vencienė

Vos už trijų mėnesių, vasario 12-21 dienomis, Norvegijos mieste Lilehameryje, kuriame 1994 m. vyko žiemos olimpinės žaidynės, vėl susirinks sportininkai iš viso pasaulio, tik šį kartą čia varžysis jaunieji, 15-18 m. olimpiečiai. Antrosios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės vyks dešimt dienų ir suburs apie 1100 jaunųjų sportininkų iš 70 šalių, kurie susirungs septyniose sporto šakose.

Profesionalūs sportininkai įkvepia savo pasiekimais, tačiau retai susimąstome, koks sunkus yra jų kelias į sportines aukštumas. Sekinančios treniruotės, nuolatinės kelionės, varžybos, o kartais ir nesėkmės gali rimtai išmušti iš vėžių. Kaip nepasiduoti ir toliau siekti tikslo pasakoja olimpiečiai, kurie dalyvaus Olimpinio deglo estafetėje kovo 7 d. Kaune vyksiančioje Olimpinėje dienoje. Nustebsite, bet stebuklingo recepto nėra – į priekį juos veda vidinė motyvacija.

Aukštikalnių poveikis organizmui: specialiųjų pajėgų karys gali nežengti nė žingsnio, o pypkę rūkanti bobulytė pūškuoti be problemų. „Galima, aš pabūsiu žurnaliste? Noriu užduoti labai svarbų klausimą“, - pasiteiravo olimpinė čempionė Vida Vencienė į Sočio olimpines žaidynes atvykusių lietuvos žiniasklaidos atstovų, tuo metu kalbinusių sprinto lenktynėse dalyvavusį slidininką Vytautą Strolią.

Vasario 5 dieną Sočio žiemos žaidynių Pakrantės olimpiniame kaimelyje, kur gyvena čiuožėjai, buvo oficialiai pakelta Lietuvos vėliava, praneša LTOK. Tos pačios ceremonijos metu pakilo ir Kinijos vėliava. Misijos vadovė olimpinė čempionė Vida Vencienė olimpinio kaimelio merei du kartus olimpinei čempionei, pasaulio rekordininkei šuolininkei su kartimi Jelenai Isimbajevai įteikė LTOK olimpinius žiedus. Lietuvos delegacija dovanų gavo didžiulę matriošką.

Iki Sočio olimpinių žaidynių pradžios laiko lieka vis mažiau, jos vyks vasario 7–23 dienomis. Lietuvos žiemos sporto atstovai pradeda savo sezonus ir taškų medžioklę dėl paskutinių kelialapių į išsvajotąsias olimpines žaidynes. Lietuvos sportininkų delegacija kaip visuomet maža – jeigu kelialapius iškovotų sportininkai, iš kurių to tikimasi, jų būtų septyni. Prisidėjus dar kai kurioms aplinkybėms į Sočį galėtų važiuoti ir devyni sportininkai. Portalui balsas.

Birželio 22 dieną Vilniuje, prie Baltojo tilto, vyks Olimpinės dienos renginiai. Bėgikams bus pasiūlyti net trys startai – simbolinė lietuviška olimpinė mylia (1988 m) bei 5 ir 10 km distancijos. Aišku, bėgimo mėgėjai, stosiantys į varžybų startą, turės įvairių tikslų – pasijusti olimpinės šeimos nariais, aplenkti varžovą, pagerinti savo asmeninį rezultatą, gal pirmą kartą gyvenime įveikti vieną ar kitą nuotolį, teigiama pranešime spaudai.

Sugrįžusi į olimpinę šeimą Lietuva 1992 metais vėl dalyvavo Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse. Lygiai prieš 20 metų vyko jų atidarymo ceremonija. Šios olimpiados dalyviams ir delegacijos atstovams trečiadienį Vilniuje buvo įteikti simboliniai ženkliukai, o sukaktis paminėta parodos atidarymu.

Anot Vidos Vencienės, jaunimas olimpinėse žaidynėse Inbsruke buvo toks, kaip ir jos jaunystėje: rimtas su slidėmis, ir linksmas - be jų „Aš labai džiaugiuosiu visa mūsų komanda, visa mūsų delegacija. Jūs matėte, kokios buvo sąlygos. Juk kai kurie sportininkai šioms žaidynėms ruošėsi važinėdami riedučiais. Jeigu sąlygos būtų buvusios kiek kitokios, gal ir rezultatai būtų geresni.

Ketvirtadienį vykusiame 11-ajame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdyje patvirtinta, kad pirmosiose jaunimo (14-18 metų) žiemos olimpinėse žaidynėse Insbruke (Austrija) Lietuvai atstovaus šeši sportininkai. Biatlono varžybose startuos Gaudvilė Nalivaikaitė ir Arnoldas Mikelkevičius, slidinėjimo - Kristina Kazlauskaitė ir Jaunius Drusys, o kalnų slidinėjimo - Laura Pamerneckytė ir Rokas Zaveckas. Delegacijai vadovaus olimpinė čempionė Vida Vencienė.

Antradienį Kūno kultūros ir sporto departamente pagerbta daugiau nei 80 jaunųjų sportininkų, sportui nusipelniusių žmonių, sportininkų su negalia, trenerių, teigiama pranešime spaudai. Už nuopelnus plėtojant žiemos sportą ir asmeninio jubiliejaus proga II laipsnio ordinu pagerbta  Vida Vencienė, Sporto garbės komandoro ženklas skirtas Jonui Romui Bernotui, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentui, o Sporto garbės kryžiais apdovanoti prof.

Pasak 1988 m. slidinėjimo olimpinės čempionės Vidos Vencienės, žiemos sportas Lietuvoje sukasi tarsi užburtame rate. Visuomenė viską matuoja pergalėmis, bet jų pasiekti negalima be ilgalaikių investicijų. Kai kurie perspektyvūs atletai palieka aktyvų sportą. Vis dėlto optimizmo nestokojanti čempionė tikisi teigiamų pokyčių. Kalendorinė žiema – visai čia pat. Daugumos žiemos sporto šakų sezonas jau prasidėjo. Kitų – pavyzdžiui, biatlono, elito sportininkai dar tik laukia starto.

Lietuvos žiemos sporto atstovai pirmadienį savo sezoną pradeda išretėjusiomis gretomis. Dėl skurdaus finansavimo perspektyvos neįžiūrėję olimpietis slidininkas Mantas Strolia ir talentingas biatlonininkas Mindaugas Kavoliūnas nutarė atsisveikinti su didžiuoju sportu. „Ir vieno, ir kito labai gaila, bet tai – jų pasirinkimas“, – sportininkų sprendimą balsas.lt komentavo 1988 metų Kalgario žiemos olimpinių žaidynių čempionė Vida Vencienė. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vyr.