viktorija čmilytė-nielsen

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Liublianoje susitikusi su Europos Parlamento (EP) pirmininke Roberta Metsola aptarė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) perspektyvas. „Esu įsitikinusi, kad mažiausia, ką galime pasiūlyti už Europos ateitį kovojančiai Ukrainai, – suteikti ES valstybės kandidatės statusą. Čia didelis lyderystės vaidmuo tenka Europos Parlamentui.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį lankosi Kyjive. Kiek vėliau politikė pasidalijo fotografija, kurioje ji įsiamžino su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Parlamento vadovė apie iš anksto neskelbtą vizitą į Rusijos invaziją patiriančią Ukrainą pranešė socialiniame tinkle „facebook“. „Šiandien aš Kyjive. Kupiname drąsos ir tikėjimo. Šiandien jau 29 karo dienomis per daug. Kiekviena karo minute per daug“, – įraše sakė parlamento pirmininkė.

Pirmaisiais kadencijos metais, 2021-aisiais, parlamentarai paviešino penktadaliu daugiau susitikimų, nei ankstesni Seimo nariai, trečiadienį skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).  Pasak organizacijos, išanalizavusios parlamentarų darbotvarkes, pernai Seimo nariai paviešino 1179 susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais, lyginant su 971 susitikimu 2017 metais.

Antradienį Seimas spręs dėl viso pluošto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, kurias siūlo ne vienas opozicijos atstovas. Parlamentarai siūlo mažinti PVM daugelyje sričių – nuo elektros ir dujų iki maisto ar menstruacinių higienos priemonių. Kol opozicija palankiai vertina iniciatyvas sumažinti kainas gyventojams, valdantieji į šį pasiūlymų popuri žiūri atsargiai. „Aš manau, kad daug kam reikėtų nustatyti PVM lengvatas, ypač kalbant apie energetinius resursus, kas susiję su šildymu.

Kai kurios rusakalbių bendruomenės sako nesijaučiančios saugiai Lietuvoje dėl gyventojų požiūrio į vietos rusus po to, kai Kremlius paskelbė karą prieš Ukrainą. Ieškant būdų, kaip šią problemą išspręsti, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais. Jos teigimu, privalu imtis veiksmų, kad rusakalbiai Lietuvoje nebūtų kaltinami dėl agresyvaus Kremliaus režimo veiksmų.

Ketvirtadienį – pirmoji Seimo pavasario sesijos diena. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytė-Nielsen teigimu, parlamento darbotvarkė pavasario sesijoje prasideda nuo visų svarbiausių klausimų, susijusių su karu Ukrainoje. Tam, anot jos, artimiausiomis savaitėmis bus skiriamas didžiausias dėmesys. „Dėl to iš esmės turime ir sutarimą su opozicija, ir su pozicija.

  Parlamentarai ketvirtadienį renkasi į pavasario sesiją ir jau per pirmą posėdį ketina spręsti dėl nepaprastosios padėties pratęsimo, svarstyti lėšų didinimą krašto apsaugai, palaikyti Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare. „Sesijos pradžia bus skirta „degantiems“ klausimams, susijusiems su karu Ukrainoje, pagalba atvykstantiems karo pabėgėliams.

Lietuva turi sudaryti sąlygas nuo karo bėgantiems ukrainiečiams kuo greičiau įsilieti į gyvenimą čia, sako Seimo pirmininkė. „Karo pabėgėliai, kurie atvyksta, jie po vienos-dviejų dienų nori dirbti. Jie nori būti užtikrinti, kad jų vaikai gali eiti į mokyklą ir jie nori eiti į lietuviškas mokyklas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, Lietuva turi pasistengti, kad biurokratinės procedūros pabėgėliams įsikurti būtų kuo paprastesnės ir greitesnės.

Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva surengtas nuotolinis susitikimas. Jame dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Islandijos parlamentų pirmininkai, kurie išsakė savo pozicijas dėl dabartinės situacijos Ukrainoje ir regione, pagalbos Ukrainai ir Rusijos atgrasymo nuo tolesnės karinės agresijos priemonių.  „Deja, dabartinėmis aplinkybėmis negalėjome diskutuoti apie mūsų regiono ekonominės gerovės kūrimą ar klimato kaitos iššūkius.

Ukrainos ambasadorius Vilniuje Petro Beshta sako, kad dabar labiausiai reikia, kad Vakarai užtikrintų neskraidymo zoną virš šalies. „Neskraidymo zona virš Ukrainos, tai pagrindinis prioritetas. Problema yra tai, kad Rusija pakeitė savo karinę strategiją ir nusitaikė į civilinius objektus, pastarąsias dienas atakuoja didžiuosius miestus“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė ambasadorius.

Europos Sąjungos (ES) sankcijos gali priversti Kremliaus režimą kristi, tuo metu NATO įsikišimas siunčiant pajėgas į užpultą Ukrainą reikštų Trečiąjį pasaulinį karą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš manau, kad sankcijos gali privesti prie situacijos, kur režimas kris. Į tai jos ir yra nukreiptos. Jos yra skausmingos ir jos turi būti skausmingos, nes turi supurtyti Rusiją ir priversti imtis pokyčių dabar. Toks ir yra vienas jų pagrindinių tikslų.

Ukrainai reikia kuo skubiau suteikti Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statusą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš manau, dabar gyvybiškai svarbu kuo greičiau Ukrainai suteikti šalies kandidatės statusą. Mes turime Ukrainai atverti greitą kelią tapti Europos Sąjungos šalimi kandidate ir nare artimiausioje įmanomoje ateityje“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Rygoje sakė susitikime su Baltijos ir Švedijos šalių parlamentų vadovais dalyvaujanti V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seimo nariai turėtų apgalvoti, kokią įtaką turės jų susitikimai su užsienio valstybių atstovais, nes „ne viena valstybė mielai naudojasi Lietuvos politikų nevieningumu esminiais užsienio politikos klausimais“. Komentuodama Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko valstiečio Giedriaus Surplio susitikimą su Kinijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Lietuvoje Qu Baihua parlamento vadovė pabrėžė, kad kiekvienas Seimo narys laisvas pasirin...

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo 2023-iuosius skelbti Vilniaus metais. Ji registravo atitinkamą Seimo nutarimo projektą. Parlamento vadovė siūlo tokiu būdu pažymėti kitąmet būsiančią 700 metų Vilniaus miesto sukaktį. „Vis dėlto tai – neeilinė sukaktis, todėl nevertėtų rūpesčio tokia švente palikti tik savivaldybei, kalbame apie išskirtinę datą Lietuvos sostinei“, – savo „Facebook“ paskyroje sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį vyks į Prancūziją dalyvauti Europos Parlamento (EP) pirmininko Davido Sassolio atminimo pagerbimo ceremonijoje Strasbūre. Savo užuojautoje dėl D. Sassolio mirties praėjusią savaitę parlamento vadovė prisiminė rugpjūtį vykusį jo vizitą Lietuvoje. „Tuomet jis išreiškė tvirtą paramą Lietuvai neteisėtos migracijos krizės akivaizdoje.

Seimas antradienį spręs dėl privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams. Palaikymo projektas gali sulaukti ir iš opozicijos, kuri vis ragina valdančiuosius greičiau priimti skiepų žalos atlyginimo mechanizmą. Visgi privalomi skiepai ateityje gali būti reikalingi ir daugiau profesijų atstovų. Kalbama, kad plintant omikron atmainai, Vyriausybė gali priimti tą numatančius pakeitimus, o pirmieji privalomos vakcinacijos sąraše atsidurtų mokytojai.

Trečiadienį Vyriausybė apsisprendė dėl privalomojo skiepijimo medicinos ir globos įstaigų darbuotojams. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad privalomi skiepai galėtų būti taikomi ir kitų profesijų atstovams.

Didžiausios metų šventės – jau čia. Dalijantis šiluma su artimaisiais, savo sveikinimu į visuomenę kreipėsi ir Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pateikiame visą Viktorijos Čmilytės-Nielsen sveikinimo kalbą: „Brangieji, jau visai priartėjome prie šviesiausių metų švenčių – šv. Kalėdų ir Naujųjų metų. Tai puiki proga ištarti gerus žodžius, kurių nespėjome pasakyti vieni kitiems per visus metus. Vaikystėje aš, kaip, matyt, daugelis, tikėjau stebuklais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nėra tikra dėl Seimo statuto pataisų, kurios parlamentarams į Seimą leistų patekti tik su galimybių pasu. Pasak Seimo vadovės, toks reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina opozicijos norą sudaryti komisiją, kuri ištirtų baltarusiškų trąšų tranzito istoriją. Parlamento vadovė nesutinka ir su prezidentūros kritika, kad politikai slepiasi už valstybinių įmonių vadovų nugarų, o „Lietuvos geležinkelių“ vadovas tapo atpirkimo ožiu. Seimas ketvirtadienį svarstys opozicijos siūlymą steigti laikinąją tyrimo kodėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad susidariusią krizę reikia spręsti tokiais sprendimais, kurie nesudarytų papildomų problemų. Parlamento vadovės teigimu, atskirų ministrų ar visos Vyriausybės atsistatydinimas situacijos tikrai nepagerintų. „Turėjome ne vieną pasitarimą, tai nieko naujo neturiu ką pasakyti. Šią problemą reikia spręsti tokiais sprendimais, kurie nesukelia didesnių problemų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sekmadienį sostinėje pasiskiepijo sustiprinančiąja vakcinos nuo koronaviruso doze. Parlamento vadovė tą padarė Vilniaus vakcinacijos centre, esančiame parodų rūmuose „Litexpo“. „Puikiai jaučiuosi, nieko nepajutau. (...) Labai norisi, kad kiekvienas tiesiog dar kartą pasvarstytų apie savo sveikatą, apie savo artimųjų sveikatą ir priimtų tą sprendimą.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad 5-11 metų amžiaus vaikų skiepijimas nuo COVID-19 ligos Lietuvoje prasidės dar šiemet.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos neteisėtam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai ir Europos Komisijos sprendimą pradėti technines derybas su Baltarusija. Pasak parlamento vadovės, kiekvienas toks žingsnis legitimizuoja neteisėtai išrinktą Baltarusijos diktatorių.

Seimo nariai palaiko 100 eurų už skiepą programą ir siūlo ją plėsti į kitas amžiaus grupes. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palankiai vertina kolegų užmojus ir teigia, kad diskusija apie galimybę daugiau žmonių skirti išmoka už vakcinaciją – galima. Visgi kokios amžiaus grupės galėtų sulaukti išmokos, anot V. Čmilytės-Nielsen, dar reikia diskutuoti.

Valdantieji telkia balsus siekdami atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams, patvirtino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, pagrindinė priežastis atmesti veto yra siekis suvaldyti pandemiją, o ne noras laimėti politinę kovą. „Taip, šitas klausimas yra svarbus mūsų daugumai, bet svarbus yra pandemijos valdymo klausimas, ir mes stengiamės užtikrinti, kad pakaktų balsų.

Pasienyje nuo vidurnakčio įvestą nepaprastosios padėties režimą Lietuvos gyventojai pajus minimaliai, nes jis nukreiptas į neteisėtus migrantus, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Labai svarbu pabrėžti, kad Lietuvos gyventojai tai pajus minimaliai, iš esmės tų, kurie gyvena pasienyje, ir taip jau šiek tiek kitokia kasdienybė šiuo metu, kai mes patiriame hibridinę ataką iš Baltarusijos režimo“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Vyriausybės siūlymas dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje bus teikiamas antradienį popiet, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad jis bus ir priimtas. „Planas būtų laikytis to sprendimo, kuris buvo priimtas per seniūnų sueigą – šiandien popietinėje darbotvarkėje turėti nutarimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo ir tikiuosi, jį ir priimti“, – antradienį po susitikimo su Seimo frakcijų seniūnais žurnalistams sakė V. Čimlytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Seimas jau antradienį gali imtis nutarimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Parlamento vadovė tikisi, kad opozicijos atstovai supranta padėties rimtumą ir palaikys Vyriausybės priimtą sprendimą. „Gavau Vyriausybės kreipimąsi. Šiuo metu rengiamas nutarimo dėl nepaprastosios padėties paskelbimo projektas. Jis turėtų būtų parengtas per porą valandų, tuomet norėčiau jį aptarti ir su opozicinių frakcijų seniūnais.

Kaimyninė Latvija įveda karantiną, tačiau Lietuvoje apie tai dar anksti kalbėti, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovė tikisi, kad Seimas antradienį pritars mokamui darbuotojų testavimui, o tai bus viena iš priemonių, kuri padės stabilizuoti augančius koronaviruso skaičius. „Lietuva šiuo metu yra viena iš tų šalių, kur ribojimai yra švelnūs. Lyginant su Italija, ta pačia kaimynine Latvija, daugeliu kitų valstybių.

Antradienį Seimo salėje aršios diskusijos virs dėl naujų kovos su pandemija instrumentų – 100 eurų išmokų nepasiskiepijusiems senjorams ir priverstinio mokamo testavimo. Praėjusios Vyriausybės nariai stebisi valdančiųjų siūlymais – Aurelijus Veryga nesupranta, kodėl valdantieji nepalaiko jo inicijuoto panašaus siūlymo dėl išmokų, o Saulius Skvernelis negaili kritikos siūlymui dėl testavimo ir tikina, kad valdžia praleido progą suorganizuoti normalią vakcinacijos kampaniją.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės planuojama numatyti prievolė darbdaviams apmokėti už nesiskiepijančių darbuotojų koronaviruso testus nėra teisinga verslo atžvilgiu. Pasak jos, nesiskiepijantieji už testus turėtų mokėti patys. „Šis siūlymas (...), mano galva, nėra teisingas darbdavių atžvilgiu.

Energijos išteklių kainų šuolį sušvelninsiančios priemonės neturėtų tapti rinkos reguliavimo precedentu, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Vis dėl to ji teigė, kad svarbu padėti mažiausias pajamas turintiems gyventojams.

Seimui liko vienas žingsnis, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos dėl žemesnės amžiaus kartelės kandidatams į Seimą. Siūloma į parlamentą leisti kandidatuoti ne nuo 25-erių, o nuo 21-erių metų amžiaus. Už Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ketvirtadienį pateiktas pataisas balsavo 95 Seimo nariai, prieš – 1, 12 susilaikė.

Seimo nariai ketvirtadienį ketina apsispręsti dėl jų darbo sąlygas nustatančio įstatymo – planuojama nuo kitos kadencijos atsisakyti viešbučio, mažinti algą už posėdžių nelankymą, tačiau projektas nereglamentuos parlamentarų atostogų. Jei nuobaudas posėdžių nelankantiems palaiko dauguma, tai dėl Seimo narių apgyvendinimo kyla nemažai ginčų.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo kalboje Seimo nariams akcentavo, kad šiandien esame nuolatinių skirtingų pasirinkimų kelyje, o skuboti pasirinkimai, girdint tik savo argumentus, skatina priešpriešą ir pyktį visuomenėje. Parlamentarams jis siūlo rinktis ne jėgą ir bizūną, o dialogą. Tradiciškai, kaip ir prieš kiekvieną eilinę Seimo sesiją, parlamentarams sveikinimą perdavė prezidentas G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda prieš rudens sesiją Seimui kelia uždavinius imtis mokesčių reformos bei rūpintis spartesniu senatvės pensijos augimu. Prezidento teigimu, langas įgyvendinti mokestinius pakeitimus pamažu užsiveria. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir kitais Seimo valdybos nariais aptarė rudens sesijos darbus. „Pirmiausiai atkreipčiau dėmesį į tai, kad reikia toliau laikyti tos politikos, kurią mes pradėjome 2020 metais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen žada per rudens sesiją pateikti pasiūlymų paketą, susijusį su šeima. „Aš pati ketinu teikti įstatymų paketą, kurį vadinu šeimų paketu, tai yra tai, kas susiję su šeimų gyvenimo pagerinimu“, – trečiadienį Žinių radijui sakė ji. V. Čmilytės-Nielsen teigimu, šiame pakete bus siūlymai dėl karjeros ir vaikų priežiūros derinimo, namų darželio įteisinimas, įstaigose, kur dirba daugiau nei šimtas darbuotojų, vaikų kambarių numatymas ir pan.

Šeimų sąjūdžio kvietimą pasikalbėti priėmusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį kalbėjosi su dar vieną mitingą organizuojančio judėjimo iniciatoriumi Raimondu Grinevičiumi. Po susitikimo „Šeimų maršo“ vadovas teigė besitikintis valdžios geranoriškumo dėl galimybių paso ribojimų. Ar tokių sušvelninimų galima tikėtis, Seimo pirmininkės TV3 Žinių „Dienos komentare“ klausė žurnalistas Vladimiras Laučius.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad antradienį įvykęs incidentas pasienyje su Baltarusija, kai baltarusių pasieniečiai įžengė į Lietuvos teritoriją, yra itin pavojinga provokacija. Parlamento vadovės tikinimu, artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms, tokių provokacijų tik daugės. Lietuvoje vieši Europos Parlamento pirmininkas Davidas Maria Sassolis, kuris kartu su Baltijos šalių parlamentų vadovais trečiadienį aptarė padėtį pasienyje su Baltarusija.

Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės populiarumas per pastarąjį mėnesį sumenko, jis smuko 8–10 procentinių punktų, rodo laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Šeštadienį skelbiamos apklausos duomenimis, G. Nausėdą teigiamai vertina 55,2 proc. respondentų, birželį jį teigiamai vertino 63,1 proc. apklaustųjų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen interviu Bendra.lt platformai išdėstė savo požiūrį į Lietuvą ištikusią migracijos krizę ir užsiminė, kad artėjant šaltajam sezonui daugiau savivaldybių teks priimti į Lietuvą nelegaliai patekusius migrantus. Į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas rugpjūčio 10 d. priėmė penkis su neteisėta migracija susijusius įstatymus, kuriuos jau kitą dieną pasirašė Prezidentas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad politikų kalbėjimas su antradienio riaušių prie Seimo dalyviais būtų buvęs klaida. Be to, Seimo valdyba ketina spręsti, kaip galima apriboti parlamentarų teisę į Seimą į leisti asmenis. „Kalbėjimas su nesankcionuoto mitingo dalyviais būtų buvęs klaida.

Būtina atsižvelgti į žmonių nerimą, tačiau mitingai su stilizuotomis kartuvėmis peržengia nuomonių įvairovės ribas, sako Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad būtina diskutuoti dėl tokių ribojimų kaip nepasiskiepijusiems draudimas važiuoti viešuoju transportu ar naudotis gydymo paslaugomis. Parlamento vadovė dar kartą paragino visus Lietuvos gyventojus skiepytis nuo koronaviruso. „Aš manyčiau, kad klausimas dėl viešojo transporto ir gydymo įstaigų yra tikrai diskutuotinas. Ar mums reikia raginti žmones skiepytis dar aktyviau? Be abejonės, taip. Mes turime suprasti, kad ruduo nebus lengvas.

Neeilinė Seimo sesija planuojama rugpjūčio 10 dieną. Sprendimą dėl jos sušaukimo Seimo valdyba ketina priimti artimiausiomis dienomis, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Trečiadienį posėdžiavusi valdyba klausimo dėl neeilinės sesijos nesvarstė, nes kol kas Vyriausybė nėra pateikusi jos darbotvarkės – projektų, kurie turėtų būti svarstomi parlamente. „Planuotume visą sesiją skirti tik su migracija susijusiems klausimams.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šiuo metu nepaprastoji padėtis Lietuvoje dėl migrantų krizės nėra būtina. Pasak jos, dabartinėmis aplinkybėmis pakanka Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos. „Aš manyčiau, kad skubėti (įvesti nepaprastosios padėties – BNS) nereikia. Tai yra galimybė, kurią mes turime, tačiau šiandien, manau, kad pakanka tos ekstremaliosios situacijos, kurią turime“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išmintingu vadina prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pasirašyti pataisas, kurios riboja neteisėtų migrantų teises. „Po vakarykščio pokalbio aš tikėjausi, kad prezidentas pasirašys, ir aš manau, kad tai yra išmintingas sprendimas dabartinėj situacijoj, kada reikia suteikti įrankius tvarkytis su nelegalių migrantų krize“, – BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė praėjusią savaitę Seimo ypatingos skubos tvarka priimtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymą. Kartu šalies vadovas pažymi, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, ir atkreipia Seimo dėmesį, kad šio įstatymo trūkumai turi būti ištaisyti artimiausiu metu. „Seimo skubos tvarka priimtas įstatymas yra „skylėtas“ žmogaus teisių prasme.