vertybės

Jaunimo iniciatyvumas ir sėkmė pasirinktose veiklose priklauso nuo daugybės dalykų, bet vieni svarbiausių – drąsa ir galimybės įgyvendinti savo idėjas. Gegužės tryliktą dieną į sostinėje esančią pramogų areną atvyko keli tūkstančiai moksleivių iš visos šalies vidurinių mokyklų. Juos visus į sostinę sukvietė projekto „Drąsinkime ateitį“ organizuota paskutinio skambučio šventė ir metų apdovanojimai, kuriais įvertintas pačių darbščiausių, iniciatyviausių ir kūrybiškiausių moksleivių triūsas.

Jau penktus metus sveikatinimo projekto „Nedelsk“ vykdytojai organizuoja tradicinę Motinos dienos akciją mokyklose. Šiais metais daugiau nei 40 000 moksleivių iš 200 Lietuvos mokyklų pasveikins mamas laiškais, švelniai raginančiais pasirūpinti savo sveikata. Lietuvos moterys pripratusios mylėti visus, bet tik ne save...  Svarbiausias projekto „Nedelsk“ tikslas – paskatinti moteris daugiau dėmesio skirti sau, savo sveikatai, parodyti, jog rūpintis savimi nėra egoistiška.

Vilniaus mero poste vėl Artūras Zuokas. Žmogus su „bagažu“ ir dar visai neseniai daugelio laikytas politiškai raupsuotu, galinčiu net kitus užkrėsti personažu. Tipiškiausios reakcijos į A. Zuoko sugrįžimą mero kėdėn yra tokios: viskas žlugo, tautos moralės nebėra, nes dabar jis vogs šešeriopai, tad belieka emigruoti arba pasikarti; miestą turi valdyti tas, kas sugeba ir neužkniskite su savo moralais, nes visi, kas buvo po jo, pasirodė apgailėtinai.

Yra bent keletas paaiškinimų, kodėl „abonentu“, „misteriu penkiolika procentų“ ir kitais titulais formaliai bei neformaliai krikštytas Artūras Zuokas grįžo į mero postą. Asmeniškai aš patarčiau A. Zuokui iškalti paminklinę lentą premjerui, Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiui Andriui Kubiliui ir jo aplinkai.

Mes, lietuviai, sakomės viską žiną apie politiką, krepšinį, žiniasklaidą, religiją. Esame aštrialiežuviai kritikai, kas, deja, ne visada mums praverčia. Pykstame dėl visko, nerasdami nusiraminimo ir kultūroje, nes ją laikome prabangos preke. Knygos? Trūksta laiko skaityti, juk uždirbame pinigus. O tiesa ta, kad kultūra kainuoja ne tiek ir daug. Kartais visai nekainuoja.

Nuo poeto Justino Marcinkevičiaus mirties praėjo visas mėnuo. O jo geroji dvasia vis dar čia. Ji, atrodo, vis dar sergsti Lietuvos žiburį. Galbūt poetų tauta Lietuva žino ir geresnių poetų kaip J.Marcinkevičius. Tikriausiai. Bet kokio dar kūrėjo gyvenimą prilygintum poezijai? Lietuvoje ir šiandien, praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams nuo Sąjūdžio pradžios, yra žmonių, tebekartojančių jo šventas tezes, bet jos teprimena vien prisukamos mašinėlės tarškesį.

Studentai, nusivylę savo studijų programa, jau tapo kasdienybe. Tada, kai būna sunku mokytis, jie šaukia, kad dėstomas dalykas niekam nereikalingas ir jo žinios praktiškai nepritaikomos. Tada, kai būna lengva, jie ir vėl šaukia, tik šį kartą – jog veltui gaišta laiką, nes visą dalyko medžiagą jau ir taip žino.

Vienas svarbiausių moksleivių auklėjimo uždavinių – įskiepyti jiems pagrindinius dorovės principus. Ugdytinos tokios vaikų dorybės kaip paklusnumas, tiesos meilė ir tiesos kalbėjimas, valdymasis, artimo meilė. Tačiau vien per pamokas, be tėvų ir šeimos paramos, tai pasiekti sunku. Pagalbos ieškome šeimoje Savo vaikus tėvai patiki mokyklai ir mano, kad ji turi juos prižiūrėti, maitinti, saugoti, auklėti, ugdyti. Jie mokyklą mato vaiko akimis.

Šiemet sukanka 20 metų, kai buvo atkurti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Šiaurės šalių. Islandija, Danija, Norvegija, Suomija ir Švedija buvo pirmosios šalys, atėjusios į pagalbą atkuriant nepriklausomą Lietuvą. „Be Šiaurės šalių pagalbos Lietuva nebūtų ten, kur ji yra dabar“, - Prezidentūroje surengtoje konferencijoje „Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas“ sakė Užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis.

Teiginys, kad pastangų geriems santykiams šeimoje reikia, diskusijų nekelia. Visgi, statistika apie didėjantį skyrybų ir tik su vienu iš tėvų augančių vaikų skaičių rodo, kad gerus santykius šeimoje sukurti pavyksta toli gražu ne visiems.

Ši tema Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotuose debatuose iškėlė daugiau klausimų nei atsakymų. Dėl vieno aspekto diskusijoje kilo mažiausiai prieštaravimų – santykiai tarp dviejų žmonių turėtų būti įteisinti viena ar kita forma.

Knygos net ir bibliotekose tapo retenybe. Mat valdžios institucijos pamiršo skirti joms pinigų. Jos tik džiaugiasi – milijonai skirti įstaigoms kompiuterizuoti. Tačiau šviesuoliai mato, jog Lietuva įstumta į kultūrinę nebūtį, o bibliotekos virto interneto kavinėmis. Knygų neliko Valstybės kontrolė, įvertinusi Lietuvos bibliotekų situaciją, atskleidė stulbinančius faktus.

Anot draudimo bendrovių, lietuviai brangina ne tik meno vertybes, bet ir prisiminimus. Nuo prabangių laikrodžių iki gyvūnų iškamšų – tokius asmeninius daiktus norintys apsaugoti Lietuvos turtuoliai pastaruoju metu kreipiasi į draudimo bendroves. Brangiausi sandoriai Brangiausių apdraustų vertybių sąraše puikuojasi kelias dešimtis tūkstančių eurų kainuojantys kailiniai, juvelyriniai dirbiniai, vardiniai laikrodžiai ir prabangių svaigiųjų gėrimų kolekcijos.

Kodėl šeima jau – seniena, tauta – abstrakcija, Tėvynė – prietaras, – valstybė – atgyvena? Trečiadienį filosofas Vytautas Radžvilas išsakė nerimą keliančių pastebėjimų apie šiandien vykdomą centralizuotą Sąjūdžio istorijos ir jo programos trynimą iš tautos atminties. Šiandien paprašytas įvardinti jėgą, mėginančią iš mūsų formuoti betaučius, bedvasius „naujuosius europiečius", atsako tiesmukai: tai – tie patys komunistai, tik ne iš „raudonuoju baubu" vadinamos Rusijos, o iš pačių ES viršūnėlių.

Ši malda išspausdinta katalikų išleistame leidinyje „Maldynas sutuoktiniams“. „Po žodžių „atveriame savo širdis tau, vienas kitam ir tavo tvirtai valiai“ vyras ir žmona turi atsiduoti meilei, - paaiškino Katalikų tiesos skleidėjų bendrijos atstovas, rašoma Lenkijos žiniasklaidoje. Skaitydami „seksualią“ maldą, pora pasiruošia lytiniam suartėjimui Laikantis dvasininkų rekomendacijų, sutuoktiniai turi paprašyti Dievo malonės dovanoti jiems tikrą meilę ir švelnumą.

Ar tai tėra mitas, jog vaikai yra savo tėvų kopijos? Ar mus formuoja pati aplinka ar viską lemia genai? Juk esame skirtingi žmonės su savitais įsitikinimais bei nuomonėmis... O kaip garsusis liaudiškas posakis, jog „obuolys nuo obels netoli rieda“? Daugelis galėtų sutikti, kad vaikai elgesio mokosi iš savo tėvų, perima jų puoselėjamas vertybes, sužino kas yra gera, o kas - blogai, kokius žmones reikia gerbti, o kokius smerkti.

Visa žmogų supanti aplinka, galima sakyti yra supervizija ar visuomeninė, politinė situacija turi įtakos žmogaus gyvenimui. Vadinasi, labai įtakoją pirmiausiai šeimą. Visi aplink šeimą vykstantys procesai vienaip ar kitaip veikia ir jo vertybių sistemą. Šeimos socialinio elgesio motyvai, jo reguliacija visais laikais domino tyrinėtojus praktiniu ir teoriniu požiūriu.

„Mano tėvai Airijoje dirba apie 6metus. Čia, Kaune, gyvenu su močiute. Jos silpna sveikata, tačiau daugiau nėra artimųjų, kurie mane prižiūrėtų. Dabar mokausi 11-oje klasėje.“ Tai Kostas. Emigrantų tėvų vaikas, kurį tėvai paliko gyventi su močiute, o patys išvyko laimės ieškoti svetur. Kiekvieną mėnesį Kostui pervedama pakankamai nebloga pinigų suma, močiutei nereikia rūpintis buto mokesčiais ir kitomis išlaidomis. Viską padengia tėvai.

Gavome dar vienos skaitytojos, sukrėstos žmonių paviršutiniškumu, laišką. Jame mergina apeliuoja į visų žmonių, kuriuos vadina „mažyčiais, gležnais ir trapiais daigeliais“, moralę ir vertybes. Laiške ji rašo: Taip J.Marcinkevičiaus dramoje Prometėjas kreipiasi į žmogų.

Kokias politines vertybes išpažįsta prezidentė Dalia Grybauskaitė? Tai kairioji, dešinioji, o gal liberalė? Atsakyti į šį klausimą gan keblu, tikina politologai. Nors liepą švęsime D. Grybauskaitės prezidentavimo metines, apibrėžti jos politinę orientaciją – nelengva.

Jungtinės Tautos kovo 21-ąją paskelbė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena. Taip  buvo prisimintos 1960 m. Pietų Afrikoje vykusios taikios demonstracijos prieš apartheidą dalyvių žudynės. Europa atsakingai vertina  rasizmo problemos keliamą grėsmę demokratijai, todėl Kovo 18-27 dienomis visose Europos šalyse organizuojami renginiai prieš rasizmą, pasisakoma už lygias galimybes visų rasių žmonėms.

Žmogų supanti aplinka, visuomeninė, politinė situacija turi įtakos žmogaus gyvenimui. Vadinasi, visi aplink individą vykstantys procesai vienaip ar kitaip veikia jo vertybių sistemą. Apie tai ypač norisi pakalbėti prieš Šv. Kalėdas. Vertybinių orientacijų sistema, atspindinti gyvenimo būdo ypatumus per visuomeninės sąmonės prizmę, yra vienas iš individo pasaulėžiūros komponentų.