vertybiniai popieriai

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,364 proc. Per biržą pranešta, kad 40 mln. eurų pasiskolinta 3 metams ir 5 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2027 m. liepos 13 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 111 mln. eurų.

Kad pinigai nenuvertėtų, bankai skatina gyventojus investuoti. Tačiau nusprendę taip ir padaryti jie susiduria su nenumatytomis kliūtimis. Pavyzdžiui, bankas gali neleisti įsigyti vertybinių popierių be sutuoktinio leidimo. Vilnietė Aurelija pasakojo, kad neseniai banke „Swedbank“ norėjo įsigyti vertybinių popierių. „Tačiau bankas pareikalavo sutuoktinio leidimo. Nesuprantu, kodėl jis turi leisti man investuoti, juk sąskaita ne bendra.

Lietuvos bankas (LB) 2022 metais neuždirbo pelno, o tai lėmė pigusios akcijos ir vyriausybių vertybiniai popieriai, į kuriuos yra nukreipta didžiausia dalis LB investicijų, sako banko atstovas.

Verslininkas Elonas Muskas pardavė „Tesla“ akcijų už beveik 4 mlrd. JAV dolerių, rodo JAV vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC) pateiktas pranešimas, praėjus daugiau nei savaitei nuo 44 mlrd. JAV dolerių vertės socialinio tinklo „Twitter“ perėmimo užbaigimo. E. Muskas ieško būdų, kaip sumokėti už didžiulį sandorį, kuriuo jis prisiėmė milijardus dolerių skolos. Verslininkas anksčiau jau yra pardavęs elektromobilių įmonės akcijų už 15,5 mlrd. JAV dolerių.

Maskvos vertybinių popierių birža prasidėjus prekybos sesijai pirmadienį neteko beveik 12 proc. savo vertės, Maskvai pirmadienio rytą raketomis atakavus virtinę Ukrainos miestų bei po savaitgalį įvykusio sprogimo, pažeidusio tiltą, jungiantį Maskvos aneksuotą Krymą su Rusija.  Rubliais denominuoto MOEX indekso vertė nukrito 11,9 proc. iki 1 780,39 punkto 10.03 val.

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais daugelis investuotojų stebėjo ilgai nematytą kainų korekciją. Kas ją lėmė ir kaip elgtis raudonuojančių rinkų aplinkoje? Būtų sunku rasti finansinių aktyvų klasę, kuri šiemet nebūtų nukritusi nuo uolos. Atpigo ne tik akcijos, bet ir saugiausi vertybiniai popieriai – valstybių ir įmonių obligacijos. JAV technologinių akcijų indeksas „Nasdaq“ nuo metų pradžios krito 25 proc.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame septynerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 2305 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,002 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 25 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione birželio 29 dieną obligacijų taip pat parduota už 35 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,084 procento.

Investavimas labai dažnai suprantamas kaip pasiturinčiųjų privilegija. Vyrauja nuomonė, kad norint investuoti reikia turėti daug pinigų. Anaiptol, kur kas svarbiau turėti daugiau žinių, o jau tuomet galime investuoti kiekvienas. Pasak SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovo Gedimimo Milieškos, tai tikrai nėra tik išrinktiesiems, daug uždirbantiems ar turintiems didelę investavimo srities patirtį.

Kol Rusijos ekonomika ir toliau tęsia stagnaciją, JAV svarsto net kelis Kremliaus spaudimo variantus vienu metu: drausti JAV piliečiams pirkti Rusijos valstybinės skolos obligacijas, o taip pat iš esmės imtis rusų oligarchų veiklos apribojimo. JAV finansų ministerija šiuo metu rengia naujus sankcijų Rusijai projektus ir, tikimasi, kad jei bus paviešinti kitų metų pradžioje.

 Ukmergės rajone iš gyvenamojo namo pavogti vertybiniai popieriai, senovinės monetos, du senoviniai laikrodžiai ir kiti namų apyvokos daiktai. Vagystė Masionių kaime pastebėta penktadienį apie 17.30 val., pranešė policija. Gyvenamojo namo durys buvo atrakintos pasisavintu raktu. Nuostolis – apie 10 000 eurų.

Tarpuskaitos operacijų eurais perkėlimas iš Londono į žemyninę Europos dalį po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) bankams ir investuotojams atsieis 100 mlrd. eurų, pareiškė Londono vertybinių popierių biržos operatorės „London Stock Exchange Group“ (LSEG) vadovas Xavieras Roletas. Jo straipsnis buvo paskelbtas laikraštyje „The Times“. Kiek anksčiau papildomas bankų sąnaudas LSEG vertino mažiau nei 70 mlrd. eurų.

Vienai didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ ruošiantis trauktis iš biržos, bendrovės vadovybė toliau pažeidžia vertybinių popierių rinką reglamentuojančius įstatymus, o jos akcininkas Algirdas Pažemeckas ruošiasi sau ir kitiems vadovams išsimokėti 455 tūkst. eurų tantjemų, kurios neapmokestinamos „Sodros“ mokesčiais, teigia Investuotojų asociacija.

Londono ir Frankfurto vertybinių popierių biržos penktadienį pranešė neatsisakančios savo susijungimo planų, nepaisant to, kad britai ketvirtadienį nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos. „Deutsche Boerse AG“ ir „London Stock Exchange Group“ atkreipia dėmesį Didžiosios Britanijos referendumo rezultatą, kuris parodė, jog dauguma valsų yra už pasitraukimą iš Europos Sąjungą, – rašoma bendrame biržų pranešime.

Atsižvelgdamas į didėjantį investuotojų poreikį ir norėdamas prisidėti skatinant šalies kapitalo rinkos augimą, SEB bankas didina investavimo internetu galimybes. Nuo 2014 m. birželio 18 d. SEB banko klientai pavedimą įsigyti antrinėje rinkoje platinamų skolos vertybinių popierių ar juos perleisti galės pateikti ne tik banko klientų aptarnavimo padaliniuose, bet ir naudodamiesi interneto banku.

„Rusija finansuoja ne Ukrainos ekonomiką, o karinę operaciją Kijevo gatvėse“, – taip neramumų krečiamai šaliai pažadėtą 15 mlrd. JAV dolerių paskolą LRT.lt apibūdino Ukrainos Rinkos reformų centro prezidentas, buvęs ūkio ministras Vladimiras Lanovojus.

Ketvirtadienį optimizmas NASDAQ OMX Vilniaus biržoje niekur nedingo – indeksas augo 0,81 proc., apyvarta siekė 400 tūkst. eurų. Kol kas 2014 metai šiai rinkai yra itin sėkmingi. Šiandien investuotojai ieškojo pozicijų, kurių kaina per pastarąsias tris savaites drastiškai neišaugo. Aktyviausiai prekiauta „City Service“ (+1,64 proc.) ir Šiaulių banko (+0,7 proc.) akcijomis. Toliau brangsta energetikos sektorius – „Lesto“ vertybinių popierių kaina kilo 2,78 proc., „Litgrid“ – 4,32 proc.

Lažybų bendrovės neturėtų siūlyti lažintis dėl vertybinių popierių, valiutų, palūkanų normų ar biržos prekių vertės pokyčių, nes tuo gali užsiimti tik investicinių paslaugų teikėjai. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba antradienį patvirtino poziciją, kad parduoti su finansinio turto vertės pokyčiu susijusius binarinius opcionus gali tik atitinkamą licenciją turinčios finansų maklerio įmonės arba investicijų bankai.

Užvakar Jungtinėse Amerikos Valstijose užsiliepsnojo elektromobilis „Tesla S“. Nors, panašu, tai nebuvo savaiminis užsidegimas, šio įvykio liudininkų internete išplatinti vaizdai paveikė „Tesla Motors“ akcijų kainas.

Ketvirtadienį Vilniaus akcijų biržoje prekiauta gana aktyviai – sudaryti 339 sandoriai, jų bendra vertė siekė 305 tūkst. eurų, praneša „Finasta“. Birža pasveikino savo naują narį – „Amber Grid“. Prekyba naujai kotiruotomis akcijomis vyko intensyviai – sudaryta 60 sandorių, kurių kaina svyravo 0,616 – 0,749 euro už akciją lygyje. Per kelias dienas kaina turėtų nusistovėti siauresniame rėžyje. „Aprangos“ liepos mėn. pardavimai džiugino – pardavimo apimtys augo 16,2 proc.

NASDAQ OMX Group praneša, kad šiandien pradedama prekiauti gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ akcijomis (biržos simbolis: AMG), įtrauktomis į NASDAQ OMX Baltijos rinkos Papildomąjį sąrašą.
 AB „Amber Grid“ įsteigta atskyrus gamtinių dujų perdavimo veiklą nuo AB „Lietuvos dujos“, kurios veikla ir toliau bus gamtinių dujų skirstymas ir tiekimas. Pastaroji bendrovė kotiruojama NASDAQ OMX Baltijos rinkos Oficialiajame prekybos sąraše.

Pirmadienį Lietuvos vyriausybė sėkmingai išplatino vertybinių popierių emisiją ir „NASDAQ OMX Vilnius“ biržoje pasiskolino 60 mln. litų. Išplatintų vyriausybės vertybinių popierių vidutinės metinės palūkanos siekia 0,34 proc. Lyginant su gegužę vykusia emisija skolinimasis šalies vyriausybei atpigo 0,066 proc. punkto. Pavasario pabaigoje vyriausybė pasiskolino 110 mln. litų.

Pekine aptartos galimybės Lietuvos finansų institucijoms atverti tiesioginį kelią į Kinijos vertybinių popierių rinką. Lietuvos banko atstovai šią savaitę Pekine susitiko su Kinijos centrinio banko valdytojo pavaduotoju Yi Gang ir kitų šios šalies finansų rinkų priežiūros institucijų vadovais bei aptarė galimybes bendradarbiauti užsienio investuotojams atsiveriančioje Kinijos kapitalo rinkoje.

Sunku tikėti tuo, kad Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį nesumažins bazinės palūkanų normos. Nuo paskutiniojo ECB valdybos narių susitikimo balandžio pradžioje euro zonos nedarbo lygis kilo, o infliacija sumažėjo daugiausiai per trejus metus – 1,2 procento. Tai yra aiškiai žemiau nei ECB užsibrėžtas 2 proc. tikslas, rašoma „The Financial Times“. Visgi ECB neturi iliuzijų, kad palūkanų normos sumažinimas paskatins gerus pokyčius.

Finansų rinkos įklimpo į savotišką narkomanijos liūną. Centrinių bankų inicijuotos kiekybinio skatinimo programos ir žemos palūkanų normos pripratino finansų pasaulį prie pigių pinigų, todėl dabar investuotojai laukia naujos pinigų injekcijos, o jos negavę ima šiauštis ir gąsdinti finansine apokalipse, rašo „The Guardian“. Praėjusią savaitę JAV federalinių rezervų bankas užsiminė apie ketinimus sulėtinti kiekybinio skatinimo programą.

  JAV vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) uždraudė reitingų agentūrai „Egan-Jones Ratings“ 18 mėnesių skirti ir skelbti kai kurių vertybinių popierių reitingus. Apie tai skelbiama oficialiame SEC pranešime spaudai. SEC apribojimai bus taikomi reitingams, kuriuos agentūra skiria valstybinėms obligacijoms. „Egan-Jones“ negalės vertinti ir hipotekos vertybinių popierių. „Egan-Jones“ sutiko su SEC paskelbtais apribojimais, siekdama sureguliuoti reitingų agentūrai pateiktas pretenzijas.

Pranešta, jog „Snoras“ nekompensuos kelių milijonų litų smulkiesiems investuotojams, kurie savo pinigus investavo į šio banko vertybinius popierius. Tačiau savo skolininkams bankrutavęs „Snoras“ nedaro jokių nuolaidų. Kelmės rajone gyvenanti šeima, nesugebėjusi laiku sumokėti įmokų, gali prarasti namus. Bankas į bėdą patekusiems žmonėms nepratęsia paskolos grąžinimo termino. Paskola būstui atnaujinti Į redakciją kreipėsi kaime kuklių dviejų kambarių butą turinti moteris.

2012 finansų rinkose neabejotinai dominavo kelios reikšmingos istorijos. Viena iš jų be abejonės buvo atsigaunanti JAV būsto rinka. Kita – Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi pareiškimai „daryti viską, kad būtų išgelbėtas euras“, kurie nuramino dėl euro zonos valstybių skolos krizės nerimavusias rinkas. Tačiau JAV būsto rinka ir M. Draghi nebuvo vieninteliai reikšmingi proveržiai rinkose 2012 metais.

Turbūt jau nieko nestebina, kai investuotojai kalba apie akcijas ar obligacijas. Tačiau kalbai pasisukus apie meškas ir bulius, nuostaba atsiranda daugelyje veidų. Meškos ir buliai yra vieni svarbiausių investavimo simbolių, kurie naudojami ne tik finansų maklerių ir investuotojų kasdienėje kalboje, bet ir įvairiuose pranešimuose bei rinkų naujienose.   Meškų ir bulių sąvokų kilmė sena ir pakankamai miglota, tačiau dažniausiai pateikiamos dvi jų atsiradimo versijos.

Nebelikus valstybei priklausančių įmonių akcijų, skirtų atlyginti piliečiams už jų išperkamą nekilnojamąjį turtą, kadenciją baigiantis parlamentas nutarė atsisakyti atlyginimo vertybiniais popieriais (akcijomis) už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą ir kompensavimo už kadastriniais matavimais nustatyto žemės, miško sklypo plotų, kurie viršija leistiną matavimo paklaidą, skirtumą. Atsisakyta ir galimybės už perkamą iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę atsiskaityti išsimokėtinai.

Seras Johnas Templetonas (1912–2008 m.) buvo legendinis investuotojas bei investicinių fondų pradininkas. 2007 m. „Time“ išrinko jį vienu įtakingiausių žmonių pasaulyje. Ritholts.com pateikia šešiolika jo patarimų pradedantiems ar jau patyrusiems investuotojams. Investuokite taip, kad gautumėte didžiausią realų pelną Realus pelnas skaičiuojamas atsižvelgus į mokesčius ir infliaciją. Tai vienintelė protinga ilgalaikių investuotojų strategija.

Vyriausybė apsisprendė už miestuose turėtą žemę savininkams nebeatlyginti valstybės vertybiniais popieriais, o kompensuoti tik pinigais. Esą tam skirtos akcijos baigėsi. Taip pat susigriebta uždrausti valstybės miškų aukcionuose atsiskaityti išsimokėtinai ir taip panaikinti landas piktnaudžiauti, praneša LRT TV Naujienų tarnyba. Vien tik Vilniuje atsiimti turėtą žemę arba gauti už ją kaip kompensaciją kitą sklypą nori 5 tūkst. savininkų.

Žemės ūkio ministerija pateikė projektą, kuriuo siūlo atlyginant už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius ir kitą nekilnojamąjį turtą nebeleisti valstybei su žmonėmis atsiskaityti vertybiniais popieriais.

Šiandien kompiuteriai ir matematika įgalino maklerius akies mirksniu atlikti finansinius sandorius. Vis dėlto kartais informacinės technologijos klysta, o tuomet tenka skaičiuoti nuostolius, rašo BBC. Mėnesio pradžioje Niujorko akcijų biržoje buvo pristatyta nauja elektroninės prekybos platforma. „Knight Capital“ sukūrė programą, kuri turėjo pagelbėti biržos dalyviams sudaryti akcijų pirkimo ir pardavimo sandorius.

Savanoriško oficialaus siūlymo laikotarpiu ir vertybinių popierių biržoje „TeliaSonera“ įsigijo 93,2 milijono „Teo Lt“ akcijų ir padidino savo nuosavybės dalį nuo 68,29 procento, valdyto 2012 metų gegužės pradžioje, iki 88,15 procento (įskaitant akcijas, įsigytas iš „East Capital“). Bendra įsigijimų vertė siekė 59,3 milijono eurų. Po to, kai „TeliaSonera“ gegužės 7 dieną susitarė iš „East Capital“ nupirkti 7,87 proc.

Trisdešimt vienos bendrovės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus bankus, šių metų pirmąjį ketvirtį pajamos padidėjo 10 % palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu ir sudarė 3,58 mlrd. litų, savikaina – atitinkamai 14% ir 2,79 mlrd. litų. Šių metų pirmąjį ketvirtį 17 pelningai dirbusių bendrovių uždirbo 195,8 mln. litų grynojo pelno – tai 15 % mažiau nei 2011 m. pirmąjį ketvirtį, kai pelningai dirbo 21 bendrovė.

Nerekomenduotina investuoti didelės sumos savų arba skolintų pinigų į vertybinius popierius, nors jie patys savaime ir nėra blogis, mano kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas.

Penktadienį Markas Zuckerbergas mygtuko paspaudimu pradėjo prekybą biržoje, kurioje pirmą kartą pasirodė ir jo įmonės akcijos. Jo labai gudrūs inžinieriai taip pat pakeitė M. Zuckerbrgo „Facebook“ statusą į „listingavo kompaniją „Nasdaq“, rašo BBC. Po nedidelio sutrikimo „Nasdaq“ sistemoje, akcijų kaina pradėjo kilti nuo 38 iki 42 JAV dolerių. O tada ji pradėjo kristi. Prekybos dienos pabaigoje akcijų vertė buvo vos didesnė už pradinę kainą.

Šiandien popiet įvyks laukiamiausias šio meto pirminis viešas akcijų platinimas (IPO). „Nasdaq“ vertybinių popierių biržoje prasidės prekyba „Facebook“ akcijomis, pažymėtomis FB simboliu. Kada Prekyba „Nasdaq“ biržoje prasideda 9.30 val. vietos laikos (16.30 val. Lietuvos laiku), tačiau prekyba „Facebook“ akcijomis turėtų prasidėti 11 val. vietos laiku (18 val.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo santaupas investuoja į Lietuvą. Bet ne į Lietuvos įmones, o į pačią valstybę – perka vyriausybės vertybinius popierius. Vien šiemet prezidentė įvykdė du nemenkos vertės sandorius. Vyriausiajau tarnybinės etikos komisijai pateiktoje deklaracijoje D. Grybauskaitė pažymėjo, kad sausio 26 d. pirko vertybinių popierių už 515 tūkst. Litų, o vasario 13 d. įvykdė dar vieną sandėrį. Tiksli pastarojo pirkimo suma nenurodyta, tačiau pažymėta, kad išleista nuo 150 tūkst.

„Facebook“ planuoja rytoj, gegužės 15 d. – dviem dienoms anksčiau nei planuota, nustoti priimti pasiūlymus įsigyti bendrovės akcijas, teigia „Bloomberg“ šaltiniai. Pasak jų, „Facebook“ greičiausiai tai padarys rytoj, gegužės 15 dieną pasibaigus prekybai JAV vertybinių popierių biržose. „Facebook“ siūlo 337,4 mln. akcijų po 28–35 JAV dolerius už vieną. „Jie pertekę norinčiais įsigyti.

Didžiausias kada nors JAV pareigūnų pradėtas tyrimas dėl prekybos pasinaudojant viešai neskelbtina informacija (angl. insider trading) atskleidė milijonus dolerių pelno susižėrusį tinklą, veikusį tokiose bendrovėse kaip „Goldman Sachs“, IBM, „Dell“. Ir panašu, kad istorija čia nesibaigia.

Pasaulinę finansų sistemą sukrėtusi finansų krizė privertė kontrolierius akyliau stebėti bankų veiksmus, tačiau kur kas rimtesnį pavojų šiandien kelia įsigalinti šešėlinė bankininkystė. Pastaruoju metu finansų kontrolierių dėmesį labiau patraukia ne didieji pasaulio bankai, o vadinamoji šešėlinės bankininkystės sistema.

Šiuo metu esame paskutiniajame krizės sprendimo etape, teliko išspręsti valstybių skolų problemos ir su sunkmečiu bus galutinai susitvarkyta, mano Lietuvos finansų maklerių asociacijos vadovas Marius Dubnikovas. „Kai tik pavyks valstybių problemų kamštį pajudinti ir išmušti į priekį, galėsime pasiekti tvaraus ekonominio augimo laikotarpį. Esame kryžkelėje, išsprendę valstybių skolų problemas galėtume iš jos išeiti. Tam pagrindo yra daug.

Lietuva svarsto galimybę vyriausybės obligacijas platinti ne tik eurais ar JAV doleriais, bet ir Lenkijos zlotais, rašo įtakingas dienraštis „Rzeczpospolita“. „Pastaraisiais metais leidome obligacijų eurais, JAV doleriais, litais ir estų kronomis emisijas. Esant palankioms sąlygoms, neatmetame galimybės emituoti zlotais denominuotų obligacijų“, – dienraštis cituoja Lietuvos finansų ministeriją.

Europos centrinis bankas (ECB) antradienį laikinai uždraudė priimti Graikijos obligacijas kaip užstatą teikdamas paskolas komerciniams bankams. Kaip žinoma, ECB rinkoje pats superka finansinių sunkumų turinčių euro zonos šalių vyriausybių išleistas obligacijas ir jas priima kaip užstatą, skolindamas pinigus tų šalių komerciniams bankams.

Didžiausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ pateikė paraišką dėl pirminio viešojo akcijų platinimo (IPO), informuoja BBC. „Facebook“ teigia, kad sieks pritraukti 5 mlrd. JAV dolerių – maždaug pusę analitikų prognozuotos sumos. Tačiau manoma, kad šis IPO bus didžiausias interneto kompanijos akcijų pardavimas istorijoje. „Facebook“ yra vos aštuoneri metai, tačiau šis socialinis tinklas jau turi 845 mln. vartotojų ir pernai uždirbo 1 mlrd. JAV dolerių.

„Rogers Holdings“ vykdantysis direktorius Jimas Rogersas teigia net nesvarstantis galimybės įsigyti „Facebook“ akcijų, nes jų kaina bus pernelyg aukšta, rašo CNBC. J.Rogersas sako nemėgstantis investuoti į tokio pobūdžio vertybinius popierius, nors daugelis žmonių neretai susigundo sparčiai brangstančiomis IT kompanijų akcijomis. Investuotojai atsižvelgia į jo nuomonę.

Antradienį Ispanija rinkoje sėkmingai pasiskolino 2,5 mlrd. eurų, informuoja AP. Ispanijos iždas antradienį pardavė trijų mėnesių trukmės iždo vekselių už 1,4 mlrd. eurų. Vidutinis pelningumas sumažėjo nuo 1,7 proc., nustatytų per paskutinį tokios pat trukmės skolos vertybinių popierių aukcioną, vykusį gruodžio 20 dieną, iki 1,3 proc. Iždas taip pat pardavė šešių mėnesių trukmės iždo vekselių už 1,1 mlrd. eurų, o jų pelningumas sumažėjo nuo 2,4 iki 1,8 proc.

Nuo sausio 16 dienos „Danske“ bankas suteikia galimybes naudojantis eBanku pateikti pavedimą makleriui pirkti ar parduoti akcijas ir užsienio biržose. Įdiegti atnaujinimai atveria duris į Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Kanados biržas. Planuojama, kad ateityje „Danske“ banko klientai, naudodamiesi eBanku, galės pateikti pavedimus makleriui pirkti ar parduoti akcijas ir Estijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitose Europos biržose.