013 m.“. Konferencijos tikslas – susipažinti su Latvijos, Estijos ir Lenkijos kaimo bendruomenių veikla įsisavinant Europos Sąjungos skiriamas lėšas LEADER metodu, pasidalinti įgyta lyderių rengimo patirtimi, užmegzti glaudesnius kontaktus.

Jau ketvirtą kartą į Seimą kandidatuojanti Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) lyderė, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė nemano, kad ši rinkimų kova bus lengva, tačiau ji nesibaimina naujai gimusių partijų konkurencijos.  „Šią kadenciją nebuvome atsipalaidavę, dirbome iš peties“, - tvirtina K. Prunskienė, tikinti, kad žmonės ir per šiuos rinkimus pasitikės jos partija.

Žemės ūkio viceministrė Virginija Žoštautienė sako tikinti, kad mažėjančias supirkimo kainas pavyks stabilizuoti, praneša Lietuvos radijas. Be to, pasak V. Žoštautienės, bus prašoma EK grąžinti pieno eksporto subsidijas, o tai kompensuotų pienininkų patiriamus nuostolius.

Kovo 28 d., penktadienį, Žemės ūkio rūmuose įvyko IX suvažiavimas. Suvažiavimai vadovaujantis Statutu rengiami kas trejus metus ir tampa atskaitos tašku visai tolesnei Rūmų veiklai – jų metu renkami vadovai, tvirtinama valdymo organų sudėtis, numatoma veiklos strategija ir pagrindinės darbo kryptys kitiems trejiems metams. Žemės ūkio rūmų narės – 89 aktyviausios organizacijos, atstovaujančios įvairiems žemės ūkio ir kaimo sektoriams, į IX suvažiavimą delegavo po du asmenis.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Prieš savaitę Europos Sąjungos Kaimo plėtros komitetas vienbalsiai pritarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programai.

Šiais metais šalies žemdirbiams iš kaimo rėmimo programos lėšų išmokėta 177,5 mln. Lt, arba 74 proc. visos numatytos sumos. Išmokėta ir beveik pusė lėšų, papildomai skirtų žemdirbių pajamų palaikymui (iš 67 mln. Lt - 32 mln. Lt): pieno supirkimo kainoms palaikyti, pieno ūkiams bei subsidijoms už supirktus cukrinius runkelius. Šiuo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) moka kompensacines išmokas ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (jau išmokėta 3,9 mln. Lt už 217 tūkst.

Rugsėjo mėnesį turėtų būti akredituota aštuntoji SAPARD paramos kryptis - "Techninė parama, informavimas", kuriai numatyta skirti per 2 mln. litų Europos Sąjungos paramos. "Tai bus viena iš paskutiniųjų oficialiai akredituotų priemonių ir planuojama, kad kartu su šia kryptimi bus akredituota ir "Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir miškų infrastruktūros tobulinimo" priemonė.

Lietuva pradėjo svarstyti Europos Sąjungos pasiūlymą dėl galimybės pasirinkti supaprastintą tiesioginių išmokų administravimo schemą, pagal kurią žemės ūkis per ateinančius metus įsisavintų 375 mln. litų tiesioginių išmokų. Agrarinės ekonomikos instituto specialistai prognozuoja, kad, pasirinkus standartinę schemą, gali būti neįsisavinta apie 116 mln. Lt tiesioginių išmokų, arba 27 proc. lėšų iš 425 mln. Lt.

Šalies ūkininkams už kvalifikacinio tobulinimo kursus, išskyrus kai kurias specifines temas, mokėti nereikės - mokymo išlaidos bus padengiamos iš Europos Sąjungos SAPARD paramos programos skirtų lėšų. Šiuo metu ūkininkai ir kiti kaimo gyventojai, norintys įgyti trūkstamų žinių, turėtų kreiptis į Žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovus rajonuose, taip pat į savivaldybes su pasiūlymais dėl kursų tematikos ir pageidaujamo mokytis laiko.