vilija blinkevičiūtė

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad socialdemokratų sprendimas paremti perrinktą prezidentą Gitaną Nausėdą buvo teisingas. Savo ruožtu vertindama premjerės Ingridos Šimonytės pralaimėjimą socialdemokratų lyderė akcentuoja, kad Vyriausybės vadovei nereikėjo dalyvauti rinkimuose, taip bandant gelbėti konservatorių partiją. „Žmonės yra tiesiog nusivylę.

Premjerei Ingridai Šimonytei renkant vos penktadalį balsų prezidento rinkimuose, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad toks rezultatas siunčia liūdną žinią konservatorių partijai. Tačiau, anot jos, valdančioji partija ieškos pasiteisinimų bei aiškins, jog pasirodymas buvo puikus. „Manyčiau, kad siunčia liūdną žinią. Bet matyt patys konservatoriai sakys, kad puiku, mes išėjome į antrą turą, kažkaip pasiteisinti reikia.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė atskleidė, ar eitų su konservatoriais į bendrą koaliciją. „Dabar pasakyti, kad bus mūsų koalicijos partneriais dar negaliu, bet aš tikrai žinau, kas negalėtų būti mūsų koalicijos partneriais. Tai labai aiškiai mūsų žiūrovams, mūsų rinkėjams ir mūsų partijos bičiuliams sakau, kad su konservatoriais – jokia koalicija. Jeigu žmonės mums patikės galimybę formuoti koaliciją, mes tikrai neisim“, – specialijoje laidoje „TV3 Žinios.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė atmeta kritiką dėl to, jog partija nekėlė savo kandidato šalies vadovo rinkimuose ir taip esą pademonstravo lyderystės trūkumą. Anot jos, nemaža dalis prezidento rinkimuose kandidatavusių asmenų nebuvo partijos lyderiai, o socialdemokratai remdami Gitaną Nausėdą pasielgė teisingai. „Labai dažnai girdžiu, dalyvaukime, pasimatuosime, kiek procentų turime ar neturime. (...) Nemaža dalis iš tų aštuonių kandidatų dėl to ir dalyvavo.

Prezidento rinkimuose dalyvaujanti premjerė Ingrida Šimonytė stebisi viešojoje erdvėje įsitvirtinusia nuostata, kad naujai išrinktam šalies vadovui teks dirbti su centro kairės Seimu ir Vyriausybe. Pasak jos, nurašyti konservatorius ir būsimos valdančiosios koalicijos scenarijus konstruoti be jos atstovaujamos jėgos – ankstyva. „Mano supratimu, socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos rezultatai gali būti labai panašūs.

Už dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą antrajame prezidento rinkimų ture balsavusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad jo perrinkimas yra „pats geriausias sprendimas visiems Lietuvos žmonėms“. „Aš tikrai nesu tas žmogus, kuris mesčiau kelią dėl takelio.

Visuomenė dėl karo Ukrainoje ėmė labiau pasitikėti šalies vadovais. Tą rodo naujausia gyventojų apklausa. Paaugo pasitikėjimas ir premjere, ir Seimo pirmininke, į populiariausių politikų trejetuką pateko krašto apsaugos ministras. O štai Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, anot sociologo, ištiko reitingų katastrofa. Karas Ukrainoje pakeitė dalies lietuvių požiūrį ir į Lietuvos vadovus. Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad išaugo pasitikėjimas valdančiųjų lyderiais.

Kovą smuko Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, augo dalies šalies vadovų ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reitingas, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.   V. Matijošaitis iš trečios palankiausiai vertinamų politikų lentelės vietos atsidūrė devintoje. Kauno vadovą kovą palankiai vertino 26,9 proc. respondentų, neigiamai – 37,3 procento. Vasarį Kauno merą teigiamai vertino 39,8 proc., neigiamai – 24,4 proc. apklaustųjų.

Opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, vertindama Lietuvos diplomatijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio atsakymus Seimo LSDP frakcijai, teigia išgirdusi „daug tuščių pažadų“. Politikės teigimu, susitikimo metu darsyk paaiškėjo, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovybė, „ūmai pakeitusi šalies užsienio politikos kryptį, galimas ekonomines pasekmes Lietuvai lig šiol vertina atsainiai“. „Pasiklausius ministro atsakymų, kiekvienas darsyk galė...

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Lietuva, bendradarbiaudama su Europos Sąjungos (ES) šalimis ir tarptautiniais partneriais, galėtų svarstyti galimybę pervadinti Taivano atstovybę ir taip mažinti įtampą santykiuose su Kinija. Veiksmingai spręsti susiklosčiusią krizę, pasak V. Blinkevičiūtės, turėtų jau nauja Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovybė – šalies diplomatijos vadovą Gabrielių Landsbergį politikė darsyk ragina trauktis.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose.

Naujausi partijų ir jų lyderių reitingai rodo nežymius pokyčius lentelėse. Populiariausi ir toliau išlieka socialdemokratai, krito Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vertinimas. Politologai sako, kad dabar yra palankus metas partijoms reikštis ir telkti politinį palaikymą. Tačiau kartu dviems partijoms siunčiamas ir įspėjimas – padarius bent menką klaidą, jų reitingai gali imti kristi. Trečiadienį paskelbti naujienų agentūros „Elta“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šalies vadovams pateikė pandemijos valdymo siūlymus. Tarp jų – idėjos apjungti galimybių pasą ir koronastop.lt, atsisakyti vakcinacijos oponentų žeminimo taktikos, skelbti statistiką ne tik apie mirtis nuo COVID-19, bet ir tai, kiek žmonių mirė nuo kitų ligų.

Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir Seimo statutu, nutarė išrinktus ir įstatymų nustatyta tvarka neprisiekusius Seimo narius Zigmantą Balčytį, Viliją Blinkevičiūtę, Zdzislavą Palevičių ir Valdemarą Tomaševskį pripažinti netekusiais Seimo nario mandato. Už tai numatantį nutarimą balsavo 105 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 16 parlamentarų.

Nors dėl Seimo rinkimų teisėtumo į Konstitucinį Teismą kreipiasi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Seimas, šiandien naujojo Seimo nariams įteikiami tautos atstovų pažymėjimai. Prieš Seimo narių pažymėjimų įteikimą Seimo konferencijų salėje tvyrojo pakankamai linksma atmosfera. Vieni džiaugėsi, kad pagaliau gaus išsvajotąją vietą Seime, kiti – laidė pokštus apie tai, kad visa tai humoras ir kam reikėjo atvykti atsiimti neįsigaliosiančio pažymėjimo.

Į Seimą išrinkti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis atsisakys Seimo rinkimuose iškovotų mandatų ir toliau liks dirbti Europos Parlamente. „Mes prieš Seimo rinkimus ir dar anksčiau, kai vyko rinkimai į savivaldybes, esame sutarę, kad, nepaisant kokie vyksta rinkimai, mes kaip komanda juose vieningai dalyvaujame. Ir jie (europarlamentarai, – ELTA) toliau dirbs Europarlamente.

Spalio 26 d. (penktadienio) “Šiaulių kraštas„ laikraštyje 3 puslapyje po Algirdo Butkevičiaus , Lino Andrulio ir Vilijos Blinkevičiūtės nuotrauka buvo išspausdintas tekstas: “Mes, Algirdas Butkevičius ir Vilija Blinkevičiūtė kviečiame palaikyti Liną Andrulį, nes jis turi aiškius tikslus, ir mes tikime, kad jis juos sugebės įgyvendinti.

Vis garsiau viešojoje erdvėje imama kalbėti apie tai, kad Lietuvos jaunimui nerūpi šalies ateitis, nes diduma jaunuolių nesidomi politika. Ilgą laiką ir aš uždavinėjau sau tą patį klausimą: kodėl mano bendraamžiams politika yra tokia neįdomi? Vis dėlto, pažiūrėjęs penkių populiariausių partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos socialdemokratų – debatus per „Lietuvos ryto“ televiziją, manau, radau at...

Šią savaitę Europos Parlamentas priėmė rašytinę deklaraciją dėl kovos su išsėtine skleroze Europoje, kurią kartu su keturiais savo kolegomis inicijavo europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Deklaraciją savo parašais parėmė net 408 Europos Parlamento nariai. Tai pirmas atvejis, kai pritariama Lietuvos europarlamentaro rengtai rašytinei deklaracijai. „Labai džiaugiuosi, kad pavyko įtikinti daugumą savo kolegų paremti deklaraciją.

Didžiausiame Baltijos šalyse konferencijų ir parodų centre „LITEXPO“ vyksta Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) konferencija. Beveik tūkstantis delegatų iš visos Lietuvos atvyko į II konferenciją šiemet. Konferencija prasidėjo V. Kudirkos „Tautišką giesme“. Delegatus ir svečius sveikino Europos socialistų partijos pirmininkas.

Nors dvylikai Lietuvos atstovų Europos Parlamente (EP) iki kadencijos pabaigos dar liko dveji metai, net penki mūsų europarlamentarai dalyvaus Seimo rinkimuose. Tačiau atsisakyti EP nario mandato jie ryžtųsi tik tuo atveju, jei savame krašte patektų į valdančiųjų laivą, rašo „Lietuvos žinios“. Į Seimą veržiasi tik opozicinėms partijoms atstovaujantys europarlamentarai. Daugelis jų prisipažįsta, kad EP į Seimą išmainytų, jei jų partijoms po rinkimų būtų patikėta formuoti Vyriausybę.

Gegužės mėnesį politinis šalies gyvenimas praktiškai neturėjo įtakos visuomenės lyderiais laikomų veikėjų reitingams. Tradiciškai palankiausiai įvertinta Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nepalankiausiai - Premjeras Andrius Kubilius. 75 proc. šalies gyventojų palankiausiai vertino valstybės vadovę Dalią Grybauskaitę, Prezidentą Valdą Adamkų palankiai vertino 60 proc. gyventojų, Socialdemokratų partijos vadovą Algirdą Butkevičių - 56 proc. gyventojų.

Tik keturis visuomenės veikėjus daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vertina palankiai, rodo viešosios nuomonės apklausa, kurią naujienų agentūros ELTA užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Lapkričio 18-25 dienomis atliktos apklausos duomenimis, respondentai palankiausiai vertina Prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Eilinė visuomenės nuomonės apklausa esminių korektyvų visuomenės lyderių vertinime nepadarė - rugsėjį Lietuvos gyventojai palankiausiai vertino Prezidentę Dalią Grybauskaitę, nepalankiausiai - Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių. Apie valstybės vadovę palankiai atsiliepė 81 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.

Šeštadienį vyksiančiame suvažiavime Lietuvos socialdemokratų partija rinks partijos pirmininką. Į šį postą pretenduoja dabartinis partijos pirmininkas, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius. Eltos kalbintas politikas nesiėmė prognozuoti, ar jam bus vėl patikėtas partijos vairas. „Prognozuoti yra sudėtinga, laikas parodys. Reikėtų vieną dieną palaukti ir pamatysime“, – sakė jis.

Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė Lietuvos žiniasklaidoje pastaruoju metu platina savo  interviu „Dabar ilginti pensinį amžių būtų žiauru“ su kukliomis raidelėmis „užsakomasis“.    Politikai, žmonių akimis, nepriskiriami pačių sąžiningiausiųjų kategorijai. Skaitydamas V.Blinkevičiūtės interviu, sunkiai galėčiau tai paneigti. Politikas neturėtų žmonėms sakyti netiesos.

Liepos mėnesį darbą pradėjo septintosios kadencijos Europos Parlamentas (EP). Jame Lietuvai atstovauja dvylika narių, iš kurių trys dirbo ir ankstesnėje kadencijoje. Praėjus beveik pusei metų nuo šio EP darbo pradžios galime bandyti įvertinti mūsų europarlamentarų veiklą. Šiame straipsnyje apžvelgiami Lietuvoje išrinktų europarlamentarų pasisakymai EP plenarinėse sesijose, jų pateikti klausimai Europos Komisijai ir ES Tarybai, taip pat jų parengtos ir EP priimtos rezoliucijos.

Daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų labiausiai pasitiki Prezidente Dalia Grybauskaite - 57 proc. viešosios nuomonės apklausoje dalyvavusių piliečių. Antras pagal pasitikėjimo vertinimą ir toliau lieka Valdas Adamkus. Antrąją kadenciją baigusį valstybės vadovą patikimu laiko 7 proc. respondentų.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis apgailestauja, kad kai kurie Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai iš europinės tribūnos kelia propagandinį ažiotažą. Politikas tvirtina, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio, europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio kalbos apie neva blogą tautinių mažumų padėtį Lietuvoje neatitinka tikrovės.

Dešimtmečius kentusi sovietinę vergiją visuomenė iškart netapo pilietine, didžioji jos dalis iki šiol pasiliko ,,liaudimi“, kuriai tautiškumas, valstybingumas, pareiga, atsakomybė, dora tebėra sunkiai suvokiamos abstrakcijos; į tikrųjų vertybių lauką ji dar negrįžta. Tik atgauta laisvė be kliūčių iškart pateko į apyvartą, tačiau, apvilkta demokratijos rūbu, ji netapo išsvajotu laisvės angelu, o virto patvorių kekše.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei palankių žmonių skaičius ir toliau auga. Palankiai šalies vadovę rugsėjo pradžioje vertino net 87 proc. gyventojų, o 53,8 proc. žmonių buvo įsitikinę, kad ji geriausiai atstovauja jų interesams. Tarp Prezidentės ir antroje vietoje atsidūrusio Premjero Andriaus Kubiliaus - tikra praraja. Mat Vyriausybės vadovą, kaip geriausiai jų interesams atstovaujantį politiką, nurodė tik 5,9 proc. apklaustųjų. A. Kubilių palankiai vertino 23,4 proc.

Birželio mėnesį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 43 proc. Europos rinkėjų. Palyginti su ankstesniais šios Europos Sąjungos institucijos rinkimais, gerokai padidėjo rinkėjų aktyvumas aštuoniose valstybėse, beveik nepakito taip pat aštuoniose, o labai sumažėjo 11 šalių. "Eurobarometro" visuomenės nuomonės tyrimas atliktas birželio 12 - liepos 6 dienomis po 2009-ųjų birželį įvykusių rinkimų. Buvo apklausti 26 830 europiečių.

Naujieji Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos nenusivylė Briuselyje jų laukusiais iššūkiais. Po pirmųjų darbo savaičių jie skundėsi nebent namų ir artimųjų ilgesiu. Naujieji europarlamentarai jau spėjo neblogai apšilti kojas: išsiskirstė po EP komitetus, domėjosi tenykščio darbo specifika, pažindinosi su kolegomis iš kitų šalių, pratinosi prie kabinetų, apžiūrinėjo nuomojamus butus ir vaikštinėjo po Briuselį.

Vienoda dalis - po 38 proc. - Lietuvos gyventojų yra patenkinti ir nepatenkinti birželio 7-ąją vykusių Europos Parlamento rinkimų Lietuvoje rezultatais. Daugiausiai - 34 proc. - viešosios nuomonės apklausos dalyvių yra greičiau patenkinti šių rinkimų rezultatais, o dar 4 proc. - labai patenkinti. Kad šių rinkimų rezultatais yra greičiau nepatenkinti nurodė trys iš dešimties respondentų - 29 proc. ir dar 9 proc. - kad yra labai nepatenkinti. Kas ketvirtas - 24 proc.

Ketvirtadienio rytą naujosios kadencijos Europos Parlamentas bendru sutarimu patvirtino savo komitetų sudėtį. Iš viso Europos Parlamente veiks 20 komitetų ir du pakomitečiai.

Seimas ketvirtadienį nutarimu patikslino kelių komitetų sudėtis. Iš Aplinkos apsaugos komiteto išbrauktas Konstantas Ramelis ir įrašytas Jonas Pinskus, iš Ekonomikos komiteto išbrauktas Viktoras Uspaskichas ir įrašytas Kęstutis Daukšys. Iš Europos reikalų komiteto išbraukti Donatas Jankauskas, Algirdas Sysas ir įrašyti Marija Aušrinė Pavilionienė, Rūta Rutkelytė.

Valstybės kontrolė pagaliau garsiai ištarė tai, kas iki šiol buvo laikoma vieša paslaptimi: Lietuvos darbo biržoje veikia apsukriai sukurta lėšų švaistymo sistema. Valstybės kontrolė trenkė garsiai, be jokių skrupulų – Lietuvos darbo birža 2008 m. įvairioms programoms išleido 393 mln. Lt biudžeto lėšų.

Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki išrinktąja Prezidente Dalia Grybauskaite. Ja pasitikį teigė 45 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Antrąją ir trečiąją vietas politikų pasitikėjimo apklausoje, gerokai atsilikdami nuo D. Grybauskaitės, pelnė kadenciją baigiantis Prezidentas Valdas Adamkus ir Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius. Kiekvieną jų paminėjo po 8 proc. respondentų.

Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) per birželio 7 dieną vykusius rinkimus išrinktiems Europos Parlamento nariams įteikė pažymėjimus. Šį dokumentą pirmadienį gavo 10 Lietuvos atstovų Europos Parlamente. Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, pageidavusiam anksčiau gauti pažymėjimą, jis buvo įteiktas praėjusį penktadienį. Pirmadienį iškilmingoje ceremonijoje pažymėjimus atsiėmė dirbti į Briuselį jau antrą kadenciją vyksiantys prof. Vytautas Landsbergis ir Laima Andrikienė.

Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) per birželio 7 dieną vykusius rinkimus išrinktiems Europos Parlamento nariams ketina įteikti pažymėjimus. Šį dokumentą turėtų gauti 11 Lietuvos atstovų Europos Parlamente. Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, pageidavusiam anksčiau gauti pažymėjimą, jis buvo įteiktas praėjusį penktadienį. Pirmadienį iškilmingoje ceremonijoje pažymėjimus ketina atsiimti dirbti į Briuselį jau antrą kadenciją vyksiantys prof.

Seimo etikos komisijai nusprendus paviešinti socialdemokratų parlamentines išlaidas paaiškėjo keistų pirkinių, praneša LNK „Žinios“. Vilija Blinkevičiūtė pirko kramtomosios gumos, sausainių, saldainių, triufelių, remontavo du padėjėjos automobilius. Politikė teigia esanti už viską atsiskaičiusi, nors to ir nereikalauja nustatyta tvarka. Pirkinius socialdemokratė vadina nesusipratimu. V. Blinkevičiūtės bendrapartietis Bronius Bradauskas pirko žirkles mėsai ir atidarytuvą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį ketina patvirtinti galutinius birželio 7 dieną Lietuvoje vykusių rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Mūsų šaliai Europos Parlamente atstovaus 12 europarlamentarų. Daugiausia, keturis, mandatus rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Europarlamentaro mandatą jau antrą kadenciją gaus prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė. Į Europos Parlamentą taip pat pateko Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.

Per rinkimus, vykstančius Lietuvoje, rinkėjai jau ne pirmą kartą turi teisę reitinguoti partijų sąrašus. Ir šia teise naudojasi gana aktyviai, nors reikšmingų pokyčių retai kada pavyksta pasiekti. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Europos Parlamento (EP) rinkimų biuletenių, kuriuose nurodyti pirmumo balsai, rasta gana daug - vidutiniškai 75 proc. balsavusių žmonių reitingavo pasirinktos partijos kandidatus.

Europarlamentarė Ona Juknevičienė apgailestauja, kad Lietuvos visuomenė dar nesubrendo tikrai demokratijai, todėl teisę išrinkti savo atstovus į Europos Parlamentą perleido saujelei aktyviausiųjų. Po mėnesio kadenciją Europos Parlamente (EP) baigsianti O.Juknevičienė tikina, kad ir vienas aktyvus politikas Briuselyje gali atnešti naudos Lietuvai.

Lietuvai Europos Parlamente atstovaus 12 sekmadienį išrinktų europarlamentarų. Daugiausia, keturis, mandatus rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Preliminariais duomenimis, suskaičiavus reitingus, europarlamentaro mandatą gaus prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.

Viena tauta Lietuvoje tikrai yra – tai lenkai. Ir turi jie gimtąją žemę, daugmaž sutampančią su Vilniaus ir Šalčininkų rajonais. Wilenszczyzna ta žemė vadinasi. Netingi lenkai darganotą dieną nueiti iki balsadėžių ir parodyti atsipalaidavusiems lietuviams, ką reiškia regiono konsolidacija tautiniu pagrindu.  Europoje tautiškumas daugeliui yra dzin, bet Lietuvos lenkams – ne.

Rinkėjai, pasinaudoję teisę reitinguoti partijų sudarytus kandidatų sąrašus į Europos Parlamentą, šiek tiek juos pakoregavo. Tai rodo jau suskaičiuoti pirmumo balsai iš 1 tūkst. 300 rinkimų apylinkių iš 2 tūkst. 35. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko duomenimis, antrojoje vietoje atsidūrusios, 3 mandatus pelniusios Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše pirmoji išlieka parlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, antras - Justas Paleckis.

Artėjant rinkimams į Europos parlamentą (EP) vis daugiau žmonių Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse susimąsto, ar yra prasmė eiti į šiuos rinkimus balsuoti. Juo labiau jeigu už lango bus gražus vasaros oras. Balsuoti yra kiekvieno iš mūsų pilietinė pareiga, tačiau Briuselio valdžia tokia tolima, be to, lyg ir taip mažai susijusi su kiekvienos Europos valstybės reikalais bei atskirų kraštų piliečių interesais, kad ši pilietinė pareiga tarsi išsitrina.

Ministrų kabinetas siūlo Seimui negrąžinti nemokamo maitinimo visiems pradinukams ir ikimokyklinukams. Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam išvados projektui, kuriame nepritariama siūlymui nuo rugsėjo nemokamai maitinti visus pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas mokomus vaikus. Pažymoje teigiama, kad tai esą neatitinka Vyriausybės 2008-2012 metų programos nuostatų.