veto

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vetavo Seimo praėjusią savaitę priimtas Turizmo įstatymo pataisas, pagal kurias keleiviams, negalėjusiems išvykti į apmokėtas keliones dėl paskelbto karantino, būtų dalijami specialūs kuponai, suteikiantys teisę į atostogas vėlesniu laiku. „Verslo prisiimta rizika net ir ekstremalios situacijos metu negali būti perkeliama vien ant vartotojų pečių, taip pažeidžiant jų kaip silpnesniosios sutarties pusės interesus“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Seimas antradienį priėmė Civilinio turto konfiskavimo įstatymą su prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytomis pataisomis. Už tai balsavo 106 Seimo nariai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė teigė, kad komitetas pritaria visiems prezidento pasiūlymams. Naglis Puteikis teigė, kad nesutinka su prezidento siūlymais. Pasak jo, jeigu bus pritarta G. Nausėdos veto, nebus galima įstatymo taikyti pastarųjų dešimties metų nusikaltimams.

Valdančioji koalicija antradienį balsuos, kad prezidento veto žemesnei Seimo rinkimų kartelei būtų atmestas. Dėl to sutarta antradienį per valdančiųjų partijų lyderių pasitarimą. „Balsuos koalicija, kad veto būtų atmestas“, – po koalicijos tarybos posėdžio žurnalistams Seime sakė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Valdantieji argumentuoja, kad ne 5 proc., kaip yra dabar, o 3 proc. Seimo rinkimų barjeras labiau užtikrintų demokratiją ir skirtingų rinkėjų atstovavimą parlamente.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija nutarė antradienį nepalaikyti prezidento veto dėl žemesnės Seimo rinkimų kartelės. „Bus balsuojama, kad veto būtų atmestas. Balsavimas privalomas. Visi turės balsuoti, kaip sutarėme, tai yra atmesti veto“, – pirmadienį po frakcijos posėdžio Seime žurnalistams sakė valstiečių seniūnas Ramūnas Karbauskis. Anot jo, žeminti dabartinę rinkimų kartelę Lietuvą ne kartą yra raginusi Europos Taryba.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad jei Seimas patvirtins Vyriausybė pateiktą 2020 metų biudžeto projektą, prezidentas Gitanas Nausėda neturės pagrindo jo vetuoti.   „Jeigu bus priimtas toks biudžetas, koks yra šiandien pateiktas, tai jokio pagrindo (vetuoti – BNS) tikrai nėra“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis. „Aš ir vakar kalbėjau su prezidentu. Prezidentas nubrėžė tas raudonas linijas, tai pagrindinė yra fiskalinės drausmės laikymasis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako skeptiškai vertinantis Seimo sprendimą sumažinti parlamento rinkimų kartelę iki 3 proc. ir ketinantis pateikti atsakymą dėl veto, „kai ateis laikas“. „Numatyti terminai, šiandien aš savo nuomonę pateikiau, ji ganėtinai skeptiška. Atsakymas tikrai bus, kai ateis laikas ir visi pamatysime“, – žurnalistams spaudos konferencijoje Utenoje sakė šalies vadovas. Seimas antradienį nuleido kartelę parlamento rinkimams iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų koalicijoms.

Seimas ketvirtadienį atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto sprendimui įtraukti kelių priežiūros ir statybos bendroves „Problematika“ ir „Kelių priežiūrą“ į strateginių įmonių sąrašą.  Tai jau antras kartas, kai parlamentas atmeta prezidento veto. Už tai, kad Seimas dar kartą priimtų parlamentarų įstatymą be jokių pakeitimų, balsavo 81 Seimo narys, prieš – 26, o susilaikė šeši. Parlamentarai sako, kad įmonėms strateginė reikšmė suteikta siekiant apsaugoti jas nuo privatizavimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vetavo įstatymą, kuriuo Seimas kelių kokybės kontrolės bendrovę „Problematika“ įtraukė į strateginių įmonių sąrašą, rodo paskelbtas dekretas. „Nėra pagrindo išvadai, kad akcinė bendrovė „Problematika“ pagal savo paskirtį ar veiklos pobūdį turi strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams“, – rašoma prezidento dekrete.

Prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie artėjantį biudžeto formavimą ir būsimas batalijas Seime pareiškė, kad gali žengti beprecedentį žingsnį ir vetuotį biudžetą, jei šis jam pasirodys lengvabūdiškas ar populistiškai priešrinkiminis. Pasak ekspertų, o ir paties prezidento, tokio žingsnio iki šiol nėra žengęs joks Lietuvos vadovas ir tai būtų itin stiprus ženklas rinkimams besiruošiančiam Seimui.

  Seimas pirmą kartą pasipriešino prezidento Gitanos Nausėdos veto – ketvirtadienį nepritarė šalies vadovo siūlymui atsisakyti pataisų dėl miško žemės įsigijimų ribojimo.   Seimas pakartotinai balsavo, kad liepos pabaigoje priimti pakeitimai liktų galioti ir vienam ar susijusiems savininkams būtų galima įsigyti iki 1,5 tūkst. hektarų miško žemės. Už tai balsavo 90 Seimo narių, prieš buvo 8 parlamentarai. G.Nausėda siūlė Seimui atšaukti pataisas dėl 1,5 tūkst.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį vetavo įstatymą, kuris, jos teigimu, gali apriboti piliečių teises turėti ginklą nepaprastosios padėties ar karo metu. Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad ginklai ir šaudmenys iš jų turėtojų yra laikinai paimami ar rekvizuojami Nepaprastosios ar Karo padėties įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Prezidentūra teigia, kad dėl atmesto šalies vadovės veto atliekų deginimo jėgainių statybas sugriežtinančioms pataisoms augs mokesčiai gyventojams už atliekas. „Šio įstatymo įsigaliojimas realybėje reiškia potencialų šildymo kainų didėjimą, augančius miškų kirtimus“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidentės patarėja ekonomikos klausimais Lina Antanavičienė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo ir grąžino Seimui tobulinti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis, anot jos, be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės Lietuvoje statyti naujas atliekų deginimo jėgaines, taip pat pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) prašo Seimo atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl dvigubos pilietybės referendumo kartelę sumažinusių pataisų. „Mes paraginome Seimą (...) pakartotinai apsvarstyti pilietybės referendumo pakeitimą, apsvarstyti tai, priimti įstatymą ir kreiptis iškart į Konstitucinį Teismą, kad jis pasakytų savo sprendimą, kad nebūtų jokių klausimų dėl konstitucingumo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime PLB atstovas Rimvydas Baltaduonis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo pataisas, kurios sudarytų prielaidas pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą. Seimas baigdamas pavasario sesiją priėmė šiuos gydymo įstaigų pertvarkai reikalingus įstatymus, tačiau prezidentė grąžino juos Seimui svarstyti pakartotinai. Motyvais grąžinti pataisas Seimui tapo įstatymų nuostatų prieštaravimas Konstitucijai bei Seime padaryti procedūriniai pažeidimai.

Antradienį Rusija vetavo JAV paruoštą rezoliuciją, kuria remiantis būtų pratęsta komisijos, tiriančios cheminio ginklo išpuolius Sirijoje, veikla. Jau devintą kartą Rusija pasinaudojo savo veto teise Saugumo taryboje ir blokavo veiksmus prieš jos partnerę Siriją. Rusija pasipriešino siūlymui pratęsti mandatą JT Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai (OPCW) iki ketvirtadienį laukiamos atskaitos apie zarino panaudojimą Chan Šeichūne.

Grupė Seimo narių inicijuoja kreipimąsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši vetuotų ketvirtadienį Seime priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas dėl amžiaus. Kreipimusi prašoma, kad šalies vadovė vetuotų nevienareikšmiškai vertinamas įstatymo nuostatas dėl amžiaus, numatančias draudimą 18-19 m. pilnamečiams jaunuoliams įsigyti alkoholinius gėrimus. „Alkoholizmo problemą turime spręsti ne absurdiškais draudimais, o skatinant jaunų žmonių užimtumą ir laisvalaikį.

Seimas ketvirtadienį nusprendė iš naujo nebenagrinėti prezidentės Dalios Grybauskaitės su pataisomis grąžinto įstatymo dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų skaičiaus. Prezidentės patarėjai Linai Antanavičienei pristačius šalies vadovės veto motyvus, pagal Seimo statutą buvo balsuojama – grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo su šalies vadovės pasiūlymais ar laikyti nepriimtu.

Vidaus sandoriai savivaldybėse ir toliau galės būti sudaromi - Seimas nepritarė prezidentės veto. Tai pirmas kartas, kai šios kadencijos Seimas atmetė šalies vadovės veto. Už veto balsavo 42 Seimo nariai, prieš - 77, o susilaikė 4. Tai reiškia, kad Seimui grąžintas Viešųjų pirkimų įstatymo projektas priimtas be Dalios Grybauskaitės siūlytų pakeitimų - ji siūlė uždrausti vidaus sandorius.

Seime antradienį teikiamos prezidentės Dalios Grybauskaitės grąžintos parlamentarams iš naujo svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms dėl vidaus sandorių. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra pareiškęs, kad pagal nuotaikas Seime šis veto tikriausiai bus atmestas. Šalies vadovė praėjusią savaitę vetavo Seimo neseniai priimtus pakeitimus, kuriais buvo palikta galimybė savivaldybėms rengti vidaus sandorius.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad parlamentas turėtų atmesti prezidentės veto dėl vidaus sandorių savivaldybėse, nes juos panaikinus nukentėtų regionuose veikiančios įmonės. „Nėra sprendimo būdų su įmonėmis, kurios dirba savivaldoje, kas jas pakeistų, jei nebūtų vidaus pirkimų, todėl negalime vieną dieną uždaryti ir pasakyti, kad nebegalima.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetuoja Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis buvo palikta galimybė savivaldybėms rengti vidaus sandorius, antradienį pranešė šalies vadovės patarėjas Mindaugas Lingė.   “Prezidentė vetuoja Viešųjų pirkimų įstatymą ir ypatingai dėl šitos problemos, kuomet yra palikti yra vidaus sandoriai“, - Žinių radijui antradienį sakė M.Lingė.

Seimas atsižvelgė į prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Civilinio kodekso pataisų – jų atsisakyta.  Balsuodamas dėl šalies vadovės veto Seimas antradienį apsisprendė gruodžio pradžioje savo priimtas pataisas laikyti nepriimtomis. Už tai balsavo 87 Seimo nariai, 18 norėjo pataisas svarstyti iš naujo. Pagal Seimo statutą, gavus prezidento veto Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.

Žiniasklaidos atstovai prašo prezidentės vetuoti Seimo priimtas Civilinio kodekso pataisas, kurios, anot jų, atvertų kelią viešiems asmenims skųsti teismams dėl išsakomos kritikos neįtikusius žurnalistus.

Išsamūs Seimo balsavimo rezultatai rodo, jog valdantieji neturėjo pakankamai balsų atmesti prezidentės veto Darbo kodeksui ir tam pasitelkė opozicijos atstovų. Veto atmetimui buvo reikalingas 71 balsas, tačiau šio sprendimo nepalaikė dalis „darbiečių“, socialdemokratų, vienas „tvarkietis“. Veto atmetimui pritarė 29 socialdemokratai, tačiau 8 šios frakcijos nariai balsavo prieš arba susilaikė.

Seimas trečiadienį pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir atsisakė griežtų apribojimų pagalbinio apvaisinimo procedūrai. Pagalbinio apvaisinimo įstatyme sukuriamų embrionų skaičius nebus ribojamas, bus leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika. Už tai, kad įstatymas būtų priimtas su prezidentės pasiūlytomis pataisomis, balsavo 53, prieš buvo 40, susilaikė keturi Seimo nariai.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigia balsuosianti prieš prezidentės veto Darbo kodeksui, mat tokiu būdu būtų galima greičiausiai pakeisti darbo santykių reguliavimą. L.Graužinienė teigė, kad atmetus veto ir priėmus naująjį Darbo kodeksą, jis bus taisomas vėliau. „Tai yra paprastesnis būdas ir pasieksime panašų rezultatą. Todėl, nes jeigu pritarsime prezidentės veto, tai net kai kurie techniniai pataisymai, reikės daryti jau priimtuose įstatymuose, kuriuos yra pasirašiusi prezidentė.

 Seimas turėtų atmesti šalies vadovės veto ir priimti pirminį Darbo kodekso variantą, o vėliau imti jį tobulinti, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Mano nuomone, prezidentės pasiūlymuose yra tenai ir dalykų, kurie pagerina Darbo kodeksą, bet mano akimis, yra ir dalykų, kurie pablogina. Tiksliau būtų priimti pirminį variantą ir tada vėliau jį tobulinti“, - LRT laidoje „Dėmesio centre“ antradienį sakė G.Nausėda.

Valdančiosios Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas sako, kad partija yra linkusi pritarti prezidentės veto dėl naujojo Darbo kodekso. Partijos vadovo - premjero atstovė teigia, jog dėl to dar nėra priimta galutinio sprendimo.

Grupės parlamentarų siekis įdiegti šeimos kortelę, suteikiančią nuolaidų daugiavaikėms šeimoms, nesulaukė pritarimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM), rašo „Lietuvos žinios“. Ministerijos teigimu, siekiant socialinio teisingumo valstybės pagalba turėtų būti teikiama visiems vaikams, ypatingą dėmesį skiriant sunkiai gyvenančioms ir pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė mano, kad Seimas dėl prezidentės vetuoto Darbo kodekso turi apsispręsti rugsėjį ir nepalaiko siūlymų rengti tam neeilinę sesiją dar rugpjūtį. „Mano nuomone, kad tikrai neeilinės sesijos jokios nereikia, susirinksime rugsėjo mėnesį, turime visas procedūras, kurias turime atlikti, kai prezidentė vetuoja įstatymą. Ir tada Seimas turės nuspręsti, nes yra terminai“, - trečiadienį Žinių radijui sakė L.Graužinienė.

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas sako, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl lengvesnio užsieniečių atvykimo yra pagrįstas: Seimo sprendimas būtų grąžinęs ankstesnę situaciją, kai migrantai legalizuotųsi per fiktyvias įmones. „Veto yra pagrįstas, nes gerbiamo Seimo nario pasiūlytos pataisos vėlgi atvertų duris fiktyvių įmonių kūrimuisi.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo socialdemokrato Algirdo Syso pasiūlytą ir Seimo priimtą įstatymo pataisą, kad tam tikri reikalavimai užsieniečiams iš trečiųjų šalių galiotų tik pirmą kartą prašant leidimo gyventi Lietuvoje, o paskui toks leidimas būtų pratęsiamas beveik automatiškai.

Jau kurį laiką visuomenėje nerimsta aistros dėl naujojo Darbo Kodekso. Tiesa, valdančiųjų partijų lyderiai nutarė neskubėti Seime svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto Darbo kodekso, nes dar nežinoma, ar ji vetuos ir lydinčiuosius įstatymus.  Tai po penktadienį vykusios politinės tarybos žurnalistams pranešė Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

Bažnyčia gerbia prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, bet nuostata dėl embrionų šaldymo nesikeičia, sako Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Kęstutis Smilgevičius. „Bažnyčia gerbia Seimo sprendimą priimti tą įstatymą ir gerbia prezidentės sprendimą, kurį ji padarė.

Šalies vadovės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti Seime priimtą naująjį Darbo kodeksą lėmė politinės priežastys, o ne šio teisės akto turinys, teigia dešimtmetį lobistu dirbantis Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis. „Pirmas sveikintinas dalykas, kad prezidentė nevetavo viso darbo kodekso, o ji pasiūlė apie 20 pozicijų. Tai reiškia, kad Darbo kodekso pakeitimai yra reikalingi ir teisingi.

Prezidentės sprendimas vetuoti Darbo kodeksą paliks Lietuvą prie sovietinio relikto, jos apsisprendimą nulėmė profsąjungos ir „keliasdešimt protestuotojų“, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Akivaizdu, kad valstybės vadovė neišgirdo mokslininkų, pažangaus verslo atstovų, tarptautinių institucijų, Lietuvos jaunimo organizacijų, darbdavių ir visoms politinėms jėgoms atstovaujančių parlamentarų argumentuoto balso“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė A.Butkevičius.

Darbdavių atstovas atsargiai komentuoja Seimo priimtą Darbo kodeksą ir neatsako, ar norėtų, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė jį pasirašytų. "Verslo bendruomenė norėtų, kad vis tik atsirastų naujas lankstus Darbo kodeksas, tačiau kiek jis dar bus koreguotinas, šiandienai mes tikrai negalime šito pasakyti", - po susitikimo su prezidente sakė vienas Darbdavių konfederacijos vadovų, darbdavių interesams atstovaujantis Vytautas Zimnickas.

Opozicinis Liberalų sąjūdis prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoti Seimo šią savaitę priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Liberalai laikosi pozicijos, kad priimtas konservatyvus įstatymas, kuris neleidžia šaldyti embrionų, neužtikrina šeimoms palankių sąlygų susilaukti vaikų, pranešė frakcija. „Dabartinės redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymą galima vertinti kaip nesusipratimą.

Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela svarsto galimybę kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydamas vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. „Aš svarstau galimybę kreiptis į prezidentę prašydamas vetuoti šitą įstatymą, ir pacientų organizacijos apie tai galvoja“, – žurnalistams Seime sakė J.Požela. Seimas antradienį baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą.

Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad prezidentė pasirašys antradienį Seime priimtą naująjį Darbo kodeksą. „Aš manau, kad prezidentės veto nebus. Ji šitas abejones išsakė dėl pakeitimų, kurie buvo pateikti komitetų, ir buvo manoma, kad Seime už jas taip pat bus balsuojama“, - trečiadienį portalo 15min.lt internetinėje konferencijoje sakė A.Butkevičius.

Seimas ketvirtadienį pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, kurios nustatė atsakomybę už neviešų teismo posėdžių medžiagos paskelbimą. Seime balsuojant dėl prezidentės siūlymo laikyti minėtas pataisas nepriimtomis už tai buvo 62 Seimo nariai, prieš – keturi, susilaikė aštuoni parlamentarai.

Seimas palaikys prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą, kad parlamente priimtos baudžiamąją atsakomybę už neviešų teismo posėdžių medžiagos paskelbimą numatančios pataisos būtų laikomos nepriimtomis, sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Aš kiek žinau, palaikys veto“, - BNS telefonu iš Oslo sakė premjeras A.Butkevičius, paklaustas, ar Seimas turėtų palaikyti šalies vadovės veto.

 Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba turėtų atsisakyti veto taikymo genocido, žiaurių nusikaltimų, nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų atvejais, sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai ji pareiškė antradienį Niujorke, per JT Generalinės Asamblėjos sesiją. „Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl Srebrenicos žudynių minėjimo ar tribunolo dėl MH17 lėktuvo numušimo vetavimas yra nepateisinamas ir įžeidžia aukų atminimą.

 Duotas pažadas buvo ištesėtas – Rusija, kaip ir kalbėta, vetavo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuri būtų leidusi steigti tarptautinį tribunolą – t.y. įvardinti ir nubausti Malaizijos lainerio MH17 katastrofos kaltininkus. Tai spjūvis tarptautinei bendruomenei, jau nekalbant apie beveik 300 aukų artimuosius. Kokios šio Rusijos „veto“ pamokos? Galima išskirti kelis dalykus.

Ukrainos politinių technologijų specialistas, bendrovės „Berta Communications“ vadovas Tarasas Berezovecas Vitalijaus Čurkino vakarykštį „veto“ pavadino „Kremliaus pripažinimu dėl MH17 keleivių ir įgulos nužudymo. Tuo pat metu Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop negailėjo karčių žodžių tokiam Rusijos pasirinkimui. „Balsuodamas prieš Malaizijos „Boeing“ katastrofos tribunolo įkūrimą, Putinas galutinai pripažino savo bejėgiškumą.

Seimas atsižvelgė į dviejų - Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos - komitetų siūlymą ir atmetė prezidentės veto dėl pataisų, kurios nekeičia Lietuvoje veikiančių urėdijų skaičiaus. Tokį sprendimą pasveikino prie Seimo susirinkę urėdijų darbuotojai. Prieš Dalios Grybauskaitės veto balsavo 103 Seimo nariai, už - 8 , o susilaikė 4 parlamentarai. „Nesupantu, kam naikinti urėdijas“, - Seime teigė „darbietis“ Gediminas Jakavonis.

Seimas ketvirtadienį nusprendė atsižvelgti į prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir iš naujo svarstyti Metropoliteno koncesijos įstatymo projektą. Už balsavo 77, prieš – 15 parlamentarų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Paso įstatymo pataisas, kurios leis piliečio pase įrašyti asmens tautybę, nors kai kurie opozicijos politikai siūlė jas vetuoti, perspėdami dėl prielaidų galimam tautinės nesantaikos kurstymui. Apie D.Grybauskaitės sprendimą pasirašyti įstatymą BNS informavo prezidentės spaudos tarnyba. Praeitą mėnesį Seimo priimta įstatymo pataisa įsigalios nuo kitų metų. Įstatymo iniciatoriai teigė, kad toks įrašas bus pasididžiavimo savo tautybes išraiška.