viktoras juščenka

Jau daugmaž žinoma, su kokiais pagalbininkais prezidentė Dalia Grybauskaitė pradeda darbo dieną. Politinis žemėlapis irgi aiškus, tik nežinia, kur nuklys prezidentės vedama kariauna.  Prezidentūros šeimininko pasikeitimas – gera proga permaišyti vyriausybės kortų malką. Šių metų antrojo pusmečio mažoji intriga – kurie ministrai bus nuskabyti, kai vyriausybė grąžins įgaliojimus prezidentei.

Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliais liepos 5-ąją prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo penkis "Kovojančiojo Solidarumo" atstovus. Radikalesnės "Solidarumo" profsąjungų judėjimo dalies atstovai Janina Jadwiga Chmielowska ir Piotras Hlebowiczius pokalbio pradžioje negali neprisiminti 1990-1991-ųjų, kai Lietuvos nepriklausomybei kilo rimti išbandymai. "Supratome, kad jei bus blogai jums, tai bus blogai ir mums. Todėl kuo ir kaip galėjome, tuo ir taip padėjome", - sako jie.

Lietuvai minint savo vardo paminėjimo tūkstantmetį, duris atvėrė tvirtos ir galingos Lietuvos simbolis - Valdovų rūmai. Lietuvos valstybingumo simbolį atidarė penki karūnuotieji asmenys - Danijos, Švedijos, Norvegijos valdovai ir jų šeimų nariai bei keli valstybių vadovai - Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Islandijos, Suomijos, Gruzijos Prezidentai ar Ministrai Pirmininkai, Apaštalų Sosto specialusis legatas, Vokietijos, Baltarusijos, Rusijos ministrai.

Kiekviena istorija vis tiek turi kompoziciją – vidinę logiką su viltinga pradžia ir „patyrusia“, nebelinkusia ką nors daugiau pasakyti (išsisėmusia) pabaiga. Tiesa, „išsemtą“ temą visada galima pildyti naujomis (ar tariamai naujomis) aplinkybėmis – tai metodas, kuriuo remiasi visa „koverių“ kultūra. „Koveriai“ – muzikos pasaulio terminas, reiškiantis pirminių, autorinių kūrinių perdarytas („papildytas“) versijas.

Liepos 1 dieną sukanka 440 metų nuo to laiko, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) ir Lenkija sudarė taip vadinamą Liublino uniją, po kurios buvo sukurta Abiejų tautų respublika (ATR), savo plotu Europoje tuomet nusileidusi tik Rusijai. Liublino unijoje buvo įtvirtinta, kad Lenkija ir LDK turės vieną karalių, bendrą parlamentą, vieną diplomatinį korpusą ir bendrus pinigus. Tuo tarpu vietos savivaldos, finansų ir karinė politika liko atskirta.

Nors Lietuva iškilmingai mini savo vardo tūkstantmetį, šiųmetis Valstybės dienos proga rengiamas priėmimas prezidentūroje bus kuklesnis nei pernai. Užtat nedidelis būrelis iškilių mūsų krašto žmonių galės karališkai papietauti su kelių šalių monarchais. Liepos 6-ąją Vilniuje vyks šeši iškilmingi renginiai. Tačiau patekti į du iš jų galės tik gavusieji prezidento Valdo Adamkaus kvietimą.

Atkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje liepos 6 dieną atvers duris garbingiems svečiams iš užsienio. Vėliau rūmus apžiūrėti galės ir paprasti piliečiai bei užsienio turistai: tris savaites čia kasdien lietuvių ir užsienio kalbomis bus rengiamos nemokamos ekskursijos organizuotoms grupėms ir pavieniams lankytojams. Liepos 27 d. į Valdovų rūmus vėl sugrįš statybininkai. Planuojama, kad iki vasaros pabaigos jie panaudos šiemet rūmams atkurti skirtus 44 mln. litų.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ketvirtadienį vėl sukritikavo dujų pirkimo sutartį, kurią Ukraina pasirašė su Rusijos dujų monopolininku „Gazprom“. Prezidentas teigia, kad Kijevas gali būti nubaustas 5 mlrd. dolerių bauda už tai, kad per pirmus du šių metų ketvirčius pirko mažiau rusiškų dujų nei numatyta konktrakte. Bauda už per pirmąjį ketvirtį „nesuvartotas dujas“ gali siekti 1,4 mlrd. dolerių, o už antrąjį ketvirtį – net 3,9 mlrd.

Šiuo metu ekonominė ir politinė situacija Ukrainoje yra labai sunki, netgi kritinė. Svarbiausia užduotis yra rasti pinigų sumokėti už rusiškas dujas, nes jeigu Ukraina nesugebės to padaryti laiku, „Gazprom“, t. y. Rusija, pagal pasirašytas sutartis galės pareikalauti iš Kijevo išankstinių mokėjimų, ir yra didelė tikimybė, kad taip ir padarys. Iki šiol Ukraina sugebėdavo verstis dėl pinigų už tranzitą.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka sveikino „Rytų partnerystės“ iniciatyvą, pasiūlytą Lenkijos ir Švedijos, ir prisidedančią prie „visiško Europos suvienijimo“. „Pirmiausia tai užtikrins Europos energetinį saugumą ir padės mūsų regiono šalims šioje srityje įsijungti į Europos teisinę erdvę“, - ketvirtadienį plenarinėje steigiamojo viršūnių susitikimo „Rytų partnerystė“ sesijoje kalbėjo Ukrainos prezidentas. „Šį įvykį laikau didele Europos idėjos pergale.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, specialiai "Lietuvos žinioms" iš Kijevo: "Norėčiau įvertinti vidaus padėtį Ukrainoje ir tuos iššūkius, kurie privertė mane imtis pastarųjų politinių sprendimų. Pirmiausia, šiek tiek priešistorijos. 2004 metų gruodį pasaulis pamatė naują Ukrainą. Įkarščio apimti ukrainiečiai ryžtingai, ir tuo pačiu metu taikiai, pareiškė savo norą ginti laisvę ir savarankiškai rinkti aukščiausiąją šalies valdžią.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka penktadienį pažadėjo neprieštarauti savo įgaliojimų termino sutrumpinimui, jeigu kartu su prezidento rinkimais vyks ir pirmalaikiai rinkimai į Aukščiausiąją Radą. Šiandien to paties mitinge reikalavo ir dvidešimt tūkstančių politinių dabartinės valdžios priešininkų.

Ukrainos įstatymų leidėjai blokavo parlamento duris Ukrainos opozicinės partijos nariai blokavo parlamento duris kėdėmis ir taip sutrukdė balsavimui dėl priemonių, būtinų itin reikalingai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolai. Pagrindinė opozicinė Regionų partija parlamento posėdžio neleido pradėti dėl to, kad, pasak jų, vyriausybė neturi visapusės antikrizinės programos. Premjerė Julija Tymošenko tvirtina, kad tokia programa yra.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pateikė parlamentui svarstyti savą konstitucijos pataisų projektą, kuriame siūlo paskirti eilinius prezidento rinkimus 2010 metų sausio 17 dieną, sakoma antradienį paskelbtame konstitucijos pataisų projekte. Pateikdamas Aukščiausiajai Radai patvirtinti savo siūlymus prezidentas paprašė, kad įstatymų leidėjai skirtų 450 mln. grivinų (apie 150 mln. litų) referendumui dėl konstitucinės reformos surengti.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pasiūlė padaryti konstitucijos pataisą, kad parlamentą sudarytų dveji rūmai, iš kurių vieni atstovautų regionų interesams. Po 2004 metų oranžinės revoliucijos, kai į valdžią atėjo V.Juščenka ir jo dabartinė oponentė, premjerė Julija Tymošenko, per konstitucijos reformą buvo apkarpyti prezidento, o padidinti parlamento ir vyriausybės įgaliojimai. Tai privedė prie nuolatinio trijų valdžios centrų tarpusavio susipriešinimo.

Ukrainos ir Rusijos santykiai vėl įtempti. Jau įprasta, kad įtampą tarp šių valstybių paprastai sukelia arba energetinės problemos, arba Ukrainos siekiai tapti tokių Vakarų struktūrų kaip, sakykim, NATO ar Europos Sąjunga nare. Šįkart energetinės ir politinės problemos susipynė į vieną kamuolį. Neseniai Ukrainoje lankėsi ES delegacija, kurios vizito tikslas buvo energetinių klausimų ir dujų tranzito per Ukrainos teritoriją aptarimas. ES perka iš Rusijos apie ketvirtadalį suvartojamų dujų.

Spinduliuotė padarė didesnę įtaką gyvūnams, gyvenantiems netoli Černobylio atominės elektrinės, nei anksčiau manė mokslininkai, rodo tyrimas, kurį atliko Prancūzijos nacionalinis mokslo tyrimų centras. Remiantis Prancūzijos mokslininkų gautais duomenimis, kamanių, drugių, vorų, žiogų ir kitų bestuburių užkrėstoje teritorijoje yra mažiau nei kitose vietose dėl aukšto spinduliuotės lygio, likusio po Černobylio atominės elektrinės katastrofos prieš daugiau kaip 20 metų.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pareikalavo skubiai koreguoti šių metų šalies biudžetą ir pabrėžė premjerės Julijos Tymošenko asmeninę atsakomybę dėl Ukrainos ekonominės padėties, praneša „Žinių radijas“. Be to, jis paragino skubiai priimti antikrizines priemones bei nepalaikyti J. Tymošenko komisijos. Ją prezidentas apkaltino dėl dujų kainų, kurias jis pavadino „nesąžiningomis“ Ukrainos atžvilgiu.

Islandiją užklupusi finansinė krizė šią savaitę iš postų išvertė vyriausybę. Tačiau panašu, kad šis scenarijus gali pasikartoti ir kitose valstybėse. Žurnalas „Foreign Policy“ nusprendė pažvelgti, kurių pasaulio šalių artimiausiu metu gali laukti Islandijos likimas. Didžioji Britanija Ekonominė žala. Finansinė krizė Didžiojoje Britanijoje yra tokia aštri, kad sostinė Londonas tarptautinėje žiniasklaidoje jau spėjo užsidirbti ne itin malonią pravardę – Reikjavikas prie Temzės.

Baltarusija ir Ukraina stiprina draugystę - vis garsiau kalbama apie galimybę tiesti energetinį koridorių nuo Juodosios iki Baltijos jūros, į projektą įtraukiant ir Lietuvą. Baltarusijos ir Ukrainos prezidentai Aleksandras Lukašenka ir Viktoras Juščenka atmetė Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo kvietimą atvykti į Maskvą ir dalyvauti pasitarime dėl dujų tiekimo. Užuot važiavę į Rusijos sostinę, jie Ukrainos Černigovo mieste surengė ilgai atidėliotą dvišalį susitikimą.

Gruodį Lietuvoje viešėjęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, duodamas interviu „Lietuvos žinioms“, atsakė ir į klausimą, ar Ukrainai nevertėtų labiau remti senuosius Krymo gyventojus totorius, siekiant, kad Kryme nepasikartotų Pietų Osetijos scenarijus, nes Rusija jau dalija ten gyvenantiems savo tautiečiams Rusijos pasus.

Pirmosios pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) dienos Čekijos vadovams kol kas nežada nieko gero. Tarptautinės krizės akivaizdoje padidėjusią įtampą dar labiau pakurstė apmaudžios klaidos. Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas ir kiti aukšto rango pareigūnai, vos spėję perimti ES vairą iš arogantiškojo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, iškart pateko į patį įvykių sūkurį.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pareiškė, jog Ukraina grąžino visą skolą „Gazprom“, rašo BBC. Tuo siekiama, kad Rusijos kompanija neužsuktų dujų „kranelio“. Tačiau pats „Gazprom“ tikina, jog iki šiol jokių pinigų negavo ir „dar per anksti kalbėti apie skolos grąžinimą“. Maskvoje vis dar tęsiasi derybos dėl dujų kainos kitais metais. Rusijos monopolininkė pagrasino nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, jei ši iki sausio 1 dienos nepasirašys naujos sutarties.

Ukrainos kurorte prie Juodosios jūros, Eupatorijoje, per sprogimą trečiadienį vakare apie 22 val., sugriuvus daliai penkiaaukščio gyvenamojo namo, žuvo 27 žmonės, pranešė penktadienį valdžios atstovai. Iš sugriuvusių dviejų daugiabučio laiptinių išgelbėtas 21 žmogus, iš kurių penki gydomi ligoninėje, sakė Ukrainos nepaprastųjų situacijų ministerijos vyriausiosios valdybos Kryme viršininkas Aleksandras Mazilinas.

Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko pareiškė, kad šalies prezidentas Viktoras Juščenka privalo atsistatydinti, kadangi jis tikslingai silpnina šalies ekonomiką. „Manau, kad šalies prezidentas, kuris dirba pagal principą „kuo blogiau, tuo geriau“ ir nori pasipelnyti nelaimės sąskaita, turi atsistatydinti šeštadienį kartu su nacionalinio banko vadovu“, - teigė J. Timošenko interviu Ukrainos televizijai.

Šiandien į Lietuvą atvyksta Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Mums draugiškos valstybės vadovas mielai sutiko atsakyti į „Lietuvos žinių“ klausimus apie padėtį jo šalyje. - Šiais metais į Lietuvą atvykstate jau antrą kartą. Kaip vertinate Lietuvos ir Ukrainos santykius? Kuo abi valstybės gali padėti viena kitai? - Šiandien Ukrainos ir Lietuvos santykiai - tai daugiau nei paprasta strateginė partnerystė.

Praėjusią savaitę Briuselyje vyko NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas. Kaip ir tikėtasi, Ukrainai ir Gruzijai nebuvo pasiūlyta prisijungti prie Aljanso narystės veiksmų plano. Nepraėjus nė savaitei po šio sprendimo Ukrainos vadovas Viktoras Juščenka atvyksta į Lietuvą. Tačiau kam? Atlikti pareigą ar išreikšti padėką? „Geriausia draugė“ Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos euroatlantinių siekių rėmėja ir gynėja Europoje.

Rytoj su vienos dienos darbo vizitu Lietuvoje lankysis Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus ir Ukrainos vadovo susitikime planuojama aptarti dvišalius ekonominius, politinius, kultūrinius santykius, regiono aktualijas, euroatlantinį bendradarbiavimą, skelbiama prezidentūros spaudos tarnybos išplatintame pranešime.  Po susitikimo abiejų šalių vadovai turėtų pasirašyti strateginės partnerystės plėtojimo 2009–2010 metais gaires.

Į Lietuvoje kitą antradienį vienos dienos vizito atvyksta Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Tai BNS penktadienį patvirtino prezidento patarėjas Simonas Šatūnas. Pasak jo, Vilniuje Ukrainos vadovas su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi aptars dvišalius santykius, regiono aktualijas. Numatoma, kad prezidentai pasirašys Lietuvos ir Ukrainos strateginės partnerystės plėtojimo 2009-2010 metams gaires.

Ukrainai išgyvenant ekonomikos krizę ir nuolatinius barnius su didžiąja kaimyne Rusija, šalies prorusiškoji opozicija apkaltino valdžią, kad ji Rusijos ir Gruzijos karo metu Tbilisiui nelegaliai teikė ginklus. Kaltinimai ginklų prekyba Nors parlamentinis tyrimas prasidėjo beveik prieš du mėnesius, tyrėjų komitetas iki šiol negali pateikti jokių tvirtų Ukrainos kaltės įrodymų, tik abstrakčias kalbas per šalies žiniasklaidą.

Naujųjų metų naktį Rusija ir vėl gali užsukti dujų čiaupą Ukrainai. „Gazprom“ reikalauja padengti milijardinius įsiskolinimus, tik tada pasirašys sutartis dėl naujų tiekimų. Maskvos ir Kijevo „dujų ginčas“ tęsiasi. „Gazprom“ teigia, kad Ukraina nevykdo sąlygų, kurios leistų pasirašyti ilgalaikes sutartis dėl Rusijos dujų tiekimo ir tranzito.

Ukraina garsiai pareiškė savo norą tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare ir ryžtingai siekia šių tikslų. Kaip jai sekasi, „Lietuvos žinios“ kalbino Ukrainos ministrą, vyriausiąjį derybininką dėl narystės ES Kostiantyną Jelisejevą. - Ukraina pradėjo siekti narystės ES iš karto po Oranžinės revoliucijos. Kokios stadijos šis procesas dabar? - Ukraina panoro tapti ES nare anksčiau - 2002 metais, o šį kovą buvo patvirtintas veiksmų planas, kaip gilinti Ukrainos ir ES santykius.

Laikinais užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas antradienį Vilniuje su Ukrainos UR ministro pavaduotoju Konstantinu Jelisejevu aptarė šios šalies integracijos į ES ir NATO perspektyvas. K. Jelisejevas su P. Vaitiekūnu kalbėjosi apie ES ir Ukrainos derybas dėl Asociacijos sutarties, Ukrainos integraciją į NATO, aptarė Rytų partnerystės iniciatyvą, situaciją Pietų Kaukaze ir regioninio bendradarbiavimo klausimus.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka padarė pareiškimą, iš kurio galima suprasti, kad pirmalaikiai rinkimai į Aukščiausiąją Radą vyks tik kitais metais, o ne šį gruodį, kaip buvo planuota anksčiau, skelbia naujienų agentūra AFP. „Būtų neprotinga rengti rinkimus naujamečių švenčių metu“ - teigė Ukrainos prezidentas. Iki šiol buvo skelbiama, kad pirmalaikiai rinkimai, apie kuriuos V. Juščenka paskelbė spalio mėnesį, bus surengti gruodžio 7 arba 14 dienomis.

Apskritai informacija tokiomis aplinkybėmis tarsi ir nebelabai turi prasmės, mat kai kada žinios prieštarauja viena kitai. Kita vertus, kai Ukrainos parlamento (Aukščiausiosios Rados) darbas per porą dienų nežinia kelintą kartą buvo „užblokuotas“ ir vėl „atblokuotas“, jo pirmininkas Arsenijus Jaceniukas pareiškė ypatingų vilčių dėl tolesnio parlamento darbo nepuoselėjąs. O juk šalį gana rimtai palietė pasaulio finansų krizė, gaišti laiką vien politikavimui gal būtų net ir savižudiška.

2008 m. rugpjūčio 8 d. pasaulio dėmesys buvo sutelktas į Olimpinių žaidynių atidarymo šventę Pekine, tačiau prasidėjęs karas Gruzijoje privertė pasaulį atsigręžti į šią mažytę valstybę. JAV pozicija buvo gana aiški, nors ir išsakyta kiek pavėlavus – griežta kritika Rusijos atžvilgiu ir deklaruojama parama Gruzijai skambėjo tiek iš George‘o W. Busho, tiek iš Condoleezzos Rice lūpų.

Pasaulio bokso sunkaus svorio čempionas pagal Pasaulinės bokso tarybos (WBC) versiją Vitalijus Kličko paskelbė dalyvausiąs pirmalaikiuose Ukrainos parlamento rinkimuose, antradienį pranešė ukrainiečių verslo dienraštis „Delo“. „Mes vedame derybas dėl bloko formavimo ir spręsime, su kuo formuoti bloką“, - dienraščiui teigė Kijevo miesto tarybos narys Dmitrijus Andrijevskis.

Nepaisydamas viešai demonstruotų premjerės Julijos Tymošenko mėginimų susitarti dėl žlungančios parlamento daugumos, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka paleido Radą ir paskelbė apie priešlaikinius rinkimus, kurie bus jau treti per pastaruosius trejus metus.

Politinė situacija Ukrainoje pastaruoju metu yra pakankamai nevienareikšmiška. Vyriausybės krizė, nesutarimai tarp svarbiausių šios šalies institucijų tik stiprėja. Įtampą didina ir santykiai su Rusija, kurie, Ukrainai ir toliau laikantis provakarietiškos linijos bei siekio prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO, išlieka pakankamai prasti.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka davė premjerės Julijos Tymošenko blokui ir „Regionų partijai“ laiko iki antradienio vakaro suburti šalyje naująją valdančiąją koaliciją parlamente, pranešė proprezidentinio bloko „Mūsų Ukraina – Liaudies savigyna“ atstovas Anatolijus Griščenko. Jei koalicija nebus suburta, Ukrainoje bus skelbiami pirmalaikiai rinkimai. Iki šiol buvo planuojama, kad vėl pavyks suburti Julijos Tymošenko bloko ir „Mūsų Ukrainos – Liaudies savigynos“ koaliciją.

Rusijai užpuolus Gruziją daug analitikų prakalbo, kad artimiausi Rusijos taikiniai bus Krymas Ukrainoje ir Baltijos šalys. Neprognozuojami Kremliaus veiksmai sudarė prielaidas kalbėti apie būsimus karus nuo Juodosios iki Baltijos jūros. Tačiau šie teiginiai šiandien neatrodo labai realistiški. Rusiška sala Ukrainoje Krymo istorija sudėtinga - teritorija priklausė Romos imperijai, vėliau Kijevo Rusiai, mongolams, Turkijai.

Rusijos karinis laivynas mažiausiai iki 2017 m. ketina naudotis Sevastopolio uostu. Tačiau po karo Gruzijoje paaiškėjo, kad kova dėl miesto prie Juodosios jūros ateities vyksta jau seniai. Laivynas – karinės parengties Rusijos Juodosios jūros karo laivyno flagmano raketinio kreiserio „Maskva“ karininkai ir jūreiviai lygiai išsitempę stovi eilėmis po tris viršutiniame laivo denyje, o divizijos vadas apeina formuotę. „Sveikiname draugą kontradmirolą“, – skanduoja kariai.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pirmadienį gali paleisti parlamentą ir taip atverti kelią pirmalaikiams rinkimams, šalies provakarietiškam aljansui nepavykus pasiekti susitarimo dėl naujos koalicijos, penktadienį pareiškė premjerės partijos narys.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pareiškė, kad pasirašys įsaką dėl parlamento paleidimo, jei iki spalio 2 dienos pabaigos Aukščiausioje Radoje nebus suformuota valdančioji koalicija, rašo „Unian.net“. Spalio 3 dieną sukanka 30 dienų, per kurias turėjo būti suformuota koalicija. Dabar Konstitucija suteikia prezidentui teisę paleisti parlamentą ir skelbti pirmalaikius rinkimus.

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka išvyko į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 63-iąją sesiją Niujorke, palikęs politinės krizės graužiamą Kijevą ir ieškodamas paramos Vakaruose. Manoma, kad susitikimuose su Vakarų šalių lyderiais ir sakydamas kalbą iš aukštos JT tribūnos Ukrainos vadovas bandys pavaizduoti padėtį šioje šalyje kaip nekeliančią grėsmės tarptautiniam pasitikėjimui Kijevu.

Ukrainos parlamente oficialiai subyrėjo provakarietiška oranžinė koalicija. Ji ištvėrė vos vienerius metus. Jei frakcijos laiku nesusitars, Ukrainai vėl gresia pirmalaikiai rinkimai ir gal net grįžimas į Rusijos glėbį. Aukščiausios Rados pirmininkas Arsenijus Jaceniukas vakar paskelbė, kad valdančioji oranžinių koalicija parlamente nutraukė savo veiklą. Šios naujienos verčia analitikus abejoti šalies kurso į Vakarus ateitimi.

Ukrainos delegacija, kuriai vadovauja prezidentas Viktoras Juščenka, Prancūzijos sostinėje dalyvavo viršūnių susitikime, kuriame aptarti planai dėl glaudesnio Kijevo suartėjimo su Europos Sąjunga (ES), rašo „Lietuvos žinios“. Tempia į skirtingas puses Šiuo metu Ukraina ir vėl išgyvena valdžios krizę, o Rusija šią šalį priskiria savo įtakos sferai.

Europos Sąjungai vis svarbiau Ukrainos veiksnys. Kai Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pareiškė, jog Ukraina judės į ES ir NATO, Rusija ėmė visais būdais trukdyti euroatlantinei Ukrainos integracijai, nes tokia politinė orientacija veda ukrainiečius iš postsovietinės ir Kremliaus įtakos srities. Galima tvirtinti, kad iš savo įtakos zonos Rusija niekaip neleis Ukrainai ištrūkti, nes Ukraina yra pagrindinė imperijos atkūrimo sąlyga.

Seimą šturmuoti pasiryžusių partijų vadovybės suka galvas, kokių priemonių imtis, kad išrinkti kandidatai vėliau neperbėgtų pas politinius oponentus. Partijų vadus verčia sunerimti tai, kad vien per šią Seimo kadenciją priviso rekordinis politinių migrantų būrys - jų būta net apie 70. Vieni siūlo pasirašyti sutartį, pagal kurią išdavus į parlamentą atvedusią politinę jėgą tektų atsisakyti mandato, kitos partijos svarsto apie pinigines sankcijas, tačiau dažniausiai pasikliaujama pačių kandidatų...