virgilijus poderys

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ planuoja elektros perdavimo oro linijų apžiūras atlikti nepilotuojamomis automatizuotomis skraidyklėmis. Iš oro fotografuojant linijas įprastomis, infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių kameromis bus galima tiksliau įvertinti konstrukcijų, jungiamųjų dalių ir izoliatorių būklę, o apžiūros procesas yra gerokai trumpesnis.

Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ prie elektros perdavimo tinklo Didšiliuose (Šilutės raj.) prijungė penkias vėjo jėgaines, kurių galia siekia 10 MW. Bendroji Didšilių vėjo jėgainių parko galia – 21,8 MW, likusias jėgaines prie tinklo planuojama prijungti iki metų pabaigos.

2012 m. kovo 26 d. Vilniuje šalies elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir Europoje pirmaujanti Šiaurės šalių elektros prekybos sistema „Nord Pool Spot“  pasirašė sutartį dėl „Nord Pool Spot“ veiklos Lietuvoje pradžios. Birželio 18 d. Lietuvoje steigiama elektros biržos „Nord Pool Spot“  prekybos zona.

2011 m. birželio 9 d. Lietuvos elektros biržoje užfiksuota didmeninė elektros kaina siekia 21,3 ct/kWh. Gegužės mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina biržoje buvo 16,45 ct/kWh. Nuo pirmadienio kaina pakilo 18 proc. Didesnę kainą lėmė vasaros pradžios karščiai ir sumažėjusi elektros pasiūla: Latvijoje baigėsi pavasariniai potvyniai, todėl biržoje nebeprekiaujama pigia hidroelektrinių elektra. „Vasarą Lietuvoje tradiciškai išauga elektros poreikis.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, pernai elektros vartotojai sunaudojo 9220 milijardų kWh (9,22 TWh) elektros energijos. 2009 metais buvo suvartota 9160 milijardų kWh (9,16 TWh). Iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros dalis sudarė 9,9 proc. nuo suvartojamos energijos (16 proc. nuo Lietuvoje pagamintos elektros energijos). Lietuva siekia, kad 2020 metais ne mažiau kaip 20 proc.

Šaltesnę nei pernai šių metų žiemą senos statybos daugiabučių gyventojai moka astronomines kainas už šildymą. Neišgalinčių susimokėti skolininkų skaičius šįmet išaugo dvigubai. Ir nors pensininkams tai neapsimoka, vienintelė išeitis šioje situacijoje - namų renovavimas. Taip tvirtina buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas, dabar - Visagino AE projekto ekonomikos direktorius Virgilijus Poderys.

Šalies gyventojai už suvartotą šilumą, elektros energiją ir karštą vandenį atseikėja didžiausią dalį savo pajamų, palyginti su kitais Europos Sąjungos piliečiais.Lietuvos gyventojai jau seniai gyvena energetiniame skurde, tai yra didžiąją dalį savo gaunamų pajamų jie sumoka energetikams už įvairias paslaugas.Kad premjero Andriaus Kubiliaus pažadai kovoti su energetikų monopolijomis tėra žodžiai, liudija padidėję pradelsti gyventojų įsiskolinimai energetikos bendrovėms.

Pažabojus energetikų apetitus, ne tik atpigtų elektra – pagrindinis ūkio gyvasties šaltinis, bet ir sumažėtų nedarbas, o gelbstint valstybės biudžetą neprireiktų skurdinti žmonių.Užuot skatinęs verslą ir tramdęs energetikų monopolį, And riaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pradėjo lupti paskutinį kailį nuo pensininkų, motinų, pedagogų, medikų ir valstybės tarnautojų.

Padidėjus pridėtinės vertės mokesčiui, šiluma naujame šildymo sezone vidutiniškai pigs 12 procentų. Šios kainos galios iki kitų metų. Prognozuojama, kad kitais metais šiluma brangs apie 5 procentus, nes didės gamtinių dujų kainos. Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko Virgilijaus Podėrio, šilumos kaina gali būti perskaičiuota kas mėnesį, priklausomai nuo to, kaip kyla kuro kainos.

Pigesnės šilumos vilniečiams teks gerokai palaukti. Vilniaus šilumos tinklus valdanti „Vilniaus energija“ kol kas nė nesiruošia perskaičiuoti šildymo kainų, nes niekaip nesusitaria su Vilniaus savivaldybe, be to, daro viską, kad procesas nusikeltų kuo ilgiau. Bet kokiu atveju kaina turi mažėti, tad „Vilniaus energija“ esamą suinteresuota išlaikyti kuo ilgiau.

Praėjo pirmosios dvi Prezidentės darbo savaitės. Vos pasibaigus rinkimų maratonui Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad jau pirmąją darbo dieną ant jos stalo turi gulėti visos išvados dėl Leo LT. Tačiau iki šiol neteko girdėti apie tas išvadas, o ir apskirtai jokios konkrečios Prezidentės pozicijos Leo LT tema. Aiškesnių komentarų šiuo klausimu nebuvo nei po susitikimo su energetikos ministru Arvydu Sekmoku, nei po pokalbių su premjeru Andriumi Kubiliumi.

Lietuvos elektros vartotojai mokėdami už kiekvieną sunaudotą kilovatvalandę po 6,2 cento atiduoda šilumos tiekimo įmonėms. Liepą atpigus elektrai ši "duoklė" sumažėjo vos trečdaliu cento. Nuo kitų metų to mokesčio liks tik pusė - 3 centai. Jie pagaliau, kaip ir dera, atiteks "žaliosios" elektros gamintojams.

Vartotojai laukia po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo išaugsiančių sąskaitų, o energetikos išteklių perpardavėjai pasipykdami dalijasi milijardus litų, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Galingo liūto šešėlyje Lietuvoje ne pirmi metai spėliojama, kiek vartotojui kainuos elektra, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas kadaise tikino, kad elektra brangs vos keliais centais.

Dėl kitąmet planuojamos uždaryti atominės elektrinės ir nežinia kiek pakilsiančios elektros kainos brangs produkcija, tačiau kainos gali didėti ir dėl investicijų į energetikos ūkį. Kiek - panašu, kad atsakymų niekas negali pateikti. Uždarius atominę elektrinę, trūkstamos elektros dalį ketinama tiekti iš šalių kaimynių, tačiau ką nors apie tai sužinoti konkrečiau neįmanoma - laukiama rudens, kai bus matyti degalų, dujų kainų tendencijos.

Likus pusmečiui iki Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, pramonės atstovai nori išgirsti atsakymus, iš kur kitąmet Lietuva gaus elektros energijos. Raminama, kad be elektros mūsų kraštas tikrai neliks - užsienio rinkos jos gali pasiūlyti gerokai daugiau, nei reikia Lietuvai. "Mes nežinome, iš kokių valstybių, kokį kiekį ir už kokią kainą Lietuva rengiasi gauti elektros energijos, kai bus uždaryta IAE, laiko liko maždaug pusmetis.

"Leo LT" valdybos pirmininkas Rimantas Vaitkus neneigia, kad privatus investuotojas - "NDX energija" - rengiasi parduoti dalį savo akcijų trečiajam asmeniui. "Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad šios kalbos (dėl dalies "NDX energijos" akcijų bendrovėje "Leo LT" pardavimo - red.) yra pagrįstos.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ - Vyriausybė delsia marinti LEO LT ir gąsdina tariamais milijardiniais nuostoliais. Kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad tai tik blefas. Energetikos monstro, kuris vadinasi LEO LT, likimas buvo viena pagrindinių temų per pastaruosius Seimo ir prezidento rinkimus. Dar ji svarbi tuo, kad nuo monstro likimo priklauso visų šalies elektros vartotojų, neturinčių iš ko rinktis, kišenės turinys.

Rengiamos studijos rodo, kad šių metų pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę mes galėtume išgyventi ir be Rusijos elektros energijos. "Tuomet liktų kainos klausimas", - interviu laidoje "Savaitė" Virginijui Savukynui teigė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas bei LEO LT prezidentas Virgilijus Poderys. Anot V. Poderio, Lietuvoje generuojamos bei iš Suomijos ir Estijos gaunamos elektros užtektų mūsų poreikiams tenkinti.

Nuo energijos išteklių importo priklausoma Europos Sąjunga (ES) bando kovoti su šalimis, energetiką mėgstančiomis naudoti kaip politinę priemonę - priimami teisiniai dokumentai, turėsiantys suskaldyti dominuojančias nacionalines monopolijas. Balandžio pabaigoje Europos Parlamentas (EP) patvirtino vadinamąjį trečiąjį energetikos paketą, pagal kurį per pusantrų metų šalys narės, taip pat ir Lietuva, turės apsispręsti, kaip atsikratyti energetikos monopolijų.

Nuo liepos mėnesio elektra turėtų pigti 4 centais už kilovatvalandę. „Leo.lt“ suskaičiavo, kad dėl to patirs 130 mln. litų nuostolių. Dėl to svarstoma, kad juos galėtų pasidalyti ir elektros gamintojai, ir tiekėjai. Tačiau Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra kitokios nuomonės – jis pareiškė, jog „Leo.lt“ rezervų turi ieškoti savo ir antrinių įmonių – „Lietuvos energijos“, VST ir Rytų skirstomųjų tinklų – veikloje. Esą galima būtų atleisti pusę „Leo.

Lietuvoje buitiniai dujų vartotojai, kaip niekur kitur pasaulyje, jau trečias mėnuo už dujas jų tiekėjams moka nepaprastai išpūstą, auksinę kainą. Šalies valdžia prieš tokį žmonių apiplėšimą sunkmečiu užmerkia akis, o rinkos reguliuotojas giriasi esantis bejėgis perskaičiuoti tarifus, kol to nepaprašys pats tiekėjas.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ privačios akcininkės atstovas Ignas Staškevičius mano, kad „Leo LT“ prezidentas Virgilijus Poderys, kuris kartu yra ir Kainų komisijos vadovas, turi apsispręsti, kurį iš šių postų pasirinkti.

Besibaigiantis brangiausias tūkstantmečio šildymo sezonas ištuštino ne tik gyventojų kišenes, bet ir biudžetą. Šiemet iš jo nepasiturinčių gyventojų išlaidoms šildymui ir karštam vandeniui kompensuoti buvo skirta net 68 proc. daugiau lėšų nei pernai - 77,1 mln. litų. Savivaldybių kišenės jau tuščios, tad jos šildymo sezono pabaigą skelbia anksčiau.

Nacionalinės energetikos bendrovės "Leo LT" vadovų algos gali būti dar kartą peržiūrėtos, neatmeta naujasis įmonės stebėtojų tarybos vadovas Virgilijus Poderys. "Bendra nuostata yra tokia, kad tokios didelės, nacionalinės bendrovės negali būti gerovės salos sunkmečio kontekste ir jei reikės, bus grįžta prie to klausimo", - penktadienį žurnalistams sakė V.Poderys.

Nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" akcininkai penktadienį išrinko naują 11 narių bendrovės stebėtojų tarybą, kuri kitą savaitę rinksis svarstyti įmonės valdybos ataskaitos ir gali spręsti dėl naujos valdybos sudėties. "Leo LT" prezidentu ir stebėtojų tarybos pirmininku išrinktas Kainų komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, V.Poderys pasirinktas dėl moralinių savybių, nes jis yra patikimas žmogus.

Į centralizuotos šilumos tarifą įskaičiavus didelę dujų kainą, šildymas šį sezoną pabrango vidutiniškai penktadaliu, o kai kuriems vartotojams - net daugiau kaip dvigubai. Todėl atsiskaitymas už šias paslaugas gyventojams, verslui ir net biudžetinėms įstaigoms tampa nepakeliamas. Jeigu Seime bus priimti šilumos, elektros ir dujų kainų skaičiavimo tvarką nustatantys įstatymų pakeitimai, šios paslaugos gyventojams gali pigti.

Šiandien Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas diskutavo dėl šilumos ūkio. Susitikime dalyvavo Savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas, asociacijos ir vartotojų atstovai, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys, jo pavaduotojas Julius Veselka bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Daugiausia buvo kalbama apie galimybę šilumos kainų nustatymo funkciją perduoti savivaldybėms.

Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo iš esmės nagrinėti „Leo LT“ bylą – ar Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Abejojama, ar valstybė užtikrino monopolijų kontrolę ir konkurencijos laisvę, taip pat klausimų kelia ir pati įstatymo priėmimo procedūra. Kol kas viešame teismo posėdyje buvo klausomasi pareiškėjo atstovų – Raimondo Šukio, Juliaus Veselkos ir suinteresuoto asmens atstovės Birutės Vėsaitės kalbų.

Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tylint arba net pritariant tuometei opozicijai, pavertė Lietuvos žmones nepagydoma godumo liga susirgusio klano donorais, leido energetikais virtusiems prekeiviams į valias sunkti syvus iš krašto ūkio ir jo gyventojų. Šiandien Konstitucinis teismas pradeda nagrinėti „Leo LT“ bylą. Ar vartojate elektros energiją? Į šį klausimą teigiamai atsakytų 99,9 proc.

Elektros kainoms trūksta pagrindimo – tokią išvadą paskelbė Valstybės kontrolė, išanalizavusi elektros energijos kainų didėjimo priežastis. Išvadose teigiama, kad didžiausią įtaką kainoms turėjęs skirstymo paslaugų kainos augimas.

Konstitucinis Teismas (KT) savaitei atidėjo bylos dėl nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo nagrinėjimą. Ji bus nagrinėjama sausio 27 dieną. KT pranešė, jog penktadienį apklausus specialistus paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių būtina apklausti kitus specialistus, taip pat gauta naujų dokumentų. Byla dėl „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo KT turėjo būti pradėta nagrinėjama antradienį.

Keliolika žurnalistų, politologų sutrikę: jų telefoniniai pokalbiai atpasakojami aukščiausiems valstybės vadovams, žmonės iš Valstybės saugumo departamento (VSD) skleidžia žinią apie „vanagus“ - valstybės priešus, siekdami izoliuoti naująją valdžią nuo senosios kritikų. Povilas - pasiuntinukas Rinkimų rezultatai jau buvo paskelbti, Andrius Kubilius nominuotas premjeru, tačiau vis dar jautėsi laisvas bendrauti, su kuo nori ir kada nori.

Nuo šių metų pradžios už elektrą ir dujas daugiau mokėti turintys gyventojai gali drąsiai skųstis teismui, mat kainos buvo pakeistos nesilaikant įstatymo raidės. Lietuvos žmonės, matyt, jau susitaikė, kad kartu su didesniu pridėtinės vertės mokesčiu bei akcizais nuo šių metų teks brangiau mokėti ir už elektrą bei dujas.

Šios savaitės pradžioje valdžios koridoriuose buvo pasklidusios kalbos, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas Virgilijus Poderys neapsikentęs palieka savo postą. Dar dirbs. „Dirbu šiuo metu ir planuoju tolimesnius darbus, - išgirdęs klausimą apie atsistatydinimą, vakar juokėsi V.Poderys. - Pokalbių apie darbus ar jų keitimą vyksta visada, tačiau daiktų dar tikrai nebuvau susikrovęs.

Centralizuotos šilumos tiekėjai vėl rengiasi didinti šilumos kainas vartotojams. Daugiabučių namų gyventojai tampa įkaitais, nes negali nei derėtis dėl nepakeliamai brangaus šildymo, nei jo atsisakyti. Katastrofa virsta net mėginimai ieškoti alternatyvaus šilumos tiekimo būdo: šiuo metu brangiausiai sostinėje už šilumą moka tų daugiabučių gyventojai, kurie naudojasi mažomis katilinėmis.

Vakar surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus meras Juozas Imbrasas paskelbė, kad savivaldybė toliau priešinsis „Vilniaus energijos“ ketinimams nuo vasario mėnesio didinti šilumos kainą sostinės gyventojams - ši bendrovė norėtų, kad dabartinė 22,56 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) kaina kiltų 50 proc., iki 34,09 ct/kWh.

Kainų komisijos pirmininkas pareiškė, kad šilumos kaina Vilniuje šį šildymo sezoną neturėtų didėti. Teigiama, jog kainos tikriausiai bus peržiūrėtos iki rudens. „Su didele tikimybe galime sakyti, kad taip“, - žurnalistams antradienį sakė Virgilijus Poderys, paklaustas, ar kaina nedidės šį šildymo sezoną. Jo teigimu, „Vilniaus energija“ laiku nepateikė skaičiavimų naujai ilgalaikei, arba bazinei kainai, todėl dabar įmonės prašoma pateikti tam būtinus duomenis.

Premjeras A. Kubilius interviu Lietuvos radijui sakė manantis, kad elektros ir dujų kainos Lietuvoje turi būti peržiūrimos ne kasmet, o kas ketvirtį. „Galiu pasakyti, jog pasaulyje mažėjant naftos ir dujų kainoms, tikrai dėsime visas pastangas, kad tai pajustų Lietuvos vartotojai“, – pareiškė Andrius Kubilius. Jo teigimu, per metus kainą lemiančios aplinkybės gali „smarkiai pasikeisti“, tad dabar taikomą tvarką, kai kainos perskaičiuojamos kasmet, galima pakeisti perskaičiavimu kas ketvirtį.

Liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas interviu analitinei LTV laidai „Savaitė“ teigė, kad įmonę „Leo LT“ reikėtų išformuoti ir grįžti prie ankstesnių pozicijų. „Jei mes kalbame, kad mūsų pagrindinis tikslas, siekiant įkurti „Leo LT“, buvo atominės elektrinės statyba, tai šiuo atveju „Leo LT“ kaip institucija, kaip struktūra tam tikslui tik maišo“, – teigė A. Zuokas.

Kainų komisija, gavusi valdančiųjų prašymą kol kas nesvarstyti naujų elektros kainų vartotojams, ketvirtadienį atidėjo sprendimą. Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ atstovai tvirtina, kad toks sprendimas yra neteisėtas. Kol kas neaišku, kada elektros kainos vartotojams gali būti patvirtintos ir nuo kada jos įsigalios.

Prezidentas Valdas Adamkus pritartų būsimosios valdančiosios koalicijos planams reorganizuoti Ūkio ministeriją ir įsteigti naują Energetikos tuo atveju, jei tai neišplėstų biurokratinio aparato ir nedidintų valstybės išlaidų. Tuo tarpu Gediminas Kirkilas naujos ministerijos steigimui teigia nepritariantis, o ekspertai šį siūlymą vertina teigiamai.

Seime teikiamos valdančiųjų palaikomos Energetikos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama griežtinti įmonių atsakomybės standartus ir baudų skyrimo tvarką. Be to, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) praranda viltį būti finansuojama iš reguliuojamų įmonių kišenės, rašo „Respublika“. VKEKK pirmininkas Virgilijus Poderys teigiamai vertina visas numatomas permainas, išskyrus siūlymą nesuteikti komisijai finansavimo iš energetikos įmonių kišenės.

Apkarpytas elektros tarifas papiktino Ignalinos atominės elektrinės vadovybę. „Atleisk jiems, Viešpatie, jie nežino, ką daro“, – tokia citata iš Šventojo Rašto pokalbį su „Respublika“ pradėjo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) direktorius Viktoras Ševaldinas. Dėl užvakar apkarpyto elektros tarifo jėgainė veikiausiai kreipsis į teismą.

Pavadinime nurodytus du politinius ekonominius dydžius, suprantama, neįmanoma sulyginti. Paskutinio Europos diktatoriaus titulu besipuikuojantis Baltarusijos prezidentas, kuris net siūlo užsienio politikams atvykti juo pasigrožėti, savo šalį valdo tvirtai ir negailestingai, sugebėdamas kai kuriuos politinius priešininkus net „išnykinti“. Jis mėgsta žaisti didelę politiką, juolab kad kai kurie Europos Sąjungos atstovai nepaliauja svarstyti, kur artimiausiu metu gali tas diktatorius palinkti - E...

Siekia didinti elektros kainą Nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“ pateikė Kainų komisijai skaičiavimus, kiek investicijų jai reikėtų trims numatomiems įgyvendinti strateginiams objektams ir kiek turėtų didėti elektros perdavimo bei paskirstymo viršutinės kainų ribos.

Kainų komisija vėl nusprendė nurėžti dujų importuotojų ir tiekėjų pelnus. Pagal naują metodiką įmonių pelnas už dujų tiekimą mažės per pusę - iki 3 procentų. Esą tokios kainų maržos taikomos daugelyje Europos Sąjungos šalių, kuriose reguliuojamos dujų tiekimo kainos. Anot Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, iki šiol galiojusi metodika buvo ydinga.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija aptiko, kad elektros ūkyje vyksta stebuklai - iš oro byra stulbinami pelnai. Įstaigos vadovas Virgilijus Poderys per kelerius metus susidariusią padėtį laiko nenormalia ir yra pasiryžęs ją pakeisti, net jei tektų susidurti su galingu monopolinių įmonių pasipriešinimu, rašo pirmadienio „Lietuvos žinios“ (LŽ). Kelerius metus prekybos tinklo „Maxima“ savininkų valdoma elektros skirstymo bendrovė Vakarų skirstomieji tinklai (VST) paslapčia kaupė p...

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija aptiko, kad elektros ūkyje vyksta stebuklai - iš oro byra stulbinami pelnai. Įstaigos vadovas Virgilijus Poderys per kelerius metus susidariusią padėtį laiko nenormalia ir yra pasiryžęs ją pakeisti, net jei tektų susidurti su galingu monopolinių įmonių pasipriešinimu.

Valstybinė kainų ir energetikos komisija (VKEKK) rengia naują elektros kainų skaičiavimo metodiką. Jos tikslas – griežčiau skaičiuoti elektros sektoriaus įmonių pelnus ir galbūt sumažinti tarifus, rašo „Respublika“. VKEKK pirmininkas Virgilijus Poderys piktinasi, esą kai kurios įmonės akcininkams dividendų išmoka kur kas daugiau, nei gauna pelno, o oficialiai investicijoms skirtas lėšas taip pat nukreipia į akcininkų kišenę.