Vilniaus universitetas

Lietuvoje trečiadienį pirmą kartą minima žydų gelbėtojų diena. Dienos minėjimas bus rengiamas Vilniaus universitete (VU), Simono Daukanto kiemelyje, jame bus skaitomos 1785 žydų gyvybes gelbėjusių asmenų pavardes. Pasaulio tautų teisuolių vardus drauge su žydų gelbėtojų ainiais, Lietuvos žydų atstovais, kelių šalių ambasadoriais ir VU bendruomenės nariais skaitys ir premjerė Ingrida Šimonytė. „Didieji išbandymai ne tik griauna. Jie taip pat ir pažadina didvyrius.

Sunku gydyti ligas, bet dar sunkiau gydyti karo padarytas ir tebedaromas žaizdas. Jau metus trunkantis Rusijos vykdomas karas prieš Ukrainą kasdien prikausto viso pasaulio dėmesį ir dažnas tyliai pagalvojame: o kas būtų, jeigu… Būtent tokios mintys daugybę Europos ir pasaulio gyventojų skatina aukoti, padėti ir visapusiškai remti ukrainiečių tautą.

Ultravioletinės nagų lempos, naudojamos grožio salonuose gelinio manikiūro darymo metu, gali sukelti ląstelių pakitimus ir padidinti tikimybę susirgti odos vėžiu, rodo Kalifornijos universiteto mokslininkų tyrimo rezultatai. Tyrėjai nustatė, kad toks 20 minučių trukmės seansas sukėlė 20–30 proc. ląstelių mirtį. Trys iš eilės 20 minučių trukmės seansai sukėlė 65–70 proc. paveiktų ląstelių mirtį.

Vasario 5-ąją minima Šv. Agotos, duonos globėjos diena. Nuo seno tikima, kad šiandien bažnyčioje pašventinta duona gali apsaugoti nuo gaisro, ligų ar nelaimių. Apie tai, kodėl ruginė duona įsigalėjo Lietuvoje, duonos mistifikaciją, prietarus bei ritualus ir vartojimo pokyčius pasakoja gastronominio paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas, rašoma pranešime spaudai.

Laisvės partijos Seimo narė Ieva Pakarklytė inicijavo diskusiją dėl moteriškų pavardžių rašymo dokumentuose su galūne -a. Parlamentarės manymu, jeigu vyro pavardė yra Šarka, tai moteris galėtų būti ne Šarkė ar Šarkienė, kaip dabar, o Šarka. Valstybinė lietuvių kalbos komisija mano, jog tai griautų visą susiklosčiusią sistemą, mat lietuvių kalboje susiformavo tradicija, jog iš pavardės būtų galima atskirti, ar tai moteris, ar vyras.

„Darbas Skubiosios pagalbos skyriuje turbūt yra pats dinamiškiausias darbas medicinos sektoriuje“, – sako vienas pirmųjų skubiosios medicinos gydytojų Lietuvoje Paulius Uksas. Pasak jo, budėjimo metu tenka nuolat susidurti su situacijomis, kai nėra nei kada atsisėsti, nei į tualetą nubėgti. Įtemptas darbo ritmas pareikalauja daug ištvermės, kantrybės ir fizinių jėgų, tačiau, kaip gydytojas juokauja, galiausiai kiekvienas budėjimas vis tiek baigiasi 8 valandą ryte.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkai Gytis Dudas ir Patrickas Pauschas atsidūrė tarp vienuolikos Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) laboratorijų kūrimo dotacijų laimėtojų, antradienį pranešė universitetas. Anot VU, ši EMBO finansavimo schema programoje dalyvaujančių šalių mokslininkams teikia kelerių metų finansavimą steigiant ir plėtojant tyrimo grupes.

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir kelios vaistinės neleistinai susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių.

Viena didžiausių šalies statybos įmonių – Panevėžio statybos trestas (PST) per metus turi ištaisyti broką statant Vilniaus universiteto (VU) Jungtinį gyvybės mokslų centrą Saulėtekyje bei padengti per 23 tūkst. eurų  universiteto nuostolius, nusprendė teismas. Panevėžio apygardos teismas gruodžio 13 dieną iš dalies patenkino mokslo įstaigos ieškinį ir pripažino, kad 2013-2015 metais statydamas naujus VU mokslo korpusus PST dalį darbų atliko netinkamai.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas antrą kartą išrinktas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentu. Kaip penktadienį pranešė VU, R. Petrauskas į šias pareigas naujai vienų metų kadencijai perrinktas visuotiniame LURK narių susirinkime. „Dėkoju kolegoms už parodytą pasitikėjimą.

„Reitingo“ žurnalų autoriai sudarė 2022 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą. Vertinta, keliose aukštųjų mokyklų studijų kryptyse geriausiai parengti bakalauro ir magistrantūros studentai. Lyderių pozicijos nesikeičia – jas užima tos pačios ugdymo įstaigos. Tiesa, atotrūkis tarp pirmas ir antras vietas užimančių universitetų ir kolegijų – ryškus. Žurnalo „Reitingai“ autoriai trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemikui Stephenui Knoxui Jonesui jaunesniajam ir vadovaujamai komandai Europos mokslo taryba (EMT) skyrė 1,2 mln. eurų dotaciją. Kaip antradienį pranešė universitetas, EMT dotacija pradedantiesiems mokslininkams yra pirmoji tokia Lietuvoje. Ji mokslininkui suteikta ateinantiems penkeriems metams vykdyti projektą, siekiantį ištobulinti genų redagavimo metodus.

Iš Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko pareigų pasitraukiantis profesorius Romas Baronas sako, jog vadovo pasikeitimas leis sparčiau ir sklandžiau spręsti kylančius iššūkius. „Netrukus privalės būti atnaujinamos Lietuvos mokslo tarybos strateginės veiklos kryptys ir prioritetai, kuriuos rengs LMT pirmininkas kartu su LMT valdyba.

Sovietinei praeičiai nostalgiška visuomenės dalis Lietuvoje traukiasi, bet vis tiek išlieka pakankamai didelė. Tai nėra žmonės, kurie nori atkurti Sovietų Sąjungą ar sugrįžti į sovietinius laikus. Tai greičiau piliečiai, kurie nėra linkę spausti „cancel“ mygtuko visai sovietinei praeičiai, nes mano, jog buvo ir gerų dalykų.

Antradienį Vilniuje Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo pirmininkui profesoriui Koenui Lenaertsui įteiktas Vilniaus universiteto (VU) garbės daktaro vardas. Jį teismo vadovas gavo už reikšmingą indėlį kuriant Europos teisės sistemą Lietuvai, kaip Europos bendruomenės daliai, ir už VU vardo garsinimą ES, trečiadienį pranešė universitetas. „Man garbė tapti šio prestižinio, seniausio Rytų Europoje universiteto, pasaulyje žinomo dėl savo akademinių kompetencijų, garbės daktaru.

Į Vilnių šią savaitę atvyksta fizikos Nobelio premijos laureatas Williamas Danielis Phillipsas. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio standartų ir technologijų instituto nusipelnęs tyrėjas profesorius W. D. Phillipsas lankysis Vilniaus universitete, kur susitiks su rektoriumi Rimvydu Petrausku, fizikos fakulteto studentais ir mokslininkais.

Aukštojo mokslo svarba neabejotina – universitetai augina lyderius, mokslininkus ir kūrėjus, garsinančius Lietuvos vardą pasaulyje. Tačiau net ir čia gausu problemų. Šalis negali pasigirti pakankamu tyrėjų, galinčių padėti pasiekti proveržį universitetuose, skaičiumi. Viena pagrindinių to priežasčių – mažas finansavimas.

2022 m. birželio 27 d., eidamas 81 metus, mirė ilgametis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, iškilus Lietuvos istorikas doc. dr. Algis Povilas Kasperavičius, rašoma Vilniaus universiteto pranešime.  Algis Povilas Kasperavičius 1975 m. su pagyrimu baigęs Istorijos fakultetą, 1983 m. Maskvoje apgynė disertaciją iš XX a. Prancūzijos istorijos tematikos.

Kasmetiniame pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings 2022“ Vilniaus universitetas (VU) išlaikė praėjusiais metais gautą rekordinę 400-ąją vietą. „Praėjusiais metais Vilniaus universitetas pasauliniame universitetų reitinge pasiekė istorines aukštumas, patekdamas į geriausių 400-uką. Jau tuomet buvo aišku, kad iššūkiu taps šios pozicijos išlaikymas.

Teismas panaikino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) nurodymą nedelsiant nutraukti Vilniaus universiteto (VU) studentų biometrinių duomenų tvarkymą, jis buvo įvestas siekiant užtikrinti nuotolinių atsiskaitymų sąžiningumą ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 metu. Su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi VU, penktadienį pranešė teismas.

2022 metų kovo mėn. 3 dieną mirė ilgametė Vilniaus universiteto ir VUL Santaros klinikų imunologijos laboratorijos darbuotoja, transplantacinės imunologijos pradininkė Lietuvoje doc. dr. Nijolė Regina Šekštelienė. Apie tai pranešė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Jos iniciatyva Lietuvoje 1970 metais buvo įdiegti būtini audinių tipavimo ir kryžminės donoro ir recipiento dermės nustatymo metodai, kurie iki šiol yra naudojami sėkmingoms organų transplantacijoms. Doc.

Reikšdamas palaikymą Ukrainos valstybei bei žmonėms ir reaguodamas į pastaruosius įvykius, Vilniaus universitetas (VU) praplečia 2020 m. vasarą įsteigtos LDK stipendijos sąlygas ir yra pasiruošęs pasiūlyti nemokamas studijas bei finansinę pagalbą Ukrainos studentams, jeigu jų studijos ir aukštojo mokslo siekimas būtų sutrikdytas. Be to, pradėta organizuoti parama Ukrainos akademinei bendruomenei – prie jos gali prisidėti visi norintieji, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Antradienio vakarą Vilniaus senamiesčio širdyje – Ukrainos vėliavos spalvos. Jomis pasipuošė Vilniaus universiteto Centriniai rūmai. Vilniaus universitetas antradienio vakarą išreiškė solidarumą Ukrainai ir jos žmonėms. Centrinių rūmų fasadas nušvito mėlyna ir geltona – Ukrainos vėliavos – spalvomis. Nuotraukomis pasidalijo pats Vilniaus universitetas. „Vilniaus universitetas išreiškia paramą Ukrainai ir jos žmonėms, simboliškai fasadus nušviesdamas jos vėliavos spalvomis.

Šeštadienį, vasario 5 d., mirė ilgametis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto bendruomenės narys, dėstytojas, gydytojas nefrologas doc. Vytautas Razukas (1939–2022). Apie tai savo puslapyje pranešė universitetas. Vytautas Razukas 1969 m. baigė Vilniaus universitetą. 1969–72 m. dirbo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Dirbtinio inksto laboratorijos, po to 1972–79 m. šios ligoninės Nefrologijos skyriaus gydytoju.

Augantys susirgimų koronavirusu šalyje kiekiai priverčia ne tik darbuotojus grįžti prie nuotolinio darbo, tačiau ir sunerimti aukštojo mokslo studentus, kuriems jau kitą savaitę prasideda pavasario semestras. Studentai skundžiasi, kad likus mažai laiko yra nežinioje, baiminasi dėl savo bei artimųjų sveikatos. Į tv3.lt naujienų portalą kreipėsi studentė, kuri nerimauja dėl numatyto ugdymo įstaigos plano – pavasario semestrą studentams studijuoti kontaktiniu būdu.

2021 m. gruodžio 26 d. mirė gydytoja radiologė prof. Aldona Bartusevičienė, pranešė Vilniaus universitetas. Aldona Valiuškytė Bartusevičienė gimė 1924 m. spalio 16 d. Kaune, karininko šeimoje. Mokyklą lankė Ukmergėje, gimnaziją – taip pat Ukmergėje, mokslus baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo ir Birutės gimnazijoje.

Vilniaus universiteto geologijos studijų programos studentės Rūtos Šakinytės žūtis 2015 m. birželio 27 d. sukrėtė visą Lietuvą. Žuvusios merginos tėtis Antanas Šakinis iki šiol negali atsistebėti atsainiu Lietuvos teisėsaugos institucijų darbu tiriant šią bylą. Ilgą laiką atsakomybės kratėsi ir Vilniaus universitetas, kuris žuvusios tėčio įsitikinimu, neužtikrino saugumo praktikos užsienyje metu. Negana to, geologe svajojusi tapti gabi studentė kalnuose buvo rasta basa – be batų.

Neeilinės žmonių kaulų radybos Vilniaus universitete tapo kone detektyvu ir pažėrė staigmenų. Mokslininkai ištyrė šimtą keturiasdešimt visai greta Šventųjų Jonų bažnyčios pamatų rastų palaikų. Tyrėjai mano, kad jie galėjo būti devynioliktame amžiuje gyvenę pasiturintys miestiečiai. Tačiau kas ir kodėl jų kaulus suvertė taip nepagarbiai? Mokslininkai mano, kad amžinojo poilsio ramybę sudrumstė sovietmetis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad pastaruosius 30 metų Lietuva „gijo“ po sovietų okupacijos paliktų žaizdų. G. Landsbergio tvirtinimu, Lietuva jaučia atsakomybę būdama Vakarų bendruomenės dalimi, ypač šiuo metu, kai Vakaruose vyksta sudėtingas transformacijos procesas. „Kai mes sakome „transformacija“, aš kitaip apibūdinčiau tai, kas vyko Lietuvoje pastaruosius 30 metų. Aš sakyčiau, kad tai buvo gijimas.

Vilniaus universitetas pristatė „lyčiai jautrios kalbos gaires“. Tai iškart pradėjo plisti socialiniuose tinkluose ir sulaukė ironijos. Ekonomistas Raimondas Kuodis ironizavo, kad iškart reikėtų kelti klausimą dėl VU pavadinimo, nes jis yra vyriškos giminės, o tai yra akmens amžius. „Na kad jau Vilniaus universitetas išsiruošė nelengvu naujakalbės su(si)kūrimo keliu, tai skubu raportuot, kad iš karto stojasi natūralus išvestinis klausimas – pavadinimo.

Rugpjūčio 23-ąją šalį apskriejo sukrečianti žinia – užgeso 66 metus einančio Lietuvos žurnalisto habilituoto daktaro, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojo, profesoriaus, buvusio LRT tarybos pirmininko Žyginto Pečiulio gyvybė. Ši netektis sukrėtė visą Universiteto bendruomenę, todėl Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pasidalijo gražiais prisiminimais apie gerbiamą bendruomenės narį Ž. Pečiulį.

Šiandien eidamas 66 metus mirė Lietuvos žurnalistas habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, profesorius, buvęs LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis. Kolegos, ne vienerius metus kartu su juo dėstę Vilniaus universitete, prisimena jį kaip be galo šviesią, draugišką, studentų mylimą ir gerbiamą asmenybę. „Jis buvo labai didelės širdies žmogus. Labai gaila, kad ta širdis sustojo taip anksti, nes mes tikėjomės nuveikti dar daug darbų.

XXI a. Austrijos imperatorių rūmais virto Vilniaus universitetas. Ten vokiečių kino kūrėjai filmuoja istorinį serialą „Sisi“ apie Austrijos imperatorienę.  „Jaučiamės čia puikiai. Tai labai, labai graži šalis ir labai gražus miestas su nuostabiais žmonėmis. Turime viską, ko reikia tokiam filmui filmuoti“, – sako serialo režisierius Svenas Bohse. Lietuva pasaulinės kino industrijos traukos centru yra tapusi neatsitiktinai.

Kasmetiniame pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings 2021“ Vilniaus universitetas (VU) pakilo į rekordinę 400-ąją vietą. Tai didžiausias kada nors pasiektas Lietuvos universitetų įvertinimas pasauliniame QS universitetų reitinge. Pernai Vilniaus universitetas šiame reitinge užėmė 423-ią vietą.

Pavasarį daliai studentų prasideda profesinė praktika. Nors pandemijai siaučiant didelė dalis praktikų vyko nuotoliniu būdu, karantino sąlygoms švelnėjant praktikuotis studentai galės grįžti į darbo vietas. Tačiau kai kurie studentai gyvai praktikuotis bijo dėl viruso grėsmės, todėl praktikas prašo leisti atlikti tik nuotoliniu būdu. Į tv3.lt redakciją kreipėsi Vilniaus universiteto (VU) vaikystės pedagogikos pirmo kurso studentė.

Vilniaus universitetas (VU) siunčia perspėjimą. Prisidengiant įstaigos vardu siuntinėjami kenkėjiški laiškai. Šia žinia pasidalijo VU atstovas Ervinas Spūdys. „Informuojame, kad Vilniaus universiteto vardu masiškai Lietuvoje yra siunčiami kenkėjiški laiškai su prašymu atidaryti prie jų prikabintus failus. Laiškai siunčiami ne iš universiteto, bet iš užsienio šalyse esančių serverių. Šių laiškų gavėjus bandoma įtikinti, kad laiškai siunčiami nuo universiteto ar jo vadovų.

Universitetas gali nustatyti amžiaus cenzą dėstytojams, tačiau išimtys leidžiant dirbti vyresniems dėstytojams turi būti aiškiai apibrėžtos, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Jis pripažino, kad Vilniaus universiteto statuto nuostata, leidžianti vyresniems kaip 65 metų dėstytojams ir mokslo darbuotojams dirbti universitete Senato pritarimu, prieštarauja Konstitucijai. Pagal VU statutą, sutartis su tokiais darbuotojais gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai sukūrė COVID-19 testavimo metodą, sutrumpinantį tyrimų laiką perpus, ketvirtadienį pranešė universitetas. „Mūsų tikslas buvo sukurti koronaviruso ir kitų virusų nukleorūgščių detekcijos rinkinį, kuris leistų virusus nustatyti tiesiai iš ėminio, be papildomo mėginio apdorojimo.

Vaistininkus rengiančių Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai prašo prezidento G. Nausėdos vetuoti Farmacijos įstatymo pataisas, tačiau pasak Kauno kolegijos ir farmacijos darbuotojų profsąjungos atstovų, pateikia iškreiptą statistiką ir faktus.

Lietuvoje ir visame pasaulyje pradedamas diegti 5G ryšys ne vienam kelia nerimo, aplink šią naują technologiją sklando ne viena sąmokslo teorija. Ir nors užtruks, kol 5G ryšį galėsime visi išbandyti, jau gimsta nauja, dar greitesnė 6G ryšio technologiją, prie kurios kūrimo prisideda ir Lietuvos mokslininkai.

Vilniaus universitetas (VU) antradienį paskelbė, jog pavasario semestro metu studijų veikla bus vykdoma nuotoliniu arba mišriu būdu.  Kaip rašoma universiteto studentams išplatintame laiške, toks sprendimas buvo priimtas reaguojant į epidemiologinę situaciją šalyje ir siekiant užtikrinti viruso plitimo prevenciją.

Šiandien Vilniaus universitetas kartu su Prezidentūra ir Vilniaus miesto savivaldybe įžiebė unikalią kalėdinę instaliaciją, kuri papuošė Universiteto gatvę. Šiuo šventiniu laikotarpiu vilniečiams ir miesto svečiams nušvis Nobelio literatūros premijos laureato Czesławo Miłoszo žodžiai (versti Tomo Venclovos), skirti Konstantino Sirvydo atminimui.

Lietuvoje kasdien blogėjant situacijai dėl COVID-19 plitimo, Vilniaus universiteto mokslininkai per parą, nuo gruodžio 7 d. iki gruodžio 8 d., stipriai pablogino mirčių prognozes nuo šio viruso. Jei gruodžio 7 d. buvo skelbiama, kad iki Naujųjų virusas nusineš 798 gyvybes, gruodžio 8 d. ši prognozė padidinta iki 1255. Prognozes atlieka VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų komanda.

Dauguma universitetų siūlo mokytis dalykus, kurie nėra privalomi pagal studijų programą ir taip rekomenduoja studentams plėsti akiratį, sužinoti dalykų iš kitų mokslo sričių. Deja, bet toks pasirinkimas antradienį apkarto ne vienam Vilniaus universiteto (VU) studentui nepavykus prisijungti prie sistemos. Tuo metu Vilniaus universiteto atstovai sako, kad šiuo metu planuojamas naujos sistemos pirkimas, kuri atlaikys didelį studentų srautą.

Vakcinos yra ta priemonė, kuri teikia daugiausia racionalių vilčių, kad anksčiau ar vėliau pavyks pažaboti visame pasaulyje siaučiančią COVID-19 pandemiją. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorės Aurelijos Žvirblienės teigimu, naujausi bendrovių „Pfizer“ ir „Moderna“ pasiekimai kuriant vakcinas nuo koronaviruso išties įspūdingi – pasiektas neįtikėtinai aukštas jų veiksmingumo lygis.

Vilniaus universitete patvirtinti dar du nauji koronaviruso atvejai. Šįkart nauji užsikrėtimai užfiksuoti Gyvybės mokslų centre ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Užsikrėtė dar du studentai. Trečiadienio rytą Vilniaus universiteto (VU) komunikacijos skyrius naujienų portalui tv3.lt patvirtino žinią apie du naujus užsikrėtimus koronavirusu.

Antradienio vakarą koronaviruso atvejis nustatytas Vilniaus universitete (VU). Užsikrėtė Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro ketvirto studijų kurso studentė. Šią žinią patvirtino naujienų portalo tv3.lt šaltiniai. Žinia apie teigiamą studentės Covid-19 testą paaiškėjo tik antradienio vakarą. Ji praėjusią savaitę du kartus lankėsi universitete, bendravo su dėstytojais, tačiau simptomų nejuto. Infekcija nustatyta atvykus į gydymo įstaigą dėl kitų priežasčių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kartojo, kad Europos Sąjungoje turi būti daugiau  integracijos, suverenumo, nes tai Bendrijai suteiks daugiau galių veikti. Prezidento nuomone, tai, kad Europai reikia daugiau integracijos, parodė koronavirusas ir įvykiai Baltarusijoje. Lietuvoje viešintis politikas tikino, kad visa Europa nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos legitimumo, tačiau šių įvykių kontekste būtina kalbėtis ir su Rusija, ir su Vladimiru Putinu.

Studentų bendrabučiuose Vilniuje yra įregistruotos, regis, su studentais nieko bendro neturinčios įmonės: žvejų–mėgėjų klubas, draudimo brokerių bendrovė ir keletas kitų. Vienas universitetas savo patalpose įmones registruoti leidžia, o kitas sako su įmonėmis nieko bendro neturintis. Registrų centro duomenimis, kai kurios įmonės veiklos jau seniai nebevykdo. Studentų bendrabučiuose, atrodytų, apstu visko.