viltis

Skelbiama, kad užtvankos lygis beveik pasiekė pavojingą ribą. Iki kritinės ribos liko apie metrą. Lifenews.ru skelbia, kad inžinieriai, dirbantys prie apsemtame Rusijos regione esančios užtvankos paskelbė, kad jei artimiausiu metu smarkiai lis, užtvanka gali neišlaikyti. Specialistų teigimu, užtvanka ir taip vos veikia, nes iškrito milžiniškas kiekis kritulių. Teigiama, kad techniškai nėra galimybių užtvankai atlaikyti.

Šiandien Seime Kovo 11-osios salėje vyksta iškilmingas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos minėjimas. Seimo pirmininkė Irena Degutienė pažymėjo, kad šios dvi dienos pažymėtos valstybės ir artimųjų netektimis, kančiomis, skausmu ir mirtimis. „Šios dienos lėmė Lietuvos valstybės ir daugelio žmonių likimus“, – sakė ji. Minėjimas buvo pradėtas giedant Lietuvos Respublikos himną.

Lietuva mini Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimenamos ir pagerbiamos masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukos. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst.

Kaip parodė nedidelis mūsų tyrimas, nuo būrėjų, chiromantų, esktrasensų ir t. t. veiklos nukentėjusį klientą apginti sunku – nėra, kas galėtų kvalifikuotai įvertinti jų veiksmus. Nors kasmet vis daugiau ekstrasensų, astrologų ir būrėjų pradeda dirbti oficialiai įregistravę savo veiklą Mokesčių inspekcijoje, tačiau valstybės rūpestis jais baigiasi tik mokesčių surinkimu.

Kadangi praėjusį kartą pamfletą skyriau konservatoriams ir gėjams niekadėjams ir tas tekstas sukėlė megztųjų berečių pasipiktinimą, o taip pat tolerantiškosios visuomenės dalies isteriją, apie konservatorius pažadu nerašyti artimiausias tris paras, o apie niekadėjus – artimiausią mėnesį. Todėl šį pamfletą skiriu medikams. Taip, taip. Tiems galvažudžiams, mintantiems iš mūsų visų, dorų piliečių, pinigų.

Esto išsigelbėjimo istorija primena nuotykių romaną. Depresijos kamuojamas jaunas vyras iššoko iš kelto, plaukusio Baltijos jūra. Tik įkritęs į ledinį vandenį vyras atsitokėjo. Jam atsirado noras gyventi. Prašydamas Dievo pagalbos vyras nusimetė šlapius rūbus, traukiančius jį į dugną ir 150 m. nuplaukė iki artimiausio kranto. Pasirodo, tai buvo viena nuošali Estijos sala, kurioje žmonės gyvena tik vasarą. Tuo tarpu šiuo sezono metu joje nebuvo poilsiautojų.

„Sveikinu su Kristaus prisikėlimo švente, švenčiausio visiems džiaugsmo. Labiausiai noriu visiems palinkėti vieno dalyko – pasilikti tiesoje ir nebūti kaustomiems baimės. Kaip rašoma evangelijoje, kas yra tiesoje, tas yra su Dievu, o Dievas yra nenugalimas“, – sako buvusi sovietinių lagerių kalinė; sesuo Nijolė Sadūnaitė. Pasak N. Sadūnaitės, šiandien ypač aktualu „nevynioti tiesos į vatą“ ir drįsti ją išsakyti.

Arkikatedroje tradiciškai vyko Velyknakčio liturgija. Kardinolas A. J. Bačkis Vilniaus ir Lietuvos pagrindinėje šventovėje ragino melsti taikos, taip pat atsiversti ir tikėti Jėzų. Kardinolas priminė, kad Velyknakčio laukimas, tamsoje šviečiantys žiburiai primena mums, kad Jėzus nugalėjo tamsą ir prisikėlė. Šv. Mišiose dalyvavo daug žmonių, taip pat aukštų šalies politikų, pareigūnų. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis.

Krikščionybė – vyraujanti religija ir JAV, ir Pietų Korėjoje, tačiau tikintieji šiose šalyse pagrindinę religinę figūrą vertina gana skirtingai. Amerikiečiai dažniau Jėzų sieja su pozityviais terminais, tokiais kaip „meilė“ ir „nuostaba“, o pietų korėjiečiai krikščionybės įkūrėją labiau sieja su tokiais žodžiais kaip „pasiaukojimas“, „kraujas“ ar „kančia“. Šie rezultatai galioja tiek abiejų šalių krikščionims, tiek nekrikščionims, teigia tyrimo autorius Shigehiro Oishi, Virdžinijos universiteto ...

Didįjį šeštadienį Jeruzalėje meldžiasi tūkstančiai krikščionių piligrimų iš viso pasaulio. Didysis šeštadienis – kaip ir Didysis penktadienis yra atgailos diena. Iki pietų baigiama dirbti visi sunkesni darbai, iš bažnyčios parnešama ugnis, kartais šventintas vanduo, ruošiami velykiniai valgiai, marginami kiaušiniai, įrengiamos sūpuoklės (bet nesisupama). Pavakare visi išsimaudydavo pirtyje, įkurta šventinta ugnimi.

Tęsiasi Didžiosios savaitės įvykių minėjimas. Katalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didįjį Ketvirtadienį ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki Kristaus žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Didįjį Penktadienį Bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis.

„Nordea“ gerina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes ir sako, kad šiemet mūsų šalies BVP augs 2,7 proc. Tokias optimistines prognozes bankas grindžia Lietuvos diversifikuotomis eksporto rinkomis ir pagerintomis užsienio partnerių ekonomikos prognozėmis. „Pagerėjo pagrindinių mūsų užsienio prekybos partnerių prognozės, dėl to mes pagerinome ir Lietuvos ekonomikos augimo prognozę“, – spaudos konferencijoje sakė „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas.

Kostopolyje (Ukraina) vyko tradicinis graikų-romėnų imtynių jaunių ir jaunimo turnyras „Viltis–2012“. Turnyro nugalėtojais tapo Julius Matuzevičius (84 kg), Vilius Laurinaitis (96 kg) ir sunkiasvoris Mantas Knystautas (120 kg). Airida Danusevičius (58 kg) iškovojo sidabro medalį, o Laimonas Gečas (74 kg) užėmė trečią vietą, praneša imtynes.lt. Lietuvos atletai jau beveik dešimtmetį dalyvauja šiose prestižinėse varžybose.

Antrąją pergalę Eurolygos „Top 16“ etape iškovojo Tel Avivo „Maccabi“ (2 ir 2) ekipa, namuose 75:60 (17:14, 22:27, 23:5, 13:14) atsirevanšavusi Kantu „Bennet“ (2 ir 2) krepšininkams. Nugalėtojams 14 taškų surinko Davidas Blu, po 12 įmetė Keithas Langfordas ir Lioras Eliyahu, Richardas Hendrixas pelnė 9 (9 atk. kam.

Pasaulinei Taikos dienai skirtų Šv. Mišių, vadovaujamų Popiežiaus Benedikto XVI, tiesioginę transliaciją iš Vatikano bazilikos galėjo stebėti ir Lietuvos žiūrovai. Naujųjų metų dieną, 2012-ųjų sausio 1-ąją, švenčiant Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos iškilmę, buvo minima jau 45-oji Pasaulinė taikos diena. Vatikanas išvakarėse taip pat iškilmingai pasitiko Naujuosius.

Kiekvienais metais įvairios žiniasklaidos priemonės renka metų geriausius. Balsas.lt taip pat nusprendė išrinkti savo nominantus: skandalus, metų poras, netektis, įvykius ir laimėjimus. Tik jūs, Balsas.lt skaitytojai, galėsite išrinkti labiausiai nusipelniusius ir nuvylusius. Kasdien pristatysime po vieną nominaciją ir prašysime jūsų atiduoti savo balsą.

Dešimtmetė Saša Pisarenko savo rankomis žmones gydo nuo trejų metų. Pasak jos, šią dovaną ji gavo sapne – nuo Jėzaus Kristaus. Kai Sašai buvo treji metukai, mergaitė susirgo labai reta liga – narkolepsija: ji gali netikėtai, netgi eidama, užmigti ir išmiegoti tris paras. Sapne Saša mato vienaragius ir Jėzų Kristų, o nubudusi ima rankomis gydyti netgi viltį praradusius ligonius. Dvylikos metų Igoris Joninas antgamtines galias savyje atrado po to, kai jo tėvas pateko į reanimaciją.

Yra mažai vilties, jog kitą mėnesį vyksiančiose klimato kaitos derybose Durbane (Pietų Afrikos Respublika) bus pasiekti ženklesni susitarimai dėl anglies dvideginio (CO2) emisijų mažinimo. „SpiegelOnline“ teigimu, tai reikš, jog globalinio atšilimo problema bus dar kartą ignoruojama didžiųjų pramoninių valstybių, o Europa greičiausiai liks vieninteliu klimato kaita susirūpinusiu regionu.

Buvęs Venesuelos prezidento Hugo Chavezas gydytojas pareiškė, kad yra labai mažai vilties, jog prezidentas pasveiks. Anot jo, Venesuelos lyderiui liko mažiau nei dveji metai. Dėl H. Chavezo sveikatos būklės sklando prieštaringi pranešimai. Oficialiais duomenimis, prezidento būklė kiekvieną dieną vis gerėja po to, kai 57–erių lyderis užbaigė chemoterapijos kursą Kuboje.

Brazilijoje nuo nusikaltėlių kulkų žuvo teisėja P. Alcioli. Kaip skelbia BBC, teisėja garsėjo sąžiningumu ir siekiu kovoti su šalyje siautėjančiais nusikaltėliais. Atrodo, kad teisėjai nebuvo skirta apsauga, nors jos narpliojamos bylos buvo itin pavojingos. Visuomenė ir sąžiningi pareigūnai bei politikai pasipiktino šiuo smurtiniu išpuoliu. Pasigirdo kalbų, kad tai iššūkis visai šaliai.

Pasieniečių sraigtasparniu „Eurocopter“ sekmadienį iš ligoninės Utenoje į Kauno klininkas buvo atskraidintos kepenys transplantacijai. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) gavo pranešimą iš Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB), kad reikalingas VSAT Aviacijos rinktinės sraigtasparnis donoro organo transportavimui iš Utenos į Kauną. Apie 15 val. iš VSAT Aviacijos bazės Paluknyje, Trakų rajone, pakilęs VSAT sraigtasparnis „Eurocopter“ netrukus nusileido prie Kauno klinikų.

Trečiadienį pratybose „Gintarinė viltis 2011“ susižeidęs karys iš ligoninės turėtų būti išrašytas pirmadienį, informuoja Krašto apsaugos ministerija. Penktadienį po apžiūros medikai nusprendė karį ligoninėje palikti savaitgaliui ir planuoja pirmadienį jį išleisti gydytis ambulatoriškai. Karys susižeidė pratybų metu paslydęs ir nuo laivo denio nukritęs į valtį. Kariniu sraigtasparniu karys buvo nugabentas į ligoninę Klaipėdoje, kur jam buvo susiūta plėštinė pažasties žaizda.

Šie metai Lietuvos vyskupų yra paskelbti Dievo gailestingumo metais. Šios minties paskatinti broliai pranciškonai kapucinai organizuoja tarptautinį gailestingumo bėgimą „Bėgu, kad gyventų kiti“ - birželio 11 d. 12 val. Kaune nuo Soboro bažnyčios iki Santakos, praneša Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba. Anot gailestingumo bėgimo organizatoriaus kapucinų vienuolio kun.

Prieš aštuoniolika metų, kai padirbėjęs chirurgu Klaipėdoje, Pasvalyje ir Kaune A.Narbekovas nusprendė studijuoti kunigų seminarijoje, ne vienas nustebo. Dabar, regis, kitaip būti ir negalėjo. Į šio dvasininko išsakomas mintis įsiklauso ir valdžios vyrai, ir eiliniai žmonės. Dvasia gyja sunkiau Mykolo Romerio universitete kun. prof. A.Narbekovas dėsto bioetiką. Paskaičius studentų atsiliepimus, tampa akivaizdu, kad jo paskaitos – vienos įdomiausių.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad Nepriklausomybės Aktas yra ne tik dokumentas, bet ir įsipareigojimas veikti kantriai, tikint savo darbo prasme ir šalia esančiu žmogumi, veikti taip, kaip veikė lietuvybę saugoję ir mus į Vasario 16-ąją bei Kovo 11-ąją vedę žmonės. Tai parlamento vadovė sakė penktadienį Seime įvykusiame iškilmingame minėjime. „Lietuva mini Kovo 11-ąją – savo šventę, savo Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Negalios ištiktam ar senatvės prislėgtam vienišam žmogui galimos dvi išeitys – globos namai arba lankomoji globa namuose. Netrukus tokius žmones pakvies dar ir Savarankiško gyvenimo namai. Tiesa, kol kas tik Panevėžio rajone. Šiandien į Ramygalos socialinių paslaugų centrą sugužės didžiulis būrys svečių, atvažiuos rajono vadovai. Visuomenei bus pristatoma socialinės priežiūros paslaugų naujovė – Savarankiško gyvenimo namai.

Lietuvoje gyvena beveik 2000 žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV) nešiojančių asmenų. Tiesa, tai tik oficiali statistika. Tikrieji skaičiai gali būti keletą kartų didesni. „Kad ir kaip ironiškai tai nuskambėtų, teigiamas atsakymas atlikus ŽIV testą padėjo man susitvarkyti gyvenimą“, – sako kaunietis Šarūnas (34 m.). Keletą metų narkotikus vartojęs vyras, išgirdęs šiurpią diagnozę, pasikeitė – atsikratė priklausomybės nuo kvaišalų, susirado darbą ir nutarė likusį gyvenimą nugyventi prasmingai.

Kasdienybėje visada yra žmonių, kuriems gyvenimas tą minutę atrodo siaubingai apkartęs. Tada linkstama ir į savižudybę. Lietuva pastaraisiais metais vis yra tarp šalių, kuriose įvyksta daugiausia savižudybių. Ieškoma priežasčių ir kaltųjų, o statistika – tokia pat juoda. Niekieno nepastebėtas ir nesulaikytas Pradėjo gerti raminamuosius vaistus ir atsainiai žiūrėti į studijas. Į lengvą egzaminą net nėjo, o tėvams pasakė, kad neišlaikė.

Kybartų (Vilkaviškio sav.) gyventoja Sonata Dirsienė (40 m.), beveik prieš dvejus metus palaidojusi savo jaunėlę dukrelę ir šešis artimus giminaičius, tapusius šiurpiosios Virbalio avarijos aukomis, dabar vėl išgyvena dvasios kančias – jau daugiau kaip mėnesį Kauno klinikose budi prie naujos avarijos auka tapusio sūnaus Luko (15 m.) lovos.

„Kai gimė Kristus, jam tikrai nebuvo lengviau nei mums dabar Lietuvoje, - šv. Kalėdų proga, sveikindama, linkėdama ir juokaudama primena buvusi sovietinių lagerių kalinė sesuo Nijolė Sadūnaitė, kurią „Balsas.lt“ kalbino švenčių išvakarėse. - Koks būtų jūsų kalėdinis palinkėjimas Lietuvai? - Vilties, visiems vilties. Atsiminkime, kad kai gimė Kristus, jam tikrai nebuvo lengviau nei mums dabar Lietuvoje. Vos gimęs jis buvo persekiojamas.

Artėjančios Vėlinės daugeliui primena apie mirusius artimuosius, draugus, pažįstamus, o kartu ir apie mūsų pačių baigtinumą. „Mintys apie amžinybę ir baigtinumą, apie būtį ir nebūtį bent šią dieną, tikiu, padaro mus truputį geresniais ir atidesniais vienas kitam ir sau, trumpam suvienija mūsų išgyvenimuose praeitį, dabartį ir ateitį“, – apie artėjančią Mirusiųjų dieną kalba psichologė–psichoterapeutė, dr. Kristina Ona Polukordienė.

Viltis – universali sąvoka įvairių kultūrų ir įsitikinimų žmonėms. Visame pasaulyje jie viliasi sulaukti geresnio gyvenimo, meilės ar sėkmės. Nesvarbu, ar tai būtų daroma Japonijoje, Kinijoje ar garsiajame Romos Trevio fontane. Mes savo ruožtu kviečiame peržvelgti gražiausių tradicijų, skirtų vilčiai išreikšti, nuotraukas iš viso pasaulio.

Šį rudenį į Kaune įsikūrusią bendriją „Viltis“ jau nebesugrįžo čia veikiančio dienos centro lankytojai – protinę-fizinę negalią turintys žmonės. Šešiolika metų veikęs dienos centras savo veiklą apribojo. Buvusiame vaikų darželyje bendrija „Viltis“ buvo įkurta vaikus su negalia auginančių tėvų iniciatyva, tačiau miesto valdžiai panorus atsiimti dalį jai skirtų patalpų, tarp bendrijos steigėjų ir valdininkų kilo tikrų tikriausias karas.

Rugpjūčio 23-osios, Juodojo kaspino dienos / Baltijos kelio dienos vakarą, „Naktigonių 2010" žiūrovai susitikime su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, kino režisieriumi ir prodiuseriu Arūnu Mateliu turės galimybę dar kartą akivaizdžiai prisiminti istorinę 1989-ųjų Baltijos Tautų akciją, sudrebinusią „imperiją“, kai 620 kilometrų rankų grandine nuo Vilniaus (Gedimino bokšto) per Rygą iki Talino (Tompea bokšto) susivienijo 2 mln. žmonių.

"Jakutijos pelkių jurtoje tarp susigrūdusių šešiasdešimties miegančių mirtininkų žmogui buvo skirta 31 centimetro pločio guolis. Bet jeigu be duonos ilgai pagyvensi Stalino saulės švitinamas, lengvai išsiteksi", - ironizavo Mykolas Proškinas, su šeima patekęs į 1941 metų birželio 14-osios tremties ešeloną. Gimėte 1931-ųjų gruodžio 17 dieną. Kur ir kaip prabėgo jūsų vaikystė? Padegimės kaime netoli Barstyčių tėvai turėjo 40 hektarų žemės, augome šeši vaikai.

Vienoje sarkastiškoje sentencijoje viltis vadinama durnių motina. Ir panašu, jog būtent šis „vilties“ apibrėžimas tampa nr.1 žmonių sąmonėse, užgoždamas tikrąją šio nepaprastai galingo žodžio prasmę. Jei viltį vadiname protiškai atsilikusių motina, tai sutikite – tėvu turi būti kitas labai panašus žodis. Mano galva tai – tikėjimas, kadangi viltis ir tikėjimas visada eina greta. Iš tiesų pastarasis net „kvailesnis“ – viltis, priešingai nei tikėjimas neįpareigoja žmogaus įrodyti savo pagrįstumo.

Net politikams, deklaruojantiems tarnystę tautai, gerumas darosi svetimas. Neseniai nepasirodę Raudonojo Kryžiaus labdaringuose pietuose, politikai neparodė didelio susirūpinimo ir diabetikais. Į Panevėžio miesto Savivaldybę prieš Tarybos posėdį su aukų dėžute užsukę sergančiųjų diabetu bendrijos „Viltis“ atstovai išėjo ne ką tepraturtėję.

Poetas Jonas Mačiukevičius, rugpjūčio 17 dieną šventęs 70 metų jubiliejų, apdovanotas Poetui Jonui Mačiukevičiui, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) garbės prezidentui įteikta „Gerumo žvaigždė“.garbingiausiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimu – „Gerumo žvaigžde“. „Dėkoju lemčiai už tą gyvenimą, kurį gavau, nes jeigu būčiau gyvenęs kitaip, galbūt nebūtų mano eilėraščių“, – sakė poetas  šventiniame renginyje, vykusiame Palangos reabilitacinėje ligoninėje.

Utenėlės (Utenaitės) upė (Leliūnų sen. Utenos r.) išteka iš Utenaičio ežero (apie 5 km į pietvakarius nuo Utenos, kairėje kelio į Alantą pusėje). Pradėjusi tekėti mažu upeliu, netrukus susijungia su iš Prūdelio ežeriuko (apvalus, liūnų apsuptas ežeras esantis Uenėlės kaime dešinėje kelio į Alantą pusėje) ištekančia upe, vaizdingame slėnyje, apsuptame aukštų šlaitų. Dabar jau Utenėlė vandeningesnė, platesnė, akmenuotu dugnu.

Vienintelis profesionalus ledo ritulio klubas skambina pavojaus varpais: jeigu žlugs Elektrėnų „Energija“, gali nelikti ir Lietuvos ledo ritulio. „Energijos“ skolos šiandien sudaro daugiau kaip 150 tūkst. litų, iš jų 30 tūkst. klubas skolingas žaidėjams. Skolose skendi ir Lietuvos ledo ritulio federacija. Labiausiai klubui padeda Elektrėnų miesto savivaldybė. „Elektrėnų „Energija“ nėra vienas klubas iš daugelio. Tai – vienintelis Lietuvos klubas.

„Energija“ – ne vienas iš daugelio, o vienintelis klubas Lietuvoje. Išsaugoti jį – ne tik Elektrėnų miesto, bet ir visos valstybės reikalas. Šiuo metu situacija yra kritinė, todėl kyla klausimas: būti ar nebūti, – ketvirtadienį Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo naujasis klubo prezidentas Petras Nausėda. „Energijoje“ žaidžia 50-70 proc. Lietuvos rinktinė narių. Jei nėra „Energijos“, nėra ir rinktinės.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) nerimauja, kad taupant lėšas nenukentėtų jų finansavimas. Dėl to iki liepos vidurio organizacijos galės teikti siūlymus, kaip efektyviau naudoti valstybės lėšas, skiriamas socialinei apsaugai bei nedarbui mažinti.

Gegužės 24–29 dienomis Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre vyko renginiai, kurių metu daugiau nei aštuoni šimtai vaikų ne tik pamatė jiems skirtus spektaklius, bet ir buvo apdovanoti dovanėlėmis. Mažasis teatras skelbė savaitę „Mažojo teatro dovana vaikams ir jaunimui“, skirtą Vaikų gynimo dienai. Visą savaitę šiame teatre vaikai ir jaunimas turėjo galimybę išvysti geriausius spektaklius, skirtus šių amžiaus grupių žiūrovams. Tai Vytauto V. Landsbergio „Uodų pasakos“ (rež.

Dar 48 visuomeniniai pastatai gali ruošis renovacijai, rašoma Ūkio ministerijos pranešime. Jiems ūkio ministro įsakymais paskirta dar 109,2 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Didžioji lėšų dalis – 64,2 mln. litų – skirta 23 mokymo įstaigoms (vidurinėms mokykloms, gimnazijoms, universitetams). Didžiausi numatyti įgyvendinti projektai: Šalčininkų rajono Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos „Viltis“ renovacijai skirta 4 mln.

Balandžio 28 d., antradienį, 16 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) atidaroma 2001 m. įsimintiniausiojo Kauno menininko skulptoriaus Leono Striogos ir Kauno bendrijos „Viltis“, vienijančios fizinės ir protinės negalios jaunus žmones, darbų paroda „Susitikę danguose“. Šia paroda autoriai siekia išreikšti idėją, kad dvasinė žmonių bendrystė yra galima nepaisant jų intelekto, socialinės padėties ir kitų skirtumų.

Prieš savaitę sėkmingai į orbitą iškeltas pirmasis Irano palydovas sukėlė įtarimų, kad šios šalies kosminė programa yra kur kas toliau pažengusi, nei manyta. Pasak ekspertų, jei Iranas įvaldė pažangią dviejų pakopų nešančiųjų raketų technologiją, neilgai trukus jis gali iškelti į kosmosą žmogų – ir pradėti gamintis tarpžemynines balistines raketas, galinčias nešti branduolinius užtaisus.

Irano valstybinė televizija pranešė, kad antradienį šalyje pagaminta nešančioji raketa sėkmingai į orbitą iškėlė Irano mokslininkų ir inžinierių pagamintą dirbtinį Žemės palydovą „Omid“ („Viltis“). Pirmasis Irano palydovas buvo paleistas 2005 m. Jį iškėlė Rusijos nešančioji raketa.

Vakar prie Kauno savivaldybės piketavę bendrijos „Viltis“ nariai, stebimi policijos, prašė miesto valdžios neatimti patalpų, kuriose veikia protinę ir fizinę negalią turinčių vaikų dienos centras.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Giedriaus Krušnausko straipsnis „Vilties metai“. Politikas, farmacininkas, politologas, filosofas ir ligoninės sanitarė pasakoja apie praėjusius ir būsimus metus. Skirtingos asmenybės, skirtingi vertinimai – susipažinkite.