viktoras juščenka

Europos politikos lyderiai ir įtakingi veikėjai vieningai sutaria – Rusija yra reikšminga grėsmė Vakarų Europai, kurią galime įveikti dirbdami kartu ir plėtodami Europos Sąjungos bei NATO veiklą ir šalių narių bendradarbiavimą. „Vienybė, kuri mums būtinai reikalinga, jaučiasi tiesiog čia ore. Šita vienybė yra mūsų ateities garantas“, – kalbėdamas antrąkart suburtoje tarptautinėje savo vardo konferencijoje, skirtoje transatlantiniam atsparumui stiprinti, kalbėjo Valdas Adamkus.

Europa, pirkdama Rusijos dujas ir vystydama bendrus energetinius projektus su šia valstybe, remia jos ginklavimąsi, sako buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Jį stebina diskusijos Europoje, ar Rusijos dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ yra politinis, ar ekonominis, „kai Europos rytuose vyksta karštas karas“. „Gerbiamieji kolegos, tai nėra energetikos klausimas, nebūkite naivūs.

Rusijai išlaikant savo įtaką kai kuriose posovietinėse šalyse, Europoje formuojasi nauja geležinė uždanga, antradienį pareiškė Vilniuje viešintis buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Jis tvirtino, kad Europa kol kas neturi vieno plano, kaip kovoti su Maskva, o laimėti prieš ją reikia daugiau nei diplomatinių pastangų ar sankcijų. „Jeigu mūsų diskusijoje dalyvautų Winstonas Churchillis (Vinstonas Čerčilis), jis pasakytų: gerbiamieji politikai, pasižiūrėkite į politinį Europos žemėlapį.

Tūkstančiai ukrainiečių nacionalistų ketvirtadienio vakarą žygiavo nešdami fakelus per eitynes, skirtas pagerbti praeito amžiaus 5-ame dešimtmetyje prieš Sovietų Sąjungą kovojusį sukilėlių lyderį, Maskvos vadinamą nacių kolaborantu, nuo kurio turėtų nusigręžti Europa. Eitynės, surengtos Stepano Banderos gimimo 106-ųjų metinių proga, judėjo tomis pačiomis gatvėmis, kuriose praeitą žiemą šimtai tūkstančių žmonių protestavo tris mėnesius, kol galiausiai nuvertė Kremliaus palaikomą prezidentą.

Daugeliui ekspertų ir politologų buvo gana netikėtas atviras Rusijos ir Ukrainos konfliktas, pastarosiomis dienomis pereinantis į atvirą karą. Tačiau tuo tikrai negalėtume apkaltinti „The Washington Times“ apžvalgininko kanadiečio Jeffrey Kuhnerio. Jis dar 2008-aisiais „nuspėjo“ Rusijos ir Ukrainos konfliktą, negana to, aiškiai prilygino Vladimirą Putiną agresoriui Adolfui Hitleriui. Pateikiame šio pranašiško 2008-ųjų teksto „Kitas karas Europoje – tarp Rusijos ir Ukrainos?“ vertimą.

Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė Vienoje pasaulio vietoje suplazdėję drugelio sparnai gali sukelti taifūną kitoje – tokia yra Drugio efekto teorija. Mosavimas ginklais pusiasalyje gali neturėti rimto atsako visame žemyne – tokia yra rusiško automato teorija. Pasibaigus kruvinosioms Kijevo naktims, atrodė, kad Ukrainai beliko atsiriboti nuo Rusijos paskolų, sulaukti Europos pagalbos ir iš visų jėgų stengtis išlaikyti ekonominį bei politinį šalies stabilumą.

Arsenijus Jaceniukas, vienas buvusios Ukrainos opozicijos lyderių, trečiadienį paskirtas vadovauti naujajai vyriausybei, yra proeuropietiškas buvęs užsienio reikalų ministras, kuris atliko svarbų vaidmenį šalį sudrebinusiuose gatvių protestuose. Akinius nešiojančiam 39 metų politikui buvo patikėta sunki užduotis patraukti buvusią sovietų satelitę nuo finansinės bedugnės krašto.

 Valdžia ir opozicija turi pradėti dialogą; apskritojo stalo derybos turėtų padėti brėžiant laikinas gaires Ukrainos kelyje į euro-integraciją, mano 2005-2010 metais buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. „Apskritojo stalo tikslas turi būti vienas. Maidanas prasidėjo dėl to, kad žmonės panoro sugrąžinti šalį į eurointegraciją“, – sakė jis per buvusių prezidentų ir dabartinio šalies vadovo susitikimą antradienį Kijeve.

Ukrainai Vilniuje nepasirašius Asociacijos ir laisvos prekybos su Europos Sąjunga (ES) sutarties, Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose žmonės renkasi į protestus aikštėse. Kaip pranešė LRT radijo korespondentė Kijeve, į Europos aikštę renkasi žmonės, o penktadienio vakarą paaiškės, kaip protestai vyks toliau. „Dabar aikštėje vėl pradėjo rinktis žmonės. (...) Dabar žmonių yra gal penki tūkstančiai aikštėje, tai rodo, kad jie jau žino apie Vilniaus naujienas ir ateina.

Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius trečiadienį paniekinamai atsiliepė apie už grotų laikomą savo politinę priešininkę, ekspremjerę Juliją Tymošenko, pareiškęs, kad jos kalinimo klausimas neturėtų trukdyti šalies integracijai į Europos Sąjungą (ES). Prezidentas tai pareiškė likus dienai iki ES viršūnių susitikimo Vilniuje, kuriame planuota pasirašyti svarbų Kijevo ir ES laisvosios prekybos susitarimą, tačiau jam raudoną šviesą praėjusią savaitę uždegė Ukrainos vyriausybė.

Buvęs Ukrainos valstybės vadovas Viktoras Juščenka didžiausia savo prezidentavimo klaida laiko kadrų politiką, konkrečiai – Julijos Tymošenko paskyrimą premjere, o Jurijaus Lucenkos – vidaus reikalų ministru. Tai ketvirtadienį pranešė V. Juščenkos partijos „Mūsų Ukraina“, kuri ruošiasi dalyvauti spalio pabaigoje įvyksiančiuose šalies parlamento rinkimuose, tinklalapis.

Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka per buvusios šalies ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko teismą Kijeve davė melagingus parodymus, tvirtindamas, kad jis nebuvo susijęs su dujų tiekimo sutarties pasirašymu su Rusija, pranešė aukšto rango Kremliaus pareigūnas.

Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka trečiadienio rytą atvyko į buvusios ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko teismą duoti parodymų. V. Juščenka į teismo pastatą pateko per šoninį įėjimą, siekdamas išvengti žurnalistų. J. Tymošenko rėmėjai pasveikino jį šūkiais „Gėda!“. J. Tymošenko pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais 2009-aisiais su Rusija pasirašant dujų tiekimo sutartį. Buvusiai premjerei gresia laisvės atėmimo bausmė iki 10-ies metų.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas 2009 metais „nekentė“ tuomečio Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos ir ieškojo Kijeve žmogaus, kuris būtų visiškai pavaldus Maskvai. Tokią išvadą leidžia daryti tinklalapio „WikiLeaks“ paskelbta diplomatinė korespondencija. Ji buvo išsiųsta 2009 metų sausį iš JAV ambasados Kijeve į Vašingtoną.

Vasario mėnesį Viktoras Juščenka paliko Ukrainos prezidento postą po vienos penkerių metų kadencijos. Ji įkyrėjo dėl politinių nesutarimų, didėjančio priešiškumo Maskvai, konfliktų su Oranžinės revoliucijos sąjungininke Julija Tymošenko. Jo vietoje yra žmogus, nugalėtas 2004 metais, Viktoras Janukovičius, kuris skubiai pakeitė daugelį V. Juščenkos provakarietiškų reformų.

Ukrainos ir Rusijos prezidentai pasirašė susitarimą, kuriuo remiantis didžiulė Rusijos karinė bazė Sevastopolyje liks kontroliuojama Maskvos iki 2042, o gal netgi iki 2046 metų. Ankstesnė bazės Sevastopolyje nuomos sutartis Rusijos Juodosios jūros laivynui baigiasi 2017 metais. Buvęs Ukrainos vadovas Viktoras Juščenka aiškiai deklaravo siekį, kad iki šios datos rusų karo laivynas pasitrauktų iš Ukrainos teritorijos.

Ukraina atsisakė savo planų stoti į NATO aljansą. Naujasis šalies prezidentas Viktoras Janukovičius pareiškė, kad Ukraina turi siekti ne tik aklo suartėjimo su Vakarais, tačiau ir stiprinti savo saitus su Rusija, kuri itin priešinasi tolimesnei NATO plėtrai į rytus. V. Janukovičiaus pirmtakas Viktoras Juščenka 2006 metais buvo sudaręs komisiją, kurios tikslas buvo parengti Ukrainą narystei NATO. Dabar V. Janukovičius nusprendė paleisti šią komisiją.

Naujasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius pirmadienį atvyko į Briuselį, kur pradėjo savo pirmąjį užsienio vizitą. Per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos prezidentu Jose Manueliu Barroso V. Janukovičius pasidalino mintimis apie savo užsienio politikos tikslus. Pasak „Regionų partijos“ lyderio, pagrindiniu Ukrainos prioritetu ir toliau išliks integracija į Europą.

Naujuoju Ukrainos prezidentu ketvirtadienį prisaikdintas Viktoras Janukovičius pirmuoju savo dekretu dvigubai susimažino savo atlyginimą. Kaip skelbia oficiali statistika, buvęs šalies prezidentas Viktoras Juščenka per metus uždirbdavo apie 492 tūkst. grivnų (kiek daugiau nei 60 tūkst. dolerių). Be to, kaip skelbia V. Janukovičiaus administracija, prezidentas artimiausiu metu planuoja bent 20 proc. sumažinti administracijos išlaikymui skiriamą biudžetą.

Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, Europos kaimynystės programos dalyvis Alvydas Medalinskas teigia, jog Lietuvos diplomatija ne visada rėmė Ukrainos oranžinę revoliuciją. Pasak jo, prezidentas Valdas Adamkus į 2004 metų įvykius buvo įtrauktas tik paskutinę akimirką. Nuoroda į video pokalbį - teksto pabaigoje. A.Medalinskas teigia, jog nėra pagrindo pasiduoti supaprastintam Lietuvos užsienio politikos vaizdui, kuris pateikiamas žiniasklaidoje.

Ketvirtadienį naujuoju Ukrainos prezidentu buvo prisaikdintas „Regionų partijos“ lyderis Viktoras Janukovičius. Priesaikos tekstą V. Janukovičius skaitė padėjęs dešiniąją ranką ant Ukrainos Konstitucijos ir Evangelijos. Jo varžovė Julija Tymošenko ir toliau aiškina, kad V. Janukovičius rinkimus laimėjo klastodamas balsus ir atsisako pripažinti jo išrinkimą teisėtu. Tačiau tarptautiniai stebėtojai yra aiškiai pasisakę, kad Ukrainos prezidento rinkimai atitiko visus demokratinius standartus.

Ukrainos futbolo klubo Donecko „Šachtior“ prezidentas Rinatas Achmetovas teigia dirbti į klubą kviesiąs kadenciją baigiantį Ukrainos prezidentą Viktorą Juščenką. Apie tai jis papasakojo prezidento rinkimų antrajame ture kol kas pirmaujančio Viktoro Janukovičiaus rinkimų štabe. „Mano komanda - „Šachtior“. Jei jį tai sudomins, tai prašom. Bet kokiu atveju mes esame pasirengę jį pakviesti“ - kalbėjo vienas turtingiausių Ukrainos žmonių.

Ukrainos rinkėjai sprendžia kas, Julija Timošenko ar Viktoras Janukovičius taps šalies prezidentu, praneša „bbc.co.uk“. Pirmąjį rinkimų turą, aplenkęs J. Timošenko 10 proc., laimėjo buvęs prezidentas V. Janukovičius, iš jo iškrito dabartinis šalies prezidentas Viktoras Juščenka. Spėjama, jog abu kandidatai surinks panašų balsų skaičiu, tad kitą pusė kaltins balsų klastojimu. Jau dabar visi kaltina visus korupcija ir nešvariu žaidimu.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pasirašė rinkimų įstatymo pataisas nepaisant to, kad buvo nuogąstaujama, jog šios pataisos atvers galimybę klastoti vasario 7 dieną vyksiančio antrojo prezidento rinkimų turo rezultatus. Ukrainos premjerė Julija Tymošenko, kuri kovos antrajame prezidento rinkimų ture, teigia, kad jos varžovas Viktoras Janukovičius, itin rėmęs minėtąją pataisą, taip rengiasi klastoti rinkimų rezultatus.

Ukrainos premjerė Julija Tymošenko, kuri vasario 7 dieną vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture kausis su „Regionų partijos“ lyderiu Viktoru Janukovičiumi, grasina surengti masinius protestus, kurie virstų antrąja Oranžine revoliucija, jei jos konkurentas klastos balsavimo rezultatus. „Jei mes technine ir organizacine prasme esame nepajėgūs garantuoti žmonėms teisės sąžiningai išreikšti savo valią, tai mes mobilizuosime žmones.

Artėjant antrajam Ukrainos prezidento rinkimų turui, buvęs šalies lyderis Leonidas Kučma teigia, kad šalies politinė sistema tapo praktiškai nefunkcionali ir į ją būtina įlieti naujų talentų. Kalbėdamas su „Laisvosios Europos radijo“ Rusijos tarnybos žurnalistu Dmitrijumi Volčeku, L. Kučma teigė, kad, nepaisant to, kas laimės vasario 7 dieną vyksiantį antrąjį prezidento rinkimų turą, Ukrainos politinės institucijos taip ir liks neįgalios išspręsti šalį slegiančias problemas.

Triuškinamą praleimėjimą sekmadienį vykusiame Ukrainos prezidento rinkimų pirmajame ture patyręs dabartinis šalies lyderis Viktoras Juščenka teigia nesitrauksiantis iš aktyvios politinės veiklos. „Aš įvykdžiau savo demokratines pareigas, tačiau nacionaliniai ir valstybiniai įsipareigojimai neleidžia man palikti Ukrainos politinio gyvenimo“ - teigia sekmadienį vos 5,45 proc. balsų surinkęs ir penktąją vietą pirmajame rate užėmęs V. Juščenka.

Vienintelis „geografinis“ pirmojo rinkimų turo netikėtumas – įvairiatautėje Užkarpatės srityje, pačiuose Ukrainos vakaruose, nežymia persvara laimėjo V.Janukovičius. Vienintelis „geografi nis“ pirmojo rinkimų turo netikėtumas – įvairiatautėje Užkarpatės srityje, pačiuose Ukrainos vakaruose, nežymia persvara laimėjo V.Janukovičius. EPA-Eltos nuotrauka Po pirmojo prezidento rinkimų turo fi nišo link skuba du kandidatai – Viktoras Janukovičius ir Julija Tymošenko.

Rusija pirmą kartą per 5 mėnesius nusiųs ambasadorių į Ukrainą. Tokį Kremliaus sprendimą lėmė pirmojo Ukrainos prezidento rinkimų turo rezultatai, kuriuos paskelbus paaiškėjo, kad iš tolesnės kovos priverstas trauktis dabartinis Ukrainos lyderis Viktoras Juščenka. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas praėjusiais metais šalies ambasadoriumi Ukrainoje paskyrė Michailą Zuraboą, tačiau atsisakė jį siųsti į Ukrainą kaltindamas V. Juščenką antirusiška politika.

Ukrainos prezidento rinkimuose nebus išvengta antrojo turo, kuriame vasario 7 dieną turės susigrumti Viktoras Janukovičius ir Julija Tymošenko. Centrinė rinkimų komisija suskaičiavo pusę visų balsų ir teigia, kad „Regionų partijos“ lyderis V. Janukovičius turi surinkęs 37 proc. balsų, o J. Tymošenko – 24 proc. Trečioje vietoje kol kas yra buvęs Ukrainos Centrinio banko vadovas Serhejus Tygypko, kuriam simpatijas išreiškė 13 proc. balsavusiųjų.

Išankstiniais duomenimis, nė vienam iš 18-kos į Ukrainos prezidento postą pretendavusių kandidatų nepavyko surinkti absoliučios daugumos. Antrajame rinkimų ture turėtų susitikti prorusiškasis Viktoras Janukovičius ir dabartinė premjerė Julija Tymošenko. Du politikai, kurie prieš šešis metus stovėjo skirtingose barikadų pusėse, dar sykį dėl žmonių balsų susigrums vasario 7-ąją dieną. V. Juščenka - už borto Kaip rodo po rinkimų atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 12 tūkst.

Praėjus penkeriems metams po Ukrainos oranžinės revoliucijos, šie šalies rinkimai yra dviejų promaskvietiškų kandidatų kova. Prieš penkerius metus ši revoliucija buvo vadinama nauja valstybės pradžia, imta žvalgytis į Vakarus – Europos Sąjungą (ES) ir NATO. O dabar prieš rinkimus abu kandidatai lyderiai prioritetu įvardijo glaudesnius ryšius su Rusija tiek dėl pragmatiškų, tiek dėl ideologinių priežasčių. Taigi rinkimai skambina laidotuvių varpais provakarietiškajai revoliucijai.

Kaip savo straipsnyje rašo Mark Medish (buvęs JAV Nacionalinio saugumo tarybos narys Klintono administracijoje, kuravęs Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos problematiką), prezidentinių rinkimų Ukrainoje baigtis tikriausiai taps „oranžinės revoliucijos“ epitafija. Tas, kas laimės rinkimus, paveldės didžiules problemas – pirmiausiai santykiuose su TVF, kuris lapkričio mėnesį dėl nesutarimų tarp Juščenkos ir Timošenko sustabdė kredito išdavimo procesą.

Viltys sudužo, tikslų nepasiekta - toks prezidento Viktoro Juščenkos kadencijos saulėlydis. Sugriautoje iliuzijų šalyje po devynių dienų išauš naujo valstybės vadovo rinkimų diena. Rinkimų kampanija įsisiūbuoja, o Ukraina skendi nevilty. Kai kurie rinkėjai taip pasišlykštėjo chaotiška vidaus politika, smunkančiu gyvenimo lygiu ir nevaržoma korupcija, kad nenori turėti nieko bendra su pagrindiniais kandidatais į valstybės vadovo postą. Oranžinės revoliucijos užsidegimas išblėso.

Ukraina metų pradžioje rinks naują prezidentą. Realiausi pretendentai laimėti rinkimus yra vyriausybės vadovė Julija Tymošenko ir opozicijos lyderis Viktoras Janukovyčius, o dabartinis prezidentas Viktoras Juščenka didelių šansų būti išrinktas antrajai kadencijai neturi. Šie rinkimai itin svarbūs tolesnei valstybės raidai, nes nuo to, kokios politikos laikysis išrinktasis prezidentas, priklausys Ukrainos ateitis ir užsienio politikos kryptis – ar Vakarai, ar Rytai, ar Rytai ir Vakarai.

Sausio 17 dieną Ukrainoje vyks prezidento rinkimai. Dabartinis šalies prezidentas ir 2004 metais vykusios „oranžinės revoliucijos“ vadovas Viktoras Juščenka neturi jokių galimybių juos laimėti. V. Juščenka per kelerius metus tapo vienu nepopuliariausių šalies politikų. To ir buvo galima tikėtis. Per Ukrainos „oranžinę revoliuciją“ beveik mėnesį praleidau Kijeve.

Britų mokslininkai įtaria, kad Ukrainoje pandeminio gripo epidemiją sukėlęs A (H1N1) virusas mutavo. Kai kurių juo užsikrėtusių ir nuo ligos mirusių žmonių plaučiai tampa „juodi kaip anglis“. Apie tai pranešė D. Britanijos dienraštis „Daily Mail“. Nuo epidemijos Ukrainoje pradžios gripo virusu užsikrėtė daugiau nei milijonas žmonių, 189 iš jų mirė.

Rusija mėgsta domėtis kaimyninių šalių vidaus politika, viešai remti jai palankius politikus ir demonstruoti panieką tiems, kurių nemėgsta. Tik tokiais metodais jai sunkiai sekasi siekti trokštamų tikslų. Nesenas to pavyzdys yra Moldova. Kremlius neparėmė Komunistų partijos per parlamento rinkimus liepos ir rugpjūčio mėnesiais, todėl ji prarado įtaką. Be to, nė viena kita parlamento frakcija nesutiko sudaryti koalicijos su Kremliaus palankumą turinčia partija.

Gripu užsikrėtė jau ketvirtis milijono Ukrainos gyventojų. Šalis prašo užsienio pagalbos, nes pati yra nepajėgi atremti pavojų. Ukrainoje išplitus gripo pandemijai prezidentas Viktoras Juščenka kreipėsi į valstybių vadovus ir tarptautines organizacijas pagalbos. Pirmadienio duomenimis, nuo gripo Ukrainoje jau mirė mažiausiai 67 žmonės, daugiausia suaugusieji, nors tarp jų esama ir vaikų bei nėščių moterų. Beveik 260 tūkst. žmonių šalyje serga ir kreipėsi į gydytojus.

Rusija perspėjo Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančią Švediją, kad gali kilti naujų problemų dėl dujų tiekimo Europai per Ukrainą. Rusijos premjeras Vladimiras Putinas teigia, kad problemų gali kilti Ukrainai vėluojant susimokėti už gaunamas dujas. Rusija dujų tiekimą Ukrainai jau buvo nutraukusi 2006 metų sausį ir šių metų pradžioje, kai kilo ginčai dėl dujų kainos ir apmokėjimo už gautus išteklius. Žiemos viduryje buvo nutrauktas ir rusiškų dujų tranzitas į Europą per Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka antradienį įteikė dokumentus, reikalingus, kad jis būtų oficialiai įregistruotas kaip kandidatas artėjančiuose šalies vadovo rinkimuose. V. Juščenka sieks antrosios prezidento kadencijos. Tai bus pirmieji Ukrainos prezidento rinkimai nuo 2004 metų, kai šalyje vyko Oranžinė revoliucija. Tačiau V. Juščenkos reitingai šiuo metu yra tokie žemi, kad daugelis ekspertų teigia, kad pergalės sausio 17 dieną vyksiančiame balsavime jis tikrai neiškovos.

Julijos Tymošenko šukuosena visada buvo stiprioji jos įvaizdžio detalė. Dabar politikė siekia patraukti rinkėjus šiuolaikiškesne išvaizda. Ukrainos premjerė Julija Tymošenko neoficialiai pradėjo prezidento rinkimų kampaniją. Šią savaitę per Ukrainos miestus ir užkampius pasileido įspūdingas pramogų verslo atstovų desantas, į kurį įeina beveik visi "Eurovizijos" dainų konkurso dalyviai iš Ukrainos: Aleksandras Ponomariovas, Ruslana Lyžičko, Ani Lorak, Tona Karol.

Julijos Tymošenko šukuosena visada buvo stiprioji jos įvaizdžio detalė. Dabar politikė siekia patraukti rinkėjus šiuolaikiškesne išvaizda. Ukrainos premjerė Julija Tymošenko neoficialiai pradėjo prezidento rinkimų kampaniją. Šią savaitę per Ukrainos miestus ir užkampius pasileido įspūdingas pramogų verslo atstovų desantas, į kurį įeina beveik visi "Eurovizijos" dainų konkurso dalyviai iš Ukrainos: Aleksandras Ponomariovas, Ruslana Lyžičko, Ani Lorak, Tona Karol.

Moldovą, rugpjūčio 27-ąją atšventusią 18-ąsias nepriklausomybės paskelbimo metines, krečia politinės krizės drugys. Keista ta šventė: po balandžio 5 d. įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Komunistų partija, įsiliepsnojo opozicijos įžiebtos masinės riaušės, ir iki šiol 101 deputatas niekaip neišrinko šalies prezidento. Gegužės 12 d. naujasis parlamentas (Aukščiausioji Taryba) savo pirmininku patvirtino „amžinąjį“ prezidentą Vladimirą Voroniną, kuris šaliai vadovauja dar nuo 2001 metų.

Pagrindinis Ukrainos opozicijos lyderis Viktoras Janukovičius, kuris pralaimėjo 2004 metais vykusius prezidento rinkimus, teigia manąs, kad sausį vyksiančiuose naujuose šalies vadovo rinkimuose jam nusišypsos sėkmė. Remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, V. Janukovičių, kurį per 2004 metų rinkimus itin aktyviai palaikė Maskva, remia 25 proc. Ukrainos piliečių, o dabartinę premjerę Juliją Tymošenko – 15 proc.

Po vadinamosios oranžinės revoliucijos 2004 m. pabaigoje, kai valdžią Ukrainoje į savo rankas perėmė vakarietiškų pažiūrų prezidentas Viktoras Juščenka, Rusijos ir Ukrainos santykiai tapo itin keblūs. Pačia bendriausia prasme juos galima apibūdinti kaip statišką procesą, papildomą cikliškai pasikartojančių tiek Rusijos, tiek Ukrainos griežtos retorikos proveržių viena kitos įgyvendinamos politikos klausimais.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas apkaltino Ukrainą stengiantis nutraukti tradiciškai susiklosčiusius abiejų valstybių ekonominius santykius, ypač išskirdamas energetikos sritį. Taip pat jis pareiškė, kad Ukrainoje kurstomos antirusiškos nuotaikos, nes V. Juščenka siekia įtraukti Ukrainą į NATO ir net provokuoja diplomatinį konfliktą.

XX amžiaus pabaigoje pasirodžiusioje knygoje "Civilizacijų susidūrimas ir pasaulio pertvarkymas" amerikiečių politologas Samuelis Huntingtonas parašė dėmesio vertą sakinį: "Europa baigiasi ten, kur baigiasi vakarietiškoji krikščionybė ir prasideda islamas bei stačiatikybė." Diskusijų šia tema netrūksta ir šiandien.

V. Juščenka viešai pareiškė sieksiąs antros prezidento kadencijos. Ukrainos vadovas Viktoras Juščenka šeštadienį oficialiai pasakė ketinąs balotiruotis antrai prezidento kadencijai per rinkimus, kurie vyks 2010 metų sausio 17 dieną.