vidutinė pensija

Neseniai paskelbtas tyrimas rodo, kad ateityje lietuvių pensijos, palyginti su gaunamu atlyginimu, bus vienos mažiausių tarp visų išsivysčiusių šalių. Tačiau ekonomistas Raimondas Kuodis yra įsitikinęs, kad tokias liūdnas prognozes lemia netinkamas pensijų vertinimas ir jų apmokestinimas. Pensijos pasirodytų didesnės, jeigu būtų įvertinta, kad pensininkai dažniausiai gyvena nuosavame būste. Be to, jie išleidžia mažiau maistui, nes baigę karjerą nepietauja kavinėse ar restoranuose.

Pensijos yra sugalvotos tam, kad, sulaukęs senatvės ir neturėdamas sveikatos ar nepajėgdamas dirbti, žmogus neliktų be pinigų. Dėl to, sprendžiant apie pensijų adekvatumą ir žmonių gebėjimą išgyventi iš jų, skaičiuojamas senatvės pensijos ir pajamų, gautų iki išeinant į ją, santykis. Kuo jis didesnis, tuo senatvės pensija yra artimesnė buvusiam darbuotojo atlyginimui ir tuo jam lengviau išgyventi pabaigus darbinę karjerą.

Jauni žmonės Lietuvoje apie pensiją galvoja kur kas dažniau nei latviai ar estai. Tačiau mūsų jaunimo norai dėl jos dydžio gerokai prasilenkia su realybe, nes jie tikisi keliskart didesnė pensijos nei yra mokama iš tikrųjų. Tai rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Joje dalyvavusio Lietuvos jaunimo (18–29 m. amžiaus) teigimu, tik trečdalis jų yra pagalvoję apie pensiją (30 proc.

Kiekvienais metais senatvės, našlių ir kitos pensijos yra indeksuojamos – t.y. keliamos tam tikru dydžiu. Jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų darbo užmokesčio. Taip pat „Sodros“ biudžeto rezultato, vyresnių žmonių skurdo rizikos lygio ir vidutinės pensijos santykio su vidutine alga.

Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių pensija yra vienintelis pajamų šaltinis. Tačiau jos mokėjimą „Sodra“ tam tikrais atvejais gali nutraukti, pavyzdžiui, žmogui pakeitus gyvenamąją vietą.  Su tokia situacija susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Angelė. Moteris pasakojo, kad neseniai pardavė savo būstą ir nusipirko kitą. „Gyvenau dideliame trijų kambarių bute, mokėjau didžiules sąskaitas už šildymą, vos pakakdavo pensijos komunaliniams mokesčiams sumokėti.

Nuo darbuotojų iki darbdavių organizacijų, nuo bankų, pensijų fondų iki valdžios atstovų – visi, kas tik netingi, viešai reiškia susirūpinimą dėl pensijų Lietuvoje ir didžiulių iššūkių ateityje, kurie laukia mažėjant dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų skaičiui. Lietuvos banko ir kiti specialistai kaip pavyzdį rodo Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių pensijų sistemas. Jose į pensiją išėję gyventojai gauna apie 70 proc. buvusių darbinių pajamų. Lietuvoje šis dydis – vos 43 proc.

Jeigu perkamų prekių ir paslaugų kainos auga sparčiau nei alga, pensija ar kitos išmokos, tai realios žmonių pajamos mažėja. Net ir už didesnę sumą jie nusipirks mažiau tų pačių dalykų. Nuo birželio pensijos Lietuvoje padidėjo, tačiau kainos augo dar greičiau. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepripažįsta, kad realios pensininkų pajamos susitraukė. Vis dėlto užsimena, kad jau rudenį Vyriausybė gali imtis naujų priemonių pensininkų padėčiai gerinti.

65 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būdami pensininkais neišgyventų iš 750 litų senatvės pensijos, o 27 proc. nurodė, kad išgyventi įmanoma, bet būtų sunku. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikus gyventojų apklausą. 750 litų pensijos pragyventi pakaktų tik 4 proc. gyventojų, tačiau dauguma neieško būdų, kaip taupyti lėšas senatvei.