viktorija čmilytė-nielsen

Valdančiosios koalicijos partneriai iš principo jau sutarė dėl ministerijų pasiskirstymo, o visi kandidatai bus paskelbti vienu metu vėliau šią savaitę, pirmadienį pranešė liberalų lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Iš principo esame apsisprendę, tačiau esame sutarę, kad pernelyg anksti atskirų pavardžių neminėsime, kaip ir sričių pasiskirstymo, o kai visos pavardės bus aiškios kaip ir visos sritys, jos bus paviešintos“, – LRT radijui pirmadienio rytą sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad norėtų Seimo valdyboje matyti visų trijų opozicinių partijų atstovus. „Bendrai žvelgiant į šios valdybos sudėtį, tikrai, manau, labai svarbu, kad maksimaliai didelis frakcijų skaičius turėtų savo atstovus valdyboje – Seimo pirmininko pavaduotojus, taip pat atstovauti opozicijai gali ir, matyt, galės opozicijos lyderis“, – LRT televizijos laidoje „Savaitė“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Šeštadienio vakarą trumpam nusikelkime į svarbius įvykius penktadieniui besibaIgiant. Pirmasis naujai iškeptų Seimo narių plenarinis posėdis užtruko beveik iki nakties. Iš pradžių viskas klojosi sklandžiai. Kaip ir tikėtasi, Viktorą Pranckietį Seimo pirmininko poste keičia liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. O štai jos vicepirmininkų rinkimai iškart įplieskė didžiules aistras.

Seimo pirmininke išrinkta Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad svarbiausi artimiausi darbai Seime bus valstybės biudžeto patvirtinimas bei nepertraukiamo Seimo darbo užtikrinimas. Penktadienio vakarą 106 Seimo nariai balsavo už tai, kad parlamentui vadovautų V. Čmilytė-Nielsen, 18 – prieš, 5 susilaikė. „Labai džiaugiuosi tokiu pasitikėjimu, išreikštu kolegų Seimo narių. <...> Tiesą pasakius, negalvojau apie skaičius iki rinkimų. Džiaugiuosi, kad kolegų palaikymas yra didelis.

Naujasis Seimas savo pirmininke penktadienį išsirinko Liberalų sąjūdžio lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Ji sau numato daug uždavinių naujajame darbe, tarp jų – Seimo darbo kokybės kėlimas bei susivienijimas suvaldyti Covid-19 pandemiją. Seimo pirmininkas renkamas per slaptą balsavimą paprasta balsų dauguma. 106 Seimo nariai balsavo už, 18 – prieš, 5 susilaikė. V. Čmilytė-Nielsen į parlamento vadoves pasiūlyta pagal centro dešinės koalicijos susitarimą.

Seimo narys Vytautas Bakas per pirmąjį Seimo posėdį užsipuolė į Seimo pirmininkes pretenduojančią Viktoriją Čmilytę-Nielsen, piktindamasis, kad ji – teisiamos partijos atstovė. Politiko teigimu, V. Čmilytė-Nielsen negali užimti Seimo pirmininko posto. Penktadienį į pirmąjį posėdį susirinkęs naujasis Seimas renka Seimo pirmininką ir jo pavaduotojus. Vienintelė kandidatė į parlamento vadoves – Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Vienintelė kandidatė į Seimo pirmininkes yra Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ar ji taps Seimo vadove, parlamentarai spręs slaptu balsavimu penktadienio vakarą. V. Čmilytė-Nielsen į parlamento vadoves pasiūlyta pagal centro dešinės koalicijos susitarimą. Vienintelė kandidatė V. Čmilytės kandidatūrą į Seimo pirmininkes Seimui pateikė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, surinkęs 65 Seimo narių parašus. Ji – vienintelė kandidatė.

Socialdemokratai palaikys V. Čmilytės-Nielsen kandidatūrą į Seimo pirmininkės postą, sako partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. „Mes esam apsitarę truputį ir opozicijoje. Tai mes padėsim šiai valdžiai gimti, bet plaukti po to turės pati. Nėra blogiau kaip bevaldystė sudėtingu laiku. (...) Mes palaikysime Viktorijos kandidatūrą ir pamėginsime neįnešti nereikalingos sumaišties“, – Žinių radijui penktadienį sakė G. Paluckas.

Kandidatė į Seimo pirmininkės pareigas liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen žada siekti įtvirtinti galimybę parlamentarams balsuoti nuotoliniu būdu, siekiant užtikrinti, kad koronavirusas neparalyžuotų Seimo darbo. Politikės teigimu, nepakeitus dabartinės tvarkos, gali susidaryti situacija, kai Seime pritrūks balsų priimti svarbius sprendimus, daliai parlamentarų susirgus arba išėjus į saviizoliaciją dėl kontaktų su sergančiaisiais.

Koalicijos sutartį šią savaitę pasirašę centro dešinieji sutarė į Seimo pirmininkes siūlyti Liberalų sąjūdžio vadovės Viktorijos Čilytės-Nielsen kandidatūrą. „Mes sulaukėme Liberalų sąjūdžio valdybos sprendimo, kuriuo iš esmės buvo pritarta bendrai derybų eigai, ir tai leido sutarti dėl antrosios kandidatūros, kad bus iškelta Viktorijos Čmilytės-Nielsen kandidatūra į Seimo pirmininkus“, – BNS sakė konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.

Seimo rinkimus laimėjusios partijos pirmadienį pasirašė koalicijos sutartį. Dabar naujosios valdžios partijų derybos pereina į naują etapą – postų parlamente ir Vyriausybėje dalybas. Visgi naujųjų partnerių lyderiai tikina, kad iečių dėl postų nelaužys ir tikisi rasti visas puses tenkinantį variantą. Koalicijos sutartį pasirašė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) ir Laisvės partija.

Valdančiąją koaliciją buriantys dešinieji pirmą kartą gyvai sėdo prie derybų stalo. Jie tvirtina sutarę dėl 80 proc. bendrų darbų, o dėl 20 proc. nuomonės išsiskyrė. Vis dėlto tai dar nėra derybų finišas, o partijos tvirtina neskubančios dalintis postų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis antradienį Seime pirmą kartą gyvai susitiko derėtis dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų.

Liberalų sąjūdis koalicijos partnerėms pateikė savo siūlymus dėl koalicijos sutarties. Tarp pagrindinių partijos siekių – nacionalinis susitarimas dėl švietimo, mokestiniai pokyčiai, žmogaus teisių užtikrinimas.  Iš viso partija išsirinko aštuonias sritis: ekonomikos, švietimo ir mokslo, žmogaus teisių, sveikatos, aplinkosaugos ir energetikos, užsienio ir gynybos politikos, valstybės valdymo ir regionų politikos bei kultūros.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia sulaukusi neigiamo COVID-19 testo rezultato, tačiau dar lieka izoliacijoje. „Gavau gerą žinią, kad mano COVID-19 testas neigiamas. Tad visi, su manimi bendravę nuo ketvirtadienio, galite lengviau atsipūsti, jums izoliacija negresia“, – antradienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje pranešė politikė.

Valdančiąją koaliciją formuojančios partijos jau pradėjo vilioti į Seimą patekusius pavienius politikus, kad sustiprintų savo gretas ir derybines pozicijas. Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius kviečiamas jungtis prie Liberalų sąjūdžio frakcijos. Į Seimą patekę Vytautas Bakas, Domas Griškevičius ar Valdemaras Valkiūnas taip pat sulaukė ne vieno skambučio, tačiau apie tai kol kas kalba tik puse lūpų.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen turi svarbių savybių, kurios padėtų einant Seimo pirmininkės pareigas, sako konservatorius į Seimo rinkimus vedusi, kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.  „V. Čmilytė-Nielsen turi daug savybių, kurios yra svarbios ar būtų svarbios Seimo primininkui. Viktorija turi daug gebėjimų telkti, neantagonizuoti ir kažkaip padaryti Seimo darbą mažiau, galbūt, konfliktišką, negu mes matėme iki šiol.

Valdančiosios koalicijos dalimi ketinantis tapti Liberalų sąjūdis pagrindiniais savo prioritetais per ateinančius ketverius metus įvardina švietimą, aplinkosaugą ir ekonomiką. Būtent todėl partija norėtų gauti Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas. Liberalų sąjūdis Seimo rinkimuose iš viso iškovojo 13 mandatų ir kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščioniais demokratais ir Laisvės partija formuos valdančiąją koaliciją.

Liberalų sąjūdis jungtųsi į centro-dešinės koaliciją su konservatoriais ir Laisvės partija – sako Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, pokalbis tarp šių trijų partijų turėtų įvykti dar šiąnakt. Aiškėjant rinkimų rezultatams, V. Čmilytė-Nielsen sako, kad Liberalų sąjūdis jungtųsi į koaliciją su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD) ir Laisvės partija.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė–Nielsen nuo sekmadienio popietės pradėjo saviizoliaciją, kai sužinojo, kad koronavirusas patvirtintas dviem žmonėms, su kuriais ji turėjo kontaktą. „Turėjau kontaktą su dviem žmonėmis, kuriems buvo patvirtintas COVID, todėl turiu saviizoliuotis“, – BNS sekmadienį sakė partijos pirmininkė.

Po antrojo Seimo rinkimų turo Liberalų sąjūdis tikisi padvigubinti iškovotų mandatų skaičių, sako partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Tikiuosi, kad po pirmo turo turėdami šešis mandatus mes po antrojo tų mandatų skaičių padvigubinsime“, – žurnalistams Lukiškių aikštėje ketvirtadienį sakė ji. Čia V. Čmilytė-Nielsen išreiškė savo valią išankstiniame antro Seimo rinkimų turo balsavime.

Sekmadienį – antrasis Seimo rinkimų turas. Jo metu galutinai paaiškės, kas bus Lietuvos valdžioje ateinančius ketverius metus. Pirmajame Seimo rinkimų ture bene labiausiai visus savo sėkme nustebino Laisvės partija. O kokių staigmenų galime tikėtis antrajame Seimo rinkimų ture? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su viešųjų ryšių ekspertu Mykolu Katkumi. Ko galime tikėtis, kokie rezultatai bus po antrojo rinkimų turo? Išankstinis balsavimas įsibėgėja.

Trumparegiškas valdančiųjų sprendimas darbo ieškantiems žmonėms skirti 200 eurų tapo stabdžiu regionų vystymuisi. Įmonės, atsigaunančios po pavasarinio karantino paralyžiaus norėtų įsibėgėti, didinti apimtis, bet... neranda darbuotojų. Ne todėl, kad nėra žmonių regionuose. Jie tiesiog neskuba domėtis siūlomu darbu.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalba apie liberalių idėjų proveržį šiuose Seimo rinkimuose. Ar tas liberalų proveržis neįstrigs naujoje konservatyvioje Seimo daugumoje? Visa tai aiškinamės su liberalų sąjūdžio lydere Vikotrija Čmilyte-Nielsen. Sakote, kad šiame Seime yra liberalių idėjų proveržis, bet koalicijoje jūs būsite visiška mažuma, lyginant su didelėmis konservatorių gretomis.

Sekmadienį Lietuvoje įvyko Seimo rinkimai. Po pirmojo Seimo rinkimų turo daugiausiai mandatų susišlavę konservatoriai dar neskuba savęs tituluoti laimėtojais ir leistis į kalbas apie būsimą valdančiąją koaliciją. Tačiau su jais jau poruojamas Liberalų sąjūdis. Ką apie tai mano Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad tikriems pokyčiams būtina sąlyga, kad naujame Seime ir Vyriausybėje būtų kuo daugiau tikrai liberaliai mąstančių politikų. Ji ragino, kur į antrą turą nepatenka šios partijos kandidatai, rinktis liberaliausią iš galimų variantų.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neslepia – partijos nesėkmės atveju Seimo rinkimuose ji veikiausiai pasitrauktų iš pirmininkės posto. „Nesėkmė tai, žinoma, yra neperlipimas 5 proc. barjero ir tai reikštų ir mano, kaip lyderės, poreikį priimti tam tikrus sprendimus. Aišku, šito aš nebijau, viskas yra rinkėjų rankose ir jų verdikto aš laukiu ramia širdimi. Aš manyčiau, kad taip, [pasitraukčiau].

Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, jog partija Seimo rinkimuose gaus 15–20 mandatų, norėtų, kad koaliciją burtų „tradicinės, vertybiškai savo ideologiją išlaikiusios partijos“. „Vertinu šansus optimistiškai, visos paskutinės apklausos rodo augimą ir gyventojų didėjantį pasitikėjimą, manyčiau, kad nuo 15 iki 20 mandatų galime turėti“, – trečiadienį žurnalistams sakė iš anksto balsuoti į sostinės Lukiškių aikštę atėjusi V. Čmilytė-Nielsen.

Prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias ir išsiaiškinti, kiek daug (o gal kaip tik mažai) žinote apie garsiausius šalies politikus, kurie dalyvaus rinkimuose. Šį kartą kviečiame pasukti galvą ir pabandyti atsakyti į 10 klausimų apie Liberalų sąjūdžio lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Artėjant Seimo rinkimams, kandidatuojančios partijos jau strateguoja, kas galėtų užimti vietas ministrų kabinete ir svarbiausia – kas galėtų perimti Vyriausybės vairą ir tapti premjeru. Kol kas jau aiškios 12 galimų kandidatų pavardžių. Visi norintys būti premjerais – spalvingos asmenybės nuo skandalistų iki teistų už korupciją. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 12 partijų kandidatais į premjerus. Kitos partijos savo kandidatų dar nenumatė arba nepanoro atskleisti viešai.

Vilnius – miestas, kuriame į Seimą bus renkama daugiausiai – net 13 – Seimo narių vienmandatėse apygardose. Kai kuriose jau visai netrukus įsižiebs išties įnirtingos kovos tarp spalvingų kandidatų. Tiesa, nei politologai, nei patys kandidatai neskuba prognozuoti pirmojo turo pergalės net tiems politikams, kurie, atrodo, galėtų laimėti užtikrintai. Iš 177 kandidatų vilniečiai į Seimą vienmandatėse apygardose išrinks 13 savo atstovų.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar visai neseniai interviu portalui tv3.lt teigė, kad per šią Seimo kadenciją partijai pavyko atsikratyti ją lydėjusio Eligijaus Masiulio korupcijos skandalo šleifo. Pasak jos, nė viena partija Lietuvoje nebuvo patyrusi tokio triuškinančio smūgio ir atsitiesusi. Tačiau ar tikrai 2020 metų Seimo rinkimuose Liberalų sajūdžiui pavyks atgauti rinkėjų pasitikėjimą? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Seni kaip pasaulis pažadai medikams didinti algas, sumažinti eiles, „sutvarkyti“ ligoninių tinklą ir atpiginti vaistus – tokie pasiūlymai sveikatos apsaugos sistemai skamba ir iš šiais metais Seimą šturmuojančių politikų lūpų. Be kita ko, didžiosios dalies partijų atstovai akcentuoja COVID-19 pandemijos tik „apnuogintą sveikatos sistemos krizę“ ir akcentuoja, kad pasiruošimas panašaus masto įvykiui turėtų būti vienas prioritetų.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis antradienį taip pat pristatė rinkimų programą. Liberalų sąjūdžio politikai teigė, kad patekus į Seimą siektų atšaukti perteklinius alkoholio draudimus, kuriuos inicijavo valstiečių valdžia. Pasak partijos pirmininkės, jau yra sudarytas neformalus draudimų sąrašas, kurį tik patekę į Seimą jie atšaukinėtų.

Rusijos propagandistai šiomis dienomis turėjo pagrindo džiūgauti. O kaipgi kitaip – Lietuvos valdančiojoje daugumoje jie rado mūzą, kuri už juos generuoja tiek antilietuviškų naujienų! Kalbu apie V. Tomaševskį ir Z. Jedinskį. Ir jų bendrininkais dėl pasyvumo tapusią valdančiąją koaliciją.  Pirmąją savaitę stebėjausi, kodėl valdančiosios koalicijos krikštatėvis R. Karbauskis ignoruoja įvykius Baltarusijoje. Jis pasisakė įvairiausiomis temomis, tik ne apie kaimynus.

Vyriausybė pasisako už tai, kad amžiaus cenzas kandidatams į Seimą būtų sumažintas nuo 25 iki 21 metų. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė opozicinių liberalų pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai atitinkamai keisti Konstitucijos 56-ąjį straipsnį.

Nors kasdien skelbiami dviženkliai užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiai, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė nemanantis, kad reikia taip sureikšminti poilsiautojų antplūdį pajūryje. Jo teigimu, net ir norint fiziškai neįmanoma būtų sukontroliuoti visų vasarą organizuojamų didesnių susibūrimų ir švenčių, kurios vyksta visoje Lietuvoje.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad valdantieji prisiėmė per daug nuopelnų dėl koronaviruso suvaldymo šalyje. Kalbėdama apie praėjusią Seimo kadenciją, liberalų lyderė pabrėžė, kad nors pavyko sustabdyti dalį valstiečių buldozeriu stumiamų sprendimų, tačiau vienybės opozicijoje trūko. 2015 metų balandį, likus daugiau nei metams iki Seimo rinkimų, Viktorija Čmilytė-Nielsen prisiekė ir tapo Seimo nare.

Ar futbolas ir šachmatai gali turėti ką nors bendro? Taip. Aktyvią ir labai ištikimą bendruomenę, pagarbą varžovui, savo sporto šakai gyvenimus pašventusius žmones. Už tai sulaukiančius paramos ir pagarbos. Deja, tai – idealas. Realybė gali būti visiškai kitokia. Ypač jei sporto funkcionieriai į sporto šaką pradeda žvelgti kaip į savo įtakos ar verslo įrankį.  Taip nutiko Lietuvos futbole.

Valstiečiai šią savaitę pasiekė trečią antirekordą. Šiemet matematikos egzaminą išlaikė vos 7 iš 10 abiturientų. 2017 m. matematikos egzaminą išlaikė 9,5 iš 10 (94 proc.) mokinių. Akivaizdus valstiečių „švietimo“ triumfas.  Grįžkime prie antirekordų. Pirmasis toks stambus buvo kai Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užėmė pedagogai. To nėra buvę nuo 1990 m. Nėra buvę ir kito dalyko – tokio mokytojų ir mokyklų vadovų trūkumo. Jis šiemet – rekordinis per visą Nepriklausomybės 30-metį.

Pastarąsias dvi savaites stebėjome beprecedentį procesą – užpylus Registrų centro serverius, „paskendo“ juose buvusios sistemos. Visa Lietuva skaudžiai pajuto e-sveikatos praradimą.  Visą savaitę laukiau, kada valdžios vyrai prabils apie Registrų centro vadovo, Sauliaus Urbanavičiaus atsakomybę. Tačiau tylėjo jo tiesioginis vadovas teisingumo ministras (RC pavaldus Teisingumo ministerijai), tylėjo ir e-sveikatos „sisteminis“ bosas A. Veryga.

Rudenį vyksiantys Seimo rinkimai verčia partijas pasukti galvas, kas turėtų tapti sąrašo vedliu – partijos pirmininkas ar populiari, bet partijai nepriklausanti asmenybė iš šalies. Politologai ir sociologai pastebi, kad pastarąjį scenarijų renkasi tos partijos, kurių pirmininkus visuomenė vertina itin nepalankiai. Tarp tokių pirmininkų – Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis.

Valdantieji pavasario sesijoje beveik įgyvendino savo svajonę. Beveik. Mums, opozicijai, sunkiai, bet pavyko apginti demokratijos principus ir apsaugoti žmonių teisę į privatumą. Pavyko grąžinti į darbą Seimą ir į šiukšliadėžę pasiųsti planus sekti kiekvieną iš jūsų.  Pavasario sesija prasidėjo kovo 10 dieną. Po savaitės premjeras paskelbia karantiną ir su Seimo pagalba perima šalies valdymą į Vyriausybės rankas.

Iki Seimo rinkimų likus penkiems mėnesiams didžiųjų partijų lyderiai atskleidė, kaip jiems ruošiasi. Į Lietuvą atėjusi pandemija aukštyn kojomis apvertė rinkiminę kampaniją, tačiau partijų lyderiai nusiteikę optimistiškai ir kai kurie jau dėlioja galimą koaliciją po rinkimų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedlys Ramūnas Karbauskis teigia, jei sulauktų rinkėjų pasitikėjimo, koaliciją galėtų burti su visais – neatmestų ir konservatorių, ir liberalų.

Dešimtmečius trunkančiai diskusijai dėl vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose lotyniškomis raidėmis galo nesimato. Kai jau atrodė, kad Seimas pasistūmėjo su leidimu vartoti lotyniškas raides dokumentuose, įstatymo projektas įstrigo Seimo stalčiuose. Panašu, kad ir patys parlamentarai nesitiki, jog šį klausimą pavyks išspręsti iki artėjančių Seimo rinkimų.

Nors valdantieji džiaugiasi ką tik priimtu sprendimu labiau apmokestinti daugiausiai uždirbančius ir nuosaikiai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, tai tenkina ne visus. Dalis parlamentarų atkreipė dėmesį, kad mokesčių našta daliai gyventojų nuo kitų metų sumažės tik 10 eurų, o tai menkai padengs dalį kitąmet neišvengiamai brangsiančių prekių ir paslaugų.

Panašu, kad geresnių laikų ir stabilesnės švietimo darbuotojų atlyginimo politikos pedagogams dar teks palaukti. Opozicinės partijos tarpusavyje sutaria, kad šioje Seimo kadencijoje pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo būtų sunku, nes šis tik užmaskuotų dabartinį valdančiųjų ir Vyriausybės neveiklumą. Vietoj to siūloma susitarimą pasirašyti po kitų metų Seimo rinkimų.

Kalbos apie vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atstatydinimą iš interneto platybių persikėlė ir į Seimo koridorius. Čia vis garsiau aidi pasiūlymas ministrei rengti interpeliaciją ne tik dėl esą prasto situacijos Alytuje suvaldymo, bet ir aplaidaus požiūrio į vidaus reikalų sistemą. Trys opozicinės Seimo partijos tarpusavyje jau kalbasi, kad lapkritį galėtų rinkti parašus po interpeliacija ir prašyti ministrės atsakyti į iškeltus klausimus.

Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį feisbuke pranešė, kad jai buvo siūlomas Seimo pirmininko postas. Liberalų sąjūdžio pirmininke neseniai tapusi politikė įraše teigė, kad tokio pasiūlymo ji sulaukė po susitikimo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu.  V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad posto atsisakė: „...mano svarbiausias tikslas – siekti, kad partija augtų ir gerai pasirodytų artėjančiuose rinkimuose.

Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą kriminalizuoti neteisėtą asmens persekiojimą. Pasak iniciatorės liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, įstatymo projektą paskatino parengti tai, kad persekiojant žmogų jam daroma žala, tačiau tokia veika realiai neužkardoma.