vidas žuraulis

Kelių mokestis Lietuvoje visiems vairuotojams be išimties. Būtent tokį pakeitimą siūlo įgyvendinti kai kurie politikai. Tačiau tam pritaria ne visi ir tikina, kad tai būtų tik papildoma našta gyventojams. Skirtingose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, kai kurioms transporto priemonėms yra taikomas kelių mokestis.

Pastaraisiais metais ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvos keliuose elektromobilių skaičius nuosekliai auga. Nepaisant šių rinkos tendencijų, dalis vairuotojų tokių automobilių vis dar vengia. Dažniausiai girdimas pasiteisinimas – mažas viena akumuliatoriaus įkrova nuvažiuojamas atstumas, sunku rasti įkrovimo stotelių, jų per mažai arba pastarosios įrengtos nepatogiose vietose.

Vyraujant žiemiškiems orams labiausiai dėl šalčio kenčia dyzelinu bei elektra varomų automobilių vairuotojai. Specialistai pataria, kokių klaidų reikėtų vengti norint sėkmingai važiuoti per šalčius. „Vyraujant šalčiams, vairuotojai gali susidurti su visa „puokšte“ problemų – nuo automobilio atidarymo iki važiavimo sąlygų“, – sako „Vilnius Tech“ Automobilių inžinerijos katedros profesorius, dr. Vidas Žuraulis.

Lietuvą užklupus šalčiams, dalis vairuotojų suko galvas, ar ryte užves savo automobilį ir ko griebtis, jeigu to padaryti nepavyks. Tačiau, atšalus orams, specialistai taip pat primena ir apie dar vieną svarbią užduotį, kurios privalo neužmiršti transporto priemonių vairuotojai.  Kiek anksčiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Automobilių inžinerijos katedros prof. doc. dr.

Ši žiema prie elektromobilio vairo kai kuriems – pirmoji: vien per pirmąjį 2023 metų pusmetį užregistruoti 1009 elektra varomi automobiliai, tai beveik dukart daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Net ir ne pirmus metus važinėjantys elektromobiliais atšalus orams padaro kritinių klaidų, kurios gali sutrumpinti transporto priemonės gyvenimą. Ekspertai dalijasi patarimais, kaip tokių klaidų išvengti.

Tradiciškai „Metų automobilio“ konkurse ne tik pristatomi per pastaruosius 12 mėnesių debiutavę rinkos naujokai, bet ir sukuriamos idealios sąlygos užfiksuoti, kaip evoliucionavo ratuotos technikos pasaulis. Lietuvos sporto centre „Druskininkai“ prasidėjo konkurso bandymų stovykla, kurioje VILNIUS TECH universiteto mokslininkai išnagrinės visus 30 renginio automobilių.

Lapkričio 15 dieną, trečiadienį, VILNIUS TECH universiteto Plytinės rūmuose antrąjį kartą vyks „Lietuvos žurnalistų autoklubo“ (LŽA) organizuojama konferencija „Plug-in“, kurioje nuo ryto iki vakaro įvairių sričių ekspertai aptarinės įvairiausias ir karščiausias automobilių pasaulio temas bei supažindins su inovacijomis. Nuo autosporto iki „Euro 7“ Renginys 9 val. prasidės nuo advokato, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojo ir FIA sporto komisaro dr.

Lietuvoje artėjant žiemos laikotarpiui, kiekvienas vairuotojas dar rudenį privalo neužmiršti atlikti svarbios pareigos – pasikeisti vasarines padangas. Tačiau specialistai ir pareigūnai atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik pakeisti padangas, bet ir atlikti papildomų užduočių. Automobilio priežiūra ir tinkamas eksploatavimas su žieminėmis padangomis gali užtikrinti saugumą kelyje. Tačiau kai kurie vairuotojai tam neskiria pakankamo dėmesio.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas, kuris Kaune išvydo iškilimus ant asfalto ir teiravosi, ką tai reiškia. Paaiškėjo, kad jau šį mėnesį Kaune pradės veikti sistema, leidžianti realiu laiku matyti laisvų parkavimo vietų lokaciją. Vairuotojams nebereikės sukti ratų centre, automobilio statymo vietą bus galima rasti dar prieš išvykstant. Ši naujovė vertinama skirtingai, o kai kurie ekspertai negaili ir kritikos.

Dauguma automobilių gamintojų nuosekliai mažina dyzelinių variklių asortimentą, o vietoje jų siūlo vis daugiau ir vis įvairesnių hibridinių modelių. Tuo ypač nesunku įsitikinti Europoje. Pradedant „Mild-Hybrid“ sistemomis, kai elektrinė jos dalis suteikia tik nedidelį galios impulsą, kuomet jo labiausiai reikia, baigiant nuo keleto iki keliasdešimties kilometrų vien elektros energija nuvažiuojančiais automobiliais – vairuotojai kasmet gali rinktis iš vis platesnės pasiūlos.

Plečiantis ir evoliucionuojant „Euro NCAP“ saugumo testų metodikai, automobilių gamintojai susiduria su nauju iššūkiu – norint gauti aukščiausius balus, modelis turi būti puikiai įvertintas visose kategorijose. 2022-ųjų saugumo testų rezultatai parodė, jog pasiekti taip trokštamą penkių žvaigždučių reitingą tapo sunkiau nei bet kada.

Spartėjanti transporto elektrifikacija kasmet atneša vis naujų automobilių efektyvumą palaipsniui didinančių naujovių. Svarbu ir tai, kad inžinieriai ne tik diegia papildomas naujas technologijas, bet ir atranda būdų, kaip atsisakyti įprastų, kurios metų metus atrodė nepajudinamos. Vienas svarbiausių tikslų – sumažinti judančių detalių skaičių. Neginčijamas elektromobilių privalumas yra mechaniškai paprastesnė konstrukcija. Pavyzdžiui, šiems modeliams nereikia pavarų dėžės.

Baudas už greičio viršijimą pernai gavo beveik 0,7 mln. Lietuvos vairuotojų. Nors kai kuriose valstybėse už šį Kelių eismo taisyklių (KET) nusižengimą baudos dydis nustatomas atsižvelgiant gyventojų pajamas, mūsų šalyje baudų dydžiai nesikeičia jau kurį laiką. Ekspertai vardija, kaip būtų galima pažaboti kelyje skubančius vairuotojus, o policija užsimena apie iškeltą pagrindinį tikslą, kuriuo siekiama didesnio saugumo.

Moderniausių technologijų netrūksta tiek šiuolaikiniuose kompiuteriuose ar išmaniuosiuose telefonuose, tiek ir automobiliuose. Kai kurie technologiniai elementai šiuose įrenginiuose yra tokie patys, tik dažnai naudojami siekiant skirtingų tikslų. Štai nedidelis pagreitį matuojantis jutiklis akselerometras gali būti aptinkamas daug kur ir naudojamas netikėčiausioms, tačiau itin svarbioms funkcijoms. „Akselerometras yra labai informatyvus jutiklis, šiais laikais tai labai paplitęs prietaisas.

Elektromobiliai labiausiai vertinami dėl tylios ir aplinkos neteršiančios pavaros bei aukštesnio komforto lygio. Ypač spartus pagreitėjimas – taip pat akivaizdus privalumas, tačiau automobilių entuziastai elektros pavaras vis dar vertina ganėtinai skeptiškai. Tačiau gamintojams ruošiant naujas sportiškas elektromobilių versijas ir ypatingą dėmesį skiriant vairavimo malonumui, ši nuostata gali greitai pasikeisti.

  Pastaruosius kelerius metus „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų maratone vertinimo komisijai talkina solidus būrys atskirų sričių ekspertų – nuo automobilius kuriančių dizainerių ir pakabos inžinierių iki techninės apžiūros ekspertų ir profesionalių lenktynininkų. Visgi tiek sudėtingų mokslinių tyrimų, kiek jų atliekama bandymų stovykloje Druskininkuose, konkurse dar nėra buvę.

Sinoptikų teigimu, šiemet spalis ypatingai šiltas, tačiau užsitęsus geriems orams, vasarines padangas į žiemines  vis tiek teks pasikeisti. Pastarosiomis savaitėmis norinčiųjų pasikeisti padangas skaičius išaugo. Specialistai ragina nedelsti, o esant galimybei nelaukti paskutinės minutės, nes žieminės padangos gali praversti ne tik žiemą, bet ir žvarbų rudenį.

Kiekvienas elektromobilio savininkas žino: smarkiai atvėsus orams, prieš pradedant važiuoti naudinga pašildyti savo keturračio bateriją, o karštą vasaros dieną labai sveika akumuliatorių vėsinti. Optimalios temperatūros taisyklė svarbi ne tik leidžiantis į kelionę, bet ir įkraunant elektromobilį. Esant netinkamai temperatūrai, net paties sparčiausio įkrovimo sistemos neišnaudos visų savo galimybių, nes stengsis apsaugoti bateriją nuo neigiamo poveikio.

Pagal pagrindinius avaringumo rodiklius Lietuva gana ženkliai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Žuvusiųjų, sužeistųjų ir įskaitinių eismo įvykių skaičius per pastaruosius 6–7 metus Lietuvos keliuose išsidėsto gana tolygiai, išskyrus pirmuosius tris-keturis metų mėnesius, kai avaringumo rodikliai yra kiek mažesni. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros doc. dr.

Europos Sąjungoje, kur avaringumas vidutiniškai yra vienas mažiausių, per dieną keliuose žūstančių arba rimtai sužeidžiamų eismo dalyvių skaičius prilygsta vienam dideliam keleiviniam lėktuvui. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbiamoje ataskaitoje parodoma, kad vien per 2019 m. šalyje įvyko 3289 eismo įvykiai, kuriuose sužeisti 3908 žmonės. Daug vilčių dedama į autonominius automobilius, kuriais turėtų remtis visa transporto sistemos ateitis.

Ekspertai yra nurodę, kad apie 95 proc. kelių eismo įvykių daugiau ar mažiau yra susiję su žmogaus padaryta klaida. Be to, apskaičiuota, kad 3 iš 4 tokių įvykių sukelia vien tik žmogaus padaryta klaida. Pasiūlymų, kaip taisyti padėtį ir mažinti tragiškai pasibaigiančių incidentų keliuose skaičių, yra daugybė.

Šviesoforai kiekvienoje Lietuvos sankryžose veiks kitaip. Aišku, ne tik kada nuo jų dings į dešinę leidžiančios sukti žalios rodyklės, bet ir kuo jos bus keičiamos. Atsiras pakoreguoti šviesoforai, kurie net ir nedegant žaliai rodyklei leis sukti į dešinę. Taip pat svarstoma atsisakyti ir žalio šviesoforo signalo mirksėjimo. Šviesoforo šone įsitaisiusios žalios rodyklės, kurios net ir degant raudonam šviesoforo signalui leidžia sukti vairuotojams į dešinę, greitai taps praeitimi.

Už vairo neblaivūs pagauti ir teisę vairuoti praradę vairuotojai gaus galimybę ją atgauti greičiau, jei mašinoje įsidiegs „alkobloką“. Tiesa, Susisiekimo ministerijos inicijuojamą idėją skeptikai kritikuoja, teigdami, kad šią sistemą nėra sunku apeiti, todėl svarbu ne tik kontroliuoti, bet ir šviesti vairuotojus. Susisiekimo ministerija šiemet nori įteisinti antialkoholinio variklio užrakto naudojimo (vadinamojo „alkobloko“) tvarką.