verslo plėtra

Šiais finansiniais metais, „Lidl Lietuva“ mokymų biudžetas darbuotojams buvo padidintas beveik 60 proc., lyginant su pernai metais, ir siekia daugiau nei pusę milijono eurų. Tobulėjimo galimybės yra vienos iš svarbiausių darbuotojų motyvaciją lemiančių veiksnių, todėl bendrovė nuolat pristato naujų mokymo iniciatyvų ir priemonių.

Atsinaujinantys energijos ištekliai jau seniai nebėra naujovė. Vis daugiau įmonių renkasi tvarias alternatyvas. Saulė, vėjas, vanduo – tai nesibaigiantys šaltiniai, kurie neteršia gamtos ir padeda sutaupyti. Verslas tampa konkurencingesnis ir tvaresnis, o su ES investicijomis projektų įgyvendinimo našta lengvesnė.

Dažnai keliamas klausimas, kaip verslui geriau prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos, ieškoti naujų galimybių ir didinti savo konkurencingumą? Atsakymas į šį klausimą jau yra.

Didžioji dauguma Lietuvos įmonių vadovų ir toliau ketina kelti atlyginimus darbuotojams. Visgi pastebima – nors atlyginimai didėja jau kelerius metus, įmonės vis dar jaučia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, o tai viena esminių priežasčių stabdančių verslo plėtrą. „PwC“ atlikta verslo įmonių vadovų apklausa Baltijos šalyse rodo, kad Lietuvos vadovai nors ir darosi atsargesni prognozuodami savo įmonės pajamų augimą, net 88 proc. iš jų vis dar planuoja didinti atlyginimus, o likę 12 proc.

Visą informaciją apie verslo pradžią, plėtrą ir verslo scenarijus galima rasti atnaujintame portale „Verslo vartai“. Šis portalas – tai patogus ir šiuolaikiškas įrankis, kuriuo gali naudotis visi galvojantys apie nuosavą verslą ir jau jį turintys. Portale „Verslo vartai“ galima rasti elektroninius įrankius, kurie padeda planuoti verslą ir teikti leidimams reikalingus dokumentus internetu institucijoms.

Žinių radijas Seimo ir pasaulio lietuvių bendruomenės komisija ragina užsienyje gyvenančius lietuvius skleisti žinią apie kokybiškus lietuviškus produktus ir tokiu būdu padėti atverti naujas rinkas nuo Rusijos embargo nukentėjusiems verslininkams. Taip, pristatydamas savaitę posėdžiavusios komisijos darbo rezultatus, teigė pirmininko pavaduotojas Domas Petrulis. „Mes kaip valstybė negalime sau leisti paprasčiausiai nuleisti akis ir priversti žmones bankrutuoti, bet ieškoti naujų rinkų.

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) šią savaitę pradėjo intensyvų projektų finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymo pagal priemonės „Naujos galimybės“ ketvirtąjį kvietimą, etapą. Finansavimas pagal šią priemonę buvo skirtas 111 projektų 2013 m. spalio 10 d. Ūkio ministro Evaldo Gusto įsakymu Nr. 4-903.Pagal priemonę „Naujos galimybės“ finansuojama veikla yra įmonės bei jos produktų pristatymas užsienyje vykstančiose parodose.

Išvyka į greta sostinės esančią Šalčininkų savivaldybę apsilankymus šalies regionuose pradėjęs Vyriausybės vadovas pabrėžia, kad tai – ne vienkartinis jo vizitas ir šio regiono plėtrai bus skiriamas padidintas dėmesys.

Palangoje vykstančioje aštuntojoje metinėje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ vienos iš pirmaujančių telekomunikacijų bendrovių Latvijoje vadovas ir valdybos pirmininkas Juris Gulbis Lietuvos verslininkams pristatė „Lattelecom“ plėtros patirtį nuo 2008 m. Šios įmonės pavyzdys rodo, kad net ir ekonominio nuosmukio metu įmonė gali sėkmingai įgyvendinti naujas verslo idėjas ir padidinti savo vertę.

Jei esate verslo savininkas, puikiai žinote, kad sprendimas – taupyti ar investuoti – yra esminis. Nuo jo priklauso ar jūsų įmonė susidurs su finansiniais sunkumais ar atliks didžiulį plėtros šuolį. Šią dilemą spręsti išmokau dar 2004-iais metais, kai pradėjau pirmąjį savo verslą. Didžioji dalis mūsų turimų pinigų buvo investuoti į profesionalius kompiuterius, kurių reikėjo maketavimo darbams. Šie kompiuteriai buvo brangūs, tad turėjome taupyti kitai įrangai.

Apie ateinančius investuotojus kalbama daug ir noriai, tačiau išeinantieji dažnai gaubiami paslapties šydo. Varžo teisinis netikrumas Turbūt bene garsiausia iš Lietuvos bandomų išprašyti užsienio investuotojų istorija – danų kompanijos „Saerimner“. Kalvarijos savivaldybėje kiaulių fermas įsirengę danų verslininkai jau penkerius metus kovoja su vietos valdžia, norinčia ją išprašyti namo. Konflikto priežastis – iš fermų sklindanti didžiulė smarvė, su kuria negali apsikęsti vietiniai.

Lietuva, nuo seno buvusi didžkukulių tėvyne, pamažu virsta sušių ir kebabų kraštu. Nors Lietuvą nuo Turkijos skiria beveik 2 tūkst. kilometrų, o Japonija nutolusi kone keturis kartus tiek, nacionalinio japonų patiekalo – sušių – bei turkų virtuvės pasididžiavimo – kebabų – Lietuvoje galima suvalgyti vis daugiau skirtingų vietų.

Kredito unija „Amber“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), skatinančia smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą per paskoloms suteikiamų garantijų, palūkanų kompensavimo ir kitas priemones. Jos palengvina verslo skolinimąsi kredito unijose ir kitose finansų įstaigose. „Bendradarbiavimo sutartis su INVEGA atveria naujų galimybių tiek mums, tiek klientams.

LR Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius šiandien priėmė vienos stambiausių Lenkijos bendrovių PZU vadovą Andrzejų Klesykį. PZU valdybos pirmininkas Lietuvos Vyriausybės vadovui išdėstė ketinimus plėtoti draudimo verslą Baltijos regione. PZU valdybos pirmininkas pabrėžė, jog PZU plėtra į Baltijos šalis bus įgyvendinama ir valdoma iš Lietuvos. „Šiemet sukanka 10 metų, kai PZU kaupia patirtį Lietuvoje. Čia vykdomą verslą vertiname kaip sėkmingą ir matome daugiau potencialo kaimyninėse šalyse.

Tai, ko išmokome universitetuose ir verslo mokyklose, daugiausia skirta didelių bendrovių valdymui. Garsus verslo konsultantas ir knygų autorius Jimas Collinsas teigė tiriantis stambių bendrovių veiklą todėl, kad nėra daug informacijos apie smulkiųjų bendrovių veiklą. Darome klaidingą prielaidą, jog norėdami išplėsti savo smulkų verslą turime taikyti akademinėse knygose aprašytas praktikas bei metodus.

Kol vieni lietuviai niršta, kad Lietuvos verslo nišoje sėkmingai kuriasi imigrantai iš Kinijos, pamažu savo verslą mūsų šalyje pradeda atvykėliai iš Indijos ar kitų „aname pasaulio krašte“ esančių šalių, kiti Lietuvos verslininkai nesnaudžia ir aktyviai ieško naujų krypčių savo verslo plėtrai. Vis dažniau jų žvilgsniai krypsta į egzotiškąjį ir mūsų akimis vis dar bauginančiai uždarą Iraną.

Oponentų pareikšta kritika dėl miesto vystymosi strategams, kad šie, planuodami perspektyvą, labiau apsiriboja tuščiais samprotavimais, nesutrukdė politikų daugumai be išlygų patvirtinti atnaujintą Kauno miesto savivaldybės 2010-2012 metų strateginį veiklos planą. Jame daugiausia dėmesio skiriama verslo skatinimui, ES struktūrinių fondų ir kitų tarptautinių fondų paramos pritraukimui.

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė apie šių metų plėtros planus. Kompanija žada priimti 1000 naujų darbuotojų ir papildyti savo lėktuvų parką 35 naujais orlaiviais. „Ryanair“ Europoje ieško naujų įgulos narių, pilotų, inžinierių ir pardavimų vadybininkų. Šiuo metu kompanijoje darbuojasi apie 8000 žmonių. „Ryanair“  valdo 270 orlaivių, tačiau netrukus jų skaičius išaugs iki 305. „Ryanair“  žada darbuotojų ieškoti Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Slovakijoje, Lenkijoje.

Fondų investicijas į smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą Lietuvoje labiausiai apriboja verslininkų nepasitikėjimas. Plėtrai nėra palankūs ir įstatymai bei teismų praktika. Šie barjerai lemia tai, kad skirtingais metais pagal privataus kapitalo fondų investicijas Lietuva nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio atsilikdavo nuo kelių iki keliasdešimties kartų. Tokią nuomonę išreiškė Estijos ambasadoje Vilniuje vykusioje diskusijoje dalyvavę investavimo ekspertai bei fondų atstovai.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad Lietuva turėtų iš Japonijos mokytis, kaip kurti ir palaikyti smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris tampa viduriniosios klasės oraus ir atsakingo gyvenimo pagrindu. Anot Seimo spaudos tarnybos pranešimo, tai I. Degutienė sakė po susitikimo su Japonijos užsienio prekybos organizacijos (JETRO) prezidentu Hidehiro Yokoo ir kitais vadovais Tokijuje.

„GE Energy“ ir „URS Scott Wilson“ atstovai Lietuvoje ieškos galimų verslo partnerių ir verslo plėtros galimybių. Pasaulinių verslo milžinių vizitas vyks rugsėjo 25-27 d., pirmosios sertifikuotos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prekybinės misijos Lietuvoje metu. Joje „GE Energy“ ir „URS Scott Wilson“ atstovams bus pristatytos Lietuvos verslo sąlygos ir galimybės. „Tokio dydžio ir žinomumo kompanijų dalyvavimas misijoje rodo, kad mes JAV verslui esame įdomūs, bet iki šiol neatrasti.

Lietuvoje siūloma nauja įmonių forma – mažosios bendrijos. Seimui palaiminus jų steigimą, tokios įmonės galėtų pradėti veikti jau kitąmet. Tačiau verslininkai pasigenda bene paties svarbiausio dalyko – mokestinių lengvatų. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – mažosios bendrijos – koncepcijai. Tikimasi, kad mažoji bendrija užpildys tam tikrą nišą tarp individualiosios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės.

Drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderė Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Aprangos“ grupė pasirašė franšizės sutartį su „Aldo“ grupe iš Kanados plėtoti avalynės parduotuvių tinklą „Aldo“ Baltijos šalyse. Per 5 artimiausius metus „Aprangos“ grupė planuoja atidaryti apie 15 „Aldo“ parduotuvių Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje.

Rugsėjo 25-27 dienomis į Lietuvą atvyks bent keletas į turtingiausių JAV kompanijų sąrašą „Fortune 500“ patenkančių verslo gigantų – telekomunikacijų bendrovė „AT&T“ bei energijos sektoriaus milžinas „Exelon“. Šios kompanijos dalyvaus Lietuvoje pirmą kartą organizuojamoje sertifikuotoje JAV prekybos misijoje ir domėsis investavimo galimybėmis.

Vertybinių popierių birža kartais klaidingai vadinama akcijų birža. Taip atsitinka dėl to, kad akcijos biržoje yra vienas pagrindinių, tačiau tikrai ne vienintelis vertybinis popierius, kuriuo prekiaujama. Pati birža būna privati arba valstybinė institucija, kuri apjungia investicinius bankus, maklerius ir kitus prekiautojus bei investuotojus, taip palengvindama prekybą vertybiniais popieriais valstybėje.

Maisto gamintoja „Nestle“ žengė didelį žingsnį siekdama praplėsti savo veiklos mastą Kinijoje, šalyje, kuri yra laikoma viena iš didžiausių pasaulyje vartojimo rinkų, rašo naujienų portalas BBC. „Nestle“ pasirašė susitarimą, pagal kurį už 1,7 mlrd. JAV dolerių įsigis 60 proc. Kinijos saldainių ir užkandžių gamintojos, kompanijos „Hsu Fu Chi International“, akcijų. Šiuo susitarimu maisto gamintoja siekia padidinti savo pardavimus sparčiai besivystančiose ekonomikose.

Pasienyje su Lenkija – abiejose pusėse – veikia apie pusė tūkstančio daugiausia smulkių įmonių, kurių verslo partneriai – kaimyninėje šalyje. Įmonių veiklą palengvina ir kalbos barjero nebuvimas, mat darbuotojai dažniausia moka ir lietuviškai, ir lenkiškai. ES verslumui pasienyje skatinti yra skyrusi beveik milijoną litų, praneša LTV naujienų tarnyba.

Per devynis šių metų mėnesius lietuviško kapitalo degalinių ir automobilių plovyklų tinklo „Vakoil“ pajamos išaugo 10 proc. – nuo 11,94 mln. iki 13,15 mln. litų. Didėjantys prekybos mastai ir klientų skaičius paskatino įmonę pradėti galvoti apie tinklo plėtrą visoje Lietuvoje, tvirtino degalinių tinklo direktorius Povilas Ugianskis. Bendrovės pajamos nuo sausio iki rugsėjo išaugo 1,2 mln.

Statistikos departamentas atliko apdirbamosios gamybos, statybos ir paslaugų įmonių vadovų apklausą apie veiklos finansavimo galimybes. Tyrimo duomenimis, dažniausias verslo plėtros finansavimo šaltinis – skolinimasis. Plėsti verslą skolindamiesi 2010 m. ketino 28,2%  apklaustųjų. Šis procentas lyginant 2010 m.  su 2007 m., sumažėjo 7,5 procentinio punkto.

Vokiečių koncernas „Volkswagen“ toliau dairosi į Rusijos rinką. Pranešama, kad „Volkswagen“ derasi su „GAZ“ grupe, dėl automobilių surinkimo „GAZ“ gamyklose. Teigiama, kad vyksta jau galutinė derybų fazė. „Volkswagen“ tikisi „GAZ“ gamyklose gaminti iki 150 tūkst. automobilių per metus. Čia būtų surenkami „Volkswagen“ ir „Škoda“ automobiliai. Manoma, kad derybos turėtų būti pabaigtos dar šiais metais.

Ketvirtadienį, birželio 3 d., atidarydamas pirmąjį klientų aptarnavimo centrą Rygoje, bankas „Snoras“ pradeda aktyvią veiklą Latvijoje. Norėdamas įžengti į Latvijos rinką, bankas investavo daugiau 800 tūkst. latų, ir čia buvo įdiegta moderniausia bankinė programinė įranga. Jau praeitų metų liepos mėnesį Latvijoje buvo užregistruotas banko filialas, o šiuo metu yra užbaigti visi parengiamieji darbai ir bankas pradeda tiekti paslaugas klientams savo pirmajame klientų aptarnavimo centre.

Jeigu Lietuvoje kas nors mokėtų pinigus užsispyrėliams, tai žemaičiai būtų patys turtingiausi žmonės, o asilai – turtingiausi gyvuliai. Tokią išvadą darome remdamiesi liaudies išmintimi. Pinigukarta.lt šiandien klausia, ar lietuviai yra lengvai sukalbami žmonės? Yra būrys verslininkų, kurie pasakytų, kad didesnių užsispyrėlių visoje žemėje su žiburiu nerasi. Tiesa, tie verslininkai į viską žiūri iš savo varpinės.

„Neste“ ketina įsigyti degalines „Alexela Oil“ ir degalų pardavimo rinkos dalį padidinti nuo 11 proc. iki 15 proc., skelbia portalas vz.lt. Pasak „Alexela Oil“ valdybos pirmininko Heitio Häälo (Heičio Hejelio), kompanijos pagrindinis prioritetas yra vietinė Estijos rinka. „Mes esame patenkinti, jog radome patikimą ir gerbiamą kompaniją, tokią kaip „Neste Oil“, kuri perima mūsų verslą Lietuvoje“, – kalba p. Häälas.

Didžiausia pasaulyje žvejybos įrankių gamintoja „Pure Fishing“ planuoja intensyvią plėtrą Lietuvoje ir numato gausinti šalį pasiekiančios produkcijos asortimentą. Pasak užsienio kompaniją mūsų šalyje atstovaujančios Lietuvos bendrovės „Kotas“ direktoriaus Sauliaus Virgaičio, „Pure Fishing“ prekės ženklai yra pelnę pasitikėjimą visame pasaulyje. Ne naujiena jie ir Lietuvos žvejams, tačiau asortimentas iki šiol buvo nedidelis.

Nuo rugsėjo pradžios jau renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, kai prašoma paramos suma didesnė nei 150 tūkst. litų. Pagal minėtą priemonę remiamos dvi veiklos sritys – su žemės ūkiu nesusijęs verslas bei tradiciniai amatai.